Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-9634-1064/2021 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (išieškotojos) „Gelvora“ skundą dėl antstolo R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys – G. J. (skolininkas), antstolis R. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

28. Teismas taip pat pažymi, kad Sprendimų vykdymo instrukcija nustatyta forma nėra savitikslė, ja be kita ko siekiama suteikti vykdymo proceso šalims aiškumo, taip pat ji yra būtina teismui sprendžiant klausimą dėl apskaičiuotų vykdymo išlaidų pagrįstumo. Priešingas aiškinimas suponuotų situaciją, kad tiek vykdymo proceso dalyviai, tiek teismas turėtų atlikti savarankišką vykdomosios bylos auditą ir sudaryti suvestinę, kad būtų nustatyti konkretūs antstolio veiksmai, kurie buvo apmokestinti, o tai reikštų antstoliui nustatytos pareigos perkėlimą kitiems asmenims.

31. Iš teisės normos konstrukcijos matyti, kad antstolis turi rengti vieną vykdymo išlaidų apskaičiavimą, o ne šiuo atveju vadovaudamasis dvejais vykdymo išlaidų apskaičiavimais prašyti sumokėti vykdymo išlaidas. Vien 2021 m. sausio 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodymas, kad: „atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, papildomai apskaičiavau šias vykdymo išlaidas“ nedaro tokio vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumento teisėtu, tuo labiau, kad tai, kaip jau buvo minėta, tai prieštarauja tokio dokumento formos bei turinio reikalavimams ir teisės aktų imperatyvams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.13. Teismas skundžiamojoje nutartyje nurodo, kad antstolis vykdomojoje byloje nepagristai priėmė du vykdymo išlaidų apskaičiavimus, kadangi remiantis Sprendimu vykdymo instrukcijos 107 punktu tuo atveju, kai piniginių sumų išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, visoms to skolininko atžvilgiu vykdomoms piniginio pobūdžio vykdomosioms byloms rengiamas bendras vykdymo išlaidų apskaičiavimas, išskyrus atvejus, kai vykdymo išlaidų apskaičiavimas skolininkui siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą. Atsižvelgiant į tai, antstolis negali vadovaujantis dvejais vykdymo išlaidų apskaičiavimais, priimtais vykdomojoje byloje, reikalauti išieškotojo apmokėti vykdymo išlaidas. Su šiuo teismo teiginiu antstolis nesutinka, kadangi nagrinėjamu atveju antstolis vykdė skolos išieškojimą iš skolininko pagal vieną vykdomąjį dokumentą, tačiau toje pačioje vykdomojoje byloje buvo priimti keli vykdymo išlaidu apskaičiavimai, kadangi buvo apskaičiuotos papildomos vykdymo išlaidos už antstolio atliktus vykdymo veiksmus už skirtingus laikotarpius. Taip pat atkreipia dėmesį, jog vykdomojoje byloje Nr. 017915/00649 realiai buvo atliktas didesnis kiekis skolininko asmens ir kitų duomenų patikrinimu nei nurodyta 2021 m. sausio 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime, todėl nėra pagrindo teigti, jog vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumente nurodytos vykdymo išlaidos už skolininko asmens duomenų patikrinimą nebuvo faktiškai patirtos. Pažymi, kad už beveik 6 metų bylos administravimų iki vykdomojo dokumento persiuntimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ši papildomu vykdymo išlaidų suma (270,58 Eur) apskritai nėra didelė, be to, nuo jos yra sumokami visi privalomi mokesčiai.

14.14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra apskaičiuotos teisingai ir atitinka vykdomojoje byloje atliktus veiksmus bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytus dydžius, todėl vykdymo išlaidų apskaičiavimų naikinti nėra pagrindo. Taip pat, remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 150 punktu, 2021 m. sausio 13 d. patvarkymas dėl vykdymo išlaidu apmokėjimo Nr. S-21-179-1885, kuriuo buvo paprašyta kreditoriaus apmokėti vykdomojoje byloje susidarius papildomas vykdymo išlaidas, priimtas pagristai. Smulkūs techninių reikalavimų galimi neatitikimai nėra laikytini esminiais pažeidimas, dėl kurių turėtu būti panaikinti antstolio priimti patvarkymai ir paneigiama išieškotojo pareiga apmokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje.

