Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Editos Lapinskienės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. gynėjo advokato Dariaus Pociaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo

V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – 150 MGL (5 649 Eur – penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. K. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: nuo 2005 m. gegužės 7 d. vykdydamas individualią advokato veiklą, advokato kontoroje pagal adresą (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodančias, kad „Šis įstatymas reglamentuoja <...> gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla <...> buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą“, būdamas atsakingas už vykdomos individualios veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. tvarkydamas individualios veiklos apskaitą, siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių mokėjimo, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 5 000 Eur piniginių lėšų gavimo iš 11 fizinių asmenų už jiems suteiktas teisines paslaugas:

1. iš R. E. už gynimo paslaugas ikiteisminiame tyrime gavo 150 Eur;

2. iš N. K. už atstovavimą M. K. baudžiamojoje byloje gavo 2 000 Eur, iš jų 1 000 Eur įtraukė į apskaitą ir 1 000 Eur neįtraukė. Už atstovavimą M. K. civilinėje byloje gavo 1 500 Eur. Iš viso gavo 2 500 Eur neįtrauktų į apskaitą pajamų;

3. iš V. K. už procesinių dokumentų paruošimą gavo 200 Eur;

4. iš A. V. (B.) už atstovavimo paslaugas gavo 500 Eur;

5. iš V. K. už atstovavimo paslaugas gavo 50 Eur;

6. iš E. L. (E. L.) už procesinių dokumentų paruošimą ir atstovavimo paslaugas gavo 150 Eur;

7. iš R. J. už gynimo paslaugas ikiteisminiame tyrime gavo 50 Eur;

8. iš A. N. už procesinių dokumentų paruošimo ir atstovavimo paslaugas gavo 100 Eur;

9. iš M. S. už teisines paslaugas gavo 100 Eur;

10. iš V. B. (V. B.) už procesinių dokumentų paruošimą, atstovavimą Klaipėdos miesto apylinkės teisme, VĮ Registrų centre ir kt. gavo 200 Eur;

11. iš A. P. už gynimo paslaugas ikiteisminiame tyrime gavo 1 000 Eur.

Tokiu būdu V. K., vykdydamas individualią advokato veiklą, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apskaitos žurnaluose neužregistravo 5 000 Eur piniginių lėšų gavimo. Todėl dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti fizinio asmens, vykdžiusio individualią advokato veiklą, V. K. veiklos.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.15. Teigiama, jog, siekiant užtikrinti teisingumą, byla turėjo būti perduota kitam apylinkės teismui. V. K., kaip advokatas, vykdydamas savo profesinę veiklą Klaipėdos apylinkės teisme, per daugelį metų neišvengiamai turėjo asmeninių kontaktų su kiekvienu šio teismo teisėju, teismo posėdžių sekretoriais ir (ar) Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorais. Dėl šios priežasties baudžiamajame procese, kuriame jis yra kaltinamasis, objektyviai negalėjo tikėtis teisingo teismo jam dėl pasikeitusio jo statuso ir esamos procesinės jo padėties baudžiamajame procese. Baudžiamojo proceso eigoje galėjo iškilti įvairių asmeninių ir viešųjų interesų konfliktų, kurie galėjo turėti neigiamos įtakos būsimo teismo procesinio sprendimo teisėtumui. Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu teisėjas Svajūnas Bliudsukis, eidamas teismo pirmininko pareigas, faktiškai baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-906/2021 atliko ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, kadangi teisėjas teikė rašytinius atsakymus ir teikė atitinkamus dokumentus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Teisėjo procesiniai veiksmai ikiteisminio tyrimo metu vertintini kaip savanoriškas dokumentų pateikimas ikiteisminio tyrimo įstaigai. Teisėjas Svajūnas Bliudsukis, ikiteisminio tyrimo metu susipažinęs su dokumentais iš anksto, iš esmės susipažino su ikiteisminio tyrimo dokumentų dalimi ir tokiu būdu galėjo iš anksto apie V. K. susidaryti atitinkamą kritišką nuomonę, kuri galėjo turėti tiesioginės įtakos priimant jam nuosprendį. Be to, galbūt buvo pažeista teismo nustatyta tvarka skiriant baudžiamąją bylą nagrinėti būtent teismo pirmininkui Svajūnui Bliudsukiui. Teismo pirmininko pavaduotojas, nagrinėjęs V. K. skundą, nenurodė, kokia eilės tvarka bylų skirstymo dieną Klaipėdos apylinkės teisme buvo gautos visos baudžiamosios bylos, nenurodė priežasčių, kodėl ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikę teisėjai dalyvauja bylų skirstymo procese, nors iš anksto yra žinoma, kad ikiteisminio tyrimo teisėjai neturi teisės nagrinėti baudžiamųjų bylų. Taip pat nenurodė, kokios konkrečiai didelės apimties baudžiamosios bylos ir kokiu periodiškumu buvo paskirtos kitiems konkretiems teisėjams, nenurodė, koks teisėjas nuo kurio laiko keitė savo specializaciją ir dėl to baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teismo pirmininkui. Pažymima, kad pavaduotojas negalėjo objektyviai įvertinti teismo pirmininko veiksmų, kadangi teismo pirmininko pavaduotojas pats yra atsakingas už bylų skirstymo procesą teisme. Visi V. K. motyvuoti prašymai dėl teisėjo nušalinimo buvo atmesti. Teisėjo procesiniai sprendimai, kuriais jis nusprendė nenusišalinti nuo baudžiamosios bylos proceso, yra nemotyvuoti, o kaltinamojo asmens V. K. pareiškimai dėl teisėjo nušalinimo išspręsti ne visa apimtimi. Akivaizdu, kad, priimdamas nemotyvuotus procesinius spendimus, teisėjas elgėsi akivaizdžiai šališkai. Taip pat teisėjas, nuspręsdamas dėl kardomųjų priemonių skyrimo, nutarčių nemotyvavo. Pažymima, kad kiti Klaipėdos apylinkės teismo teisėjai galėjo būti taip pat šališki ir neobjektyvūs. Grindžiama tuo, kad Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai V. K. skundus ikiteisminio tyrimo metu atmesdavo.

