Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė V. R. ieškiniu prašo teismo priteisti ieškovės naudai iš atsakovo A. M. 18 225 Eur skolos, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. R. ir atsakovas A. M. yra (duomenys neskelbtini). Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė Panaudos sutartį (toliau – ir Panaudos sutartis), pagal kurią ieškovė, panaudos davėja, perdavė neatlygintinai naudotis atsakovui, panaudos gavėjui, (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties žemės plotą, nurodytą Panaudos sutarties priedo Nr. 1 I, II, III, ir IV dalyse, ir pastatus, nurodytus Panaudos sutarties priedo Nr. (duomenys neskelbtini) V dalyje. Panaudos sutartis galiojo vienerius metus. Ieškovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) sudarė Nuomos sutartį (toliau – ir Nuomos sutartis), pagal kurią nuomotoja (ieškovė) išnuomojo nuomininkui (atsakovui) (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus, nurodytus Nuomos sutarties priedo Nr. 1 I, II, III dalyse (toliau – ir Žemės sklypai). Nustatyta, kad Nuomos sutartimi atsakovui perduoti ieškovei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, ieškovės iš kitų savininkų išsinuomoti žemės sklypai, taip pat ieškovės išsinuomota valstybinė žemė. Pagal Nuomos sutartį atsakovui taip pat buvo perduoti valdyti ir naudotis trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys pastatai ir statiniai, nurodyti Nuomos sutarties priedo Nr. 1 IV dalyje. Nuomos sutarties 28 punkte buvo nustatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja dvejus metus. Nuomos sutartis turėjo galioti iki (duomenys neskelbtini). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė perdavė atsakovui išnuomotą turtą, atsakovas (duomenys neskelbtini) žemės sklypus apsėjo (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties 33 punkte nustatyta, kad nuoma (duomenys neskelbtini) Eur/ha abejais metais mokama už (duomenys neskelbtini) ha nuosavos žemės, draudžiant suarti ir atlikti sėjos darbus kituose nuosavuose plotuose. Nuomos sutarties 33.1 punkte buvo nustatyta, kad 15 000 Eur nuomos mokesčio mokama pasirašant sutartį (sekančiais metais tuo pačiu metu); 33.2 punkte nustatyta, kad 15 000 Eur nuomos mokesčio turi būti sumokėta (duomenys neskelbtini); 33.3 punkte nustatyta, kad 15 000 Eur nuomos mokesčio turi būti sumokėta (duomenys neskelbtini). Taigi už pirmuosius metus turėjo būti sumokėta 45 000 Eur nuomos mokesčio už atsakovui perduotą ieškovei nuosavybės teise priklausančią žemę. Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas žemės nuomos mokestį mokėjo už ieškovės nuosavybės teise valdomus žemės sklypus. Bylos duomenimis, atsakovas (duomenys neskelbtini) sumokėjo 6000 Eur, 9000 Eur sumokėjo (duomenys neskelbtini), 15 000 Eur sumokėjo (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad 15 000 Eur nuomos mokesčio, kuris turėjo būti sumokėtas (duomenys neskelbtini), atsakovas nesumokėjo. Ieškovė vienašališkai nuo (duomenys neskelbtini) nutraukė Nuomos sutartį. Atsakovas vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo teisme neginčijo. Byloje nustatyta ir dėl šios faktinės aplinkybės ginčo nėra, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) mėn. nusiėmė (duomenys neskelbtini) m. rudenį pasėtų žemės ūkio kultūrų – (duomenys neskelbtini), derlių. Bylos duomenimis, pastatų raktus atsakovas grąžino (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Šalys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad šalys gali sudaryti mišrias sutartis, t. y. sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017, 23 punktas; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018, 34 punktas).

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000; 2000 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1145/2000, 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-837/2001, ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 27, 28 punktus; 2023 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023 61 punktą ir kt.).

Nuomos teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso šeštosios knygos XXVIII skyrius. Žemės nuomos taisyklės reglamentuojamos jo XXIX skyriuje (CK 6.545–6.566 straipsniai), Žemės įstatyme. Atskiras nuomos rūšis reglamentuojančios normos laikytinos normomis, įtvirtinančiomis išimtis iš bendrųjų nuomos teisinius santykius reglamentuojančių normų. Bendrosios nuomos santykius reguliuojančios teisės normos taikomos ir atskiroms nuomos rūšims, išskyrus atvejus, kai atskiras nuomos rūšis reguliuojančios normos nustato kitokias taisykles nei bendrosios normos (t. y. įtvirtina bendrųjų teisės nuostatų išimtis, atskirų nuomos rūšių reguliavimo ypatumus).

