Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-365-661/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-12
Bylos Nr.: 2A-365-661/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-07513-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Atsakovas: viešosios įstaigos „Beglobis“
Ieškovas: L. M.

Civilinė byla Nr. e2A-365-661/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07513-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.2.1.9.4; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Beglobis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. atsakovei viešajai įstaigai „Beglobis“ dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę už asmens garbės ir orumo pažeidimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė L. M. (toliau – ir ieškovė) pareiškė ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Beglobis“ (toliau – ir atsakovė), kuriame prašė:

2.1. Pripažinti, kad atsakovės 2023 m. balandžio 19 d. 14.30 val. Facebook socialiniame tinkle ir atsakovės interneto svetainėje http://beglobis.com/ paskelbtas pranešimas yra neatitinkantis tikrovės, pažeidžia ieškovės garbę ir orumą;

2.2. Įpareigoti atsakovę savo lėšomis ir be komentarų per vien savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovės Facebook socialiniame tinkle ir atsakovės interneto svetainėje http://beglobis.com/ pagrindiniame puslapyje paskelbti tokį paneigimą lietuvių kalba ir jo neištrinti bent 24 valandas, kad visuomenė (skaitytojai) turėtų galimybę šį tekstą perskaityti:

„Paneigimas. VšĮ „Beglobis” 2023 m. balandžio 19 d. savo Facebook socialiniame tinkle ir 2023 m. balandžio 21 d. interneto svetainėje paskelbė pranešimą, pavadinimu „B. nusprendė nužudyti”. Informuojame, kad šiuose pranešimuose buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemino šuns B. šeimininkės L. M. garbę ir orumą. Patvirtiname, kad šuns šeimininkė nesiekė B. nužudyti (užmigdyti), šuo nebuvo tyčia kankinamas ar žalojamas. Šuns šeimininkė su gyvūnu elgėsi humaniškai, su veterinarų bei VšĮ “Beglobis” pagalba siekė spręsti šuns sveikatos problemas”.

Šalies argumentai

3. Ieškovė taip pat prašė priteisti sumokėtą žyminį mokestį bei bylinėjimosi išlaidas.

4. Ieškinyje nurodė, jog:

4.1. Ieškovė 2019 m. įsigijo dobermanų veislės šunį vardu B.. Ieškovė šunį labai mylėjo, juo rūpinosi ir auklėjo. Šuo turėjo įvairių sveikatos problemų, buvo labai agresyvus tiek žmonių, tiek kitų šunų atžvilgiu. Ieškovei susilaukus vaiko tapo akivaizdu, kad šuo galimai dėl dėmesio trūkumo tapo dar sunkiau kontroliuojamas. Esant tokiai situacijai, ieškovė nusprendė ieškoti naujų šeimininkų. 2022 m. pavyko rasti žmogų, kuris sutiko priglausti šunį (J. R. – K.). Deja, ji po savaitės grąžino atgal, o ieškovė šunį priėmė. Ieškovės draugas savo darbe užsiminė bendradarbei apie turimas problemas su šunimi. Jie nesiruošė šuns užmigdyti, tačiau toks variantas negalėjo būti atmetamas, jei jį pasiūlytų kvalifikuotas veterinaras. Ieškovės draugas susitarė su bendradarbe, kad 2023 m. balandžio 18 d. atveš šunį prie atsakovės buveinės, kur veterinaras įvertins šuns būklę ir priims sprendimą kaip toliau elgtis. Ieškovės draugo bendradarbė nusivedė šunį pas veterinarą, grįžusi po kokių 10-15 min. pasakė, kad šuns sveikatos būklė pakankami gera, jo migdyti nereikės. Be to, yra moteris, kuri šunį priglaustų, jo rūpintųsi, nes ji turi itin didelę patirtį su dobermanų veislės šunimis. Ieškovė ir jos draugas sutiko šunį padovanoti, tikėdamiesi, kad ši moteris tikrai geriau pasirūpins šunimi.

4.2. 2023 m. balandžio 19 d. apie 14.30 val. atsakovės Facebook socialiniame tinkle ir 2023 m. balandžio 21 d. atsakovės interneto svetainėje http:///beglobis.com/ buvo paskelbta tokio turinio pranešimas: „B. nusprendė nužudyti. B. kaip ir visi gyvūnai negalėjo pasirinkti šeimininko. Kažkodėl vieniems gyvūnams pasiseka, o kiti patenka pas dvikojus vadinančius save žmonėmis, kur žmoniškumo nei su žiburiu nerasi. B. pateko pas tokius. Su B. buvo selfinamasi, juk jis ne šiaip koks kiemsargiukas. Jis dobermanas. B. buvo mylimas tiek kiek reikėjo laiko kad gimtų vaikas. Tad B. tapo nepatogus, „jis cypia“ buvo pasakyta. Be abejo dar buvo pripaišytas agresyvumas. Na, ne jei nuvesi žudyti sveiką gyvūną ir pasakysi kad jis cypia dėl to jį reikia nužudyti vargu ar surasi tokį veterinarą. Taigi B. nebuvo jokios alternatyvos. Baigėsi selfiai su B., atsirado kiti. O B. GIMUS VAIKUI, buvo priimtas geriausias verdiktas EUTANAZIJA. Apie moralę, empatiją nekalbėsime. Tie kurie taip elgiasi nežino kas tai yra. Žudyti sveiką 3 metų šunį, atimi gyvybę kito sąskaita? Norisi tikėti, kad karma egzistuoja. Ir ne tie, kurie nusprendė nužudyti B., mums neskambino ir kitų namų jam neieškojo. Mums paskambino pakraupusi veterinarijos gydytoja. Pakraupusi nuo tokio beširdiškumo ir nežmoniškumo. B. atvežė kaip nusikaltėlį su smaugiančiu antkakliu. Juk reikėjo kažkaip vaidint kad jis agresyvus. O B. nuostabus šuo, neturintis jokios agresijos, nei žmonėms, nei kitiems gyvūnams. Jis su dėkingumu laižė pirmą kartą matytų savanorių veidus, kai nuėmėme smaugiantį antkaklį. Prieglaudoje B. dar stresuoja. Bet tikime kad užmirš košmarą ir pagaliau suras tikrus žmones, o ne bedvasius apsimetėlius žmonėmis. Visgi atminkite veidus, nes paaugus vaikui gali norėti paimti gyvą žaislą“.

4.3. Atsakovė apie šuns šeimininkę, t. y. ieškovę, sužinojo nuskaičiusi specialų šuns čipą. Nors aukščiau nurodytame pranešime, įkeltame į Facebook, nebuvo nurodytas ieškovės vardas bei pavardė, bet Facebook socialiniame tinkle šis atsakovės pranešimas buvo iš karto susietas su ieškove, t. y. buvo susietos kelios nuotraukos su šuniu ir ieškove, taigi visi žmonės, perskaitę atsakovės pranešimą, iš karto suprato, kad šuns šeimininkė yra ieškovė. Be to, atsakovė interneto svetainėje prie pranešimo kairėje pusėje įkėlė ieškovės vardą, pavarę ir nuotrauką. Į ieškovės Facebook ir Instagram socialinį tinklą nepažįstami žmonės masiškai ėmė rašyti įžeidžiančias, šmeižikiškai amoralias žinutes, kuriose daug necenzūrinės leksikos, grasinimų mirtimi, minimas net ieškovės nepilnametis vaikas ir pan. Ieškovė, neapsikentusi tokių žinučių, ištrynė Facebook ir Instagram socialines paskyras. Tačiau ieškovė patyrė didelį pažeminimą, buvo padaryta didelė žala ieškovės garbei ir orumui, ji nuolat verkė, negalėjo nusiraminti, buvo sunku užmigti, jautė didelį nerimą, buvo sunku susikaupti. Ieškovė vengia viešumo, nepasitiki žmonėmis, yra užsidariusi, taigi po šio įvykio ieškovei bus apskritai sunku grįžti į socialinį gyvenimą.

