Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-96-356/2021 pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui S. S. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo padidinimo ir pagal atsakovo S. S. priešieškinį ieškovei J. L. dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo/panaikinimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro teismo sprendimo dalių, kuriomis pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktas dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio ir padidintas atsakovo teiktinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, o bylos dalis dėl priešieškinio reikalavimų nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kurių nebuvo pateikęs pirmos instancijos teismui. Atsakovas pateikė teismui Užimtumo tarnybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymas apie atsakovui išmokėtas išmokas, 2021 m. medicininių dokumentų išrašus, kuriuose nurodoma atsakovo sveikatos būklė ir nustatytos ligos.

18. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

19. Teisėjų kolegija sprendžia, jog minėti atsakovo pateikti duomenys yra reikšmingi teisingam apeliaciniu skundu keliamo klausimo dėl esamos atsakovo sveikatos būklės ir turtinės padėties išsprendimui, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi ieškovė dėl jų pasisakė atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos. Darytina išvada, kad yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir priimti atsakovo pateiktus naujus įrodymus.

20. Tačiau teisėjų kolegija atsisako priimti ir vertinti atsakovo pateiktas draudimo liudijimų kopijas, žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos kopiją, interneto paslaugos sutarties kopiją, kadangi draudimo ir paslaugų sutartys sudarytos, o deklaracija parengta iki bylos ar jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

21. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimu nutraukta J. S. ir S. S. santuoka bendru sutarimu, nepilnamečio sūnaus A. S. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, vaiko išlaikymui S. S. įsipareigojo mokėti nuo 2016 m. gruodžio 1 d. periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 110,00 Eur iki jo pilnametystės, šias lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (civilinė byla Nr. 2YT-420-940/2017).

22. Ieškovė 2020 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą prašydama iš dalies pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-420-940/2017, kuriuo patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktas, ir iš atsakovo priteisti 275 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki sūnaus A. S. pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

23. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti dalį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2Y7-420-940/2017, kuria patvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 12 ir 13 punktai, bei pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktas, ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis.

25. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų nevaldo, nuosavo gyvenamojo būsto neturi, kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena sutuoktiniui priklausančiame bute; nuosavybės teise valdo vieną transporto priemonę. Ieškovė dirba, 2020 metais iš viso, t. y. kartu su ligos išmokomis, jai buvo priskaičiuota 9 822,63 Eur draudžiamųjų pajamų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė išlaikė ir kartu gyvenančią nepilnametę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini) metais.

26. Nustatyta, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2009 m. gamybos automobilį Toyota Avensis, turi kreditorinį įsiskolinimą tėvui S. S., kas mėnesį moka draudimo įmokas. Taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas teikė duomenis apie savo pajamas, sveikatos būklę ir jam mokamas nedarbingumo išmokas, t. y. kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis 2020 metais (nuo sausio 1 d. iki liepos 1 d.) per mėnesį vidutiniškai buvo 617 Eur, atsakovas nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d. buvo nedarbingas, nuo 2020 m. lapkričio 27 d. nutraukė darbo sutartį su darbdaviu pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo iniciatyva, be svarbių priežasčių), 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d. paskirta mokėti nedarbo draudimo išmokas (nuo 586,23 Eur iki 408,19 Eur).

27. Byloje taip pat nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus lanko įvairius būrelius (muzikos ir sporto), yra skatinamas padėkomis, ieškovė pateikė įvairius pažymėjimus ir diplomus, o atsakovas ieškovės įrodinėjamų aplinkybių dėl vaikui reikalingų papildomų lėšų jo gabumų lavinimui iš esmės neneigė.

Dėl nepilnamečiui vaikui mokamo išlaikymo padidinimo

28. Kasacinio teismo praktika dėl šios CK 3.53 straipsnio 3 dalies, kiek tai susiję su teismo procesiniu sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytu išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimu, yra išplėtota ir nuosekli.

29. Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį, jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Tokiems procesiniams sprendimams, pasižymintiems res judicata galios neįgijimo ypatumu, priskiriami ir teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 24 punktas).

30. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką.