Nuomos sutartis yra sutartis dėl laikino atlygintinio svetimo daikto valdymo ir naudojimo (CK 6.477 straipsnis). CK 6.545 straipsnio, reglamentuojančio žemės nuomos sutarties sampratą, 1 dalyje nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. CK 6.552 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. CK 6.547 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė.

Įvertinus šalių sudarytos Nuomos sutarties turinį, šalių paaiškinimus, Nuomos sutartis kvalifikuotina kaip mišri sutartis, turinti tiek žemės nuomos, tiek panaudos sutarčių bruožų, todėl atitinkamoms šalių teisėms, pareigoms ir atsakomybei nustatyti taikytinos teisės normos, reglamentuojančios atitinkamai bendruosius nuomos ir panaudos teisinius santykius (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).

CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šaliai suteikiama teisė pačiai nutraukti sutartį vienašališkai arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka. CK 6.562 straipsnio 5 punktas numato, jog žemės nuomos sutartis baigiasi, kai žemės nuomos sutartis nutraukiama šio kodekso 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Nuomos sutartis nutraukta prieš terminą (duomenys neskelbtini) CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. žemės nuomininkui ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumokėjus. Sutarties nutraukimas teismine tvarka nebuvo ginčytas.

Byloje, remiantis Nuomos sutartimi, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad Nuomos sutartimi atsakovui buvo perduoti naudoti ir valdyti sutarties prieduose numatyti žemės sklypai, taip pat pastatai (Nuomos sutarties 36 punktas). Turtas perduotas išimtinai žemės ūkio veiklai vykdyti. Byloje nustatyta, kad ieškovė prievolę perduoti turtą atsakovui vykdė tinkamai, atsakovas jam perduotus naudoti ir valdyti žemės sklypus apsėjo (duomenys neskelbtini), deklaravo pasėlius, t. y. vykdė žemės ūkio veiklą.

Pagal Nuomos sutarties 33.3 punktą 15 000 Eur likusią nuomos mokesčio dalį už pirmuosius metus atsakovas privalėjo sumokėti (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, likusios dalies nuomos mokesčio jis nesumokėjo dėl to, kad buvo apribota galimybė įkelti žemės plotus į savo valdą, Registrų centras atsisakė įregistruoti šalių Nuomos sutartį, nes dalies žemės sklypų nerasta, kiti areštuoti ir įregistruota hipoteka. Remiantis Nuomos sutarties 11 punktu, nuomininkas (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m. teikia pasėlių deklaracijas ir gautas lėšas pasilieka sau, deklaruoja tik nuosavos žemės plotus. Pagal Nuomos sutarties 12 punktą nuomotojas sutinka, kad jo nuosavos nuomojamos žemės plotai būtų įkelti į nuomininko valdą, tačiau, pasibaigus sutarties galiojimui, nuomininkas per 3 kalendorines dienas privalo grąžinti šiuos sklypus į nuomotojo valdą. Sutartyje nebuvo nustatytas terminas, per kurį ieškovės nuosavos nuomojamos žemės plotai būtų įkelti į nuomininko valdą. Remiantis šalių paaiškinimais, šalys, sudarydamos sutartį, taip pat nesusitarė dėl termino. Taigi nėra pagrindo sutikti su atsakovo vertinimu, kad ieškovė netinkamai vykdė Nuomos sutartį. Juolab, kad byloje nėra duomenų, kada atsakovas ketino įkelti nuomojamos žemės plotus į savo valdą ir kad ieškovė darė kliūtis. Todėl atsakovo teiginiai, kad jam buvo apribota galimybė įkelti žemės plotus į savo valdą, pripažintini deklaratyviais ir nepagrįstais (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, aplinkybė, jog nuomojamos žemės plotai nebuvo įkelti į atsakovo valdą, nebuvo kliūtis teikti pasėlių deklaracijas. Nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) teikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tikslino, paraiškoje buvo deklaruoti ir ieškovei nuosavybės teise priklausantys žemės plotai, kurie Nuomos sutartimi buvo išnuomoti atsakovui. Remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros (duomenys neskelbtini) pranešimu Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo skirtos sankcijos dėl dvigubo deklaravimo (t. y. kito pareiškėjo pateiktoje paraiškoje deklaruoti analogiški laukai).

