Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės (toliau – prokurorė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamoji byla, kurioje R. Š. (S.) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, perduota prokurorui teismo nustatytiems pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. kovo 28 d. buvo gautas prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir elektroninė byla, kurioje R. Š. (S.) kaltinama tuo, kad ji, atlikdama terminuotą laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis, pasipriešino valstybės tarnautojui panaudodama fizinį smurtą, o būtent tuo, kad ji, 2021 m. lapkričio 18 d., apie 16.40 val., Vilniaus pataisos namuose, esančiuose Rasų g. 8, Vilniuje, atvykusi į ilgalaikį pasimatymą, pasimatymų kambaryje Nr. 1, valstybės tarnautojui – Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiajam tyrėjui J. D. (J. D.) vykdant savo pareigas, duodant nurodymą nuteistajai R. Š. (S.) atiduoti dešinėje rankoje laikomą paketėlį (folijos lankstinuką), ji pareiškė, kad nieko neturi ir artėjantį link jos pareigūną J. D. pastūmė nuo savęs, po ko, pareigūnui pareikalavus nusiraminti, ji, nepaklusdama teisėtiems pareigūno reikalavimams nusiraminti ir atiduoti minėtoje rankoje laikomą paketėlį, priėjusį prie jos pareigūną J. D. tyčia, priešindamasi jėga, stūmė nuo savęs, tokiu būdu pargriaudama Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiąjį tyrėją J. D. ant lovos, sukeldama jam fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais R. Š. (S.) kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje.

2. Taip pat R. Š. (S.) kaltinama tuo, kad ji, atlikdama terminuotą laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis Vilniaus pataisos namuose, esančiuose Sniego g. 2, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 1,089 g šviesių miltelių, kuriuose yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurios masė yra 0,000299 g, ir kurias nuo įgijimo momento iki 2021 m. lapkričio 18 d., 16.40 val., neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi, kol Vilniaus pataisos namuose, esančiuose Rasų g. 8, Vilniuje, pasimatymų kambaryje Nr. 1, pareigūnai šias narkotines medžiagas surado. Šiais savo veiksmais R. Š. (S.) kaltinama padariusi baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Prokurorė skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartį perduoti baudžiamąją bylą prokurorui baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti ir priimti naują sprendimą – prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4.1. Prokurorės nuomone, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Anot prokurorės, apylinkės teismo pastebėti pareiškimo dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumai, susiję su veikos kvalifikavimo netikslumu (klaidingai nurodant straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, dalį), turint omenyje išsamiai ir tiksliai aprašytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, bei J. D. pripažinimu nukentėjusiuoju, nelaikytini iš esmės apsunkinančiais bylos nagrinėjimą. Skunde prokurorė sutinka su teismo nustatytu pareiškimo dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turinio trūkumu, susijusiu su R. Š. (S.) pateiktu kaltinimu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tai yra, kad vietoje BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo kaltinamosios veiksmai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas, tačiau, pasak prokurorės, toks trūkumas gali būti ištaisytas bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, BPK 256 straipsnio tvarka prokurorui pakeitus kaltinimą. Vertindama teismo argumentą dėl J. D. įtraukimo į procesą kaip galimai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens, prokurorė skunde pažymi, kad, remiantis BPK 28 straipsniu, asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, tai yra iš esmės bet kurioje proceso stadijoje. Prokurorės įsitikinimu, teismo nurodytus trūkumus daug paprasčiau, ekonomiškiau ir greičiau galima patikslinti teisiamajame posėdyje ar net gi iki bylos nagrinėjimo, pavedant tą padaryti prokurorui, o ne grąžinus bylą į ikiteisminio tyrimo stadiją, nes tokiu atveju prokuroras, atsižvelgdamas į teismo išsakytą kritiką, galėtų atlikti tik atskirus, pakankamai siauro pobūdžio papildomus procesinius veiksmus. Skunde daroma išvada, kad prokuroro pareiškimas dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu šioje byloje atitinka BPK 418 ir 419 straipsnių reikalavimus, jokių esminių procesinių pažeidimų, trukdančių nagrinėti šį pareiškimą teisme, nenustatyta.

5. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimų ar kitų prašymų negauta.

III. Aukštesnės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokurorės skundas tenkinamas.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, prokurorės skundo argumentais, konstatuoja, kad baudžiamoji byla, kurioje R. Š. (S.) kaltinama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi nepagrįstai perduota prokurorui teismo nustatytiems pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumams pašalinti.

7. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, baudžiamoji byla prokurorui perduota vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašytas pažeidžiant BPK 419 straipsnyje numatytus jo turiniui keliamus reikalavimus, nes R. Š. (S.) veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas – ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išspręsta dėl J. D. pripažinimo nukentėjusiuoju. Nustatyti trūkumai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, trukdo nagrinėti bylą teisme bei priimti vieną iš BPK 420 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų.

8. Nagrinėjamo skundo kontekste būtina pažymėti, kad, nors BPK 420 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nenumato galimybės teisėjui perduoti bylą prokurorui, nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų neatitinkantis pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, tačiau atskirų BPK straipsnių ar jų dalių negalima aiškinti atsietai nuo jų visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai. Todėl nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 419 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, taikant įstatymo analogiją, t. y. bylos perdavimo prokurorui pagrindus, numatytus BPK 234 straipsnio 2 dalyje, baudžiamoji byla gali būti perduodama prokurorui (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-101-1121/2020; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-65-354/2020).

9. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Kita vertus, ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Byla prokurorui perduodama esant būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys iš esmės turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų; antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-699/2019).

10. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius: veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2014; Nr. 2K-254/2013, 2K-132-511/2019). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos atitinkamą veiką kvalifikuojant. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-942/2016). Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme ir kurių ištaisyti teisme nėra galimybės. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016 ir 2K-1-696/2016).

11. BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta galimybė, gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylą perduoti nagrinėti teisme. Toks sprendimas turėtų būti priimamas tuo atveju, kai išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teisėjas nustato, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios tuo atveju, kai teisėjui kyla abejonių, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuotą veiką, kai prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu netinkamai aprašytos veikos aplinkybės (pavyzdžiui, netinkamai nurodyti nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ar kitos svarbios aplinkybės), kai kyla abejonių, ar veika tinkamai kvalifikuota (yra pagrindas manyti, kad veiką reikia perkvalifikuoti); kai duomenys, nurodyti prokuroro pareiškime, nepagrindžia kaltinamojo kaltės arba yra gauti pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir pan. Kartu pažymėtina, kad teismo baudžiamojo įsakymo surašymas yra teisėjo teisė (BPK 418 straipsnio 2 dalis), bet ne pareiga, todėl, esant bet kokių abejonių dėl galimybės priimti teismo baudžiamąjį įsakymą, byla turi būti perduodama nagrinėti teisme, nes tokiu atveju bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios.

12. Sprendimą perduoti bylą prokurorui apylinkės teismas grindžia tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išspręsta dėl J. D. pripažinimo nukentėjusiuoju, tai yra jo procesinės padėties klausimas, o tai, anot teismo yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, nes pakeitus jo procesinį statusą šioje stadijoje iš jo būtų atimtos BPK garantuojamos teisės, kuriomis jis būtų galėjęs pasinaudoti ikiteisminio tyrimo metu (galimybė apskųsti prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu bei pareikšti civilinį ieškinį). Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad iš prokurorės pareiškimo matyti, jog R. Š. (S.) pagal BK 286 straipsnį kaltinama pasipriešinusi savo pareigas vykdančiam valstybės tarnautojui – Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiajam tyrėjui J. D. vykdant savo pareigas, panaudodama fizinį smurtą, savo veiksmais sukėlusi jam fizinį skausmą, tai yra iš kaltinimo matyti, kad nusikalstama veika J. D. galėjo būti padaryta žala (fizinė, turtinė ar neturtinė), dėl ko būtų pagrindas jį pripažinti nukentėjusiuoju BPK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kita vertus, priešingai nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, iš bylos duomenų nėra pagrindo daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pagrindas spręsti, ar J. D. turi būti pripažintas nukentėjusiuoju, ar juo labiau, kad klausimas dėl tokios jo procesinės padėties nebuvo sprendžiamas. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. gruodžio 1 d., J. D. buvo apklaustas kaip liudytojas ir apklausos metu pažymėjo, kad jis nepatyrė sužalojimų, kai R. S. nevykdydama nurodymų stumdėsi bandydama praryti kumštyje laikomą paketėlį, tuo metu, kai ji aktyviai priešinosi jėga, nuolat stumdėsi, jis juto tik momentinį skausmą krūtinės ir pilvo srityse (1 t., b. l. 67–68). Taigi, iš apklausos turinio galima daryti išvadą, kad jokia žala J. D. nebuvo padaryta. Be to, J. D. nesikreipė dėl žalos atlyginimo, į bylą nėra pateiktas joks civilinis ieškinys. Šios nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad J. D. neturi jokių pretenzijų R. Š. (S.) dėl žalos atlyginimo, dėl to ikiteisminio tyrimo metu nei ikiteisminio tyrimo pareigūno, nei prokuroro nutarimu ir nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas dėl esminio baudžiamojo proceso pažeidimo, trukdančio nagrinėti bylą, yra nepagrįstas, kadangi skundą nagrinėjantis teismas tokio pažeidimo neįžvelgia. Visgi, kaip pažymima ir prokurorės skunde, asmuo nukentėjusiuoju gali būti pripažįstamas ir teismo nutartimi, tai yra iš esmės bet kurioje proceso stadijoje, todėl, jeigu teismui J. D. procesinė padėtis vis tik kelia pagrįstų abejonių, J. D. valia nėra pakankamai aiški, teismas šias aplinkybes gali aiškintis tik surengdamas teismo posėdį, nes bylos perdavimas į pirmesnę proceso stadiją šiuo atveju prieštarautų BPK paskirčiai.

13. Kitas pagrindas, kuriuo remdamasis apylinkės teismas perdavė bylą prokurorui, – tai teismo abejonės dėl tinkamo R. Š. (S.) inkriminuojamos veikos – disponavimo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – karfentaniliu, neturint tikslo jos platinti – kvalifikavimo. Apygardos teismas pažymi, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikavimas yra teisinio ginčo dalykas. Įstatyme tokio reikalavimo, kad prokuroro pareiškime pateiktas veikos kvalifikavimas būtų absoliučiai teisingas, nėra. Jis turi atspindėti prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuojama padaryta veika. Skirtingiems subjektams atliekant nusikalstamų veikų kvalifikavimą pozicijos dėl teisės taikymo klausimų gali išsiskirti, tačiau vien tai, kad apylinkės teismas nesutinka su prokuroro pareiškime nurodytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu, savaime nereiškia, kad tai yra toks pareiškimo trūkumas, dėl kurio negalima perduoti bylą nagrinėti teisme vadovaujantis BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 423 straipsniu, teismui papildomai pasiaiškinti iškilusias abejones ir reikalui esant įspėti kaltinamąjį apie galimą veikos kvalifikavimo pakeitimą BPK 255–256 straipsniuose numatyta tvarka, nepažeidžiant kaltinamojo teisės į gynybą. Bylos perdavimas prokurorui vien dėl šios priežasties taip pat reikštų formalų teismo sprendimą ir nepagrįstai ilgesnę baudžiamojo proceso trukmę. Šių išvadų nepaneigia ir ta aplinkybė, kad skunde prokurorė sutinka su teismo nustatytu pareiškimo dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turinio trūkumu, susijusiu su R. Š. (S.) pateiktu kaltinimu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tai yra, kad vietoje BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo kaltinamosios veiksmai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kaip baudžiamasis nusižengimas, nes, kaip pažymima ir skunde, toks trūkumas gali būti ištaisytas bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, BPK 256 straipsnio tvarka prokurorui pakeitus kaltinimą.

14. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat teigia, kad kaltinamoji išreiškė valią užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, todėl vien dėl neteisingos jos veiksmų kvalifikacijos baudžiamosios bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje pažeistų jos teisėtus lūkesčius. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tai, kad procesas nebus užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, šiuo atveju nei kaltinamosios teisėtų lūkesčių, nei jos procesinių teisių iš esmės nepažeidžia. Pirmiausia, pažymėtina, kad tiek perdavus bylą prokurorui, tiek ir į teisiamąjį posėdį, esant pagrindui perkvalifikuoti R. Š. (S.) inkriminuojamą veiką iš baudžiamojo nusižengimo į nusikaltimą, galimai keistųsi jai skirtinos bausmės rūšis ir (ar) dydis. Be to, prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam siūloma skirti bausmė neįpareigoja teismo surašius teismo baudžiamąjį įsakymą skirti kaltinamajam būtent prokuroro pasiūlytą bausmę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad esant BPK 273 straipsnyje, kuris, manytina galėtų būti taikomas šiuo atveju bylą perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje, numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla teisme gali būti nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaip ir baigus baudžiamąją bylą teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis), tai yra R. Š. (S.) teisinė padėtis tokiu atveju nebūtų bloginama.

15. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas nagrinėjamoje situacijoje manydamas, jog prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. Š. (S.) vienos iš galimai padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas yra netinkamas, kad jam kyla pagrįstų abejonių dėl J. D. procesinės padėties ir neaiškumų jo valios dėl žalos jam padarymo, turėjo perduoti bylą nagrinėti teisme, kadangi tam jokių kliūčių nėra. Taigi, nors galima sutikti su apylinkės teismu, kad prokuroro surašytas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi trūkumų, dėl kurių prokuroras savo pareigos vykdymą perkelia teismui, tačiau šie trūkumai netrukdo teismui priimti vieną iš BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų ir šiuos trūkumus pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis naikintina, o pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiaga grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. Š. (S.) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.