- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-07
- Bylos Nr.
- e2A-985-855/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06306-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- L. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui L. A. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. A., prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. 2SP-17114-1090/2021, kuria iš ieškovės G. P. priteista nepilnamečiams vaikams A. A., V. A. ir O. A. po 180 Eur išlaikymo suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir priteisto išlaikymo sumas sumažinti iki 130 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; paskiriant atsakovą L. A. nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-17114-1090/2021, kuria patenkino ieškovės G. P. ir atsakovo L. A. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-21441-981/2019, patvirtintos tarp šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, numatant, kad ieškovė kas mėnesį mokės po 180 Eur kiekvienam vaikui periodinį išlaikymą kasmėnesinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, pervedant jas į vaikų tėvo atsakovo L. A. sąskaitą, kuris šias lėšas tvarkys uzufrukto teisėmis. Šiai dienai po indeksavimo suma vienam vaikui sudaro 242,30 Eur – iš viso 727 Eur per mėnesį visiems vaikams.
1.2. Ieškovė prašo sumažinti jos mokamą nepilnamečiams vaikams išlaikymą iki 130,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, nes šiuo metu ji laukiasi, todėl nebegalės dirbti ir išeis į motinystės atostogas. Iki tol ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini) filiale, jos darbo užmokestis per mėnesį sudarydavo apie 1 000 Eur. Iš gaunamo darbo užmokesčio ieškovė kiekvieną mėnesį moka 727 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymą, o likusios pinigų sumos jai turi pakakti pragyvenimui.
Atsiliepimas
2. Atsakovas L. A. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Atsakovas nesutinka su ieškovės išsakyta pozicija dėl pajamų sumažėjimo, nes pasirašant 2021 m. gegužės 3 d. teismo nutartimi patvintą taikos sutartį, ieškovė visiškai neturėjo pajamų, susijusių su darbo santykiais. Todėl konstatuotina, kad nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis pasirašymo, ieškovės finansinė padėtis, susijusi su darbo santykiais, yra ženkliai pagerėjusi.
2.2. Ieškovė neslepia savo planų išvykti gyventi į Jungtinę Karalystę; ten galimai nusprendusi ir gimdyti. Lietuvoje išėjusi vaiko priežiūros atostogų ieškovė finansiškai visiškai nenukentės, priešingai, nebepatirs išlaidų, susijusių su pragyvenimu, ir gaus 100 proc. darbo užmokesčio, o Jungtinėje Karalystėje pagimdžiusi taip pat gaus išmokas sau ir savo 4‐ąjai atžalai pragyventi. Be to, turėtų būti ir 4‐tosios atžalos tėvas, kuris turi padėti savo vaikui. Ieškovė turi turto, t. y. žemės sklypą ir butą, kurį, išvykusi į Jungtinę Karalystę, gali nuomoti ir gauti papildomas pajamas.
2.3. Šalių vaikų A. A., V. A. ir O. A. poreikiai per pastarąjį laiką nuo 2021 iki 2023 metų gerokai išaugo, nepaisant individualių poreikių vyresniajam sūnui A., kuriam reikia ypatingo dėmesio dėl jo sveikatos būklės. Mažieji vaikai irgi paaugo ir iš darželinukų tapo mokiniais. Visi vaikai lanko būrelius, stovyklas ir t.t., o tai sukuria papildomą finansinę naštą, kuri užgula ant neįgalaus vaikų tėvo pečių. Be to, vaikams augant, atsirado naujų poreikių - nuomojame 2‐jų kambarių bute jau trūksta vietos ir gyvenamojo ploto. Kadangi vaikų lytys yra skirtingos, būtinybe tampa didesnio buto paieškos ir nuoma, nes V. bręstant natūraliai atsiranda 3‐ojo kambario būtinybė ir su broliais arba tėčiu viename kambaryje gyventi jau nebegali, todėl atsižvelgiant į išaugusias nuomos kainas, išlaidos nuomai turėtų gerokai padidėti.