Registrų centro sprendime nurodyta, kad dalis žemės sklypų ieškovei nepriklausė nuosavybės teise, taip pat ir Nuomos sutarties priede Nr. 1 statiniai, Nuomos sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2 iki 35 punkto ir nuo 37 iki 40 punkto nurodytiems žemės sklypams įregistruotas turto areštas ir hipoteka, reikalingas kreditoriaus sutikimas, II dalyje nurodytiems (duomenys neskelbtini) žemės sklypams areštuota turtinė teisė – apribota V. R. disponavimo teisė, III dalyje nurodytiems (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) žemės sklypų areštuota turtinė teisė – apribota V. R. disponavimo teisė. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog dalis perduotų naudotis ir valdyti žemės sklypų nepriklauso ieškovei nuosavybės teise, atsakovui buvo žinoma, nes tie patys žemės sklypai buvo perduoti ir pagal Panaudos sutartį. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovas teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad nuomos mokestį mokėjo už ieškovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų nuomą. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad, kaip nustatyta byloje, atsakovui buvo išnuomoti, t. y. perduoti naudoti ir valdyti už nuomos mokestį, tik ieškovei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Registrų centro sprendime nurodyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams įregistruotas areštas, hipoteka. Areštas įregistruotas nuo (duomenys neskelbtini). Pagal Civilinio kodekso 6.477 straipsnio 4 dalį, nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Pagal CK 6.561 straipsnį, jeigu įkeistos žemės savininkas sutartyje nustatytu laiku neįvykdo skolinio įsipareigojimo ir viešame registre yra žyma apie atliktą notaro vykdomąjį įrašą, šią žemę draudžiama išnuomoti. Tokių duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, sprendžiant dėl šalių tarpusavio teisių ir pareigų pagal Nuomos sutartį, aplinkybė, jog dalis išnuomotų ieškovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų buvo areštuoti, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl sutarties vykdymo. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad Nuomos sutartimi atsakovui buvo perduoti žemės sklypai žemės ūkio veiklai vykdyti, šią veiklą atsakovas vykdė, nusiėmė derlių, todėl atsakovo atsisakymas vykdyti prievolę, sumokėti likusią nuomos mokesčio dalį, remiantis tuo, kad žemės sklypai buvo areštuoti, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

Vertinant šalių paaiškinimus, teismas pažymi, kad atsakovas, viena vertus, nesutikdamas su Nuomos sutarties nutraukimu nurodo, kad nebuvo pagrindo nutraukti Nuomos sutarties, nes nuomos mokesčio didžioji dalis sumokėta, išnuomotose žemės sklypuose vykdoma žemės ūkio veikla, nuomos objektai naudojami pagal sutartį, nebuvo jokio pagrindo teigti, kad ateityje nebus sumokėta likusi nuomos mokesčio dalis, tuo pačiu teigia, kad Nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta, o nuomos mokesčio dalies mokėjimo sulaikymas yra kaip savigynos forma.

Aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymas nenustato, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, pagal sutarties nurodymus, o vienas iš prievolių sąžiningo vykdymo principų yra prievolės šalių bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnis). CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti viena kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu.

Atsakovo teigimu, Registrų centrui neįregistravus Nuomos sutarties, jis sustabdė prievolės mokėti vykdymą. Pasak atsakovo, dalies nuomos mokesčio mokėjimas sustabdytas siekiant užtikrinti galimus nuostolius dėl nepagrįsto ieškovės piktnaudžiavimo savo teise, apribojus galimybę įkelti į savo valdą nuomojamus žemės sklypus bei ieškovei siekiant gauti už atsakovui išnuomotus žemės sklypus Europos sąjungos paramą. Aplinkybės, susijusios su šalių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metais teiktomis paraiškomis Nacionalinei mokėjimo agentūrai paramai gauti, sankcijų taikymo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau nepasisako.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutarties šalies teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą, kai savo priešpriešinės prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) kita sutarties šalis, taikytinos atitinkamos CK 6.46, 6.58 ir 6.207 straipsnių nuostatos. Tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartines prievoles, sąlygos sustabdyti kitos šalies prievolės vykdymą yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (CK 6.46, 6.58, 6.207 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2014). Šios sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. jeigu nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, prievolės nevykdanti šalis negali pateisinti sutartinių prievolių nevykdymo.