2.16. Nurodoma, kad 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendyje padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Buvo pažeista kaltinamojo teisė žinoti, už ką konkrečiai jis buvo nuteistas ir kokia kaltinimo apimtimi jis buvo išteisintas. Teismas pašalino atitinkamus epizodus, neįrodžius kaltinamojo kaltės, nors BPK nereglamentuoja nusikalstamos veikos epizodų pašalinimo iš veikos aprašymo neįrodžius kaltinamojo kaltės. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio 19 lapo, teismas faktiškai kaltinamąjį išteisino, tačiau nepaskelbė išteisinamojo nuosprendžio.

2.17. Pažymima, kad kaltinamojo mokestinių įsipareigojimų valstybės atžvilgiu klausimas šioje byloje net nebuvo keliamas, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar kaltinamajam suformuluoto kaltinimo apimtis apskritai įrodo apgaulingą apskaitos tvarkymą, atsižvelgiant į tai, kad prokuroras ir (ar) teismas nenustatė kaltinamojo mokestinių prievolių valstybės atžvilgiu dydžio ir (ar) apimčių. Pažymima ir tai, kad nė vienas liudytojas byloje nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju ir (ar) civiliniu ieškovu. Neaišku, kokie interesai dėl V. K., kaip advokato, veiklos buvo pažeisti ir kokia apimtimi. Kadangi byloje nėra nustatytos kaltinamojo mokestinės prievolės, byloje nėra jokių civilinių ieškinių, todėl yra akivaizdu, kad nėra padaryta žala, nėra kitų neigiamų pasekmių. Jei būtų nustatyta, kad V. K. veiksmai atitiko nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius, tokiu atveju apeliantas turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnyje numatytais pagrindais ir baudžiamoji byla nutraukta.

3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo V. K. gynėjas apeliaciniu skundu prašo skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba baudžiamąją bylą nutraukti, arba Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą kaltinamajam V. K. nutraukti BK 37 straipsnyje reglamentuotais pagrindais. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas kaltę grindė tik abstrakčiais liudytojų parodymais ir sąlygine specialisto išvada, dėl to nepagrįstai V. K. nuteisė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, t. y. nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu. Pažymima, kad svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Be to, apelianto gynėjo teigimu, byla turėjo būti perduota kitam apylinkės teismui, o bylą nagrinėjęs teisėjas Svajūnas Bliudsukis nusišalinti. Taigi šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.

Dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

8. Pripažindamas V. K. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų parodymais, kita rašytine bylos medžiaga.

9. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino aplinkybes, susijusias su V. K. atsakomybe, padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

11. BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

12. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2017).

13. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-7-304-976/2016, 2K-123-1073/2020, 2K-10-648/2022). BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas suvokė, jog jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-437-303/2015). Taigi, konstatuojant kaltę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti, kad kaltininkas žinojo, jog atitinkami buhalterinės apskaitos dokumentai neatitinka tikrovės, o ne tai, kad jis pats šiuos dokumentus suklastojo. Asmens žinojimas, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys yra klaidingi, gali pasireikšti įvairiai – jis gali pats suklastoti dokumentus, gali žinoti, kad dokumentai formos, rekvizitų prasme yra tvarkingi, tačiau realios finansinės operacijos nebuvo atliktos ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-495/2022).

14. Kaip minėta, apylinkės teismas, pripažindamas V. K. kaltu ir nuteisdamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, rėmėsi specialisto išvada. Nagrinėjamoje byloje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad fizinis asmuo V. K., vykdęs individualią advokato veiklą, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d. pagrindė apskaitos dokumentais ir užregistravo apskaitos registruose bei žurnaluose iš viso 36 539,17 Eur piniginių lėšų gavimą, iš jų 35 305 Eur pajamos, 1 234,17 Eur pardavimo PVM. Konstatuota, kad 13 fizinių asmenų liudytojų apklausų protokoluose nurodė, kad V. K., vykdžiusiam individualią advokato veiklą, už advokato paslaugas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumokėjo iš viso 6 090 Eur piniginių lėšų, iš jų 6 063,97 Eur pajamos, 26,03 Eur pardavimo PVM, kurių gavimo fizinis asmuo V. K., vykdęs individualią advokato veiklą, neįtraukė į apskaitą, tai yra nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose (žurnaluose). Nuo laikotarpio 2015 m. lapkričio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. apskaitoje neparodytų advokato V. K. gautų iš viso 6 090 Eur piniginių lėšų, nesumokėta iš viso 935,63 Eur mokesčių, iš jų 26,03 Eur PVM (2015 m.), 909,60 Eur gyventojų pajamų mokesčio (2016 m. – 714,60 Eur; 2017 m. – 195 Eur). Taip pat konstatuota, kad pagal tyrimui atlikti pateiktus fizinio asmens, vykdžiusio individualią veiklą, V. K. dokumentus ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius dokumentus, dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2017-12-31 negalima iš dalies nustatyti fizinio asmens, vykdžiusio individualią veiklą, V. K. veiklos (t. 16, b. l. 40–56).

15. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad V. K., nuo 2005 m. gegužės 7 d. vykdydamas individualią advokato veiklą, advokato kontoroje pagal adresą (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodančias, kad „Šis įstatymas reglamentuoja <...> gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla <...> buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą“, būdamas atsakingas už vykdomos individualios veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. tvarkydamas individualios veiklos apskaitą, siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių mokėjimo, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 5 000 Eur piniginių lėšų gavimo iš 11 fizinių asmenų už jiems suteiktas teisines paslaugas. Taigi V. K., vykdydamas individualią advokato veiklą, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apskaitos žurnaluose neužregistravo 5 000 Eur piniginių lėšų gavimo. Todėl dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti fizinio asmens, vykdžiusio individualią advokato veiklą, V. K., veiklos. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad V. K. buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė piniginių lėšų gavimo iš 11 fizinių asmenų už jiems suteiktas teisines paslaugas.