2.4. Atsakovas yra neįgalusis, serga epilepsija, ir nors dirba 0,6 etato UAB „(duomenys neskelbtini)“, gydytojų vieninga nuomone, atsakovui yra draudžiama dirbti tokio pobūdžio darbą, t. y. su šviečiančiais ir mirgančiais objektais, nes pastarieji veikia kaip dirgiklis, todėl neadekvatu atsakovo pajamas laikyti tvariomis. Be to, pas atsakovą be sunkiai gydomos epilepsijos yra ir stuburo išvarža, dėl kurios atsakovui nuolat skauda nugarą ir yra nerekomenduojamas sėdimas darbas. Kadangi atsakovas dirba maksimaliu 0,6 etatu, apeidamas reikalavimus sveikatos patikrinimo pažymai ir žinodamas, bei aiškiai suvokdamas, kad tokio pobūdžio darbų jam dirbti negalima, tačiau dirba, nes supranta, kad iš pensijos, kuri sudarytų 363,78 Eur, jam ir 3‐ims vaikams išgyventi nepavyks.
2.5. Atsakovas taip pat mokosi Vilniaus universitete (duomenys neskelbtini) magistrantūros studijų programoje nuolatine ir dienine studijų forma, gavęs valstybės finansavimą, kur dėl sveikatos būklės nuo 2019 metų yra suteiktos ir kas metai pratęsiamos akademinės atostogos viliantis sveikatos būklės pagerėjimo.
2.6. Remiantis teismų praktika, kurioje minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui, gaunamas iš abiejų tėvų, turėtų būti prilygintas minimaliai mėnesinei algai, iš jos atskaičius 85,75 Eur vaiko išmok, todėl prašo laikyti 274 Eur dydžio išlaikymą būtinu vieno vaiko poreikiams užtikrinti.
3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma, išvardinti 2019 – 2022 metais nepilnamečių atžvilgiu nustatyti galimi smurtiniai ir nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, atlikti vaikų situacijos vertinimai, nuo 2020 m. vasario 6 d. šalims yra taikomas atvejo vadybos procesas. Tarnyba nurodė nepalaikanti ieškovės prašymo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo. Tarnybos vertinimu, sumažinus išlaikymo dydį iki 130 Eur/mėn., nebus užtikrinti geriausi nepilnamečių vaikų, dėl kurių pareikšti ieškinio reikalavimai, interesai, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos išimtinai nepilnamečių geriausių interesų naudai.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės G. P. atsakovo L. A. naudai 692 Eur bylinėjimosi išlaidas; taip pat iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisė 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.
5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad 1 MMA dydis nuo 2024 m. sausio 1 d atskaičius mokesčius yra 708 Eur, į tai, kad šalys turi tris vaikus ir kiekvienam iš jų yra mokama 152,90 Eur universalioji vaiko išmoka, sprendė, kad tėvų turtinei padėčiai esant lygiavertei, vieno šalių vaiko minimalių poreikių užtikrinimui kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti 278 Eur suma vieno vaiko išlaikymui. Šiam momentui pagal teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas ieškovės mokamas išlaikymas vienam vaikui, pritaikius išlaikymo sumų indeksavimą, yra 245 Eur, t. y. nesiekia minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti ieškovei turinčios tekti išlaikymo dalies.