15. Antstolis pateikė naujus įrodymus, kuriais siekia įrodyti atliktų veiksmų faktą.

17. Atkreipia dėmesį, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punkte yra nustatytos procesinių dokumentų formos, kurias antstolis privalo naudoti vykdydamas vykdomuosius dokumentus, tarp jų – ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo forma (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 priedas) (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.4. punktas). Atskirajame skunde antstolis pripažįsta, kad 2021 m. sausio 12 d. antstolio parengtas dokumentas „Vykdymo išlaidų apskaičiavimas“ (toliau – vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumentas) neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 priedo, tačiau, teigia, kad neatitikimai yra smulkūs bei techninio pobūdžio. Pareiškėjas nesutinka su nurodytu antstolio teiginiu:

17.1. Iš Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 priedo (vykdymo išlaidų apskaičiavimo formos) matyti, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumente turi būti nurodytas dokumento numeris, konkreti vykdymo išlaidų rūšis, data, išlaidų dydis ir kiekis. Iš paminėto Sprendimų vykdymo instrukcijos priedo taip pat matyti, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumente turi būti aiškiai nurodytas kiekvienas antstolio atliktas veiksmas, kuris yra apmokestinamas. Tačiau, nagrinėjamu atveju, vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumente, be kita ko, yra tik abstrakčiai nurodyta, kad buvo atlikti skolininko duomenų patikrinimai, tačiau, iš esmės nurodyta tik patikrinimų kiekis bei datos, kuriomis šie patikrinimai neva buvo atlikti. Koks konkretus patikrinimas kurią dieną buvo atliktas, nėra nurodoma, todėl nėra aišku, kokią dieną, kokios rūšies, kokioms institucijoms adresuotų ir, kiek buvo atliekama skolininko duomenų patikrinimų. Tokia antstolio praktika neatitinka imperatyvios vykdymo išlaidų apskaičiavimo formos, kuri nustatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 4-ame priede. Papildomai pažymėtina, kad skolininko duomenų patikrinimai sudaro didžiąją dalį antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumente nurodytų papildomų vykdymo išlaidų.

17.2. Išieškotoja pabrėžia, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 4-ame priede nustatyta vykdymo išlaidų apskaičiavimo forma nėra savitikslė, ja be kita ko siekiama suteikti vykdymo proceso šalims aiškumo, taip pat ji yra būtina teismui sprendžiant klausimą dėl apskaičiuotų vykdymo išlaidų tikslingumo ir pagrįstumo. Priešingas aiškinimas suponuotų situaciją, kad tiek vykdymo proceso dalyviai, tiek teismas, kiekvienu atveju turėtų atlikti savarankišką vykdomosios bylos auditą ir sudaryti suvestinę, kad būtų nustatyti konkretūs antstolio veiksmai, kurie buvo apmokestinti, o tai reikštų antstoliui nustatytos pareigos perkėlimą kitiems vykdymo proceso dalyviams ir/ar teismui. Nagrinėjamu atveju, nei pareiškėjas, nei pirmosios instancijos teismas, nesant detalaus visų papildomų vykdymo išlaidų sąrašo, negalėjo išsamiai įvertinti kokie konkretūs vykdymo veiksmai (pateiktos užklausos dėl skolininko duomenų patikrinimo) buvo apmokestinti, taip pat, neturėjo galimybės įvertinti jų tikslingumo ir pagrįstumo.