Atsiliepimas

5. Atsakovė VĮ „Beglobis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:

5.1. 2023 m. balandžio 21 d. atsakovės vadovei iš Vilniaus „Reks“ veterinarijos klinikos paskambino pažįstama veterinarijos gydytoja ir pasakė, jog į kliniką atvežtas jaunas (trejų metų) sveikas šuo dobermanas. Susiskambinus su šeimininke, atsakovė išgirdo, kad eutanazijai pasmerktas šuo B. yra agresyvus, nekontroliuojamas, cypia, inkščia, o namuose yra mažas vaikas, todėl nuspręsta jį eutanazuoti veterinarijos klinikoje. Gelbėdama nuo eutanazijos, atsakovė B. paėmė į savo prieglaudą, kur šuo gyvena iki šiol. Buvusi šuns šeimininkė per visą šuns buvimo laiką prieglaudoje nesidomėjo kaip B. sekasi, neklausė, ar prieglauda turi lėšų jo išlaikymui, nei karto nesiūlė jokios pagalbos nei karto nebuvo susisiekusi su prieglauda. Priešingai ieškovės teiginiams, veterinariniai tyrimai parodė, jog B. yra sveikas jaunas šuo, kad jo eutanazijai nėra jokių medicininių prielaidų ir priežasčių. Maža to, ieškovės pateikiamus duomenis apie B. agresiją ir prastą sveiktą paneigia šuns elgesys: jis labai socialus, draugiškas ir visai sveikas. Ieškovė teigia su draugu nesiekusi eutanazuoti B., tačiau toks sprendimas jai būtų buvęs priimtinas, remiantis kvalifikuoto veterinaro pasiūlymu. B. atvežimo eutanazuoti motyvai nėra aiškūs.

5.2. Priešingai ieškovės teigimui, atsakovės turimomis žiniomis, B. eutanazijai pasmerkė būtent ieškovė. Dėl sveiko šuns pasmerkimo eutanazijai atsakovė 2023 m. gegužės 21 d., išplatino ginčo pranešimą „B. nusprendė nužudyti“, kurį ieškovė pastebėjo tą pačią dieną. Pripažįsta, kad kai kurie komentarai tikrai peržengė bendravimo etikos ribas. Teigia, jog ieškovė, pati pasielgusi mažiausiai neetiškai, o objektyviai žiauriai gyvūno atžvilgiu, patyrė jos įrodinėjamą garbės ir orumo pažeminimą, yra tik jos pačios elgesio rezultatas, nes kitų, kaip tik viešo intereso (gyvūnų gerovės gynimo) motyvų ginčo pranešime nebuvo.

5.3. Ginčo pranešimas kvalifikuotinas kaip nuomonė, nes jos turinys pasižymi požymiais, įstatymo priskirtinais nuomonei: jame, remiantis turimais faktais ir pagrįstais argumentais, visgi subjektyviai išsakytas atsakovės požiūris, įvykio vertinimas, išvados ir žinios, susijusios su konkrečiu įvykiu. Atsakovė nuomonę grindė turimais faktiniais duomenimis: faktu, kad šuo B. priklausė ieškovei ir jos vardu buvo ženklinta mikroschema (čipuotas); faktu, kad jis buvo pasmerktas eutanazijai, kad priklausė ieškovei, jį atvedus į Vilniaus „Reks“ veterinarijos kliniką; faktu, jog B. bandyta eutanazuoti. Būtent tokie ginčo pranešimo teiginiai kaip „patenka pas dvikojus, save vadinančius žmonėmis, kur žmogiškumo nei su žiburiu nerasi“, „su B. buvo selfinamasi, juk jis ne šiaip koks kiemsargiukas. Jis dobermanas“, „B. buvo mylimas tik kiek reikėjo laiko kad gimtų vaikas“, „tada B. tapo nepatogus “Jis cypia“, pasakyta“, „žudyti sveiką 3 metų šunį, atimti gyvybė kitų sąskaitą?“ ir kt. yra vertinamieji, jai išreiškiama nuomonė, paremta faktiniu pagrindu. Nors ieškovė šiuos ir kitus teiginius vertina kaip neatitinkančius tikrovės, argumentuodama, jog ji šunį visada mylėjo ir „jo cypimas ir inkštimas buvo viena iš ieškovei nerimą keliančių aplinkybių, jog galbūt šuo turi rimtų sveikatos problemų, tačiau dėl to turėjo spręsti veterinaras“, faktinės aplinkybės patvirtina, jog šuns problematiškas elgesys buvo sprendimo jį eutanazuoti priežastis. Tai prieštarauja ieškovės teiginiui, jog nei ji nei jos draugas‚ niekada neketino migdyti šuns vien dėlto, kad jis cypia.

5.4. Atsakovė, paviešindama ginčo pranešimą, vadovavosi išimtinai gyvūno interesais, užtikrino gyvūno gerovę. Ginčo pranešimų tiesioginis tikslas buvo ne pažeminti, sumenkinti ieškovę, jos garbę ir orumą, o pateikti tikslią tiesą ir tikrovę atitinkančias žinias gyvūnų gerovės prevencijos, edukacijos ir viešojo intereso gynimo tikslu. Pažymėjo, jog nebuvo jokio atsakovės privataus intereso tariamai žeminti ieškovės garbę ir orumą, nes tarp jos ir ieškovės nebuvo jokių asmeninių santykių. Ieškovė siekia, jog būtų paneigta informacija, kuri pasak jos, neatitinka tikrovės ir pažemino jos garbę ir orumą, kad būtų paskelbta „Šuns šeimininkė nesiekė nužudyti B., šuo nebuvo kankinamas ir žalojamas“. Ši informacija objektyviai neatitiktų tiesos, kadangi šiandien atsiliepimo į ieškinį rašymo dieną, B. ieškovės sprendimu jau būtų buvęs nebegyvas, tad jo išgelbėjimas priklausė tik nuo veterinarijos gydytojos ir atsakovės veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė:

6.1. Pripažinti tikrovės neatitinkančiu ir ieškovės L. M. garbę ir orumą žeminančiu 2023 m. balandžio 19 d. atsakovės viešosios įstaigos „Beglobis“ Facebook socialiniame tinkle ir atsakovės interneto svetainėje http://beglobis.com/ paskelbtą pranešimą, nurodant konkretų pranešimo turinį.