6. Tuo pačiu teismas pažymėjo, jog kadangi šalių vaikų išlaikymui patiriamos ne tik būtiniausios išlaidos jų maitinimui, aprangai, higienos priemonėms, mokyklos reikmenims ir pan., kurių patenkinimas ir yra siejamas su MMA dydį atitinkančia išlaikymo suma, tačiau yra patiriamos ir išlaidos būsto nuomai, vaikų lankomoms papildomos veikloms, todėl atsakovas objektyviai patiria netgi didesnes išlaidas negu 1 MMA ir prisiima didesnę vaikų išlaikymo naštą nei ieškovė.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nagrinėjamu atveju nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji objektyviai negalėjo ir negalės teikti šalių vaikams nustatyto išlaikymo. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad ieškovė nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga bei nededa pastangų, bei nesiima priemonių, kurių galėtų imtis, kad galėtų tinkamai vykdyti išlaikymo pareigą: ieškovė jau laukdamasi kūdikio žinojo, kad jos pajamos laikinai sumažės, tačiau nesiėmė jokių priemonių papildomoms pajamoms gauti, kad sutaupytų reikalingas vaikų išlaikymui sumokėti lėšas laikino pajamų sumažėjimo laikotarpiu, taip pat ir vėliau nesiėmė ir nepateikė duomenų, kad neketina imtis veiksmų papildomoms pajamoms gauti, nors tokių galimybių byloje nustatytais duomenimis turi – gali nuomoti jai nuosavybės teise priklausantį butą, parduoti nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį; motinai prižiūrint vaiką gali imtis papildomų darbų; grįžti į darbą vaikui suėjus 12 mėnesių ir pan. Teismas vertino, jog ieškovė deda pastangas, kad sumažintų vaikams teismo nutartimi patvirtintą išlaikymą, tačiau nedėjo / nededa jokių pastangų, kad gautų didesnes pajamas ir teiktų vaikams reikalingą išlaikymą. Teismas pažymėjo, jog ieškovės pajamų sumažėjimas yra laikino pobūdžio, jo laikotarpis yra priklausantis nuo ieškovės valios ir gali būti sutrumpintas, ieškovė turi galimybių gauti papildomų pajamų išlaikymo pareigai vykdyti.
8. Tuo tarpu teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovui yra nustatytas tik 50 proc. darbingumas, išduotas neįgaliojo asmens pažymėjimas, į atsakovo sveikatos būklę bei jam nustatytas diagnozes, į ambulatorinėse priežiūros rekomendacijose įrašus apie rekomendacijas dėl darbo aplinkos (draudimus), į tai, kad atsakovas darbą dirba nepaisydamas gydytojų draudimų, nes turi pareigą išlaikyti vaikus ir kito pasirinkimo neturi, darė išvadą, jog būtų neteisinga ieškovės išlaikymo pareigos nepilnamečiams vaikams apimtis dar labiau mažinti dar didesnę vaikų išlaikymo naštą perkeliant tik 50 procentų darbingam atsakovui.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantė (ieškovė) G. P. apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ieškovė neturi absoliučiai jokių realių galimybių teikti kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 180 Eur: iki 2023 m. kovo mėn. ieškovės darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudarydavo apie 1 000 Eur, taip pat ji gaudavo 85 Eur vaiko pinigų. Nuo 2024 m. vasario mėn. ieškovei mokama 684 Eur socialinio draudimo išmoka ir 85 Eur vaiko pinigų, t. y. šiuo metu ieškovės pajamos sudaro 769 Eur. Ieškovė šiuo metu keturiems vaikams išlaikyti (po 180 Eur) per mėnesį turi 720 Eur išlaidų, taip pat turi mokėti komunalinius mokesčius už butą (apie 200 Eur). Taigi, ieškovės išlaidos yra didesnės negu pajamos. Ieškovė santaupų neturi. Apeliantė viena augina kūdikį, gimusį 2023 m. rugsėjo mėn., kurio išlaikymui taipogi reikalingos lėšos, todėl apeliantė kreipėsi į teismą, kad proporcingai galėtų teikti išlaikymą visiems savo nepilnamečiams vaikams.
1.2. Nors apeliantei nuosavybės teise priklauso 2,65 ha (265/1428 dalys) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau šis žemės sklypas turi net 12 savininkų ir jį parduoti yra labai problematiška; be to, suma, kurią galima gauti pardavus šį sklypą, yra santykinai simbolinė, preliminariai 12 800 Eur, kurią padalinus iš 12 savininkų, būtų tik 1 066 Eur. Tuo trapu, norint sklypą parduoti, yra būtinas visų žemės sklypo bendraturčių sutikimas, o gauti tokį sutikimą ieškovės dabartinėje padėtyje praktiškai yra neįmanoma.