16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo pažeista kaltinamojo teisė žinoti, už ką konkrečiai jis buvo nuteistas ir kokia kaltinimo apimtimi jis buvo išteisintas. Nurodomu argumentu dėl kaltinimo neaiškumo iš esmės abejojama kaltinime nurodytų ir nuosprendyje pripažintų įrodytomis aplinkybių pagrįstumu, tačiau sprendimą, ar baudžiamojon atsakomybėn traukiamiems asmenims pagrįstai inkriminuotos nusikalstamų veikų aplinkybės, priima teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ir atitinkamai nusprendžia pašalinti atskiras aplinkybes iš kaltinimo bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jei likusios aplinkybės sudaro nusikalstamos veikos sudėtį, arba priimti išteisinamąjį nuosprendį, jei neįrodytos aplinkybės, sudarančios nusikalstamos veikos sudėtį. Būtent teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamiesiems ir jų gynėjams keliant klausimus dėl kiekvieno iš kaltinamųjų konkrečių veiksmų (vaidmens) padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, šios aplinkybės buvo įrodinėjamos ir nustatinėjamos, baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Teismas nurodė, kokios aplinkybės šalinamos iš veikos aprašymo. Vienu atveju nustatė, kad kalbama apie pinigines lėšas, kurios nepatenka į kaltinimo laikotarpį, kuris yra nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., todėl padarė išvadą, kad epizodas peržengia kaltinimo ribas, todėl šalintinas iš veikos aprašymo. Kitu atveju nustatė, kad yra aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo požymių, tačiau epizodas nelaikytinas tyčiniu siekiant paslėpti pajamas, todėl šalintinas iš veikos aprašymo neįrodžius kaltinamojo kaltės. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl epizodų šalinimo iš kaltinimo aprašymo. Nagrinėjamu atveju dviejų epizodų pašalinimas iš kaltinimo nesudaro prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą. Pirmosios instancijos teismui pašalinus minimus epizodus iš esmės lieka nustatytos tos pačios veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės.

17. Nagrinėjamu atveju netikėti liudytojų parodymais, priešingai nei tai savo skunde pabrėžia nuteistojo gynėjas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Byloje liudytojų suinteresuotumas nenustatytas, jie parodymus davė įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės. Liudytojai R. E., N. K., V. K., A. V. (B.), V. K., E. L., R. J., A. N., M. S., V. B., A. P. davė nuoseklius parodymus apie advokatui mokėtas pinigines lėšas, esminių prieštaravimų nėra. Nustatyta, kad advokatas V. K. minėtiems asmenims teikė teisines paslaugas. Tą patvirtina byloje esančios advokato orderio šaknelės, teisinių paslaugų sutartys.

18. Apeliaciniame skunde pažymima, kad V. K. apie mokėjimus nebuvo žinoma, nes piniginės lėšos buvo galbūt mokėtos teisininkei V. K.. V. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirbo V. K. kontoroje nuo 2008 iki 2019 metų rugsėjo mėnesio teisininke, bet atliko administratorės funkcijas. Aplinkybių, jog jai galbūt buvo mokėtos piniginės lėšos, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, V. K. nepatvirtino. Teisiamojo posėdžio metu V. K. parodė, kad iš žmonių pinigų nepriimdavo, jokių kvitų neišrašinėjo, jeigu klientas palikdavo pinigus už žyminį mokestį, tada paimdavo.

19. Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais nusprendė, kad V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 5 000 Eur piniginių lėšų gavimo iš 11 fizinių asmenų už jiems suteiktas teisines paslaugas.

20. BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-26-788/2017).

21. Tačiau kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje taip pat pabrėžta, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas ir išlaidas, buvusias tam tikru laikotarpiu, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788-2017, 2K-226-976/2020).

22. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad V. K. veiksmais padaryta žala įstatymo saugomiems visuomenės ir valstybės interesams, valstybės finansų sistemai. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnyje numatyta nusikalstama veika finansų sistemai (BK XXXII skyrius). Tuo tarpu BK XXXIII skyriuje numatytos nusikalstamos veikos valstybė tarnybai ir viešiems interesams. Nagrinėjamu atveju teigti, kad V. K. savo veiksmais padarė žalą valstybės interesams, nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, kad finansinė žala, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, yra nedidelė – 26,03 Eur PVM. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino padarytą žalą ne tik valstybės finansų, bet ir V. K. kreditorės AB „(duomenys neskelbtini)“ interesams, kadangi ši bendrovė nebuvo pripažinta nei nukentėjusiuoju nei civiliniu ieškovu.