6.2. Įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą „Beglobis“ savo lėšomis ir be komentarų per vieną savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos viešosios įstaigos „Beglobis“ Facebook socialiniame tinkle ir interneto svetainėje http://beglobis.com/ pagrindiniame puslapyje paskelbti tokį paneigimą lietuvių kalba ir jo neištrinti bent 24 valandas: „PANEIGIMAS. VšĮ „Beglobis” 2023 m. balandžio 19 d. savo Facebook socialiniame tinkle ir 2023 m. balandžio 21 d. interneto svetainėje paskelbė pranešimą, pavadinimu „B. nusprendė nužudyti”. Informuojame, kad šiuose pranešimuose buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemino šuns B. šeimininkės L. M. garbę ir orumą. Patvirtiname, kad šuns šeimininkė nesiekė B. nužudyti (užmigdyti), šuo nebuvo tyčia kankinamas ar žalojamas. Šuns šeimininkė su gyvūnu elgėsi humaniškai, su veterinarų pagalba siekė spręsti šuns sveikatos problemas”.

7. Teismas nurodė, kad:

7.1. Pranešimo tekstas pradedamas žodžiais „B. nusprendė nužudyti“ yra kertinis teksto teiginys. Jau vien šis atsakovės pasakytas teiginys, įvedantis į visą kontekstą, šio teiginio pateikimo būdas, suponuoja išvadą, kad atsakovės išsakyti teiginiai apie tai, jog „B. nusprendė nužudyti“, „buvo priimtas geriausias verdiktas EUTANAZIJA“ ir pan., negali būti laikomas jos subjektyvia nuomone, o vertintina kaip žinia. Atsakovės žodžiai pateikti kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija – tokia informacija pateikiama kaip objektyvi tiesa, neparodoma, jog pateikiamas subjektyvus požiūris. Šiuose atsakovės parašytuose žodžiuose nėra išsakomas vertinimas, svarstymai, jos požiūris į tikrovės dalykus, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad atsakovė tik pareiškė savo subjektyvią nuomonę apie ieškovę. Aptariamas teiginys iš esmės suformuluotas kategoriškai, o ne kaip dvejonė, abejonė, klausimas; taip pat patikslinimas, kad “gimus vaikui buvo priimtas geriausias verdiktas Eutanazija ir pan.“ pateikiami kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Iš minėtųjų atsakovės paskleistų teiginių apie ieškovę galima suprasti, kad jie turi būti suprantami kaip neginčytinas faktas, o ne kaip atsakovės asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Todėl, tai atitinka žinios sąvoką. Be to, teiginių apie atsakovės kaltinimus ieškovę nusprendus nužudyti B. atitikimas tikrovei gali būti patikrintas, t. y. jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Analizuojant visą Pranešimo tekstą matyti, jog jame yra ir tam tikrų atsakovės pamąstymų, emocijos, subjektyvaus vertinamojo pobūdžio teiginių ir neigiamų atsiliepimų apie ieškovę (kaip antai, „B. buvo mylimas, tiek kiek reikėjo laiko, kad gimtų vaikas“, „na, nes jei nuvesi žudyti sveiką gyvūną ir pasakysi kad jis cypia dėl to jį reikia nužudyti vargu ar surasi tokį veterinarą“, „B. atvežė kaip nusikaltėlį su smaugiančiu antkakliu“ ir pan.), išsakoma ir subjektyvaus pobūdžio nuomonė, kurios negalima būtų priskirti prie duomenų, kaip žinios, tačiau šiuo atveju, tai negali būti vertintina atsietai nuo paskleistos informacijos.

7.2. Pati atsakovė savo atsiliepime irgi nurodė, jog ginčo pranešimų tiesioginis tikslas buvo ne pažeminti, sumenkinti ieškovę, jos garbę ir orumą, o pateikti tikslią tiesą ir tikrovę atitinkančias žinias gyvūnų gerovės prevencijos, edukacijos ir viešojo intereso gynimo tikslu. Tai reiškia, pati atsakovė pripažino, jog ji turėjo tikslą paskleisti ne nuomonę, o žinią. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl fakto, kad atsakovė paskleidė informaciją (teiginius) apie ieškovę atsakovės socialiniame tinkle „Facebook“ bei internetiniame tinklalapyje, tai yra juos paskleidė viešai ir siekė, kad apie tai sužinotų ir atsilieptų kuo platesnis žmonių ratas. Iš to seka, kad yra nustatyta pirma sąlyga (žinių paskleidimo faktas), būtina CK 2.24 straipsnio taikymui.

7.3. Atsakovė savo veiksmus paviešinant ginčo pranešimą, grindė tuo, jog vadovavosi išimtinai gyvūno interesais, užtikrino gyvūno gerovę, veikė gyvūnų gerovės prevencijos, edukacijos ir viešojo intereso gynimo tikslu. Tačiau tokie atsakovės tikslai gali būti realizuojami tik laikytis įstatymų, gerbiant bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikiant sąžiningai, laikantis protingumo ir teisingumo principų. Šiuo atveju ieškovė Pranešime pristatoma įžeidžiančiu ir žeminančiu būdu, nesilaikant bendrųjų etikos normų, be to, įtraukiamas net vaikas, siūloma įsiminti veidus. Atsakovė edukacijos ir gyvūnų gerovės tikslais tokią pačią nuomonę apie ieškovę galėjo ir privalėjo viešai išsakyti švelnesne, pagarbesne forma.

7.4. Byloje taip nustatyta, kad atsakovės Pranešimas apie ieškovę buvo paskleistas, nors ir aiškiai nenurodant jos vardo ir pavardės, tačiau atsakovės interneto svetainėje prie Pranešimo kairėje pusėje buvo ieškovės vardas, pavardė ir nuotrauka, todėl Facebook socialiniame tinkle šis atsakovės Pranešimas buvo iš karto susietas su ieškove. Tai reiškia, kad yra nustatyta ir antra sąlyga (žinios yra apie ieškovę), privaloma CK 2.24 straipsnio taikymui.

7.5. Ieškovė L. M. nuosekliai tvirtino, jog ji neturėjo tikslo užmigdyti šuns B. ir į veterinarijos gydytoją buvo kreiptasi dėl šuns sveikatos būklės nustatymo, tačiau eutanazijos variantas negalėjo būti atmetamas, jei jį pasiūlytų kvalifikuotas veterinaras. Šių teiginių objektyviai nepaneigia jokie kiti byloje esantys įrodymai.

7.6. Taigi, atsakovės viešai paskelbta informacija apie tai, kad teiginiai apie tai, jog „B. nusprendė nužudyti“, „buvo priimtas geriausias verdiktas EUTANAZIJA“ laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Atsakovei patalpinus skelbimus socialiniame tinkle „Facebook“ bei atsakovės internetiniame tinklalapyje ši informacija buvo paskleista ir tapo žinoma plačiam žmonių ratui. Talpindama šią informaciją, kaip nurodė ir pati atsakovė, tai darė viešojo intereso gynimo bei edukaciniais tikslais. Iš bylos duomenų matyti, jog į ieškovės socialinį tinklą Facebook ir Instagram nepažįstami žmonės rašė įžeidžiančias neetiškas žinutes su grasinimais ir necenzūrine leksika (b. l. 7-21). Todėl ieškovei teko netgi ištrinti socialines paskyras. Nurodytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti faktui, kad atsakovės paskleistos žinios ar informacija pažemino ieškovės garbę ir orumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Atsakovė VĮ „Beglobis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti visiškai: priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė šiuos argumentus:

8.1. Byloje nėra ginčo dėl informacijos paskleidimo fakto, tačiau apeliantė nesutinka, kad visa ginčo įrašu paskleista informacija yra apie ieškovę, taip pat nesutinka, kad ši informacija yra žeminančio pobūdžio. Dalis Ginčo įrašo teiginių yra abstraktaus, bendrojo pobūdžio teiginiai arba teiginiai apie šunį (jo charakterį) ir ši Ginčo įrašo dalis yra neutrali asmens (Ieškovės) garbės ir orumo atžvilgiu.