18. Atskirajame skunde nurodoma, kad tuo atveju, jeigu išieškotojui kyla neaiškumų, jis turi teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga. Išieškotoja sutinka, kad tokią teisę turi, tačiau tai nereiškia, jog antstolis gali nesilaikyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 4-ame priede nustatytos vykdymo išlaidų apskaičiavimo formos ir aiškiai nedetalizuoti vykdymo išlaidų, o išieškotoja kiekvienu atveju privalo atlikti vykdomosios bylos auditą, tikrindamas itin didelį kiekį duomenų. Mano, kad teisė susipažinti su bylos medžiaga turėtų būti naudojama tik tuo atveju, kuomet antstolis yra tinkamai parengęs vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumentą ir kitus antstolio rengiamus dokumentus, tačiau, išieškotoja siekia patikrinti ar vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumente nurodyti antstolio veiksmai buvo atlikti faktiškai, arba kuomet išieškotojai kyla papildomi klausimai.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartis, kuria tenkintas apeliantės skundas dėl antstolio veiksmų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

22. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 237- 684/2019; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

24. Iš pateiktų įrodymų matyti, jog antstolis teikiamais įrodymais siekia pagrįsti atliktų vykdymo veiksmų faktą. Iš pateiktų įrodymų matyti, antstolis vykdė užklausas vykdomojoje byloje laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio. Priežasčių, kodėl apeliacinės instancijos teismui teikiamų įrodymų neteikė pirmos instancijos teisme, antstolis nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, įrodymus atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo dalyko

25. Antstolis atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-9634-1064/2021 ir skundą tenkinti, t. y. atmesti pareiškėjos UAB „Gelvora" 2021 m. sausio 28 d. skundą, kuriuo buvo reikalaujama panaikinti antstolio R. V. 2021 m. sausio 14 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo Nr. S-21-179-1885 bei 2021 m. sausio 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. B-21-179-25.

26. Antstolis atskiruoju skundu nesutinka su pirmos instancijos nutartimi teigdamas, jog išieškotojos skundą teismas tenkino 1) labai formaliais motyvais, dėl tariamo vykdymo išlaidų apskaičiavimo formos nesilaikymo; 2) antstolis neva atliko du vykdymo išlaidų apskaičiavimus vykdomojoje byloje, ir reikalavo išieškotojo apmokėti vykdymo išlaidas.

27. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai susipažinęs su bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais ir pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms. Byloje nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą o. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-5369-534/2012 dėl 5560,21 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. J. išieškotojos UAB „Citadelė“ naudai. Antstolis 2015 m. birželio 19 d. surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriame nurodyta bendra vykdymo išlaidų suma sudaro 723,44 Eur, kurių UAB „Citadelė“ nėra apmokėjusi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-20647-541/2016 pradinę išieškotoją UAB „Citadele“ pakeitė naująją išieškotoją UAB „Gelvora“. Vykdymo metu gauta 2020 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkes teismo nutartis Nr. e2FB-31958-1089/2020, kuria skolininkui G. J. iškelta bankroto byla. Nurodytu pagrindu vykdomasis dokumentas Nr. 2-5369-534/2012 buvo persiustas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. 2021 m. sausio 12 d. antstolis surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą 173,15 Eur sumai ir 2021 m. sausio 13 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo Nr. S-21-179-1885, kuriuo prašė pareiškėją per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos sumokėti 270,58 Eur papildomų vykdymo išlaidų.

28. Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).

29. Antstolis yra asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). CPK 610, 611 straipsniai numato, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, t. y. CPK) 610 straipsnyje nustatyta, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais atvejais išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnio 1 dalis). Išimtis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 610 straipsnio 2 dalis). CPK 611 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui CPK 605 straipsnyje nustatyta tvarka. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, vadovaujantis CPK 596 straipsnio 3 dalies nuostata, visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui. Taigi, byloje nesant duomenų, kad pirminė išieškotoja UAB „Citadelė“ padengė vykdymo išlaidas, ši pareiga perėjo pareiškėjai UAB „Gelvora“ kartu su reikalavimo perleidimu, nebent šalys būtų susitarusios kitaip. Tokių duomenų išieškotoja į bylą taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl pareiškėjos argumentus, kad iki įstojimo į vykdymo procesą ji neturi pareigos sumokėti vykdymo išlaidų antstoliui, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad antstolis, įvykus teisių perleidimui, neprarado teisės į visų vykdymo išlaidų apmokėjimą.