23. Pažymėtina, kad buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimas savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kartu turi būti atskleisti ir konkretūs buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimu sukelti padariniai. Apygardos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nesukėlė įstatyme apibrėžtų padarinių ir nesudaro pakankamo pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti. Nors, kaip nustatyta, V. K. savo veiksmais pažeidė buhalterinės apskaitos taisykles, tačiau nėra pagrindo teigti, kad dėl buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimo nėra galima nustatyti V. K. veiklos. Remiantis tuo, kad į buhalterinę apskaitą nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. neįtraukta tik 11 buhalterinių operacijų, darytina išvada, jog tai netrukdo nustatyti advokato V. K. veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apygardos teismo vertinimu, dėl V. K. veiksmų jokia reali grėsmė BK 222 straipsnyje saugomiems teisiniams gėriams nekilo.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-976/2021 pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė, kuriai konstatuoti reikia nustatyti vertinamojo pobūdžio pasekmes (negalėjimą nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros), vis dėlto negali kilti už mažiau pavojingą veiką nei administracinis nusižengimas, kurį konstatuojant būtina nustatyti atitinkamas nuslėptų mokesčių sumas. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs tai, kad neįtrauktos į apskaitą pajamos ir išlaidos tiksliai nustatytos, į buhalterinę apskaitą neįtrauktos tik penkios ūkinės operacijos, padarė išvadą, jog tai netrukdo nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

25. Pagal ANK 205 straipsnio 5 ir 6 dalis administracinė atsakomybė kyla už tokį apgaulingos apskaitos tvarkymą, kuriuo siekiama arba nuslepiama nuo dešimties iki penkiasdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių (ANK 205 straipsnio 5 dalis) arba daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių (ANK 205 straipsnio 6 dalis), kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus. Iš specialisto išvados Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad fizinis asmuo V. K., vykdęs individualią veiklą, už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 935,63 eurų mokesčių, iš jų 26,03 eurų PVM (2015 metais), 909,60 eurų gyventojų pajamų mokesčio (2016 metais – 714,60 eurų, 2017 metais – 195 eurų). Taigi nagrinėjamu atveju dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nesumokėta mokesčių dalis nesiekia net 50 MGL. Be to, pažymėtina, kad byloje civilinio ieškinio dėl nesumokėtų mokesčių valstybei pareikšta nebuvo.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad, esant pagrindui, dėl advokato elgesio sprendžiama Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nustatyta tvarka advokatui keliant drausmės bylą. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalis numato, kad advokatui už šio Įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras, 3 dalis numato, kad advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas. Nustačius, kad advokatas V. K. savo elgesiu galbūt pažeidė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą bei Advokatų etikos kodeksą, Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas gali spręsti klausimą dėl minėtų teisės aktų pažeidimo.

27. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių V. K. veiksmuose buvimo, todėl dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo V. K. išteisintinas.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nešališkumo principas baudžiamajame procese pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius.

29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017 ir kt.). Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2011, 2K-7-30-788/2017, 2K-39-788/2021, 2K-128-489/2021, 2K-7-76-719/2021).

30. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Šiame straipsnyje pateiktas teisėjo nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ir tuo atveju, jei proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Vadinasi, proceso dalyviai, norėdami pareikšti nušalinimą teismui remdamiesi pirmiau nurodytu pagrindu, nušalinimą turi grįsti tik aplinkybėmis, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ir jų buvimą argumentuoti (motyvuoti). Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti vien tik šalių nuomonės nepakanka – turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (EŽTT 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fernandez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01).

31. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad baudžiamoji byla turėjo būti perduota kitam apylinkės teismui. Grindžia tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu teisėjas Svajūnas Bliudsukis ėjo ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, dėl šios priežasties iš esmės buvo susipažinęs su ikiteisminio tyrimo dalimi ir tokiu būdu galėjo iš anksto apie V. K. susidaryti atitinkamą kritišką nuomonę, kuri galėjo turėti tiesioginės įtakos priimant jam nuosprendį. Pažymima, kad nebuvo tenkinti V. K. motyvuoti prašymai dėl teisėjo nušalinimo. Tačiau vertinant pirmosios instancijos teismo teisėjo Svajūno Bliudsukio nešališkumą darytina išvada, kad pagrindo nustatyti jį buvus šališką nėra. Pažymėtina, kad vien tai, kad teismas atmeta proceso dalyvių prašymus ir proceso dalyviai su tokiu teismo sprendimu nesutinka, savaime nesuteikia pagrindo teigti teismą buvus šališką.

32. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl bylos teismingumo buvo išspręsti Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria motyvuotai atsisakyta V. K. baudžiamąją bylą Nr. 1-118-906/2021 perduoti nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo argumentų papildomai nepasisakys.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

V. K. dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: V. K. pateiktus finansinės-buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Klaipėdos AVPK KP ENTV patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. K..

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (Klaipėdos AVPK) – panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos. Informuoti apie tai policijos įstaigą.