- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- e2S-1111-513/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02367-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Irma Čuchraj,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ ieškinį atsakovui V. K. dėl sutarties pažeidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo V. K. 10 000 Eur baudą už sutarties pažeidimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bylos išnagrinėjimo areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias banko ir kitų finansinių įstaigų sąskaitose, kurių dydis neviršija 10 000,00 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo V. K. pinigines lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, bendrai 10 000,00 Eur sumai, uždraudžiant atsakovui vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškove civilinėje byloje Nr. e2-7875-488/2025, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Teismas leido nutartį vykdyti skubiai.
4. Teismas nurodė, kad ieškinio faktinis pagrindas yra suformuluotas tinkamai, todėl reikalavimai laikytini tikėtinai pagrįstais – egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
5. Teismas vertino, kad ieškinio reikalavimas – 10 000,00 Eur dydžio bauda yra pakankamai didelė suma ir netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – piniginių lėšų arešto, atsakovas galės gautomis piniginėmis lėšomis laisvai disponuoti ir galbūt perleisti kitiems asmenims, o tai apsunkintų būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padarytų jį neįmanomą.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų areštą, pagrįstas, kadangi užkerta kelią galimų neigiamų pasekmių atsiradimui ir užtikrins galimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas vertino, kad taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir nepažeis šalių interesų pusiausvyros (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
7. Atsakovas V. K. (apeliantas) atskiruoju skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Argumentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos labai atsakingai, nes jos neigiamai veikia daugelį žmonių. Pažymi, kad nepagrįsti ieškovės kaltinimai neva jis atskleidė konfidencialią informaciją nusiuntęs dokumentus Darbo ginčų komisijai. Jam nėra draudžiama bendradarbiauti su valstybės institucijomis ir dokumentų išsiuntimas Darbo ginčų komisijai byloje, kurioje ieškovė buvo atsakove, niekaip nepažeidžia ieškovės teisių.
9. Pažymi, kad jokios žalos ieškovei nepadarė, o ieškovė piktnaudžiauja teise ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ieškovės inicijuota civilinė byla yra kerštas už jai iškeltą civilinę bylą.
10. Nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos, kenčia jo sutuoktinė ir mažamečiai vaikai, šeima liko be pragyvenimo šaltinio, nes būtinuosius šeimos poreikius, areštavus jo sąskaitas, į kurias mokamos ir valstybės išmokos vaikams, šiuo metu užtikrina skolintomis lėšomis.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ atsiliepimu atsakovo atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
12. Pažymi, kad jos ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, detaliai motyvuotas, nurodyti ieškinio pagrindą sudarantys faktai, ieškinio reikalavimas yra aiškus ir iš esmės pagrįstas, reikalaujama sąlyginai didelė piniginė suma (10 000 Eur). Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas atlieka tik preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą nesigilindamas į bylos esmę.
13. Pažymi, kad aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
14. Ieškinys pareikštas dėl sutartinės baudos už sutarties pažeidimą, o ne žalos atlyginimo. Tokiu atveju reikalavimo pagrindas – sutartinių įsipareigojimų nesilaikymas, o ne faktinės žalos įrodymas.
Atsiliepimas
15. Atsakovas atskirajame skunde deklaratyviai teigia, jog dėl pritaikyto piniginių lėšų arešto liko be pragyvenimo šaltinio, esą buvo areštuotos vaiko priežiūros išmokos, šeimos santaupos, laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes – nei dokumentų, patvirtinančių pinigų kilmę, nei duomenų apie jų paskirtį ar teisinį režimą. Tokios deklaracijos, neparemtos jokiais įrodymais, vertintinos kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kurie negali sudaryti pagrindo naikinti teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
17. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
18. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, kai įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
20. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad ieškovė reikštų aiškiai nepagrįstą reikalavimą ar savo teises gintų netinkamu būdu, šioje proceso stadijoje byloje nėra.
21. Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vien tikėtino ieškinio pagrįstumo nepakanka, nes laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1337-790/2019 ir kt.).
22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1337-790/2019; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-217-943/2020 ir kt.).
23. Asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui kyla pareiga jį įrodyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1337-790/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovo siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent ieškovei, prašančiai taikyti šį išimtinį ir itin kitos ginčo šalies interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie atsakovo nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019).
24. Ieškovė jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovo siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent ieškovei, prašančiai taikyti šį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie atsakovo nesąžiningą elgesį. Priešingai, ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones visiškai nepagrįstai nurodė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas preziumuojamas, kai ieškinio suma yra didelė, t. y. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia iš esmės tik didele ieškinio suma. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie atsakovo veiksmus, liudijančius jo ketinimus turtą paslėpti ar perleisti, o ieškovės teiginiai, jog atsakovas gali imtis tokių veiksmų, nepagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Nesant jokių duomenų apie atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus, teismas neturi pagrindo spręsti, jog jo elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo požiūriu yra nesąžiningas. Ieškovei dėstant teiginius apie atsakovo nesąžiningumą ginčo teisiniuose santykiuose, pažymėtina, jog ieškovės teiginiai susiję su kilusio ginčo esme, todėl teismas šioje procesinėje stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos ir atitinkamai negali jomis vadovaujantis spręsti dėl atsakovo nesąžiningumo.
25. Asmens turtinė padėtis ir turtinio pobūdžio reikalavimo pareiškimas savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Konstatuotina, kad reikalavimų suma pati savaime nesuponuoja grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nesant duomenų apie paties atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus, teismas neturi pagrindo spręsti, jog jo elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo požiūriu yra nesąžiningas.
26. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Pagrįsti prašymą yra pareiškėjo pareiga. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju ieškovė tokių aplinkybių nenurodė, įrodymų nepateikė. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės prašymą.
27. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą ir panaikino laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nutartis dar neįsiteisėjo.
28. Nustatytų aplinkybių pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ reikalavimams užtikrinti atsakovui V. K. taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.