8.2. Nebuvo paskleista jokia ieškovę diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie Ieškovės padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, ūkinę, komercinę veiklą.

8.3. Ieškovė nenurodė, kad ginčo teiginiai ją žemina, taip pat neįrodinėjo nei fakto, kad šie teiginiai yra apie ją, nei šių teiginių žeminančio pobūdžio, nors šias aplinkybes įrodyti yra ieškovės pareiga.

8.4. Ieškovės į bylą kviestos liudytojos A. R., 2023-04-18 atvedusios šunį į veterinarijos kliniką pas gydytoją V. V., paaiškinimai prieštarauja liudytojos veterinarijos gydytojos V. V. paaiškinimams. A. R. nurodė: „patikrinom [šunį], buvo alergijos žymės, paklausė širdį, viskas tvarkoj, bet buvo ūžesiukas“. A. R. taip pat nurodė, kad šuns alergijos žymės neva buvo aiškiai matomos, tariamai matėsi, jog tai ilgalaikė problema. Tuo tarpu veterinarijos gydytoja V. V., kaip jau minėta, parodė, kad alergijos požymių aš tą dieną jokių neradau. Kailis buvo blizgus, nepleiskanotas. <...>, širdies ūžesių, aritmijos nebuvo“. Pirmosios instancijos teismas sprendime šių prieštaravimų neaptarė ir nepašalino.

8.5. Apeliantė nesutinka, kad ne Ieškovė ar jos sugyventinis, o A. R. šunį atvedė „į veterinariją migdyt“. Apeliantė nurodo, kad kaip matyti iš 2023-10-16 teismo posėdyje duotų pačios Ieškovės, jos sugyventinio R. A. ir liudytojos paaiškinimų, 2023-04-18 šunį B. į veterinarijos kliniką atvežė būtent Ieškovė ir jos sugyventinis, o A. R. tik nuvedė šunį pačiai eutanazijos procedūrai, kadangi toje veterinarijos klinikoje „turi pažįstamų“. Ieškovė ir jos sugyventinis R. A. A. R. laukė lauke prie klinikos su dideliu pledu ir 80 Eurų, kas yra suma už eutanaziją pagal šuns B. svorį/reikalingų preparatų kiekį. Veterinarijos gydytojai atsisakius eutanazuoti šunį ir pasiūlius alternatyvą - perduoti jį apeliantei, ieškovė prie veterinarijos klinikos pasirašė A. R. į lauką išneštus šuns atsisakymo dokumentus ir su sugyventiniu išvyko namo. Apeliantės įsitikinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad būtent ieškovė ir jos sugyventinis 2023-04-18 atvežė šunį B. į veterinarijos kliniką eutanazijai, nors patys fiziškai šioje procedūroje ir neketino dalyvauti.

Žemesnės instancijos teismas

8.6. Teismas sprendime neatskleidė ir nepašalino akivaizdžių prieštaravimų tarp ieškovės, jos sugyventinio (liudytojo R. A.), liudytojos A. R. (R. A. bendradarbės) ir liudytojos veterinarijos gydytojos V. V. paaiškinimų dėl to, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių 2023-04-18 buvo priimtas sprendimas ieškovės šunį B. atiduoti apeliantei.

8.7. Apeliantė turėjo pakankamą faktinį pagrindą susiformuoti nuomonei, kad Ieškovė išsigalvojo („pripaišė“) šuniui agresyvumą, kadangi iš esmės visų liudytojų (išskyrus Ieškovės sugyventinį) parodymai patvirtina, jog šuo absoliučiai nėra agresyvus net ir nepažįstamose aplinkose (naujose šeimose), net ir stresinėse situacijose (nepažįstamo asmens vedamas į veterinarijos kliniką, pirmą kartą atvykęs į prieglaudą ir pan.). Pirmosios instancijos teismas į šių įrodymų visumą neatsižvelgė, todėl nepagrįstai sprendė, kad teiginys Be abejo dar buvo pripaišytas agresyvumas yra faktais nepagrįsta ir neetiškai išsakyta apeliantės nuomonė. Įvertinus bylos įrodymų visumą, akivaizdu, kad pastarasis teiginys yra faktais – šuns elgesiu su žmonėmis (tiek pažįstamais, tiek ne), vaikais, kitais gyvūnais, tiek įprastoje, tiek stresinėje aplinkoje pagrįsta Apeliantės nuomonė, jog Ieškovė šuniui agresiją „pripaišė“, t. y., Ieškovė nepagrįstai priskyrė šunį prie agresyvių.

8.8. Apeliantės išsakytos kritikos pagrindas yra pačios ieškovės veiksmai, jos atžvilgiu apeliantės išsakyta kritika yra objektyvi ir byloje esančiais įrodymais pagrista apeliantės nuomonė apie ieškovę, kaip šuns B. savininkę. Vien tai, kad ieškovės netenkina objektyviai pagristas jos veiksmu kritinis vertinimas, negali būti pagrindu konstatuoti, kad ieškovės garbė bei orumas buvo pažeisti, todėl pirmosios instancijos teismas Ginčo įrašą vertindamas kaip pažeidžiantį Ieškovės teises, nepagrįstai susiaurino apeliantės saviraiškos laisvės ribas ir nepagrįstai prioritetą skyrė Ieškovės garbės ir orumo apsaugai.

8.9. Paneigimo tekste nėra nurodyta, kokioje interneto svetainėje buvo paskelbtas ginčo įrašas, taip pat nėra nurodyta, kokie konkrečiai Apeliantės paskelbto Ginčo įrašo teiginiai (išskyrus „B. nusprendė nužudyti“) neatitinka tikrovės ir žemina Ieškovės garbę ir orumą.

9. Ieškovė L. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė iš esmės sutiko su skundžiamo sprendimo argumentais. Ieškovė taip pat nurodė, kad:

9.1. Šiuo atveju iš Pranešimo turinio akivaizdžiai matyti jo žeminantis ir įžeidžiantis turinys, o pačiu Pranešimu siekta ne atskleisti informaciją visuomenei, o „nubausti“ Ieškovę. Iš Pranešimo turinio aiškiai matyti, kad skaitytojui yra kategoriškai teigiama, jog B. pateko pas „dvikojus vadinančius save žmonėmis“, t. y. Atsakovas teigia, jog Ieškovė nėra verta vadintis žmogumi, kitaip tariant, Ieškovė yra visiškai nužmoginama. Tą patvirtina ir Pranešimo teiginiai, iš kurių matyti, jog Ieškovė yra laikoma „bedvase apsimetusia žmogumi“. Taip pat iš Pranešimo aiškiai suprantama, jog Atsakovas laikosi pozicijos, kad Ieškovė neturi moralės ir empatijos (neva to pas Ieškovę „ir su žiburiu nerasi“), t. y. Ieškovė pateikiama kaip bendražmogiškų vertybių neturintis ir nesilaikantis asmuo. Be to, Pranešime ne vieną kartą yra minimas Ieškovės mažametis vaikas. Apeliaciniame skunde taip ir nepaaiškinta, kokiu tikslu ir pagrindu į Pranešimo tekstą buvo būtina įtraukti ir Ieškovės vaiką.