1.3. Nors apeliantei nuosavybės teise priklauso butas, tačiau tai yra bendrabučio tipo butas, kurio plotas tik 26,90 kv. m., o gyvenamasis plotas sudaro tik 16 kv. m; jis yra senos statybos (1971 m.), nerenovuotas, koridorinės sistemos, tad jo išlaikymas yra labai brangus, kas atima beveik trečdalį ieškovės per mėnesį gaunamų pajamų. Ieškovė jo neišnuomojo, kadangi jame laiko visus savo daiktus, ir kūdikiui paaugus, ieškovė ketina grįžti gyventi į Lietuvą. Norint butą išnuomoti, jam reikalingas remontas, kuriam šiam momentui lėšų nėra; taip pat apeliantei reikėtų ieškoti vietos, kur sandėliuoti jos asmeninius daiktus, kas vėl gi kainuotų.
1.4. Atsakovo finansinė padėtis yra kur kas geresnė nei ieškovės, todėl jis galėtų didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Atsakovas gauna apie 2 000 Eur atlyginimą, apie 500 Eur išmoką vaikams bei ieškovės mokamą vaikų išlaikymą. Taip pat atsakovas, kaip daugiavaikių vaikų tėvas, gauna įvairiausių nuolaidų.
Atsiliepimas
10. Atsakovas L. A. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Nors apeliantė teigia, kad jos turtinė padėtis pablogėjo iš esmės dėl gaunamų pajamų sumažėjimo, kadangi jai gimė ketvirtas vaikas A. R., kuriam taip pat reikalingas išlaikymas, tačiau taip teigiant neatsižvelgiama į tai, jog pati ieškovė nedėjo reikiamų pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti – nesiėmė spręsti turimo būto nuomos, turimo žemės sklypo dalių galimo pardavimo, pasirinkimo gauti mažesnes Sodros išmokas ir ilgiau nedirbti, ieškovė ilgą laiką net nepasirūpino gauti vienkartinę išmoką gimus ketvirtajam vaikui, nesiima jokių priemonių įsidarbinimo galimybėms gerinti, kvalifikacijai kelti, naujoms kvalifikacijoms įgyti ir tai sudaryti galimybes didesniam darbo užmokesčiui gauti; ieškovė visiškai nepasisako dėl su atsakovu gyvenančių trijų vaikų poreikių, kas turėtų būti prioritetiniu klausimu šioje byloje.
2.2. Šioje byloje nesprendžiama dėl ketvirtojo ieškovės vaiko A. R. poreikių ir šio vaiko išlaikymo galimybių/dydžio. Toks klausimas galėtų būti sprendžiamas tik santykiuose tarp ieškovės ir jos ketvirtojo vaiko tėvo T. R., nagrinėjant abiejų šio ketvirtojo vaiko tėvų turtinę padėtį ir pareigų teikti išlaikymą vykdymo tinkamumą. Tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
2.3. Byloje nėra jokių duomenų, koks iš tiesų yra žemės sklypas, kurio dalys priklauso ieškovei – ar yra prižiūrimas, ar jame vykdoma kokia nors veikla, koks privažiavimas ir pan. Taigi, šiuo atveju teismo sprendime nurodomi Nekilnojamojo turto registro duomenys ir duomenys apie sklypo vidutinę rinkos vertę laikytini teisingais, kadangi nėra jokių juos paneigiančių duomenų. Apeliacinio skundo teiginių apie „santykinai simbolinę“ šio sklypo vertę, jog „praktiškai neįmanoma“ gauti bendraturčių sutikimo pardavimui jokie įrodymai nepatvirtina. Pažymėtina, kad parduodant žemės sklypo dalį bendrojoje nuosavybėje bendraturčių sutikimas nereikalingas, jie tik turi pirmumo teisę pirkti šią dalį už pardavimo kainą.