31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindas pakeisti išlaikymo dydį konstatuojamas nustačius konkrečias faktines aplinkybes, t. y. esminius skolininko turtinės padėties pasikeitimus arba vaiko poreikių pasikeitimą; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti vaikui nustatytą išlaikymo sumą ir tokį prašymą grįsdama išaugusiais vaiko poreikiais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, konstatavo, kad nepilnamečio šalių vaiko poreikiai yra padidėję, sprendė, kad ieškovės nurodoma 550 Eur suma, reikalinga vaiko išlaikymui, yra pagrįsta. Taip pat sprendė, kad pagerėjo ir abiejų tėvų turtinė padėtis ir galimybės teikti didesnį išlaikymą. Byloje iš esmės nekilo ginčo, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai nuo 2017 m. padidėjo, atsakovas su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo sutiko iš dalies, priešieškiniu sutiko skirti vaikui 200 Eur per mėnesį, į šią sumą įskaitant atsakovo mokamas draudimo įmokas. Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo, atsakovas sutinka skirti vaikui jau tik 180 Eur, jei neliktų reikalavimo mokėti draudimo įmokas.

33. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

34. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

35. Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

36. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius 2020 m. sudarė apie 447 Eur, nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra apie 468 Eur atskaičius mokesčius. Taigi ieškovės pateiktos vaiko išlaikymo išlaidos iš esmės yra didesnės nei minimali mėnesinė alga ir ieškovė privalėjo šias išlaidas pagrįsti. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovu, kad dalis ieškovės nurodomų išlaidų vaiko, kuriam yra 10 m., poreikiams yra per didelės, ieškovė nepateikė paaiškinimų, įrodymų, kad mėnesį yra būtina skirti tokio dydžio lėšas, pvz., kasmėnesinės išlaidos rūbams ir avalynei, kirpyklai – 80 Eur; kas mėnesinės išlaidos vaistams ir vitaminams, mokamoms gydymo paslaugoms – 30,00 Eur; nors byloje nenustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus turėtų sveikatos sutrikimų ir jam yra būtinos pastovios papildomos išlaidos sveikatai; kasmėnesinės išlaidos mokymosi priemonėms, kanceliarinėms prekėms ir lavinimo priemonėms - 45 Eur, kasmėnesinės išlaidos, skiriamos tik vaiko laisvalaikiui (šventėms, gimtadieniams, dovanoms, poilsiui, atostogoms, renginiams, kišenpinigiams, kitoms smulkioms išlaidoms) – 70 Eur.

37. Nors ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams užtikrinti, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nerealios, dalis iš jų yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, svarbu tai, kad skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį, ypač sprendžiant dėl dydžio išlaidų, skiriamų vaiko poilsiui, šventėms, kišenpinigiams ir pan., turi būti vertinama ir tėvų turtinė padėtis, nuo kurios iš esmės ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis. Todėl ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad jai finansiškai padeda jos dabartinis sutuoktinis, tačiau duomenys apie atsakovą, t. y. jo sveikatos būklę bei nedarbą 2020–2021 metais, jo gaunamas išmokas, neleidžia spręsti, kad atsakovas šiuo metu gali patenkinti visus, ne tik būtinuosius, vaiko poreikius ir tokiomis sumomis, kurias nurodo skirianti ieškovė (nutarties 36 punktas). Be to, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad atsakovas, vykdydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kas mėnesį moka apie 40 Eur įmokas vaiko draudimui, taip iš esmės prisidėdamas prie vaiko interesų apsaugos, ką atsiliepime į apeliacinė skundą patvirtino ir ieškovė, t. y. kad draudimas yra skirtas išskirtinai vaiko interesams.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus byloje surinktus įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, įvertinus ieškovės nurodytas išlaidas šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį 200 Eur išlaikymo dydį. Nors pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą, sprendė, kad už 2020 m. priteistinas didesnis išlaikymas, nes valstybės mokama išmoka vaikui buvo mažesnė, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis apie atsakovo 2020 m. patirtas išlaidas vaiko išlaikymui (kino bilietai, išlaidos maistui, rūbams, avalynei, neįskaičiuojant atsakovo išlaidų vaiko dovanoms (priešieškinio priedai Nr. 18)), sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti didesnio išlaikymo už 2020 metus, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas, nors ir maža dalimi, bet prisidėjo prie vaiko išlaikymo.

39. Kartu pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę vėl kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Dėl išlaikymo priteisimo momento

40. Pateikusi ieškinį teismui 2020 m. liepos 16 d., ieškovė padidintą išlaikymą nepilnamečiui vaikui prašė priteisti nuo 2020 m. sausio 1 d., paaiškindama, kad 2020 m. sausio mėnesį ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Ji teigė, kad 2020 m. vasario 5 d. teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1077-228/2020, buvo atsisakyta priimti ieškinį, kadangi nebuvo pasinaudota privalomosios mediacijos procedūra, reikalinga šeimos bylose. Ieškovė paaiškino, jog privalomoji mediacija buvo baigta tik 2020 m. birželio 30 d., todėl tik gavusi pažymą dėl mediacijos atlikimo ieškovė galėjo kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais atsakovui, nors priteistinas išlaikymas nepilnamečiam šalių vaikui reikalingas nuo 2020 m. sausio 1 d.

41. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės reikalavimą patenkino, skundžiamu sprendimu padidintą išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui priteisdamas nuo 2020 m. sausio 1 d. Apeliantas, skųsdamas sprendimą, ginčija kad jis turi mokėti padidintą išlaikymą ne nuo kreipimosi į teismą dienos, bet nuo 2020 m. sausio 1 d.

42. Pagal kasacinio teismo praktiką, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Atsižvelgus į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, atsakovas nėra teisus, teigdamas, kad padidintas išlaikymas gali būti priteisiamas tik nuo tada, kada buvo kreiptasi su ieškiniu į teismą.

43. Visgi, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo, kad nuo 2020 m. pradžios informavo atsakovą apie pasikeitusius vaiko poreikius, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1077-228/2020, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, atsakovui siųsta nebuvo, todėl iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nuo 2020 m. sausio mėn. žinojo apie pasikeitusius vaiko poreikius ir dėl to turėjo pareigą padidinti teikiamą išlaikymą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikti duomenys apie taikytą privalomąją mediaciją (mediatorės 2020 m. birželio 30 d. pažyma, ieškinio priedas Nr. 5), nesant byloje jokių kitų duomenų, leidžia daryti išvadą, 2020 m. birželio 18 d., t. y. tada, kada buvo pradėta taikyti mediacija, atsakovui tapo žinoma apie ieškovės reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo ir atitinkamai didesnio išlaikymo teikimo. Atsižvelgus į išdėstytą, iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl padidinto išlaikymo priteisimo momento, todėl padidintas 200 Eur išlaikymas A. S. iš atsakovo priteistinas nuo 2020 m. birželio 18 d.

Dėl dalies atsakovo priešieškinio reikalavimų

44. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad turi būti panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-420-940/2017 patvirtinti Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 12 ir 13 punktai. Pasak apelianto, išlaidos nepilnamečio vaiko gyvybės draudimui negali būti priskirtos prie būtinų ir racionalių nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo, be to, šiuo gyvybės draudimu yra apdraustas ne tik nepilnametis sūnus A. S., tačiau ir jo tėvai, o tai galėtų būti prilyginama tam tikrai sutuoktinės išlaikymo formai. Mano, kad Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos dėl draudimo (Sutarties 12 ir 13 punktai) neturi res judicata galios ir gali būti panaikintos ar pakeistos.

45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu bylos dalį dėl priešieškinio 2 ir 3 reikalavimų nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, t. y. jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas sprendė, kad atsakovas siekia peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris dalyje dėl turto, įskaitant turtinius įsipareigojimus, padalijimo įgijęs res judicata galią, o tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis).

46. Byloje nustatyta, kad Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 12 punktu atsakovas įsipareigojo toliau tęsti ir tinkamai vykdyti 2015 m. sausio 27 d. su uždarąja akcine gyvybės draudimo ir pensijų bendrove „Avivą Lietuva“ sudaryto gyvybės draudimo (gyvybės draudimo liudijimo Nr. 90449EI) sutarties įsipareigojimus iki 2030 m. sausio 27 d. Gyvybės draudimu yra apdraustos šalys, o naudos gavėjas yra jų sūnus A. S., vaiko draudimu nuo nelaimingų atsitikimų apdraustasis vaikas A. S.. Sutarties 13 punkte šalys susitarė, kad atsakovui atsisakius vykdyti šios sutarties 12 punkto sąlygas, jis sumoka ieškovei 2000 EUR baudą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš šalių 2017 m. sausio 5 d. sutarties turinio matyti, kad šalys dėl vaiko išlaikymo nepilnamečiam sūnui susitarė sutarties dalyje, pavadintoje „Išlaikymas nepilnamečiam vaikui“, o dėl atsakovo ginčijamos prievolės mokėti įmokas susitarė dalyje, pavadintoje „Kiti įsipareigojimai“. Be to, minėtoje sutartyje šalys nurodė, kad išlaikymo vienas kitam neprašo. Teismas vertino, kad šalių susitarimas, jog skyrium gyvenantis atsakovas mokės investicinio gyvybės draudimo įmokas iki sūnaus pilnametystės pagal draudimo sutartį nelaikytinas susitarimu dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo teikimo. Su tokia išvada teisėjų kolegija sutinka, kadangi Sutarties punktų išdėstymas akivaizdžiai rodo šalių siekį įsipareigojimus pagal draudimo sutartį priskirti prie pasidalijamų turtinių prievolių tretiesiems asmenims, o ne prie nepilnamečio sūnaus, ar, juo labiau, ieškovės, išlaikymo.

47. Jau minėta, kad teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus išimtį iš šios taisyklės: dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-474/2006).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, vieno iš sutuoktinių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo galimybės negali būti laikomos esminėmis aplinkybėmis, dėl kurių galima būtų keisti teismo sprendimą dėl sutuoktinių prievolių tretiesiems asmenims padalijimo, dėl to atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl priešieškinio reikalavimų tenkinimo atmestini kaip nepagrįsti ir paliktina nepakeista ta sprendimo dalis, kuria civilinė byla nutraukta.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas teismo sprendimas keistinas, nustatant iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistiną 200 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodant, kad išlaikymas priteisiamas iki vaiko pilnametystės nuo 2020 m. birželio 18 d. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

50. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis), jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

51. Kadangi tenkinus iš dalies apeliacinį skundą ieškovės ieškinys lieka patenkintas 73 procentais, ieškovei pirmosios instancijos teisme turėjus 1228,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui – 600 Eur, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 735 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes jos neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 5 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

52. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį, ieškinį patenkinus iš dalies ir padidinus mokėtiną išlaikymo sumą 90 Eur, iš atsakovo priteistinas 24 Eur žyminis mokestis valstybei. Už priešieškinio reikalavimus, dėl kurių bylą nutraukta, atsakovas sumokėjo 15 Eur ir ši sumokėta suma turėtų būti grąžinta atsakovui, atsakovas taip pat 2021 m. gegužės 12 d. sumokėjo pirmosios instancijos teismo nurodytą 21,95 Eur sumą, šios sumos įskaitytinos ir atsakovui grąžintinas permokėtas 12,95 Eur (24 Eur – 15 Eur – 21,95 Eur) žyminis mokestis. Be to, atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 45 Eur žyminio mokesčio, kuris buvo apskaičiuotas neteisingai. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo apskaičiuojama pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Kadangi žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakovas už apeliacinį skundą nuo ginčijamos sumos ((64,97 Eur + 60 Eur)/2*12) turėjo sumokėti ne 45 Eur, o 17 Eur žyminį mokestį. Kadangi atsakovas sumokėjo 28 Eur didesnį žyminį mokestį už apeliacinį skundą, atsakovui ši suma taip pat grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

53. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas turėjo 17 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti, bei 320 Eur už advokato teisinę pagalbą ruošiant apeliacinį skundą, t. y. iš viso 337 Eur. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, t. y. 40 Eur sumažintas skundžiamu sprendimu nustatytas išlaikymo dydis (atsakovas prašė sumažinti vidutiniškai 62 Eur) bei pakeista išlaikymo priteisimo data, tačiau atmestas reikalavimas dėl Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 12 ir 13 punktų panaikinimo, laikytina, kad atsakovo apeliacinis skundas patenkintas apie 50 procentų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistini 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-420-940/2017, dalį (3 punktą) dėl A. S. priteisto išlaikymo dydžio ir nustatyti, kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2020 m. birželio 18 d. privalo kas mėnesį mokėti periodines 200 Eur (dviejų šimtų euru) dydžio išmokas, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 735 Eur (septynis šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 12 d. permokėtą 12,95 Eur (dvylikos eurų 95 ct) dydžio žyminį mokestį bei 2021 m. gegužės 24 d. permokėtą 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio žyminį mokestį. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikus šią teismo nutartį.

Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.