9.2. Faktą, kad Pranešimu ne siekiama šviesti visuomenę, o nuteikti visuomenę prieš Ieškovę, patvirtina ir Pranešimo teiginys „Visgi atminkite veidus, nes paaugus vaikui gali norėti paimti gyvą žaislą“. Kitaip tariant, visuomenė yra skatinama įsiminti Ieškovės veidą, kad ji liktų visuomenės „paraštėse“ ir visuomenės „atstumta“.

9.3. Pranešimo teiginiai yra kategoriški, konstatuojantys, nepaliekantys skaitytojui vietos net menkiausioms abejonėms. Atsakovė, užuot vartojęs tokius žaidžius kaip „galbūt“, „galimai“, „tikėtina“, „manytina“ ir pan., pasirinko priešingas ir kategoriškas formuluotes tokias kaip „be abejo“, „ir su žiburiu nerasi“.

9.4. Pranešimas ne tik atskirais teiginiais, bet visas kaip viena visuma yra itin neetiškai ir nepagarbiai surašytas, skirtas menkinti Ieškovę ir nuteikti prieš ją visuomenę, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad Pranešimas žemino Ieškovės garbę ir orumą nepriklausomai nuo pavienių Pranešimo teiginių analizės.

9.5. Žodžiai „GIMUS VAIKUI“ ir „EUTANAZIJA“ parašyti didžiosiomis raidėmis, taip šį teiginį išryškinant iš kitų teiginių ir bandant jį akcentuoti skaitytojams. Taigi skaitytojui net nepaliekama vietos abejonei, dėl ko skaitytojas neišvengiamai vedamas prie kategoriškos išvados, kad sprendimas dėl šuns eutanazijos buvo priimtas dėl vaiko gimimo (ką papildomai sustiprina Pranešimo teiginys „B. buvo mylimas tiek kiek reikėjo laiko kad gimtų vaikas“). Tačiau atsakovės apeliacinio skundo teiginiai niekaip neįrodo, kad Ieškovė buvo priėmusi sprendimą dėl šuns B. eutanazijos ir kad tokio sprendimo priėmimą sąlygojo vaiko gimimas. Ieškovės ryšys su B. buvo ypatingai stiprus, ieškovės pastangos dėl B. gerovės užtikrinimo buvo maksimalios, o sprendimo dėl eutanazijos Ieškovė nebuvo priėmusi. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino Ieškovė, ji šunimi B. rūpinosi, susirūpinusi dėl jo sveikatos būklės lankėsi pas veterinarus, duodavo paskirtus vaistus, dėl pasireiškusios alergijos maistui ieškojo tinkamo maisto, kol apsistojo ties Brit gamintojo maistu (tai yra vienas brangiausių šunų maisto gamintojų).

9.6. Ieškovė naujų šeimininkų B. ieškojo ne dėl to, kad B. „atsibodo“ ar tapo „nemielas“, o dėl to, kad Ieškovei kėlė susirūpinimą B. elgesys bei nesibaigiančios sveikatos problemos. Todėl Ieškovė naujų šeimininkų ieškojo ne siekdama „atsikratyti“ B., o kaip tik sudaryti jam dar geresnes sąlygas, nes Ieškovė galimai dėl žinių stokos negalinti to padaryti. Jei Ieškovės tikslas būtų buvęs B. eutanazija, ji būtų buvus atlikta iš karto, o ne dedamos pastangos surasti naujus šeimininkus. Ieškovė B. ieškojo naujų namų, o ne prieglaudos. Naujus šeimininkus Ieškovė rinko atsakingai, kad B. būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.

9.7. Ieškovė B. perdavė liudytojai J. R. – K.. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ši liudytoja, B. Ieškovei buvo labai brangus, Ieškovė kiekvieną dieną skambino paklausti, kaip sekasi B., perduodama B. liudytojai sudėjo visus žaislus ir guolius. Kai liudytoja informavo Ieškovę, kad vis dėlto B. negali pasilikti, Ieškovė noriai priėmė B. atgal. Tačiau Atsakovas savo apeliaciniame skunde šios liudytojus parodymus visiškai ignoruoja.

9.8. Taigi, ieškovė mylėjo B., juo rūpinosi, ieškojo jam naujų šeimininkų itin atsakingai ir rūpestingai. Tik nepavykus rasti naujų šeimininkų B. buvo nuvežtas į UAB Ex Toto veterinarijos gydyklą, tačiau joks Ieškovės sprendimas dėl eutanazijos priimtas nebuvo. Sprendimas dėl eutanazijos tik būtų buvęs priimtas po B. apžiūros ir tik po to, jei veterinarijos gydytojas pasakytų, kad B. negalima padėti ir jis kankinasi.

9.9. Dėl V. V. parodymų ieškovė nurodo, kad ji B. 2023-04-18 tik kliniškai apžiūrėjo, t. y. neatliko jokių išsamių B. tyrimų, todėl išsamių duomenų apie B. sveikatą neturėjo. Kita vertus, V. V. neturėjo jokių duomenų apie B. sveikatą ir elgesį ir negalėjo jų pateikti teismui apie laikotarpį nuo 2019 metų iki 2023-04-18.

9.10. Be to, V. V. neturėjo tiesioginių duomenų apie tai, kad B. bus užrašytas vizitui išimtinai dėl eutanazijos. Kaip nurodė ši liudytoja, ji pati tiesiogiai pokalbyje dėl B. vizito derinimo nedalyvavo, o kitos darbuotojos pokalbį tik girdėjo ir tai ne visą („kiek girdėjau“). Pažymėtina, kad aptariamas kitos darbuotojos pokalbis su A. R. vyko telefonu, todėl V. V. objektyviai negalėjo jo girdėti. Kitaip tariant, V. V. geriausiu atveju girdėjo tik pokalbio dalį, todėl negirdėdama viso pokalbio ir nebūdama jo dalyve ji negali pateikti teismui duomenų apie tikrąjį pokalbio turinį. Priešingu atveju tokių V. V. parodymų vertinimas prilygtų tikrojo pokalbio turinio „spėlionėms“. Kitaip tariant, pokalbio turinys būtų nustatytas remiantis V. V. subjektyviomis prielaidomis apie tikrąjį pokalbio turinį, daromomis iš pokalbio nuotrupų.

Žemesnės instancijos teismas

9.11. Teismas pagrįstai sprendime pažymėjo, kad V. V. parengta 2023-06-28 pažyma vertintina kritiškai, nes ji parengta praėjus daugiau nei trims mėnesiams po B. apžiūros, be to, ji parengta Atsakovei prašant. Taip pat iš V. V. parodymų galima daryti išvadą, kad UAB Ex Toto nuolat bendradarbiauja su Atsakove (priešingu atveju Atsakovei niekas nebūtų skambinęs).