2.4. Jokie bylos įrodymai nepatvirtina ir apeliacinio skundo teiginių, jog ieškovei priklausančiame bute sudėti jos daiktai, jog butas nerenovuotas ir randasi „koridorinės sistemos“ bendrabutyje, pan. Ieškovė nepasirūpino pateikti jokių įrodymų ir apie šį turimą butą, dėl to teismas pagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro viešais duomenimis. Teiginiai, kad buto išlaikymas yra per brangus ir atima trečdalį ieškovės pajamų, bet ieškovė vis tiek ketina jame gyventi, kai grįš į Lietuvą (neaišku kada), o šiuo metu netikslinga butą nuomoti, yra prieštaringi. Jei butą per brangu išlaikyti, jį reikia arba parduoti, arba bent išnuomoti – ypač, kai jame negyvenama. Šie teiginiai tik patvirtina apylinkės teismo sprendime akcentuotą ieškovės aplaidų požiūrį į savo turtinę padėtį bei reikiamų priemonių jai pagerinti nesiėmimą.
2.5. Apeliaciniame skunde kalbama apie atsakovo gaunamą atlyginimą, tačiau visiškai neatsižvelgiama į apylinkės teismo sprendime išsamiai nurodytą jo sveikatos būklę ir kitas svarbias susijusias aplinkybes.
2.6. Ieškovė pati pasirinko dabartines gyvenimo sąlygas – susilaukė ketvirto vaiko, išvyko į Jungtinę Karalystę gyventi su mama. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie dabartines gyvenimo sąlygas. Jokie bylos įrodymai nepatvirtina ir apeliacinio skundo teiginių apie ieškovės šiuo metu patiriamas iki 1 120 Eur būtinąsias minimalias išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21441-981/2019 patvirtino pareiškėjų G. P. ir L. A. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina G. P., o vaikų tėvas L. A. teiks vaikams išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 40 Eur kiekvienam vaikui, taip pat šalys patvirtino, kad ginčo dėl bendravimo su vaikais nėra ir nenustatė konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos.
14. 2019 m. liepos 5 d. teismo nutartis buvo pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-17114-1090/2021 patvirtinus pareiškėjų 2021 m. balandžio 9 d. sudarytą sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu L. A., susitarė dėl vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančia jų motina G. P., taip pat numatė, kad pastaroji moka vaikams išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 180 Eur kiekvienam vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė G. P. tiek kreipdamasi į teismą su ieškiniu, tiek ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jos kiekvieną mėnesį teikiamas trims šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymas turėtų būti sumažintas nuo 180 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki 130 Eur. Apeliantės (ieškovė) nuomone, jos atžvilgiu egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį sumažinti.
16. Pagal esamą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018 ir kt.).
17. Apeliantės teigimu, ji neturi jokių galimybių teikti kiekvienam iš nepilnamečių vaikų po 180 Eur/ mėn. dydžio išlaikymą, kadangi jos turtinė padėtis iš esmės pablogėjo – gimė ketvirtas vaikas, kuriam taip pat reikalingas išlaikymas, ieškovė jį viena augina (nes negali susisiekti ir gauti išlaikymą iš vaiko tėvo – Irano piliečio), todėl negali dirbti, sumažėjo ieškovės pajamos, jai ne tik reikia išlaikyti keturis vaikus, bet ir mokėti komunalinius mokesčius už butą, patirti išlaidas savo pačios maistui, higienai, o šiuo metu gaunamų pajamų neužtenka visoms išlaidoms padengti; pažymėjo, kad apeliantės motina taip pat dirba ir negali nedirbti bei visą laiką prižiūrėti kūdikį, patiria išlaidas būsto nuomai ir pragyvenimui Jungtinėje Karalystėje.
18. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad dar vieno nepilnamečio vaiko, reikalaujančio išlaikymo, gimimas ir to sąlygotas motinos negalėjimas tam tikrą laiką dirbti bei gauti tokias pat kaip iki tol pajamas iš darbinės veiklos, vertintinas kaip objektyvus asmens turtinės padėties pasunkėjimą galintis lemti faktorius, tačiau nagrinėjamos situacijos kontekste, sprendžiant dėl ieškovės teiktino išlaikymo kitiems trims nepilnamečiams vaikams sumažinimo galimybių, atsižvelgtina ir į kitas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kurios visos vertintinos kompleksiškai.