30. CPK 609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R- 352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Šioje instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai, atliekant vykdymo veiksmus, privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 142 punkte nustatyta, kad jeigu išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, administravimo išlaidų neapmoka, antstolis atsisako priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, išskyrus Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus atvejus. Sprendimų vykdymo instrukcijos 142 punkte nustatytais atvejais vykdymo išlaidų apmokėjimas gali būti atidėtas ne ilgiau kaip iki vykdomosios bylos užbaigimo. Antstoliui pareikalavus, išieškotojas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas (Sprendimų vykdymo instrukcija 150 punktas). Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punkte nustatytos procesinių dokumentų formos, kurias privalo naudoti antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, tarp jų – ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo (4 priedas) forma (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.4. punktas). Iš Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 priedo (vykdymo išlaidų apskaičiavimo formos) matyti, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumente turi būti nurodytas dokumento numeris, konkreti vykdymo išlaidų rūšis, data, išlaidų dydis ir kiekis. Iš aptariamo Sprendimų vykdymo instrukcijos priedo taip pat matyti, kad turi būti įvardytas kiekvienas veiksmas, kuris yra apmokestinamas.

33. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavime yra nurodytas vykdymo veiksmų kiekis bei jų atlikimo datos. Koks konkretus patikrinimas kurią dieną buvo atliktas, nėra nurodytas. Be to, teismas nustatė, kai kurių vykdymo veiksmų (užklausų į tą patį registrą) atlikimo laikas skiriasi vos keletą minučių, kas kelia abejonių tokių vykdymo veiksmų tikslingumu. Nagrinėjamu atveju teismas, nesant detalaus sąrašo, kokie konkretūs vykdymo veiksmai (pateiktos užklausos) buvo apmokestinti, neturėjo galimybės įvertinti jų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas šias pirmos instancijos teismo išvadas laiko pagrįstomis. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, Sprendimų vykdymo instrukcija nustatyta forma nėra savitikslė, ja be kita ko siekiama suteikti vykdymo proceso šalims aiškumo, taip pat ji yra būtina teismui sprendžiant klausimą dėl apskaičiuotų vykdymo išlaidų pagrįstumo. Priešingas aiškinimas suponuotų situaciją, kad tiek vykdymo proceso dalyviai, tiek teismas turėtų atlikti savarankišką vykdomosios bylos auditą ir sudaryti suvestinę, kad būtų nustatyti konkretūs antstolio veiksmai, kurie buvo apmokestinti, o tai reikštų antstoliui nustatytos pareigos perkėlimą kitiems asmenims.

31. Vertinat nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog su apelianto argumentais, kad smulkūs techninių reikalavimų galimi neatitikimai nėra laikytini esminiais pažeidimas, dėl kurių turėtų būti panaikinti antstolio priimti patvarkymai, nėra pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja galiojantys teisės aktai ir tik už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, jam bus pagrįstai atlyginta.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju antstolio 2021 m. sausio 13 d. patvarkymo „Dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo“, ir 2021 sausio 12 d. patvarkymo „Vykdymo išlaidų apskaičiavimo“ panaikinimas neatima iš jo teisės parengti naujus, CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus atitinkančius vykdymo dokumentus ir nepaneigia išieškotojo pareigos apmokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje.

Dėl procesinės baigties

33. Atskiruoju skundu nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl teismas pažymi, jog atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo ją keisti ar naikinti.

34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

35. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

36. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Atskirojo skundo netenkinus, išieškotoja įgijo teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą. Išieškotoja pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė iš apelianto priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų patyrimo faktą pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Tokiu būdu, išieškotojos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

apelianto antstolio R. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.