Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Gabijai Gelažytei, Karinai Stokaitei, Kristinai Murauskienei, Gintarei Truncaitei, Deimenai Krasauskaitei, Ugnei Marijai Žemaitytei, Karolinai Petniūnienei,

dalyvaujant ieškovei G. P. ir jos atstovui advokatui Girdučiui Vainiui, atsakovui L. A. ir jo atstovui advokatui Raimondui Kalverš, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Vasiukevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui L. A. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė G. P. (toliau – ir ieškovė) Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) pareikštu ieškiniu atsakovui L. A. (toliau – ir atsakovas), institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria iš ieškovės G. P., priteista nepilnamečiams vaikams A. A., V. A. ir O. A. po 180,00 Eur išlaikymo suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir priteistas išlaikymo sumas sumažinti iki 130,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) paskirti atsakovą L. A. nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

4. Todėl atsižvelgdama į pasikeitusias aplinkybes – jai reikės išlaikyti dar vieną vaiką, ieškovė prašo sumažinti nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydį nuo 242,30 Eur iki 130,00 Eur kiekvienam vaikui, kadangi realiai nebus pajėgi visapusiškai aprūpinti visų vaikų ir teikti jiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatytos išlaikymo sumos.

7. Atkreipė dėmesį, kad šalių vaikų A. A., V. A. ir O. A. poreikiai per pastarąjį laiką nuo 2021 iki 2023 metų gerokai išaugo, nepaisant individualių poreikių vyresniajam sūnui A., kuriam reikia ypango dėmesio dėl jo sveikatos būklės, mažieji vaikai irgi paaugo ir iš darželinukų tapo mokiniais. Visi vaikai lanko būrelius, stovyklas ir t.t. o tai sukuria papildomą finansinę naštą, kuri užgula neįgalaus vaikų tėvo pečius. Be to, vaikams augant atsirado naujų poreikių pvz. dėl gyvenimo sąlygų ir nuomojame 2‐jų kambarių bute, jau trūksta vietos ir gyvenamojo ploto. Kadangi vaikų lytys yra skirtingos, būtinybe tampa didesnio buto paieškos ir nuoma, nes V. bręstant natūraliai atsiranda 3‐ojo kambario būtinybė ir su broliais arba tėčiu viename kambaryje gyventi jau nebegali, todėl atsižvelgiant į išaugusias nuomos kainas, išlaidos nuomai turėtų gerokai padidėti.

8. Nurodė, kad atsakovas yra neįgalusis, serga (duomenys neskelbtini), ir nors dirba 0,6 etato (duomenys neskelbtini) programuotoju, gydytojų vieninga nuomone, atsakovui yra draudžiama dirbti tokio pobūdžio darbą, t.y. su šviečiančiais ir mirgančiais objektais, nes pastarieji veikia kaip dirgiklis. Atsakovui (duomenys neskelbtini) diagnozuota kaip padarinys po 2019 m. vasario 14 d. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje galvoje liko (duomenys neskelbtini), kuri iššaukia (duomenys neskelbtini), todėl neadekvatu atsakovo pajamas laikyti tvariomis. Be to, pas atsakovą be sunkiai gydomos (duomenys neskelbtini) yra ir stuburo išvarža, dėl kurios atsakovui nuolat skaudą nugarą ir yra nerekomenduojamas sėdimas darbas. Kadangi atsakovas dirba maksimaliu 0,6 etatu, apeidamas reikalavimus sveikatos patikrinimo pažymai ir žinodamas, bei aiškiai suvokdamas, kad tokio pobūdžio darbų jam dirbti negalima, tačiau dirba, nes supranta, kad iš pensijos, kuri sudarytų 363,78 Eur, jam ir 3‐ims vaikams išgyventi nepavyks. Dirba su pertraukomis neapibrėžtu darbo laiku ir stipriai įtakojamas sveikatos būklės. Kadangi, bet kurią dieną situacija gali pasikeisti, dirba rizikuodamas ir nepaisydamas gydytojų išvadų, aukodamas savo sveikatą ir rizikuodamas gyvybe savo vaikų poreikiams ir gerovei už krinti.

9. Nurodė, kad taip pat mokosi Vilniaus universitete, matematikos ir informatikos fakultete, informatikos magistrantūros studijų programoje nuolatine ir dienine studijų formą, gavęs valstybės finansavimą, kur dėl sveikatos būklės nuo 2019 metų yra suteiktos ir kas metai pratęsiamos akademinės atostogos viliantis sveikatos būklės pagerėjimo.

10. Atkreipė dėmesį, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo pateikta rekomendacija, minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui, gaunamas iš abiejų tėvų, turėtų prilygti minimaliai mėnesinei algai, iš jos atskaičius 85,75 Eur vaiko išmoką. Todėl prašo laikyti 274,00 Eur dydžio išlaikymą būnu vieno vaiko poreikiams už krinti.

11. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė išvadas (DOK-93821 ir DOK-183527) ) bei šalių 2023 m. gegužės 25 d. šalių šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktus bei Vaikų nuomonės išklausymo aktą.

12. Tarnybos išvadoje (DOK-93821) nurodyta, kad apsilankius ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatė, jog ieškovė gyvena 1 kambario, 27 kv. m. ploto bute, kuris, ieškovės teigimu, priklauso jai nuosavybės teise. Bute buvo tvarkinga ir švaru, būstas su visais patogumais, kambaryje esanti spinta padalina kambarį į dvi atskiras erdves – miegamąjį ir svetainę. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, buitinė technika bei reikalingi baldai. Ieškovė nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), transporto vadybininke, mėnesio pajamas sudaro apie 1 000,00 Eur darbo užmokestis, vaikams teikia 727,00 Eur išlaikymą (po indeksacijos) per mėnesį, papildomai įdeda jiems lauknešėlį, tačiau jo nesigauna perduoti, kadangi atsakovas nepriima arba vaikai yra įbauginti ir atsisako priimti, nors ji bando palaikyti bendravimą su vaikais, bet kol kas jai atliepia tik jauniausias vaikas O. Apsilankiusi atsakovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Tarnybos specialistė nustatė, kad atsakovas, jo motina bei trys nepilnamečiai vaikai, atsakovo teigimu, gyvena nuomojamame, 2 kambarių, apie 60 kv. m. bute su visais patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga, vaikai dalinasi vienu kambariu, kuriame kiekvienas turi savo atskirą lovą. Kambaryje taip pat stovi rašomasis stalas, yra kompiuteris, žaislų, ugdymo priemonių. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, buitinė technika bei reikalingi baldai. Atsakovo teigimu vaikai yra patyrę fizinį smurtą iš Ieškovės, dėl ko ir atsisako su ja bendrauti.

13. Išvadoje nurodyta, kad nepilnametis A. A. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 4-oje klasėje. Vaikui nustatytas mišrus raidos sutrikimas ir paskirtas namų mokymas. Berniukas papildomai lanko gitaros pamokas. Nepilnametė V. A., mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 2-oje klasėje. Mergaitė lankosi žirgyne (1 val./40 Eur), lanko VIP mokyklą (apie 25 Eur/mėn.), gitaros pamokas. Nepilnametis O. A. lanko Vilniaus lopšelį – darželį (duomenys neskelbtini) (apie 50 Eur/mėn.). Papildomai lanko anglų kalbos užsiėmimus (apie 24 Eur/mėn.), (duomenys neskelbtini) futbolo treniruotes (apie 25 Eur/mėn.), gitaros pamokas. Vaikų sveikatos priežiūra atliekama Šnipiškių medicinos centre. Nurodyta, kad Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma, išvardinti 2019 – 2022 metais nepilnamečių atžvilgiu nustatyti galimi smurtiniai ir nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, atlikti vaikų situacijos vertinimai, nuo 2020 m. vasario 6 d šalims yra taikomas atvejo vadybos procesas.

14. Vaikų nuomonių išklausymo akte nurodyta, jog nepilnametis sakė, jog nenori apie motiną nieko girdėti – „nebendrauju ir nebendrausiu; nenoriu apie ją kalbėti“. Berniukas paprašė apie mamą nekalbėti, sakė, jog mama jį aštuonis metus mėtė į sieną ir tėtis jį išsivežė, į metus vieną kartą perduoda saldainių. Aleksandras sakė, jog su tėčiu kartu eina į lauką, buvo nuvažiavę į japonišką sodą, Pūčkorių atodangą, tėtis jam perka maistą, rūbus, avalynę, žaislų neperka, nes jam jų nereikia. V. papasakojo, jog bando su mama bendrauti, tačiau jai nepatinka – „mama gąsdina Dievu, kalba nesąmones, liepia meluoti, sako, jog degsime pragare, jeigu kažko nepadarysime“. V. teigė, jog mama nieko jai neperka, gimtadienio proga dovanų nedovanoja, tik per brolį O. perduoda rūbus - „leliukišką pižamą su zuikučiais“, kurie V. nepatinka, taip pat įdeda saldainių. V. mamą apibūdino - „neįdomi, bjauri, erzinanti“. V. pasakojo, jog su tėčiu kartu važiavo į Japonišką sodą, mišką, pažiūrėti sakurų. Mergaitė tėtį apibūdino – „geras, gražus, geraširdis, malonus“. O. pasakojo, jog su mama susitinka, savaitgaliais lieka su nakvyne, mama perka ledų, sulčių, vandens, kartu eina į vaikų žaidimų aikšteles. Pasak O., jam patinka miegoti ir mamos, ir tėčio namuose.

15. Vadovaudamasi prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu ir atsižvelgdama į pateiktą informaciją, Tarnyba nurodė nepalaikanti ieškovės prašymo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo. Tarnybos vertinimu, sumažinus išlaikymo dydį iki 130,00 Eur/mėn. nebus užtikrinti geriausi nepilnamečių vaikų, dėl kurių pareikšti ieškinio reikalavimai, interesai, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos išimtinai nepilnamečių geriausių interesų naudai.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

16. Ieškovė G. P. teismo posėdžio metu palaikė pareikštą ieškinį visa apimtimi ir prašė sumažinti teismo spendimu nustatytą išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams, nes ji susilaukė kūdikio, kuriam taip pat reikalingas išlaikymas. Teigė, kad po metų jos pajamos dar labiau sumažės, o atsakovas turi gerą darbą ir gali daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo, atkreipė dėmesį, kad jis gauna padidintas išmokas vaikams nes yra daugiavaikė šeima, taip pat gauna įvairių nuolaidų ir lengvatų. Paaiškino, kad atsakovas prieš ją nuteikė vaikus, siekia iš jos pasipelnyti ir apkartinti ieškovei gyvenimą. Nurodė, kad visos jos pajamos matosi sąskaitose. Ieškovė gaudavo stabilų atlyginimą, iki tol augino 3 vaikus dėl ko prarado galimybes darbo rinkoje. Šiuo metu, nuo liepos mėnesio gyvena pas mamą Jungtinėje Karalystėje, kur planuoja būti iki sausio-vasario mėnesio, nes mama padeda rūpintis gimusiu kūdikiu. Gimusio vaiko tėvas prie vaiko išlaikymo neprisideda, nežino kaip su juo net susisiekti, teismo keliu iš vaiko tėvo nebandė gauti išlaikymą gimusiam vaikui. Lietuvoje turimo buto neišnuomojo, nes planavo grįžti anksčiau, be to bute yra ieškovės daiktai. Pas mamą gyvena, kol mama padeda, mama leidžia pas ją būti neapibrėžtą laiką. Paaiškino, kad turi dalį žemės sklypo, tačiau nežino net kur jis yra, o pardavus pajamos būtų mažos, yra daug bendraturčių. Kol dirbo pilnu etatu, teikė vaikams išlaikymą, paaugus 4 vaikui planuoja toliau dirbti ir toliau teikti vaikams išlaikymą, dabar susiklosčiusi padėtis yra laikina. Nurodė, kad dabar gauna 1 143,16 Eur, atskaičius 20 procentų, o nuo sausio 27 dienos iki rugsėjo 6 gaus tik 684,00 Eur išmoką, be to, lapkričio mėnesį gavo 4 916,70 Eur išmoką. Teigė, kad jeigu pavyks, vaikui suėjus 1 metams, bandys eiti dirbti.

17. Paaiškino, kad prašo išlaikymo dydžio sumažinimo neterminuotai, nes, kaip supranta, jos atlygis nepadidės. Nurodė, kad turi vidurinį išsilavinimą, darbo patirtis nedidelė, mokėsi inžinerijos ir transporto vadybos, tačiau nebaigė, iki tol dirbo pagal šią nebaigtą specialybę. Akcentavo, kad gyvenant su atsakovu vaikai gimė kas du metus, todėl ilgą laiką neturėjo galimybės dirbti. Gimusio vaiko tėvas, ieškovės žiniomis, yra Irako pilietis, kur jis yra nežino, nes faktiškai nebendrauja. Paskutinį kartą matėsi, kai reikėjo gauti vaiko dokumentus. Šiuo metu jo telefonas išjungtas.

18. Paaiškindama apie pateiktose sąskaitose matomus mokėjimus nurodė, kad taupyklės sąskaitoje šiuo metu yra apie 100,00 Eur suma, ji neturi atskiro numerio, todėl šios sąskaitos nepateikė. Paaiškino, kad į taupyklės sąskaitą nuo kiekvieno apsipirkimo pervedami procentai, ir per mėnesį susidaro apie 10,00 Eur. Swedbank sąskaitoje matomi mokėjimai liepos-rugsėjo mėnesiais – jos su atsakovu gautos paskolos grąžinimo sumos. Kiti pavedimai 100,00 Eur, 200,00 Eur ir 844,00 Eur buvo sumokėti iš gautų Sodros pinigų. Dalį Sodros išmokų taip pat pervedė į taupyklės sąskaitą, kad susitaupytų ir neprapultų. Sąskaitoje matomas mokėjimas už muziejų buvo atliktas apmokant už giminaičių bilietus, tačiau giminaičiai šias sumas atidavė grynaisiais. Pinigai iš Ali express yra gražinimai už neatsiųstas ar grąžintas prekes. S. yra ieškovės mama, ir kartais jos prašymu ieškovė užsakydavau prekes, o mokėjimo, kurio paskirtyje parašyta skola, buvo atliktas mamos prašymu, jai pervesti pinigus į lietuvišką kortelę, o ji ieškovei pervedė į anglišką kortelę.

19. Teigė, kad gimusio vaiko gimimo liudijime nurodant jos pavardę yra padaryta klaida, ji nėra sudariusi santuokos su ketvirtojo vaiko tėvu, su juo negyvena, apie jį negali gauti jokių duomenų, vaiko tėvas išlaikymo vaikui neteikia, ieškovė nežino kur kreiptis, kad prisiteistų iš jo vaikui išlaikymą. Jungtinėje Karalystėje jokių išmokų negauna. Šiuo metu neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu, nes darbdavys reikalauja dirbti ofise. Nurodė, kad prieš 7 metus baigė buhalterinius kursus, tačiau jokios buhalterinio darbo patirties neturi ir negalėtų tokio darbo dirbti savarankiškai. Kitais būdais gauti pajamų nebandė, nes kol kas vaikas yra per mažas. Lietuvoje dėl išmokos gimus vaikui nesikreipė, tačiau grįžusi į Lietuvą planuoja kreiptis, nes tokia išmoka išmokama per 12 mėnesių po vaiko gimimo.

20. Ieškovės atstovas baigiamojoje kalboje akcentavo, kad ieškovei turi būti užtikrinta galimybė proporcingai rūpintis visais vaikais, pažymėjo, kad ji viena išlaiko ketvirtą gimusį vaiką, dėl turimo nepakankamo išsilavinimo neturi galimybes įsidarbinti, be to, ieškovė yra jauno amžiaus, ir pagimdydama 3 vaikus ji negalėjo skirti laiko reikiamam išsilavinimui gauti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovei priklausantis Butas yra bendrabučio tipo, o jai priklausanti žemės sklypo dalis nėra vertinga. Ieškovės išlaidos šiuo metu didesnės nei pajamos, ką patvirtina ir pateikti banko sąskaitų išrašai. Mano, kad atsakovas gaudamas didesnes pajamas, didesne dalimi turi prisidėti ir prie vaikų išlaikymo.

22. Atsakovo atstovas baigiamojoje kalboje atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju turėtų būti ginami trijų šalių nepilnamečių vaikų interesai. Nukrypti nuo ½ MMA dydį atitinkančio išlaikymo būtų galima tik esant išimtinėms aplinkybėms, tačiau nagrinėjamoje byloje tokių nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teigia, kad tėvai turi dėti pastangas pajamoms gauti. Pažymėjo, kad vaikai auga, jų poreikiai didėja, dukra bręsta, jai reikalingas atskiras kambarys. Nors atsakovo pajamos didesnes, vien buto nuoma apie 700,00 Eur, kad išlaikytų vaikus atsakovas dirba darbą, kurio negali dirbti. Pažymėjo, kad, ieškovė prašo sumažinti išlaikymo dydį neterminuotai, ir tai neteisinga. Ieškovė yra pasyvi, nepateikė objektyvių duomenų, kad negali uždirbti daugiau. Stovi tuščias butas (duomenys neskelbtini), galėjo išnuomoti, žemės sklypą gali parduoti. Ieškovė net nepaėmė 500 Eur išmokos 4 vaikui, nesikreipė dėl išlaikymo iš 4 vaiko tėvo. Ieškovė gyvena su mama, ir galėtų su mama pagyventi, kol sugrįš į darbo rinką. Todėl mažinti ir šiaip mažą išlaikymą nėra pagrindo.

23. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos atstovai apsilankė šalių gyvenamosiose vietose, ištyrė šeimos sąlygas. Ieškovė gyvena 1 kambario bute, kuriame tvarkinga, yra visi reikalingi daiktai. Atsakovas su motina ir 3 nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojame 2 kambarių bute, vaikai dalijasi 1 kambariu, namuose švaru, yra visi reikalingi daiktai. Šalys turi 3 nepilnamečius vaikus, visi vaikai lanko ugdymo įstaigas, būrelius, yra teismui pateiktos vaiku nuomonės. Šeima Tarnybai žinoma, ne karta nustatyti galimi nesmurtiniai pažeidimai, taip pat smurtiniai pažeidimai. Taikomas atvejo vadybos procesas. Atsakovas vaikais rūpinasi tinkamai, ieškovei paslaugų tikimas negalimas, nes ji išvykusi. Byloje pateiktos dvi išvados, kad reikalavimas dėl išlaikymo sumažinimo neatitinka vaikų interesų. Tarnybos vertinimu, sumažinus išlaikymo, ji nesiektų orientacinio minimalaus išlaikymo kriterijaus.

24. Atkreipė dėmesį, kad tokio pobūdžio bylose ieškovas turi įrodyti, kad dėjo maksimalias pastangas turtinei padėčiai pagerinti. Tačiau ieškovė nenuomoja buto, nedėjo pastangų teikti buhalterines paslaugas, kad gauti papildomas pajamas. Ieškovė deda pastangas, kad išlaikymas būtų sumažintas, tačiau nededa pastangų pasididinti pajamas, nepateikė jokių duomenų, kad ji butu kreipusis dėl išmokų gimus ketvirtam vaikui tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje. Pažymėjo, kad pagalbos plane nurodė, kad sudarė santuoką, tačiau duodama paaiškinimus tai neigė, nepateikė duomenų, kad ėmėsi priemonių gauti išlaikymą ketvirtam vaikui. Atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, o Lietuvoje gyvenančiais 3 vaikais pasirūpinti išimtinai tenka atsakovui. Jei mama gyventų Lietuvoje, galimai pasiimtų vaikus bendravimui ir prisidėtų prie vaiku išlaikymo tokiu būdu. Nors išlaikytinių skaičius yra svarbi aplinkybė, tačiau mama neįrodė, kad dėjo kokias nors pastangas gauti pajamų vaikams išlaikyti, o jei teismas vis tik manytu mažinti, tai galėtų mažinti tikrai ne tokia suma, kuria prašo ieškovė. Detalūs duomenys apie praeityje nustatytus galimus vaikų teisių pažeidimus nebuvo į bylą pateikti, nes ši medžiaga nesusijusi su išlaikymo apimtimis. Pagal rekomendacijas išvadai, joje turi būti nurodyta apie šeima, todėl išvadoje galimai padaryti vaikų teisių pažeidimai tik paminėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė G. P. ir atsakovas L. A. yra A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), V. A., gimusios (duomenys neskelbtini), ir O. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (Fl. 1, b. l. 6-8).

26. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ (toliau – ,,Liteko“) bei bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino pareiškėjų G. P. ir L. A. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina G. P., o vaikų tėvas L. A. teiks vaikams išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 40,00 Eur kiekvienam vaikui, taip pat šalys patvirtino, kad ginčo dėl bendravimo su vaikais nėra ir nenustatė konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos.

27. 2019 m. liepos 5 d. teismo nutartis buvo pakeista 2021 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinus pareiškėjų 2021 m. balandžio 9 d. sudarytą sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu L. A., susitarė dėl vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančia jų motina G. P., taip pat numatė, kad pastaroji moka vaikams išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur kiekvienam vaikui.

28. Ieškovė prašė sumažinti teismo 2021 m. gegužės 3 d. teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje numatytą kasmėnesinį periodinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki 130,00 Eur kiekvienam vaikui, motyvuodama, kad pablogėjo jos turtinė padėtis – jai gimė ketvirtas vaikas, kuriam taip pat reikalingas išlaikymas, o ieškovės pajamos sumažėjo.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

30. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

31. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Princesės karališkojoje universitetinėje ligoninėje, esančioje Jungtinėje Karalystėje, ieškovė pagimdė vyriškos lyties kūdikį. (Fl. 3, b.l. 28-31, 39-41). Byloje pateiktame Londono Brommey rajono registravimo įstaigos išduotame gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Princesės karališkojoje universitetinėje ligoninėje gimusio A. R. motina yra G. P., o tėvas – K. T. R. (Fl. 3, b. l03-105).

33. Byloje gautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) duomenimis bei ieškovės pateiktomis pažymomis apie darbo užmokestį nustatyta, kad ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo apie 1 089,00 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, neatskaičius mokesčių vidutiniškai apie 1 474,00 Eur (Fl. 1, b. l. 11, 23-25). Vadovaujantis Sodros pateikta pažyma laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 10 d iki 2023 m. lapkričio 27 d. ieškovei išmokėta 4 916,70 Eur išmoka (Fl. 3, b. l. 42-45). Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriaus 2023-10-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki ketvirtajam ieškovei gimusiam vaikui sukaks 24 mėnesiai ieškovei paskirta vaiko priežiūros išmoka: už pirmus du mėnesius 1 483,16 Eur suma; už likusį laikotarpį iki vaikui sueis 12 mėnesių – 855,67 Eur; nuo 12 mėnesių laikotarpio pabaigos iki vaikui sueis 24 mėnesiai – 570,44 Eur per mėnesį (Fl. 3, b. l. 42-45). Atsakovas Sodros duomenimis dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 2 000,00 Eur atlyginimą atskaičius mokesčius, neatskaičius mokesčių apie 3 307,00 Eur (Fl. 1, b. l. 34-40). Paminėtina, kad vaiko priežiūros išmokos mokėjimo dieną, įstatymų nustatyta tvarka, iš priskaičiuotos vaiko priežiūros išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis 15 proc. bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka 6 proc. Todėl Soros sprendime nurodytos mokėtinos ieškovei vaiko priežiūros sumos mažintinos 21 proc.

34. Taip pat VĮ ,Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo 1 kambario butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas) bei 265/1428 dalis 14.2800 ha ploto žemės sklypo, t. y. 2.65 ha, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypo dalis). Atsakovo vardu nekilnojamojo turto įregistruota nėra (Fl. 1, b. l. 54-59).

35. Nagrinėjamu atveju 2021 m. gegužės 3 d. teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartimi ieškovė buvo įsipareigojusi vaikams teikti periodinį išlaikymą kasmėnesinėmis išmokomis po 180,00 Eur kiekvienam vaikui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 3 ir 4 punktais, periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą; periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis; periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Todėl nagrinėjamu atveju, priteista išlaikymo suma turėjo būti indeksuojama nuo 2022 metų vasario mėnesio ir ieškovei kraipantis į teismą sudarė 242,00 Eur (180,00 Eur x 1,106 x 1,217 x 1,012). Remiantis šalių paaiškinimais ir ieškovės pateiktų AB Swedbank banko sąskaitų išrašais, ieškovė su atsakovu gyvenantiems nepilnamečiams vaikas ir mokėjo nurodyto dydžio išlaikymo sumą. Nuo 2024 metų vasario mėnesio pritaikius praėjusių metų vartotojų kainų indeksą 101,2, ieškovės mokėtino išlaikymo suma sudaro 245,00 Eur kiekvienam vaikui.

36. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 708,00 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas), išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tik tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Kadangi šalys turi tris vaikus, kiekvienam iš jų yra mokama 152,90 Eur universalioji vaiko išmoka, MMA dydis nuo 2024 m. sausio 1 d yra 924,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 708,00 Eur. Todėl tėvų turtinei padėčiai esant lygiavertei, vieno šalių vaiko minimalių poreikių užtikrinimui kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti 278,00 Eur suma vieno vaiko išlaikymui (708,00 Eur – 152,90 Eur / 2). Pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas ieškovės mokamas išlaikymas vienam vaikui, pritaikius išlaikymo sumų indeksavimą, yra 245,00 Eur, t. y. nesiekia minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti ieškovei turinčios tekti išlaikymo dalies.

37. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Pažymėtina, kad šalių taikos sutartimi nustatyto vieno vaiko išlaikymo suma, kurią mokėti įsipareigojo ieškovė – 180,00 Eur, sudarė pusę tuo metu buvusios MMA, iš jos atskaičius universalią vaiko išmoką (468,41 Eur MMA dydis atskaičius mokesčius – 111,00 Eur vaiko išmoka / 2 = 178,71 Eur). Tai patvirtina, kad sudarydamos taikos sutartį šalys vieno vaiko ieškovei tenkančio išlaikymo sumą siejo su ½ MMA dydžiu. Tačiau, kaip jau minėta, šiai dienai ieškovės mokamo išlaikymo vienam vaikui pinigų suma nesiekia ½ dalies MMA,

38. Be to, remiantis Tarnybos pateiktame atsakovo Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodytais duomenimis bei remiantis atsakovo paaiškinimais, šalių sūnui A. A. nustatytas mišrus raidos sutrikimas ir paskirtas namų mokymas, vaikas lanko gitaros pamokas, nepilnametė V. A., lanko žirgyną (1 val./40 Eur), VIP mokyklą (apie 25 Eur/mėn.), gitaros pamokas. Šalių sūnus O. A., lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) (apie 50 Eur/mėn.), papildomai lanko anglų kalbos užsiėmimus (apie 24 Eur/mėn.), (duomenys neskelbtini) futbolo treniruotes (apie 25 Eur/mėn.), gitaros pamokas. Atsakovo teigimu, už būsto nuomą, kuriame gyvena atsakovo motina ir nepilnamečiai vaikai, jis moka 570,00 Eur nuomos mokestį, nors rašytinės nuomos sutarties sudaręs nėra. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, tikėtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būsto nuomai yra realiai patiriamos. Šie duomenys rodo, kad šalių vaikų išlaikymui patiriamos ne tik būtiniausios išlaidos jų maitinimui, aprangai, higienos priemonėms, mokyklos reikmenims ir pan., kurių patenkinimas ir yra siejamas su MMA dydį atitinkančia išlaikymo suma, tačiau yra patiriamos ir išlaidos būsto nuomai, vaikų lankomoms papildomos veikloms, todėl atsakovas objektyviai patiria netgi didesnes išlaidas negu viena MMA ir prisiima didesnę vaikų išlaikymo naštą nei ieškovė.

39. Pažymėtina, kad ieškovė neįrodinėjo vaikų poreikių pasikeitimo, o sumažinti iš jos nepilnamečiams vaikams teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi išlaikymo dydį prašė sumažinti iš esmės remdamasi išimtinai savo pablogėjusia turtine padėtimi gimus dar vienam vaikui. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Ieškovė šioje byloje neįrodinėjo to, kad vieno vaiko poreikiai faktiškai yra/galėtų būti mažesni nei viena MMA, nepateikė jokių tą pagrindžiančių įrodymų (paskaičiavimų ir pan.) (CPK 178 straipsnis).

40. Sutiktina, kad gimus dar vienam vaikui ieškovės pajamos nuo 2024 m. sausio 27 d. laikinai sumažėjo, t. y. vietoj ieškovės gautos darbo užmokesčio apie 1 474,00 Eur , nuo nurodytos datos 10 mėnesių ieškovei bus mokama 855,67 Eur (atskaičius mokesčius 675,98 Eur) ir 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai – 570,44 Eur (atskaičius mokesčius 450,65 Eur) vaiko priežiūros išmoka per mėnesį. Tačiau kasacinio teismo jurisprudencijoje nuoesekliai akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai ir turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas).

41. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji objektyviai negalėjo ir negalės teikti šalių vaikams nustatyto išlaikymo. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia vertinti, kad ieškovė nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga bei nededa pastangų, bei nesiima priemonių, kurių galėtų imtis, kad galėtų tinkamai vykdyti išlaikymo pareigą. Nagrinėjamu atveju sutiktina su Tarnybos atstovės teismo posėdyje išakytais teiginiais, kad ieškovė deda pastangas, kad sumažinti vaikams teismo nutartimi patvirtintą išlaikymą, tačiau nedėjo jokių pastangų, kad gautų didesnes pajamas ir teiktų vaikams reikalingą išlaikymą.

42. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2023 m. vasaros gyvena pas motiną Jungtinėje Karalystėje, paaiškino, kad pas motiną gali gyventi neribotą laiką, motina jai padeda rūpintis gimusiu kūdikiu. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė, žinodama, kad jos pajamos gimus dar vienam vaikui sumažės, išvykdama gyventi į Jungtinę Karalystę pas motiną, turėjo galimybę išnuomoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį Butą (duomenys neskelbtini). Beje, ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovės motina padeda ieškovei rūpintis kūdikiu ir savo namuose leidžia gyventi neribotą laiką, taip pat ieškovei objektyviai sudaro tiek prielaidas išnuomoti Lietuvoje esantį Butą kol ji grįš į darbą, tiek ir galimybes užsiimti darbine veikla bei gauti papildomas pajamas. Ieškovės paaiškinimai, kad Buto išnuomoti ji negalėjusi ir negalinti, nes jame sudėti jos daiktai ir ji planuoja grįžti gyventi į Lietuvą, kad galimai ateityje bandys imtis papildomų darbų, rodo tik ieškovės aplaidų požiūrį į vaikų išlaikymo pareigą.

43. Kaip jau minėta, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 2.65 ha (265/1428 dalys) 14.2800 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji šia žemės sklypo dalimi nesinaudoja ir net tiksliai nežino jo buvimo vietos. Remiantis VĮ ,,Registrų centas“ viešai skelbiamomis nekilnojamojo turto rinkos vertėmis minimo žemė sklypo rinkos kaina yra 28 900,00 Eur ((duomenys neskelbtini)). Todėl ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies vertė sudarytų apie 5 363,09 Eur (28 900 Eur : 1 428 x 265). Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad būtų siekusi realizuoti jai priklausančio žemės sklypo dalį, kuri jai iš esmės nereikalinga.

44. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 24 straipsnio nuostatos numato, kad gimus vaikui galima pasirinkti gauti 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio išmoką iki vaikui sueis vieneri metai arba pasirinkti gauti išmokas iki vaikui sueis dveji metai, tačiau tokiu atveju pirmais vaiko metais gauti 54,31 proc., o antrais metais – 31,03 proc. kompensuojamojo uždarbio išmokas. Šiuo atveju ieškovės pasirinktas vaiko priežiūros modelis – gauti nedideles vaiko priežiūros išmokas du metus, o ne vienerius metus gauti didesnę išmoką ir greičiau grįžti į darbo rinką, teismo vertinimu, nesuderinamas su pareigos teikti vaikams išlaikymą tinkamu vykdymu ir tokio pasirinkimo nulemtas pajamų sumažėjimas nepripažintinas objektyviu turtinės padėties pablogėjimu.

45. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 5 straipsnio 1 dalį kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui – 539 Eur (2023 m. bazinė išmoka 49 Eur x 11), o pagal šio įstatymo 6 straipsnį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba kitais nurodytais atvejais mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio universalioji išmoka per mėnesį, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 96,25 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl vienkartinės vaiko gimimo išmokos ji dar nesikreipė, vaiko gimimo Lietuvoje neįregistravo, atitinkamai nesikreipė ir dėl gimusio vaiko universaliosios išmokos gavimo. Teismo vertinimu, nesikreipimas gauti priklausančias pagal tesės aktus socialinio pobūdžio išmokas jau pakankamai ilgą laiką, taip pat patvirtina abejonę dėl realaus ieškovės turtinės padėties pablogėjimo.

46. Be to, ieškovė nurodė, kad yra baigusi buhalterinius kursus, tačiau neturi buhalterinio darbo patirties ir negalėtų tokio darbo dirbti savarankiškai, teigė, kad ateityje planuoja užsiimti papildoma veikla ir gauti papildomų pajamų. Tačiau ieškovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų bei įrodymų, kad ji siekė teikti šias paslaugas nepagrindė, kad iki vaiko gimimo būtų siekusi užsiimti papildomomis veiklomis ir gauti papildomų pajamų. Ieškovės ir jos atstovo argumentai, kad ieškovė jauno amžiaus pagimdė tris vaikus ir dėl to negalėjo įgyti reikiamo išsilavinimo, nesudaro pagrindo ieškovę atleisti nuo išlaikymo pareigos vykdymo ar jas mažinti. Atsakovas paaiškino, kad ieškovei buvo sudarytos sąlygos siekti išsilavinimo, nes jis taip pat prisidėjo prie vaikų priežiūros, pateikė Sodros informacines pažymas, patvirtinančias, kad jam 2014-2018 metais buvo mokamos vaikų priežiūros bei tėvystės išmokos (Fl. 3, b. l. 148-157). Be to, 2021 metų gegužės 3 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, todėl ieškovei atsirado visos galimybės studijuoti, įsigyti norimą kvalifikaciją.

47. Ieškovės teiginiai, kad ji jokio ryšio nepalaiko su ketvirtojo gimusio vaiko tėvu, pastarasis neprisideda prie gimusio vaiko išlaikymo, o dėl išlaikymo priteisimo nesikreipė, nes gyvena svetimoje valstybėje ir nežino kur kreiptis, rodo tik ieškovės neatsakingumą ir nerūpestingumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pati ieškovė nurodė, kad kartu su vaiko tėvu nuvyko užregistruoti vaiko gimimą, gimimo išrašo kopijoje įrašyta vaiko tėvo vardas ir pavardė – K. T. R., įrašyta profesija vairuotojas – ekspeditorius, todėl ieškovės teiginiai, kad ji visiškai nepalaiko ryšių su vaiko tėvu kelia abejonių, kurią sustiprina ieškovės nurodomos nesikreipimo dėl išlaikymo iš minimo vaiko tėvo prisiteisimo priežastys.

48. Vadovaujantis kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Nors tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Taigi, tėvų valdžios lygybės principas reikalauja užtikinti tėvų teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu balansą, todėl negali būti toleruojamos situacijos, kad dėl to, jog vienas iš tėvų nededa pastangų gauti pajamų išlaikymo pareigai vykdyti, elgiasi neatsakingai bei nerūpestingai, kitas iš tėvų turėtų už jį vykdyti išlaikymo pareigą didesne apimtimi.

49. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui yra nustatytas tik 50 proc. darbingumas, 2022 m. lapkričio 11 d. išduotas neįgaliojo asmens pažymėjimas Nr. 1524990, galioja iki 2024 m. rugsėjo18 d. (Fl. 3, b.l. 147). Iš pateiktų medicininių duomenų išrašų matyti, kad atsakovui 2019 m. vasario mėnesį diagnozuota (duomenys neskelbtini) (ligos kodas TLK sistemoje (duomenys neskelbtini)), sukėlusi liekamuosius padarinius: (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)). Iš medicininių duomenų matyti, kad atsakovas serga ir daugybe kitų ligų: (duomenys neskelbtini) ir kt. Gydymo, slaugos, darbo ambulatorinės priežiūros rekomendacijose įrašytas draudimas dirbti aukštumose bei su elektros prietaisais ir veikiančiais mechanizmais, miegoti ne mažiau 7 val. per parą, vengti mirgančių objektų, miego deprivacijos (t. y. ilgo nemiegojimo), hiperventiliacijos (t. y. kvėpavimo sutrikimai) (Fl. 1, b. l. 64-71) Tačiau iš byloje pateiktos 2012 m. gruodžio 3 d. atsakovo darbo sutarties su (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas į šią įmonę priimtas programuotoju (Fl. 3, b. l. 158-160). Atsakovas paaiškino, kad šį darbą dirba nepaisydamas gydytojų draudimų, nes turi pareigą išlaikyti vaikus ir kito pasirinkimo neturi. Taip pat paaiškino, kad siekia sutaupyti pradiniam įnašui įsigyti gyvenamąjį būstą, kuriame galėtų gyventi vaikai, todėl dirba labai daug, tenka dirbti ir naktimis. Iš pateiktos minėtos darbo sutarties ir darbdavio 2024 m. sausio 3 d. pažymos (Fl. 3, b. l. 146), matyti, kad atsakovo atlyginimas yra 1 984,00 Eur neatskaičius mokesčių – 1 140,80 Eur, prie kurio gali būti mokami kintami priedai priklausantys nuo darbo rezultatų. Kaip jau minėta, Sodros duomenimis atsakovas gauna apie 2 000,00 Eur atlyginimą atskaičius mokesčius, neatskaičius mokesčių apie 3 307,00 Eur (Fl. 1, b. l. 34-40). Šie duomenys patvirtina atsakovo teiginius apie jo dirbamo darbo apimtis. Todėl būtų neteisinga ieškovės išlaikymo pareigos nepilnamečiams vaikams apimtis dar labiau mažinti dar didesnę vaikų išlaikymo naštą perkeliant tik 50 procentų darbingam atsakovui.

50. Kasacinis teismas pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, sutuoktinio pajamų laikinu sumažėjimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas). Ieškovė jau laukdamasi kūdikio žinojo, kad jos pajamos laikinai sumažės, tačiau nesiėmė jokių priemonių papildomoms pajamoms gauti, kad sutaupyti reikalingas vaikų išlaikymui sumokėti lėšas laikino pajamų sumažėjimo laikotarpiu, taip pat ir vėliau nesiėmė ir nepateikė duomenų, kad neketina imtis veiksmų papildomoms pajamoms gauti, nors tokių galimybių byloje nustatytais duomenimis turi – gali nuomoti Butą, parduoti nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį; motinai prižiūrint vaiką gali imtis papildomų darbų; grįžti į darbą vaikui suėjus 12 mėnesių ir pan.

51. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės elgesys neatitinka sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartą tiek rūpinantis, kad esama turtinė padėtis nepablogėtų, tiek imantis veiksmų jai pagerinti. Be to, ieškovės pajamų sumažėjimas yra laikino pobūdžio, jo laikotarpis yra priklausantis nuo ieškovės valios ir gali būti sutrumpintas, ieškovė turi galimybių gauti papildomų pajamų išlaikymo pareigai vykdyti. Todėl ieškovės ieškinys netenkinamas

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimus atmetus, iš jos priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

57. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, toliau - Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

58. Atsakovas pateikė įrodymus, kad teisinei advokato pagalbai apmokėti patyrė 692,00 Eur (Fl. 3, b. l. 161-164). Įvertinus teisinės pagalbos nagrinėjamoje byloje apimtis ir ieškovės atstovės pateiktų išlaidų pagrindimą, teismas daro išvadą, kad jos neviršija Rekomendacijose nustatytų užmokesčio dydžių ir jas priteisia iš ieškovės.

59. Iš ieškovės valstybei taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios sudaro 13.28 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. A. naudai 692,00 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas.

Priteisti iš ieškovės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika eurų dvidešimt aštuoni ct) bylinėjimosi išlaidų – už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.