19. Pirma, pastebėtina, kad teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje ji pati laisva valia sulygo dėl ieškovės 180 Eur / mėn. dydžio išlaikymo kiekvienam iš vaikų teikimo tuo metu, kai jos turtinė padėti buvo iš esmės tokia pati, kaip šiuo metu arba dar sunkesnė – ieškovė tuo metu dar neturėjo darbo ir atitinkamai negavo jokių darbinių pajamų, neturėjo ketvirto išlaikytinio nepilnamečio vaiko – bylos duomenimis dirbti (duomenys neskelbtini) filiale ji pradėjo tik nuo 2021 m. gegužės mėnesio.
20. Antra, vaikų, kurie šiuo metu yra dar mažamečiai ir lanko tik pradinę mokyklą bei darželį, poreikiai, tikėtina, bėgant laikui tik augs. Pažymėtina, kad vyriausias šalių sūnus, bylos duomenimis, turi specialių su sveikatos problemomis susijusių poreikių, reikalaujančių atitinkamo dėmesio bei išlaidų, o būtent – A. A. nustatyti specialūs ugdymo poreikiai, kompleksinis sutrikimas: aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, fonologinis kalbos sutrikimas; dėl elgesio problemų vaikui skirtas namų mokymas, ugdymą organizuojant ugdymo įstaigoje. Todėl, vertinant jau tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti dėl galimybės patenkinti visus trijų nepilnamečių vaikų poreikius priteisiant iš ieškovės mažesnio dydžio mėnesinį išlaikymą, t. y. jį sumažinant, nes priešingu atveju būtų ženkliai ir neproprocingai pažeisti nepilnamečių vaikų interesai gauti net patį minimaliausią išlaikymą, ir iš esmės visa jų išlaikymo našta būtų perkelta atsakovui.
21. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos nepilnamečio vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004 etc.). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas turi laikyti, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
22. Trečia ir svarbiausia tai, jog šiuo atveju ieškovė teikia (180 Eur / mėn.) ir taip beveik dvigubai / per pusę mažesnį nei ½ dalis 1 MMA (šiuo metu – 708 Eur atskaičius mokesčius / 2 = 354 Eur) dydžio išlaikymą kiekvienam iš vaikų, todėl dar didesnis išlaikymo sumažinimas pažeistų nepilnamečių šalių vaikų interesus gauti net minimalius jų poreikius galintį patenkintį išlaikymą. Teismas pažymi, kad 1 MMA pripažįstama orientaciniu kriterijumi, ir tokia suma skirta tik pačių minimaliausių vaiko poreikių patenkinimui (maistas, apranga, higiena ir pan.). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
23. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip neginčijo apeliantė, išlaidos kiekvieno iš vaikų poreikiams patenkinti yra susijusios ne tik su tokiais baziniais dalykais, kaip maistas, apranga, medicininės priemonės, higiena, privalomas ikimokyklinis ir mokyklinis ugdymas ir pan., bet ir papildomas ugdymas ir lavinimas, kuris neabejotinai būtinas ir skatintinas: vyriausias sūnus A. A. lanko gitaros pamokas; dukra V. A. lanko žirgyną, VIP mokyklą, gitaros pamokas; jaunesnysis šalių sūnus O. A. lanko darželį bei papildomai lanko anglų kalbos užsiėmimus, futbolo treniruotes, gitaros pamokas.