9.12. Atsakovė byloje neįrodė, jog 2023-04-18 šuns atvedimo į UAB Ex Toto metu Ieškovė buvo priėmusi sprendimą šunį B. eutanazuoti, ir juo labiau, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl vaiko gimimo.

9.13. Dėl šuns B. neagresyvumo, ieškovė nurodė, kad atsakovė remiasi įrodymais, kurie susiję su 2023-04-18 ir vėlesniais įvykiais. Tuo tarpu tiek Ieškovė, tiek R. A. teismo posėdžio metu išsamiai pasisakė apie šuns elgesį per ilgą laikotarpį, įskaitant iš šuns elgesį mažo vaiko atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad visi Atsakovės cituojami liudytojai ir nurodomos aplinkybės niekaip nesusiję su šuns B. elgesiu mažamečio vaiko akivaizdoje. Liudytojas V. B. (naujasis B. šeimininkas) teismo posėdžio metu nurodė, jog vaikų neturi, apie šuns palikimą su mažais vaikais taip pat nieko nenurodė, be to, atsakovės į bylą pateiktame 2023-07-26 atsiliepime šis asmuo nurodė, kad šuo B. loja ant kitų šunų.

9.14. Atsakovė Pranešime užuot nurodžiusi, kad šuo nėra agresyvus, nurodė, kad šuniui agresyvumas buvo „pripaišytas“. Atsakovė taip ir nepateikė įrodymų, kad Ieškovė agresyvumą „pripaišė“ dirbtinai.

9.15. Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiais, kad į bylą V. V. turėjo būti įtraukta trečiuoju asmeniu. Byloje nebuvo nustatyta, kad šis asmuo būtų prašęs atsakovę viešinti kokią nors informaciją, nėra duomenų, kad liudytoja būtų nurodžiusi, kad būtent Ieškovė neva priėmė sprendimą dėl B. eutanazijos. Kita vertus, Atsakovės vadovė su V. V. 2023-04-18 telefonu nebendravo.

9.16. Ieškovė papildomai prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus ir siekia pagrįsti jau nurodytas aplinkybes, kad Atsakovės tikrasis tikslas viešinant Pranešimą buvo ne tariamas visuomenės švietimas ar noras papasakoti B. istoriją, o siekis nubausti Ieškovę bei sukelti Ieškovei realias neigiamas pasekmes, be to, Pranešimo paskelbimas buvo sąlygotas Atsakovės vadovės emocijų, o ne objektyvių faktų. Tą patvirtina naujai pateikiamos Atsakovo vadovės SMS žinutės, atsiųstos Ieškovei po Sprendimo priėmimo, taip pat patvirtina ir Pranešimo pakartotinis viešinimas bei Ieškovės ir jos gyvenimo partnerio R. A. įtraukimas į Atsakovo viešai skelbiamą „juodąjį sąrašą“ (arba kitaip – viešai demonstruojamą elektroninį „gėdos stulpą“). Šie nauji įrodymai yra reikšmingi vertinant Atsakovės elgesį bei tikruosius Pranešimo paskelbimo motyvus ir tikslus, todėl kaip turinčius reikšmės bylai prašome prijungti prie bylos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

13. Nagrinėjau atveju ieškovė teikia naujus įrodymus ir siekia pagrįsti jau nurodytas aplinkybes, kad Atsakovės tikrasis tikslas viešinant Pranešimą buvo ne tariamas visuomenės švietimas ar noras papasakoti B. istoriją, o siekis nubausti Ieškovę bei sukelti Ieškovei realias neigiamas pasekmes, be to, Pranešimo paskelbimas buvo sąlygotas Atsakovės vadovės emocijų, o ne objektyvių faktų. Ieškovė prideda SMS žinutės atvaizdą bei Duomenis apie pakartotinį Pranešimo paskelbimą Atsakovo interneto svetainėje 2023-09-13; 2023-11-29; 2023-12-21.

14. Skundžiamas sprendimas šioje byloje yra priimtas 2023 m. lapkričio 6 d. Kolegijos nuomone teikiami įrodymai nėra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku –atsakovės 2023 m. balandžio 19 d. 14.30 val. Facebook socialiniame tinkle ir atsakovės interneto svetainėje http://beglobis.com/ paskelbtais duomenimis, todėl kolegija atsisako priimti naujus įrodymus.

Dėl CK 2.24 straipsnio taikymo

15. Ginčas šioje byloje kilo dėl atsakovės Facebook socialiniame tinkle ir interneto svetainėje http:///beglobis.com/viešai publikuoto teksto apie Ieškovę. 2023-04-19 apie 14:30 val. Atsakovo Facebook socialiniame tinkle, o 2023-04-21 ir Atsakovo interneto svetainėje http://beglobis.com/ buvo paskelbtas tokio turinio pranešimas (toliau – Pranešimas): „B. nusprendė nužudyti B. kaip ir visi gyvūnai negalėjo pasirinkti šeimininko. Kažkodėl vieniems gyvūnams pasiseka, o kiti patenka pas dvikojus vadinančius save žmonėmis, kur žmoniškumo nei su žiburiu nerasi. B. pateko pas tokius. Su B. buvo selfinamasi, juk jis ne šiaip koks kiemsargiukas. Jis dobermanas. B. buvo mylimas tiek kiek reikėjo laiko kad gimtų vaikas. Tada B. tapo nepatogus, „jis cypia“ buvo pasakyta. Be abejo dar buvo pripaišytas agresyvumas. Na, nes jei nuvesi žudyti sveiką gyvūną ir pasakysi kad jis cypia dėl to jį reikia nužudyti vargu ar surasi tokį veterinarą. Taigi B. nebuvo jokios alternatyvos. Baigėsi selfiai su B., atsirado kiti. O B. GIMUS VAIKUI, buvo priimtas geriausias verdiktas EUTANAZIJA. Apie moralę, empatiją nekalbėsime. Tie kurie taip elgiasi nežino kas tai yra. Žudyti sveiką 3 metų šunį, atimti gyvybę kito sąskaita? Norisi tikėti kad karma egzistuoja. Ir ne, tie kurie nusprendė nužudyti B., mums neskambino ir kitų namų jam neieškojo. Mums paskambino pakraupusi veterinarijos gydytoja. Pakraupusi nuo tokio beširdiškumo ir nežmoniškumo. B. atvežė kaip nusikaltėlį su smaugiančiu antkakliu. Juk reikėjo kažkaip vaidinti kad jis agresyvus. O B. nuostabus šuo, neturintis jokios agresijos, nei žmonėms, nei kitiems gyvūnams. Jis su dėkingumu laižė pirmą kartą matytų savanorių veidus, kai nuėmėme smaugianti antkaklį. Prieglaudoje B. dar stresuoja. Bet tikime kad užmirš košmarą ir pagaliau suras tikrus žmones, o ne bedvasius apsimetėlius žmonėmis. Visgi atminkite veidus, nes paaugus vaikui gali norėti paimti gyvą žaislą“.

