- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- e2-96-356/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00871-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- S. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Dainius Tamošiūnas, Žavinta Paunksnytė
- Kategorijos
institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-96-356/2021, pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui S. S. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo padidinimo ir pagal atsakovo S. S. priešieškinį ieškovei J. L. dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo/panaikinimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. L. ieškiniu prašė iš dalies pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktas, ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. S. 275 EUR dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki sūnaus A. S. pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ir atstovė prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė procesiniuose dokumentuose bei paaiškino, kad atsakovas nuo 2019 m. kovo papildomai nebeprisideda prie vaiko išlaikymo, nors iki to atsakovas laikėsi tokio jų žodinio susitarimo. Vien kasdienių vaiko poreikių tenkinimui reikalinga iš esmės didesnė pinigų suma nei 110 EUR, kuriuos atsakovas moka, jų sūnus yra gabus, todėl būtina pinigų suma ir jo gabumų lavinimui. Apskaičiuota suma tokio amžiaus vaiko poreikių tenkinimui yra 550 EUR, todėl prie sūnaus išlaikymo atsakovas įpareigotinas prisidėti 275 EUR dydžio išmokomis. Ieškovė deda visas pastangas gauti lėšų dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui, dirba, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra, vaikui mokantis nuotoliniu būdu, jai mokama nedarbingumo išmoka. Nors ieškovė pakeitė gyvenamąją vietą, tačiau atsakovas su vaiku susitinka ar jį pasiima ilgesniam laikui ne taip dažnai, kaip buvo susitarę, be to, ieškovė vaiką nuveža į atsakovo namus arba pavėžėja iki pusiaukelės, taigi atsakovas nepatiria iš esmės daugiau išlaidų. Atsakovas yra plataus profilio statybininkas, nuolat dirbdavo papildomai, todėl ieškovė mano, kad atsakovas galimai neoficialiai dirba, tačiau bylos nagrinėjimo metu stengiasi sudaryti įspūdį, kad nedirba, nes yra nedarbingas, nors tokiu nepripažintas. Darbo sutartį nutraukė be pateisinamų priežasčių. Nors priešieškiniu atsakovas prašė panaikinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 12 ir 13 punktus, ieškovė laikosi nuomonės, kad šios sutarties sąlygos negali būti pakeistos, nes jie buvo susitarę ne dėl vaiko išlaikymo, o dėl turtinių teisių, sprendimas šioje dalyje įsiteisėjęs. Prašė iš atsakovo ieškovės naudai priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas S. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškiniu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 12 ir 13 punktus bei pakeisti 3 punktą ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui 200 EUR dydžio periodinėmis išmokomis.
Atsakovas ir atstovas prašė ieškinį atmesti arba tenkinti iš dalies, o priešieškinį tenkinti. Nurodė procesiniuose dokumentuose bei paaiškino, kad atsakovo sveikata po teismo sprendimo priėmimo (duomenys neskelbtini) m. blogėja, pasunkėjo jau anksčiau diagnozuotos ligos, nustatyta naujų ligų ir būklių, kurios kliudo dirbti sunkų fizinį darbą, taigi atsakovas dėl sveikatos būklės nebegali uždirbti daugiau, kad sūnaus išlaikymui mokėtų po 275 EUR kas mėnesį ir dar 39,99 EUR dydžio draudimo įmokas, iš viso vaiko išlaikymui ir draudimo įmokoms galėtų skirti 200 EUR arba išlaikymui mokėti 200 EUR, jeigu būtų nutrauktas draudimo išmokų mokėjimas. Sutarties 12 sąlyga yra trunkamojo pobūdžio, atsakovui netekus darbo ir dėl sveikatos pablogėjimo nebegalint gauti daugiau lėšų, yra pagrindas sutarties 12-13 sąlygas panaikinti. Darbo sutartį nutraukė ne savo noru, o įtakojamas darbdavio, kuriam nuolat sergantys darbininkai nereikalingi. Šiuo metu gauna tik nedarbo draudimo išmoką. Be to, mano, kad sūnaus išlaikymui užtektų abiems tėvams skirti po 200 EUR, nes valstybės mokama išmoka taip pat turi būti naudojama vaiko išlaikymui. Kadangi ieškovė pakeitė gyvenamąją vietą, jis patiria daugiau išlaidų, nes reikia vykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Prašė priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė preliminarią išvadą, nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, padidinus priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, priteisiant ne mažiau nei po 275 EUR periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, būtų geriau užtikrintas būtiniausių vaiko poreikių patenkinimas bei išlaikymo dydis atitiktų vaiko interesus ir augančius poreikius. Atstovė išvadą palaikė, paaiškino, kad institucija į nepilnamečio vaiko interesus atsižvelgia prioritetiškai, laiko, kad turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai, bet, pavyzdžiui, kaip yra šiuo atveju, skiriama lėšų vaiko gabumams lavinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, civilinė byla dalyje dėl priešieškinio 2 ir 3 punktų reikalavimų nutrauktina.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Lietuvoje ratifikuotos J. T. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra tęstinio pobūdžio turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis).
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, pakeisti jo formą, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.). Taigi pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma tai įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgia prioritetiškai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, įvertinama, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas.
Žemesnės instancijos teismas
Šalių santuoka nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo sprendimu, šalims su nepilnamečiu vaiku gyvenant (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyta šalių sūnaus A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su motina ir patvirtintas susitarimas dėl išlaikymo sūnui A. teikimo periodinėmis kas mėnesį mokamomis 110 EUR dydžio išmokomis. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jų žodinio susitarimo pagrindu papildomai sūnui pirko įvairius reikiamas daiktus ir priemones, tokio geranoriško susitarimo laikėsi iki 2019 m. kovo. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių buvus tokį susitarimą, tačiau, teigdamas, kad visą laiką vaikui ką nors nuperka, pateikdamas parduotuvių mokėjimo už pirkinius kvitus, ieškovės teigimu, neįrodė aplinkybių, kad ir po 2019 m. kovo būtų pirkęs reikiamus daiktus.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais tai reiškia, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį.
Ieškovės teigimu, apie padidėjusius sūnaus poreikius ji informavo atsakovą, tačiau jis prie vaiko išlaikymo reikiama suma neprisidėjo, dėl to ieškovė iniciavo mediacijos procesą, o po to kreipėsi į teismą. CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti ieškovė iš esmės pasirinko įrodinėti vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį vaiko poreikių pasikeitimą, nors kartu nurodė ir aplinkybes dėl atsakovo turtinės padėties pagerėjimo.
Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nėra pagrindas padaryti vienareikšmišką išvadą, kad ir jo poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant didėja išlaidos ir maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms, o taip pat, vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Taip pat pripažįstama, kad vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygoja maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų augimą. Be to, nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt.
A. S. šįmet sukaks (duomenys neskelbtini) metų, teismo sprendimo (duomenys neskelbtini) m. priėmimo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metai. Kaip nurodė ieškovė, nereikia įrodinėti, kad jau vien dėl nuo (duomenys neskelbtini) metų pasikeitusios ekonominės padėties šalyje bei dėl sūnaus amžiaus jo poreikiai padidėjo, nes būdamas tokio amžiaus vaikas labai greitai auga, rūbus bei batus išauga per vieną sezoną. Sūnus lanko mokyklą, dėl to reikia pirkti pratybas, kitas priemones, be to, gebėjimus sportui, muzikai lavina mokamuose būreliuose, vyksta į varžybas. Lankė mokamą (duomenys neskelbtini), vyko į varžybas, šiuo metu lanko mokamą plaukimo būrelį, lanko „(duomenys neskelbtini)“ muzikos mokyklą, mokosi groti gitara, dėl to sūnui nupirko naudotą gitarą už 60 EUR, knygą muzikos mokyklai, kuri kainuoja 20 EUR metams. Sūnus yra labai judrus, turi daug draugų, todėl laisvalaikiui reikalingas dviratis, riedučiai, pačiūžos ir kitos priemonės vaiko laisvalaikiui. Su draugais švenčia savo gimtadienį, kviečiamas į draugų gimtadienius, keičiasi dovanomis.
Kad šalių sūnus yra gabus, aktyvus, dalyvauja įvairiuose renginiuose, patvirtina ne tik ieškovės paaiškinimas, bet ir pateikti rašytiniai įrodymai: pažymėjimas apie tapimą jaunuoju krepšininku 2018 m.; padėka už sportinę veiklą 2018 m.; pažymėjimas apie 2019 m. išlaikytą dziudo technikos egzaminą; padėka už dalyvavimą Lietuvių kalbos dienose 2019 m.; diplomas už dalyvavimą Solidarumo bėgime 2019 m.; 2019 m. sudaryta Sutartis su Muzikos mokykla; gauti diplomai už dalyvavimą plaukimo ir anglų kalbos olimpiadose 2020 metais.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan.
Ieškovės paskaičiavimu, (duomenys neskelbtini) metų sūnaus poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina lėšų suma yra 550 EUR: maistui namuose – 180,00 EUR; maistui mokykloje – 20,00 EUR; mokymosi priemonėms ir kanceliarinėms prekėms – 20,00 EUR; drabužiams, batams ir apatiniam trikotažui, kirpyklai – 80,00 EUR; vaistams ir vitaminams, mokamoms gydymo paslaugoms – 30,00 EUR; higienos priemonėms – 10,00 EUR; lavinimo priemonėms – 25,00 EUR; interneto ryšiui bei telefonui – 10,00 EUR; šventėms, gimtadieniams, dovanoms – 20,00 EUR; poilsiui, atostogoms, renginiams ir laisvalaikiui – 30,00 EUR; būstui, komunaliniams mokesčiams, kurui – 45 EUR; būreliams – 30,00 EUR; ekskursijoms, Dziudo (šiuo metu – plaukimo) varžyboms – 30 EUR; kišenpinigiams, kitoms smulkioms išlaidoms – 20 EUR.
Atsakovas, nors išreiškė nuomonę, kad galimai tiek lėšų vaiko poreikiams tenkinti nereikia, užtektų, kad abu tėvai mokėtų po 200 EUR, nes valstybė vaikui moka 60-70 EUR išmokas, tačiau konkrečių paskaičiavimų, kokios galėtų būti išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, neteikė.
Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio nei minimalios, nei maksimalios ribų, įtvirtindamas tik tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taigi priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, o minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (CK 6.461 straipsnio 2 dalis) laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė nurodė sūnaus poreikiams tenkinti būtiną sumą – 550 EUR. Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, prieina prie išvados, kad ieškovės apskaičiuota lėšų suma – 550 EUR, kuri kitos šalies nėra nuginčyta, yra pagrįsta. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovą mokėti pusę šios sumos – 275 EUR.
Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai, 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Bazinė socialinė išmoka nuo 2020-01-01 buvo 39 EUR, nuo 2021-01-01 yra 40 EUR, todėl šalių sūnui 2020 metais buvo mokamos 60,06 EUR dydžio išmokos, o 2021 m. – 70 EUR.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į šalių sūnaus amžių (nuo sprendimo priėmimo praėjo (duomenys neskelbtini) metai), jo gebėjimų lavinimą, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė įrodė nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimą, tai, nesant šalių sutarimo dėl padidėjusių poreikių tenkinimui skirtų išlaidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl periodinių išmokų, priteistų iš atsakovo teismo sprendimu, padidinimo proporcingai šalių turtinei padėčiai.
Taigi yra pagrindas nustatyti ir laikyti įrodyta, kad A. S. poreikiai po (duomenys neskelbtini) m. priimto teismo sprendimo ryšium su jo amžiumi ir gebėjimų lavinimu iš esmės padidėjo (CK 3.201 straipsnis) ir yra 550 EUR vienam mėnesiui, minėta, ši suma mažintina už 2020 metus 60,06 EUR, o už 2021 metus 70 EUR suma. Lėšų suma, kurią privalo sūnaus išlaikymui skirti abu tėvai, 2020 m. buvo 489,94 EUR, o 2021 yra 480 EUR.
Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Ieškovė nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų nevaldo, nuosavo gyvenamojo būsto neturi, kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena sutuoktiniui priklausančiame 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini); nuosavybės teise valdo vieną transporto priemonę – 2006 m. gamybos automobilį VW PASSAT. Ieškovė dirba, 2020 metais iš viso, t. y. kartu su ligos išmokomis ((duomenys neskelbtini) EUR), buvo priskaičiuota (duomenys neskelbtini) EUR draudžiamųjų pajamų, 2019 m. – (duomenys neskelbtini)EUR, t. t. (duomenys neskelbtini) EUR ligos išmokų, 2018 m. – (duomenys neskelbtini) EUR draudžiamųjų pajamų, iš jų (duomenys neskelbtini) EUR yra ligos išmokos, 2017 m. – (duomenys neskelbtini) EUR draudžiamųjų pajamų, t. t. (duomenys neskelbtini) EUR ligos išmokų.
Ieškovės teigimu, jos sutuoktinis, su kuriuo santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), 7 metus dirba užsienio įmonėje, jam mokamas darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip (duomenys neskelbtini) eurų, jis padeda materialiai išlaikyti sūnų A., padėjo išmokėti jos skolas. Ieškovė taip pat turi pareigą išlaikyti kartu gyvenančią nepilnametę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini) metais, prie kurios išlaikymo dukros tėvas prisideda tiek mokėdamas išlaikymą, tiek remdamas papildomai.
Ieškovei betarpiškai tenka sūnaus kasdienė priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal gebėjimus sūnus būtų lavinamas, kad pagal sveikatos būklę jam būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jo mokymusi, poilsiu ir laisvalaikiu. Toks faktas yra svarbus vertinant tėvų turtinę padėtį, nes tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Ieškovė nurodė, kad prašė darbdavį pakeisti darbo grafiką tam, kad galėtų laiku sūnų pasiimti iš plaukimo užsiėmimų, be to, ne atsakovui, o jai tais laikotarpiais, kai sūnus mokosi nuotoliniu būdu, o jos darbo pobūdis neleidžia dirbti iš namų, yra išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, ji gauna mažiau pajamų.
Ieškovė santuokos nutraukimo su atsakovu metu nekilnojamųjų daiktų, transporto priemonių neturėjo, kreditoriams iš viso buvo skolinga apie 9 757 EUR (išieškotojai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), V. P., antstoliai).
Pateikti rašytiniai įrodymai leidžia prieiti prie išvados, kad ieškovės turtinė padėtis po teismo sprendimo (duomenys neskelbtini) m. priėmimo pagerėjo: gaunamas darbo užmokestis nesumažėjo, įgijo transporto priemonę, įvykdė pinigines prievoles, su sutuoktiniu veda bendrą ūkį, naudoja sutuoktinio gaunamas pajamas, kurios jų yra bendros, ir sūnaus išlaikymui, jos šeima turi nuosavą gyvenamąjį būstą. Pažymėtina, kad ieškovės sutuoktinis gali prisidėti prie šalių sūnaus išlaikymo, tačiau jis neturi pareigos jį išlaikyti. Ieškovė yra jauno amžiaus, darbinga, dirba, sūnus A. yra tokio amžiaus, kad jam dar reikalinga kasdienė priežiūra, todėl ši aplinkybė vertinama ieškovės naudai, kaip patvirtinanti faktą, kad ieškovės galimybė dirbti papildomai labai ribota.
Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise valdo 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė (duomenys neskelbtini) m. buvo (duomenys neskelbtini) EUR, (duomenys neskelbtini) už 500 EUR pardavė 2006 m. gamybos automobilį VOLVO V50 ir (duomenys neskelbtini) už 3 000 EUR įgijo 2009 m. gamybos automobilį Toyota Avensis, pagal (duomenys neskelbtini) skolos raštą atsakovas yra skolingas tėvui S. S. 3 000 EUR, kuriuos pasižadėjo grąžinti dalimis per 5 metus. Kas mėnesį moka uždarajai akcinei gyvybės draudimo ir pensijų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ beveik 40 EUR dydžio įmokas.
Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo nedarbingas, nuo (duomenys neskelbtini) nutraukė darbo sutartį su darbdaviu pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo iniciatyva, be svarbių priežasčių), pas kurį dirbant plataus profilio statybininku 2020 metų darbo laikotarpiu (nuo sausio 1 d. iki liepos 1 d.) buvo kas mėnesį vidutiniškai išmokėta po (duomenys neskelbtini) EUR, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo iki 2020 liepos 1 d. buvo priskaičiuota (duomenys neskelbtini) EUR draudžiamųjų pajamų, vidutiniškai mėnesiui – (duomenys neskelbtini) EUR, nuo 2020-12-08 iki 2021-09-07 paskirta mokėti nedarbo draudimo išmokas, mažėjančiai nuo (duomenys neskelbtini) EUR iki (duomenys neskelbtini) EUR.
Atsakovas santuokos nutraukimo metu nekilnojamųjų daiktų, transporto priemonių neturėjo, nebuvo skolingas, prisiėmė pareigą asmeniškai iki (duomenys neskelbtini) m. mokėti draudimo įmokas. Atsakovui (duomenys neskelbtini) metais dirbant kitoje darbovietėje buvo priskaičiuota draudžiamųjų pajamų nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) eurų. Laikotarpiu nuo 2018-03-06 iki 2019-03-05 atsakovui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. netektas darbingumas, nustatytos diagnozės pagal TLK-10AM: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).
Atsakovas nurodė ir pateikė rašytinius įrodymus, kad nors nuo 2019-03-05 ir nėra nustatytas netektas darbingumas, tačiau negali sunkiai dirbti ir susirasti gerai apmokamo darbo, nes 2020 metais diagnozuota: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).
Taip pat, atsakovo teigimu, jo išlaidos, susijusios su pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų vykdymu, padidėjo, nes po santuokos nutraukimo pasikeitė ieškovės ir nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, jie persikėlė gyventi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovas atvykęs į (duomenys neskelbtini) pasiimti vaiko buvo tik keletą kartų, nes vaiką iki jo namų arba iki pusiaukelės pavėžėja pati ieškovė.
Nors ieškovė teigė, kad atsakovas geba dirbti įvairius statybos darbus ir visada dirbdavo papildomai (neįforminus darbo santykių), įrodymų nerinko ir nepateikė, nes sudėtinga tokius įrodymus būtų gauti, tai užvilkintų šios bylos nagrinėjimą.
Šalių pateikti įrodymai leidžia prieiti prie išvados, kad atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo (duomenys neskelbtini) m. priėmimo pagerėjo: gavo dovanų butą, įgijo transporto priemonę, nuo 2019 m. yra darbingas, atsakovui diagnozuotų ligų/būklių visuma neduoda pagrindo nustatyti jį esant nedarbingą, nes tokią išvadą gali padaryti tik Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, darbo laikotarpiu gavo didesnį darbo užmokestį, darbo sutartį nutraukė be svarbių priežasčių, t. y. ne dėl sveikatos būklės, nors toks pagrindas yra numatytas Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte (negali tinkamai atlikti darbo funkcijų dėl ligos), gauna nedarbo draudimo išmokas, kurios iš esmės nėra mažesnės nei ieškovės darbo užmokestis. Taigi atsakovas yra jauno amžiaus ir darbingas, todėl gali aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti.
Atsižvelgus į ieškovės ir atsakovo išlaikomų nepilnamečių vaikų skaičių, šalių amžių, sveikatos būklę, pastangas dirbti ir gauti darbinių pajamų, turtinę padėtį, t. t. vykdomas pinigines prievoles, teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis, nors iš esmės nepagerėjo labiau nei ieškovės, tačiau yra geresnė: jam netenka kasdienė vaiko priežiūra, yra darbingas, todėl turi galimybę dirbti pagal savo išsilavinimą ar įgytą kvalifikaciją, turi pareigą išlaikyti tik vieną nepilnametį vaiką.
Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), ieškovė neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir įpareigoti atsakovą prisidėti didesne dalimi. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pateikti įrodymai, juos įvertinus šalių nepilnamečio vaiko interesų naudai, leidžia padaryti išvadą, kad pagal CK 3.192 straipsnio 2-3 dalių nuostatas atsakovas turi galimybę sūnaus išlaikymui teikti 244,97 EUR dydžio (už 2020 metus) ir 240 EUR dydžio (nuo 2021 metų) išmokas, o tuo pačiu galėtų pilnai patenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, dėl to proporcingumo principas pažeistas nebūtų.
Esant CK 3.201 straipsnyje nurodytam pagrindui, t. y. padidėjus A. S. poreikiams, atsakovui pagal savo turtinę padėtį esant pajėgiam mokėti 244,97 EUR (už 2020 metus) ir 240 EUR dydžio išmokas, vadovaujantis vaiko interesų pirmumu, siekiant, kad iš atsakovo priteisiamo išlaikymo dydis būtų proporcingas jo turtinei padėčiai ir patenkintų vaiko poreikius, pakeistinas Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje (3 punktas) dėl A. S. priteisto išlaikymo dydžio ir nustatytina, kad atsakovas nepilnamečio sūnaus A. išlaikymui privalo kas mėnesį mokėti periodines 244,97 EUR dydžio (už 2020 metus) ir 240 EUR dydžio (nuo 2021 metų) išmokas iki sūnaus A. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 – 3.201 straipsniai).
Nors atsakovas priešieškiniu suformulavo reikalavimą priteisti iš jo 200 EUR išlaikymą, tačiau reikšti priešieškinį vien tam, kad būtų atsikirsta į ieškinio reikalavimą, nėra būtina, todėl priešieškinio 4 reikalavimas iš atsakovo priteisti mažesnę, nei ieškiniu prašė ieškovė, išlaikymo sumą nelaikytinas materialiuoju teisiniu reikalavimu. Laikytina, kad ieškinys tenkinamas visa apimtini, nes atsakovas įpareigotas prie vaiko išlaikymo prisidėti ½ dalimi ieškovės apskaičiuotos sūnaus poreikiams tenkinti būtinos lėšų sumos (nepriklausomai nuo to, kad minėta suma buvo sumažinta valstybės vaikui mokamos išmokos suma).
Kad išlaikymą atsakovas turi sumokėti iki einamojo mėnesio 20 dienos, kad ieškovė sūnaus išlaikymui skirtas lėšas valdys uzufrukto teise, šalys buvo susitarę sutartimi, o teismas sprendimu, priimtu (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tokį susitarimą patvirtino, toks susitarimas šalių nekeičiamas, todėl lieka galioti, iš naujo nustatyti nereikia.
Pažymėtina, kad prievolė išlaikyti vaikus yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis (CK 3.196, 3.201 straipsniai).
Dėl priešieškinio 2-3 reikalavimų
Atsakovas priešieškiniu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtintą Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 12 punktą, kuriuo atsakovas įsipareigojo toliau tęsti ir tinkamai vykdyti (duomenys neskelbtini) su uždarąja akcine gyvybės draudimo ir pensijų bendrove „(duomenys neskelbtini)“ sudaryto gyvybės draudimo (gyvybės draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) sutarties įsipareigojimus, kuriuo 15 (penkiolikai) metų, tai yra iki (duomenys neskelbtini), gyvybės draudimu pagal (duomenys neskelbtini) bendrovės valdybos nutarimu patvirtintas gyvybės draudimo „Studentas“ taisykles Nr. (duomenys neskelbtini) 6048 EUR sumai yra apdraustos šalys, o naudos gavėjas yra jų sūnus A. S.; vaiko draudimu nuo nelaimingų atsitikimų „Būk atsargus“ apdraustasis vaikas A. S., draudimo suma žalos apdraustojo vaiko sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo atveju 8 400 EUR, draudimo suma apdraustojo vaiko mirties atveju 4 200 EUR, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti periodines kasmėnesines draudimo įmokas, kurios tuo metu buvo 37,28 Eur, o šiuo metu yra 39,99 EUR. Taip pat prašė panaikinti 13 punktą, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovui atsisakius vykdyti šios sutarties 12 punkto sąlygas, jis sumoka ieškovei 2 000 EUR baudą.
Kaip matyti iš šalių (duomenys neskelbtini) sutarties turinio (Panevėžio miesto apylinkės teismo civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 83-88), šalys dėl vaiko išlaikymo nepilnamečiam sūnui susitarė sutarties dalyje, pavadintoje „Išlaikymas nepilnamečiam vaikui“, o dėl atsakovo ginčijamos prievolės mokėti įmokas susitarė dalyje, pavadintoje „Kiti įsipareigojimai“.
Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas 12 sutarties punktą vykdo, įmokas moka, du kartus (2015 ir 2019 metais) šalių sūnui buvo išmokėtos draudimo išmokos.
CK 3.196 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas gali būti teikiamas: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punkto teisės normas, asmenys iki 18 metų yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, todėl papildomai drausti vaiką gyvybės draudimu nėra būtina. Taigi draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį mokėjimas negali būti laikomas išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimu, o susitarimas mokėti draudimo įmokas išeina už nepilnamečio vaiko išlaikymo tikslų. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 23 punktas nustato, kad draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe.
Teismas vertina, kad šalių susitarimas, jog skyrium gyvenantis atsakovas mokės investicinio gyvybės draudimo įmokas iki sūnaus pilnametystės pagal draudimo sutartį nelaikytinas susitarimu dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo teikimo. Darytina išvada, kad šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 12 punktu susitarė dėl papildomos sūnaus interesų apsaugos užtikrinimo, tačiau ne dėl vaiko išlaikymo, o toks draudimo įmokų mokėjimas buvo savanoriškas tėvų pasirinkimas.
Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti išsprendžiami tiek nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant, tiek turto padalijimo klausimai (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Teismas šią sutartį patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį, kuri nurodyta CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, t.y. jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis, todėl ji neturėtų būti aiškinama per plačiai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008). Tokia išimtis netaikoma teismo sprendimui nutraukti santuoką bei sutarties sąlygoms dėl sutuoktinių turto, įskaitant turtinius įsipareigojimus, padalijimo.
Nagrinėjamu atveju nepaaiškėjo aplinkybių, kurios leistų priešieškinio 2 ir 3 reikalavimus dėl 12-13 punktų panaikinimo vertinti kitaip, nei atsakovo siekį peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris dalyje dėl turto, įskaitant turtinius įsipareigojimus, padalijimo įgijęs res judicata galią, o tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis).
Tiek priešieškinio šioje byloje pareiškimo teismui metu, tiek šiuo metu nėra pasibaigęs naikinamasis 5 metų terminas, skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, prašymui atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje paduoti (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Nutraukiant santuoką atsakovas žinojo apie tai, kad piniginė prievolė ilgalaikė, objektyvi galimybė pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu šiuo metu dar yra, taigi teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju jokia išskirtinė situacija, kuri būtų pagrindas taikyti bendrosios taisyklės išimtį ir nagrinėjamoje byloje spręsti atsakovo reikalavimą dėl sutarties sąlygų panaikinimo, nesusiklostė. Dalyje dėl priešieškinio 2 ir 3 reikalavimų civilinė byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Dalyje civilinė byla nutraukiama, ieškinys tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 94, 96, 98 straipsniai). Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.
Po atstovavimo sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini) ieškovė už advokatės teisines paslaugas iš viso turėjo 1 209,50 EUR (su PVM) išlaidų, atstovė parengė ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, rengė prašymus dėl įrodymų pridėjimo prie bylos, atstovavo teisme. Ieškovė taip pat turėjo 19,23 EUR kitokių bylinėjimosi išlaidų: už pažymas VĮ Registrų centrui sumokėjo 2,03 EUR, o VĮ Regitra – 17,20 EUR. Šios išlaidos buvo būtinos, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl spręstinas klausimas dėl jų atlyginimo (CPK 93 straipsnis).
Atsakovas už advokato teisines paslaugas iš viso turėjo 600 EUR išlaidų, atstovas parengė priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį, rengė prašymus dėl įrodymų pridėjimo prie bylos, atstovavo teisme. Atsakovas priešieškinį apmokėjo 15 EUR žyminiu mokesčiu.
Šalių turėtų išlaidų už advokatų teisines paslaugas apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos): 2.4 papunktyje, 8.2, 8.16, 8.18, 8.19 papunkčiuose, 9 punkte, numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, pripažintina, kad šalių realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatų darbo ir laiko sąnaudoms.
Iš atsakovo ieškovei priteistina 1 209,50 EUR advokatės paslaugoms apmokėti, 19,23 EUR kitų būtinųjų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93, 98 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju susidarė 1,95 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ieškovė atleista nuo ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš atsakovo valstybei priteistina 35 EUR žyminio mokesčio (240 EUR – 110 EUR = 130 EUR; 130 EUR x 12 mėn. = 1 560 EUR; 1 560 EUR x 3 proc. = 46,80 EUR; 46,80 EUR x 75 proc. = 35,10 EUR; suapvalinus – 35 EUR), ir 1,95 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 96 straipsniai).
Atsakovas priešieškinio reikalavimą apmokėjo 15 EUR žyminiu mokesčiu (mokėjimai atlikti 2020-11-17, mokėtojas atsakovo atstovas advokatas Dainius Tamošiūnas). Priešieškinis atsakovui grąžinamas be sprendimo, todėl būtų pagrindas grąžinti 15 EUR žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi atsakovui nustatyta pareiga valstybei sumokėti 35 EUR žyminio mokesčio ir 1,95 EUR išlaidų, susijusiu procesinių dokumentų įteikimu, o įmokų kodai sutampa, valstybei iš atsakovo priteistina 21,95 EUR (35 EUR + 1,95 EUR – 15 EUR) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas – 5660).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270, 293 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje (3 punktas) dėl A. S. priteisto išlaikymo dydžio ir nustatyti, kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 privalo kas mėnesį mokėti periodines 244,97 EUR dydžio išmokas, o nuo 2021-01-01 iki sūnaus A. pilnametystės privalo kas mėnesį mokėti periodines 240 EUR dydžio išmokas, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Dalyje dėl priešieškinio 2 ir 3 reikalavimų civilinę bylą Nr. e2-96-356/2021 nutraukti.
Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 209,50 EUR už advokatės teisines paslaugas ir 19,23 EUR kitų būtinųjų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 21,95 EUR bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).
Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.