24. Teismų praktikoje pripažįstama, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką); vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
25. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės atitinkamai reiškia galimai didesnes nei 1 MMA išlaidas kiekvieno iš vaikų poreikių patenkinimui ir atitinkamai nagrinėjamoje byloje egzistuojantį nukrypimą nuo tėvų lygių dalių vaikų išlaikymo prievolėje / tėvų lygiateisiškumo principo, kuomet atsakovui, su kuriuo nuolat faktiškai gyvena visi trys nepilnamečiai vaikai, kurie, kaip matyti iš Tarnybos į bylą pateiktų dokumentų bei kaip neneigė pati ieškovė, praktiškai nebendrauja ir neleidžia laiko su motina, ir kuriam ir taip tenka didesnė nemateriali jų auginimo, rūpinimosi, auklėjimo ir kitų pareigų vaikų atžvilgiu įgyvendinimo našta, tuo pačiu tenka ir didesnė jų materialinio išlaikymo našta.
26. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tenka kasdienė vaikų priežiūra, taigi ir būtinos išlaidos, reikalingos vaikams tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo reikmėms, be to, vaikams nuolat gyvenant su tuo iš tėvų gali atsirasti ir nenumatytų išlaidų papildomiems vaikų poreikiams tenkinti. O su kitu iš tėvų vaikai su juo būna ne nuolatos, be to, jau būna aprūpinti drabužiais ar daiktais, skirtais kasdieniam gyvenimui ir būtiniems poreikiams tenkinti, todėl tokio tėvo išlaidos vaikams išlaikyti negali būti įvertinamos vien proporcingai laikui, kurį vaikas praleidžia su tuo iš tėvų. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad, priteisiant išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), turi būti atsižvelgta į laiką, kurį pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikas praleidžia su juo, tačiau priteisiama išlaikymo suma skirta iš dalies kompensuoti vaiko poreikius neskirstant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali laisva valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi nustačius, jog išlaikymą abu tėvai teikia po lygiai, akivaizdu, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikai, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
28. Ketvirta, priešingai nei teigia apeliantė, atsakovo turtinė padėtis negali būti vertinama, kaip ženkliai geresnė, nei ieškovės vien tik dėl to, kad jis dirba ir gauna apie 2 000 Eur per mėnesį siekiančias su darbo santykiais susijusias pajamas. Šiame kontekste, nekartojant jau aukščiau pateiktų argumentų dėl iš esmės visų nematerialių pareigų vaikų atžvilgiu vykdymo vien iš atsakovo pusės bei didesnės turtinių prievolių vaikams vykdymo apimties, pastebėtina, kad atsakovas, priešingai nei ieškovė, jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, yra iš dalies nedarbingas, jo darbingumo lygis siekia tik 50 procentų, jis turi visą eilę sudėtingų sveikatos problemų, pagal medikų rekomendacijas ženkliai ribojančių jo galimybes dirbti ir užsidirbti (atsakovui 2019 m. vasario mėnesį diagnozuota trauminė subarachnoidinė hemoragija - galvos smegenų sužalojimas, sukėlusi liekamuosius padarinius: pasikartojanti nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su paprastais daliniais priepuoliais, esant sunkiai gydomai epilepsijai; trišakio nervo neuralgija; atsakovas serga ir daugybe kitų ligų: stuburo juosmeninės dalies osteochondroze; lėtiniu gastritu; organiniu nerimo sutrikimu, nervų šaknelių ir rezginių sutrikimu ir kt.; gydymo, slaugos, darbo ambulatorinės priežiūros rekomendacijose įrašytas draudimas dirbti aukštumose bei su elektros prietaisais ir veikiančiais mechanizmais, miegoti ne mažiau 7 val. per parą, vengti mirgančių objektų, miego deprivacijos (t. y. ilgo nemiegojimo), hiperventiliacijos (t. y. kvėpavimo sutrikimai)), kurie pagrįsti byloje esančiais medicininio pobūdžio dokumentais ir kurių apeliantė iš esmės nekvestionuoja ir kurių nepaisydamas atsakovas vis tiek dirba maksimaliu pajėgumu, tokiu būdu siekdamas užtikrinti pastovias pajamas savo trijų nepilnamečių vaikų, įskaitant ir specialių poreikių turinčio vyriausio sūnaus, poreikių patenkinimui – ne tik baziniam / pagrindiniam, bet ir papildomam jų visapusiškam lavinimui, ugdymui, geresnių gyvenimo sąlygų (būsto) užtikrinimui.
29. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog apeliantė nedėjo / nededa pastangų realizuoti nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą (nuomoti butą, parduoti / nuomoti dalį žemės sklypo ir pan.) tam, kad gauti papildomų pajamų ir teikti šalių vaikams reikalingą išlaikymą.
30. Nors apeliantė nurodo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio dalis jai priklauso nuosavybės teise, turi net 12 savininkų, jo vertė simboliška, todėl jį parduoti itin sudėtinga ar net neįmanoma; tuo tarpu jos turimą butą išsinuomoti neįmanoma, nes jis mažo ploto, nerenovuotas, bendrabučio tipo, jo išlaikymas pakankamai brangus, jame ieškovė laiko visus savo daiktus, tačiau šie argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, kadangi: a) ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad apskritai būtų ėmusis veiksmų ir pastangų parduoti turimą ir jai faktiškai nereikalingą, jos nenaudojamą žemės sklypo dalį kad ir kitiems jo bendraturčiams ir tokiu būdu gauti piniginių lėšų tiek savo vaikų išlaikymui, tiek asmeninių poreikių tenkinimui, kurios šiuo atveju negalėtų būti vertinamos kaip simbolinės, nes Nekilnojamojo turto registro 2023 metų duomenimis sklypo vertė (atlikta masinio vertinimo būdu) yra 30 600 Eur, o ieškovė nepateikė jokių duomenų ir įrodymų dėl kitokios (mažesnės) vertės, sklypo nepatrauklumo ir pan.; b) ieškovė nepateikė įrodymų, kad faktiškai gyvendama Jungtinėje Karalystėje ir nesinaudodama savo butu, o kaip teigia, patirdama vien jo išlaikymo išlaidas, neturėtų objektyvios galimybės išnuomoti butą, kad tokio pobūdžio turtas būtų visiškai nepaklausus nuomos objektas (ypač turint omenyje visuotinai žinomus duomenis apie tai, kad neretai nuomojami ir atskiri kambariai, o ne vien butai) ar kad tokio buto negalėtų suteikti panaudai vien už komunalinių išlaidų padengimą ir pan. Šios nurodytos aplinkybės tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, jog apeliantės pasyvus elgesys, t. y. neišnaudojant galimybės realizuoti (parduodant, išnuomojant ar kt.) rinkoje turimą nekilnojamąjį turtą, neatitinka sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartą tiek rūpinantis, kad esama turtinė padėtis nepablogėtų, tiek imantis veiksmų jai pagerinti.
31. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Kasacinio teismo pažymima, kad pajamų negavimas ar minimalios gaunamos pajamos, tėvui (motinai) esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes rūpestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas taip pat pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
32. Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, bet kokios abejonės dėl tėvo (motinos) turtinės padėties turi būti vertintinos nepilnamečio vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004 etc.). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas turi laikyti, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Dėl tėvų pasyvaus elgesio, nepakankamo siekio gauti didesnes pajamas, negali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
33. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės teiktinas išlaikymas trims šalių nepilnamečiams vaikams galėtų būti sumažintas nepažeidus nepilnamečių vaikų turtinių interesų. Atsakovė nepateikė duomenų apie savo pastangas gauti vaikų išlaikymui reikalingas pajamas, todėl nėra priežasties mažinti jai tenkančią vaikų išlaikymo naštą.
34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
IV. Dėl procesinės bylos baigties
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, įvertino tiek faktinius bylos duomenis apie vaikų poreikius, tiek ir duomenis apie abiejų šalių turtinę padėtį, motyvuotai pasisakė dėl esminių šalių argumentų, teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas, tinkamai vadovavosi teismų praktika ir padarė teisingas faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais pagrįstas išvadas (CPK 178, 185 straipsniai). Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
37. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
38. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atlyginimą. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl atsakovo prašymas tenkintinas ir jam priteistina iš ieškovės 484 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 302 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliantės (ieškovės) G. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės G. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui L. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.