16. Ieškovė įrodinėjo, kad Pranešime nurodyta informacija neatitinka tikrovės bei žemina Ieškovės garbę ir orumą. Pranešimo turinio analizė leidžia teigti, kad jo tikslas buvo viešai „pasmerkti ir nuteisti“ Ieškovę bei nuteikti visuomenę prieš Ieškovę (įvykdyti savotišką viešą elektroninį „linčo“ teismą), ką Atsakovui ir pavyko padaryti (tą patvirtina Ieškovės atžvilgiu „pasipylę“ įžeidžiantys, žeminantys ir net grasinantys komentarai Ieškovės paskyrose socialiniuose tinkluose). Aplinkybę, kad Pranešimas buvo nukreiptas būtent prieš Ieškovę siekiant jai sukelti neigiamus padarinius, patvirtina ir tai, kad Pranešimą lydėjo ir Atsakovo publikuoti Ieškovės asmens duomenys (vardas, pavardė ir nuotrauka).

17. Atsakovė byloje teigė, jog Pranešimo tikslas tebuvęs visuomenės švietimas ir informavimas, ir jis nebuvo nukreiptas prieš Ieškovę. Taip pat Atsakovas teigė, jog Pranešime teikiama tik Atsakovo subjektyvi nuomonė, kuriai netaikomas tiesos kriterijus.

18. Ieškovės nuomone Pranešimu „B. nusprendė nužudyti“ atsakovė paskleidė žinias, kurios pateiktos kaip faktas, tuo tarpu, atsakovės vertinimu, ji išreiškė savo nuomonę, kurią grindė faktiniais duomenimis. Dėl to nagrinėjamu atveju aktuali sąvokų „žinia“ ir „nuomonė“ atskyrimo problema ir nuomonės reiškimo pagrįstumo ir formos aiškinimas.

19. Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą; preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015), todėl asmeniui, kuris įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Vertinant, ar paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, turi būti nustatyta, kokio pobūdžio duomenys buvo paskleisti apie ieškovą, nes pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 44 punktą).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

24. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodinėti galima tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais. Bylos dėl garbės ir orumo gynimo yra dispozityvios ir teismas neturi pareigos pats savo iniciatyva rinkti įrodymų. Teismas turi įvertinti byloje pateiktus įrodymus ir spręsti dėl jų pakankamumo teisiškai reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti ir teismo išvadoms pagrįsti. Šaliai neįvykdžius jai tenkančios atitinkamos aplinkybės buvimo įrodinėjimo pareigos, teismas konstatuoja tos aplinkybės buvimą esant neįrodytą. Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą, kad, paskleidus apie asmenį tikrovės neatitinkančią informaciją, buvo pažeista asmens garbė ir orumas, turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011).

25. Ieškovė šioje byloje įrodinėjo, kad atsakovė naudojo tokius teiginius lyg tai jau būtų faktas ir dėl šių faktų atsakovei jau nėra jokių abejonių: „B. buvo mylimas tiek kiek reikėjo laiko kad gimtų vaikas. Tada B. tapo nepatogus, „jis cypia“ buvo pasakyta. Be abejo dar buvo pripaišytas agresyvumas“; „na, nes jei nuvesi žudyti sveiką gyvūną ir pasakysi kad jis cypia dėl to jį reikia nužudyti vargu ar surasi tokį veterinarą“; „O B. GIMUS VAIKUI, buvo priimtas geriausias verdiktas EUTANAZIJA. Apie moralę, empatiją nekalbėsime. Tie kurie elgiasi nežino kas tai yra. Žudyti sveiką 3 metų šunį, atimti gyvybę kito sąskaita“; „Ir ne tie kurie nusprendė nužudyti B., mums neskambino ir kitų namų jam neieškojo. Mums paskambino pakraupusi veterinarijos gydytoja. Pakraupusi nuo tokio beširdiškumo ir nežmoniškumo. B. atvežė kaip nusikaltėlį su smaugiančiu antkakliu, juk reikėjo kažkaip vaidinti kad jis agresyvus“. Jais, pasak ieškovės, atsakovė paskleidė apie ieškovę tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri įžeidė jos garbę ir orumą.

26. Kaip matyti iš pridėto Pranešimo, Pranešimo tekstas pradedamas žodžiais „B. nusprendė nužudyti“. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jau vien šis atsakovės pasakytas teiginys, įvedantis į visą kontekstą, šio teiginio pateikimo būdas, suponuoja išvadą, kad atsakovės išsakyti teiginiai apie tai, jog „B. nusprendė nužudyti“, „buvo priimtas geriausias verdiktas EUTANAZIJA“ ir pan., negali būti laikomas jos subjektyvia nuomone, o vertintina kaip žinia. Atsakovės žodžiai pateikti kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija – tokia informacija pateikiama kaip objektyvi tiesa, neparodoma, jog pateikiamas subjektyvus požiūris. Šiuose atsakovės parašytuose žodžiuose nėra išsakomas vertinimas, svarstymai, jos požiūris į tikrovės dalykus, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad atsakovė tik pareiškė savo subjektyvią nuomonę apie ieškovę. Aptariamas teiginys iš esmės suformuluotas kategoriškai, o ne kaip dvejonė, abejonė, klausimas; taip pat patikslinimas, kad “gimus vaikui buvo priimtas geriausias verdiktas Eutanazija ir pan.“ pateikiami kaip objektyviai egzistuojantis dalykas.

27. Iš minėtųjų atsakovės paskleistų teiginių apie ieškovę galima suprasti, kad jie turi būti suprantami kaip neginčytinas faktas, o ne kaip atsakovės asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Todėl tai atitinka žinios sąvoką. Be to, teiginių apie atsakovės kaltinimus ieškovę nusprendus nužudyti B. atitikimas tikrovei gali būti patikrintas, t. y. jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas.

28. Analizuojant visą Pranešimo tekstą matyti, jog jame yra ir tam tikrų atsakovės pamąstymų, emocijos, subjektyvaus vertinamojo pobūdžio teiginių ir neigiamų atsiliepimų apie ieškovę (kaip antai, „B. buvo mylimas, tiek kiek reikėjo laiko, kad gimtų vaikas“, „na, nes jei nuvesi žudyti sveiką gyvūną ir pasakysi kad jis cypia dėl to jį reikia nužudyti vargu ar surasi tokį veterinarą“, „B. atvežė kaip nusikaltėlį su smaugiančiu antkakliu“ ir pan.), išsakoma ir subjektyvaus pobūdžio nuomonė, kurios negalima būtų priskirti prie duomenų, kaip žinios, tačiau šiuo atveju, tai negali būti vertintina atsietai nuo paskleistos informacijos.

29. Pažymėtina, kad subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

30. Be to, atsakovė savo atsiliepime nurodė, jog ginčo pranešimų tiesioginis tikslas buvo ne pažeminti, sumenkinti ieškovę, jos garbę ir orumą, o pateikti tikslią tiesą ir tikrovę atitinkančias žinias gyvūnų gerovės prevencijos, edukacijos ir viešojo intereso gynimo tikslu. Taigi atsakovė pripažino, jog ji turėjo tikslą paskleisti ne nuomonę, o žinią. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl fakto, kad atsakovė paskleidė informaciją (teiginius) apie ieškovę atsakovės socialiniame tinkle „Facebook“ bei internetiniame tinklalapyje, tai yra juos paskleidė viešai ir siekė, kad apie tai sužinotų ir atsilieptų kuo platesnis žmonių ratas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pirmą sąlygą (žinių paskleidimo faktą), kuris būtinas CK 2.24 straipsnio taikymui.