Nagrinėjamos bylos kontekste, siekiant nustatyti, ar egzistavo teisėti pagrindai atsakovui sustabdyti savo sutartinės prievolės vykdymą, būtina įvertinti, kokius priešpriešinius įsipareigojimus pagal ginčo sutartį prisiėmė atsakovas. Ginčo sandorio 35 punktu ieškovė turtą perdavė pasirašant sutartį, nuostatose dėl nuomojamos žemės plotų įkėlimo į nuomininko valdą nebuvo nustatyta terminų, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį sutarties 33 punkte nustatytais terminais. Atsakovo teisę sustabdyti savo prievolės vykdymą paneigia sutartyje numatyti skirtingi šalių įsipareigojimų terminai.

Vertinant Nuomos sutarties vykdymą, nagrinėjamu svarbu tai, kad byloje nėra duomenų, jog apie mokėjimo sustabdymą atsakovas informavo ieškovę, jog ji, atsakovo vertinimu, pažeidžia Nuomos sutartį dėl to, kad atsakovas negali įkelti žemės sklypų į savo valdas ar kad Registrų centras atsisakė įregistruoti Nuomos sutartį, kas, jo teigimu, buvo pagrindas sustabdyti likusios nuomos mokesčio dalies sumokėjimą.

Įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas naudojosi ieškovei priklausančiais žemės sklypais iki (duomenys neskelbtini) mėnesio ir gavo iš jų pajamas, nors žemės nuomos sutartis prieš terminą su atsakovu buvo nutraukta būtent dėl atsakovo netinkamo nuomos sutarties sąlygų vykdymo. Taigi iš esmės visus pirmuosius sutarties galiojimo metus atsakovas žemės sklypuose vykdė žemės ūkio veiklą, gavo ekonominę naudą ir kt., nors sutartis buvo nutraukta nuo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovas turėjo sumokėti nuomos mokestį už pirmuosius Nuomos sutarties galiojimo metus.

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove pagal Nuomos sutartį, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 15 000 Eur skolos už žemės nuomą (CK 6.63 straipsnis).

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 180 Eur, kuriuos sumokėjo antstolei G. M. už faktinių aplinkybių konstatavimą pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (už ieškovę sumokėjo D. R.).

Ieškovės teigimu, faktinių aplinkybių konstatavimas šiuo atveju buvo susijęs su aplinkybių, susijusių su Nuomos sutarties nutraukimu, su atsakovo (ne)dalyvavimu, raktų nuo Pastatų neperdavimu ir kt., konstatavimu. Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą gali būti priteisiamos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Nagrinėjamojoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl skolos priteisimo, joks reikalavimas dėl žalos atlyginimo nebuvo reiškiamas, taip pat nebuvo sprendžiamas ginčas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo. Nagrinėjamu atveju nebuvo tiriamos ir įrodinėjamos aplinkybės, jog dėl atsakovo netinkamo Nuomos sutarties vykdymo padaryta žala. Pažymėtina, kad prašomas priteisti ieškovei išlaidas patyrė byloje nedalyvaujantis asmuo, nėra duomenų, kad šias išlaidas patyrė ieškovė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad 180 Eur išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimą susijusios su nagrinėjama byla, todėl reikalavimas priteisti šias išlaidas atmestinas.

Dėl palūkanų priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovei iš atsakovo priteitinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (18 045 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teikiant ieškinį, ieškovė sumokėjo 410 Eur žyminio mokesčio, ieškovė taip pat patyrė 1815 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant ieškinį, dubliką, už atstovavimą byloje (2023 m. DOK-(duomenys neskelbtini)), iš viso – 2225 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1815 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą, tripliką, už atstovavimą byloje (2023 m. DOK-(duomenys neskelbtini)).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, trukmę, teismas daro išvadą, kad šalių nurodytos išlaidos už advokatų teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. 99 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 2202,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės atsakovui priteistina 18,15 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš atsakovo ieškovei priteisia 2184,6 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje patirta 13,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo valstybei priteistina 13,30 Eur (CPK 92, 96 straipsniai, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2)). Kadangi iš ieškovės priteistina suma neviršija valstybės nustatytos minimalios priteistinos sumos (8 Eur), todėl ji nepriteisiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 264-265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) skolos, 3045 Eur (tris tūkstančius keturiasdešimt penkis eurus) palūkanų, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (18 045 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2184,6 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 13,30 Eur (trylika eurų 30 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išaiškinti, kad valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.