31. Nagrinėjamoje byloje taip nustatyta, kad atsakovės Pranešimas apie ieškovę buvo paskleistas, nors ir aiškiai nenurodant jos vardo ir pavardės, tačiau atsakovės interneto svetainėje prie Pranešimo kairėje pusėje buvo ieškovės vardas, pavardė ir nuotrauka, todėl Facebook socialiniame tinkle šis atsakovės Pranešimas buvo iš karto susietas su ieškove. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra nustatyta ir antra sąlyga (žinios yra apie ieškovę), privaloma CK 2.24 straipsnio taikymui.

32. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl trečios ir ketvirtos sąlygos, kurias būtina įrodyti: ar teiginiai apie ieškovę neatitiko tikrovės ir ar šie teiginiai žemina ieškovės garbę ir orumą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė atsakovės teiginius, remdamasis liudytojų paaiškinimais.

33. Byloje nustatyta, jog ieškovė L. M. viso proceso metu – tiek kreipdamasi į teismą ieškiniu, tiek byla nagrinėjant teisme – nuosekliai tvirtino, jog ji neturėjo tikslo užmigdyti šuns B. ir į veterinarijos gydytoją buvo kreiptasi dėl šuns sveikatos būklės nustatymo, tačiau eutanazijos variantas negalėjo būti atmetamas, jei jį pasiūlytų kvalifikuotas veterinaras.

34. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti tokiais ieškovės paaiškinimais, kadangi jų objektyviai nepaneigia jokie kiti byloje esantys ir ištirti įrodymai. Tai patvirtino ir liudytojų paaiškinimai. Liudytoju apklaustas ieškovės gyvenimo draugas R. A. teismo posėdyje paaiškino, jog „jo bendradarbė Alina žinojo visas šuns bėdas, kad būtų pigiau, ji turėjo nuvesti, kad išsiaiškinti, kas šuniui yra, tikslas nebuvo užmigdyti“.

35. Teismo posėdyje liudytoja A. R. taip pat patvirtino, kad „pas gydytoją ėjo, jog patikrintų šuns sveikatą. Jei bus nustatyta, jog yra priežasčių dėl kurių negalima gydyti, užmigdys. (..) Buvo sutarta, kad atveda šunį ir vedam patikrinti sveikatą, jei kažkas ne taip, tada pasiruošę migdyti“.

36. Liudytoja V. V., veterinarijos gydytoja apžiūrėjusi šunį, teismo posėdyje taip pat nepatvirtino, jog šunį atvedusi A. R. į ją būtų kreipusis tiesiogiai dėl eutanazijos taikymo šuniui. Ji parodė, jog „kai atvyko (R.) paprašė apžiūrėti šunį, pasakė, kad šuo sveikas ir pasiūlė šunį paimti perduoti prieglaudai“. Taip pat patikslino, jog tariantis su R. dėl šuns vizito „kiek pamena telefonu kalbėjo kolegė, kalbėta dėl eutanazijos ir paklausė ar turi vaistų nuo eutanazijos“.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pastarosios liudytojos parodymai nepatvirtina, jog į gydymo įstaigą pristatant šunį B. būtų kreiptasi išskirtinai dėl eutanazijos gyvūnui taikymo, tačiau ne dėl sveikatos būklės nustatymo, ir tik esant indikacijoms, eutanazijos taikymo. Atsakovės atstovė teismo posėdyje taip pat paaiškino, jog telefoninio pokalbio su ieškove metu, pastaroji neišsakė prašymo dėl eutanazijos augintiniui taikymo, nors to ir nepaneigė.

38. 2023 m. birželio28 d. UAB Ex Toto gydytojos V. V. pažymoje nurodyta, jog 2023 m. balandžio 18 d. į veterinarijos gydyklą UAB Ex Toto „Rekso gydykla“ Papilėnų g. 3, Vilniuje buvo atvežtas šuo B. (...) su prašymu eutanazuoti dėl agresijos ir sveikatos sutrikimų (b. l. 49).

39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šiame dokumente nurodyta informaciją dėl prašymo eutanazuoti, kadangi liudytoja V. V. teismo posėdyje nepatvirtino, jog šunį atvedusi A. R. į ją būtų kreipusis tiesiogiai dėl eutanazijos šuniui taikymo. Be to, minėta pažyma buvo parengta ir duomenys užfiksuoti ne įvykio dieną, t. y. 2023 m. balandžio 18 d., tačiau 2023 m. birželio 28 d., ir pateikti kartu su atsiliepimu į ieškinį, todėl kyla abejonių dėl joje užfiksuotų duomenų objektyvumo, neatmetama tikimybė, jog pažyma parengta atsakovei prašant.

40. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės viešai paskelbti teiginiai apie tai, jog „B. nusprendė nužudyti“, „buvo priimtas geriausias verdiktas EUTANAZIJA“ laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Taigi, nustatyta trečia sąlyga (paskleistos žinios neatitinka tikrovės), reikalinga CK 2.24 straipsnio taikymui. Kiti ieškovės išskirti Pranešimo teiginiai kartu su paskleista informacija pagrįstai pripažinti neetiškai išsakyta atsakovės nuomone.

41. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog vien žinių apie ieškovą paskleidimo ir jų tariamo neatitikimo tikrovei fakto nepakanka. Turi būti įrodytas ir faktas, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-701/2020). Svarbu ir tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog paskleistų duomenų neatitiktis tikrovei yra fakto, o tokių duomenų pripažinimas žeminančiais asmens garbę ir orumą - fakto vertinimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011).

42. Sprendžiant klausimą dėl to, ar ginčo teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012).

43. Nustatydamas ketvirtą sąlygą, būtiną CK 2.24 straipsnio taikymui, tai yra, kad paskleistos žinios ar informacija žemina asmens garbę ir orumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tokias aplinkybes: atsakovei patalpinus įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei atsakovės internetiniame tinklalapyje, ši informacija buvo paskleista ir tapo žinoma plačiam žmonių ratui. Talpindama šią informaciją, kaip nurodė ir pati atsakovė, tai darė viešojo intereso gynimo bei edukaciniais tikslais. Iš bylos duomenų matyti, jog į ieškovės socialinį tinklą Facebook ir Instagram nepažįstami žmonės rašė įžeidžiančias neetiškas žinutes su grasinimais ir necenzūrine leksika (b. l. 7-21). Todėl ieškovei teko ištrinti socialines paskyras. Taigi šios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti faktui, kad atsakovės paskleistos žinios ar informacija pažemino ieškovės garbę ir orumą.

44. Nustačius ieškovės garbės ir orumo pažeidimo faktų visetą, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė paneigtų paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).

45. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę paneigti jos paskleistus, neatitinkančius tikrovės ir ieškovės garbę bei orumą žeminančius duomenis patalpinant socialiniame tinklalapyje Facebook ir atsakovės internetiniame tinklalapyje paneigimą.

Dėl bylos baigties

46. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

47. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93, 98 str.).

49. Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą teismas pripažįsta pagrįsta, todėl iš atsakovės priteisia ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Beglobis“ (į. k. 303194182) ieškovei L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina