Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Beglobis“ dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė L. M. (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, atsakovė viešoji įstaiga „Beglobis“ (toliau – atsakovė), kuriame prašo pripažinti, kad atsakovės 2023 m. balandžio 19 d. 14.30 val. Facebook socialiniame tinkle (https://www.facebook.com/people/Gyv%C5%ABn%C5%B3-Gyvyb%C4%97s-vagon%C4%97liai-wwwbeglobislt/100064469243087/) ir atsakovės interneto svetainėje http://beglobis.com/ paskelbtas pranešimas, kurio tekstas nurodytas šiame ieškinyje ir pateiktas kaip įrodymas šioje byloje, yra neatitinkantis tikrovės, pažeidžia ieškovės garbę ir orumą; įpareigoti atsakovę savo lėšomis ir be komentarų per vien savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovės Facebook socialiniame tinkle (https://www.facebook.com/people/Gyv%C5%ABn%C5%B3-Gyvyb%C4%97s-vagon%C4%97liai-wwwbeglobislt/100064469243087/) ir atsakovės interneto svetainėje http://beglobis.com/ pagrindiniame puslapyje paskelbti tokį paneigimą lietuvių kalba ir jo neištrinti bent 24 valandas, kad visuomenė (skaitytojai) turėtų galimybę šį tekstą perskaityti:

„PANEIGIMAS. VšĮ „Beglobis” 2023 m. balandžio 19 d. savo Facebook socialiniame tinkle ir 2023 m. balandžio 21 d. interneto svetainėje paskelbė pranešimą, pavadinimu „Brutą nusprendė nužudyti”. Informuojame, kad šiuose pranešimuose buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemino šuns Bruto šeimininkės L. M. garbę ir orumą. Patvirtiname, kad šuns šeimininkė nesiekė Bruto nužudyti (užmigdyti), šuo nebuvo tyčia kankinamas ar žalojamas. Šuns šeimininkė su gyvūnu elgėsi humaniškai, su veterinarų bei VšĮ “Beglobis” pagalba siekė spręsti šuns sveikatos problemas”. Taip prašo priteisti sumokėtą žyminį mokestį bei bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovė L. M. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad šuo turėjo sveikatos problemų nuo mažumės, juo rūpinosi ir mylėjo. Negalvojo apie tai, jog šunį atiduoti prieglaudai. Šuns migdyti nenorėjo. 2019 m. gimus vaikui, pasidarė sunku. Vaikas imdavo šuniui už ausies, šuo jį puldavo. Ji ieškojo naujo šeimininko. Įdėjo skelbimą į skelbiu.lt. Ieškojo naujų šeimininkų, tačiau nenorėjo bet kam atiduoti. Šunį pagal skelbimą atidavė J., tačiau ši po savaitės jį grąžino. Tuomet draugo bendradarbė A. sutiko padėti. A. šunį vedė pas veterinarijos gydytoją vyro sprendimu, ji sakė, kad turi pažįstamą gydytoją, gal bus pigiau, kreipėsi, kad nustatyti sveikatos problemas. A. nuvedė šunį pas veterinarą, gavo atsakymą, kad šuo kliniškai sveikas ir kad atsirado moteris galinti rūpintis šuniu. Su specialia apykakle ji pati šunį vedžiojo, nes kitaip ji pati negalėjo šuns išlaikyti. Šunį pirko abu su vyru, tačiau čipą užsirašė savo vardu.

Teismo posėdyje ieškovės advokatas Tadas Zaremba palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog atsakovė pranešimu nuteikė visuomenę prieš ieškovę. Pranešimo teiginiai kategoriški, nekorektiški, žeminantys, daug emocijos. Neigia, jog ieškovė, ką tik gimus vaikui, ieškojo šuniui naujų namų.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė D. N. ieškinį prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad pokalbis telefonu su ieškove buvo trumpas. Manė, kad pati ieškovė paskambins ar atvyks, kad paklausti, kaip šuo jaučiasi. Pati ji ieškovei paskambino tą pačią dieną, kai buvo atvežtas šuo. Pati ieškovė jai nesakė, kad šunį nori eutanazuoti. Ji paskambino, turėdama informaciją apie eutanaziją, ir paklausė ieškovės kodėl, nori eutanazuoti šunį. Ieškovė nepaneigė to, pasakė, jog „jūs suprantat, gimė vaikas, šuo cypia, prašo dėmesio“. Liudytoja A. žinutę jai atsiuntė po to, kai informacija buvo paskelbta facebooke. Paaiškino, jog sklebiu.lt portalas yra netinkamas ieškoti gyvūnui šeimininko, kadangi jame skelbiasi daugintojai, kurie nelegaliai pardavinėja gyvūnus.

Liudytojas R. A. teismo posėdyje parodė, jog šunį turėjo nuolat gydyti. Jis yra ieškovės gyvenimo draugas. Šuo cypė, agresija šuns buvo susijusi su vaiku, šuo šiepė dantis, vieno vaiko su šuniu negalėjo palikti. Pakalbėjo su bendradarbe A. dėl šuns, ji pasisiūlė šunį nuvesti pas pažįstamą gydytoją, kad būtų pigiau. Jis šunį atvežė iki klinikos. A. žinojo visas šuns bėdas, ji turėjo nuvesti, kad išsiaiškinti, kas šuniui yra, tikslas nebuvo užmigdyti. Šuo sveikatos problemų turėjo nuo pat mažens. Tą dieną, kai vedė pas gydytoją, šuo jautėsi gerai. Grįžusi A. iš gydytojo pasakė, kad šuniui yra viskas gerai, kad yra moteriškė, kuri gali pasirūpinti šuniu. Neįsivaizduoja, kaip šuo gali būti paliktas prieglaudoj. Ilgai ieškojo naujo šeimininko, nerado tinkamo, iki rado J., ji po savaitės grąžino, nes nesusitvarkė. Sunku buvo dėl Facebook komentarų. Šuniui namų ieškojo per skelbiu.lt ir pažįstamus, į Facebook nekėlė skelbimo, nes nematė prasmės.

Liudytoja A. R. teismo posėdyje parodė, kad dirba kartu su ieškovės draugu. Kartu dirba metus, nuolat girdėjo, jog šuo serga, alergija, su šunimi bėda, žino, jog gydė, pagal gyvenamąją vietą, susitarė, jog kartu veš į veterinarijos gydyklą „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėjo gydytoja, buvo alergija, patikrino širdį, buvo pasiūlyta perduoti šunį organizacijai „(duomenys neskelbtini)“. Pas gydytoją ėjo, jog patikrintų šuns sveikatą. Jei bus nustatyta, jog yra priežasčių, dėl kurių negalima gydyti, užmigdys. Jie buvo apkaltinti, kad šunį šeimininkai atvedė migdyti, teigia, jog ji atvedė šunį pas veterinarą. Buvo sutarta, kad atveda šunį ir ves patikrinti sveikatą, jei kažkas ne taip, tada pasiruošę migdyti. Kalbėjo su gydyklos vadove B. Pakalbėjo su veterinarijos gydytoja, ji pasiūlė perduoti globos namams. Gydytoja pasakė, kad viskas gerai. Kai kalbėjo su direktore B. ji pasiūlė perduoti moteriai, kuri turi mažesnę prieglaudą. Yra pas B. dirbusi. Tvirtina, jog šuo nebuvo vežtas eutanazijai. Ji pasakė ieškovei, kad yra prieglauda, išnešė dokumentus ir jie pasirašė. Brutas, būdamas su antsnukiu, trenkėsi į jos dukros koją ir liko mėlynė. Nebuvo nurodymo iš savininkės, kad šunį reikia eutanazuoti. Tai buvo pirmas kartas, kai atvedė į kliniką svetimą šunį. Jos nuomone Brutas pagal požymius neturėjo būti eutanazuotas. Su B. kalbėjo apie tai, jog šunį galima perduoti moteriai, kuri turi savo šunis

Liudytoja V. V. teismo posėdyje parodė, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ privati veterinarijos gydytoja. Balandžio 18 d. dirbo su kolege, prieš tai buvo skambutis, kad nori atvesti šuniuką. Šuo atvyko su R. Buvo kreiptasi, kad nori šunį eutanazuoti dėl sveikatos sutrikimų ir elgsenos sutrikimų. Paminėta, kad agresyvus ir puola vaiką, turi širdies problemų ir labai alergiškas. Dėl to kliniškai apžiūrėtas, alergijos požymių nematė, kailis blizgus, nepleiskanotas, agresijos požymių nebuvo. Šuo buvo išsigandęs, širdies sutrikimų nesustatė. Pasitikrino čipą, nustatė, kad šuo buvo atvestas ne šeimininko, pasiūlė perduoti prieglaudai. Ji atsisakė, šunį eutanazuoti. Kiek pamena telefonu kalbėjo kolegė, kalbėta dėl eutanazijos ir paklausė, ar turi vaistų nuo eutanazijos. Kai atvyko paprašė apžiūrėti šunį, ji pasakė, kad šuo sveikas ir pasiūlė šunį paimti perduoti prieglaudai. Kadangi šunį atvedė ne savininkas, pasakė, kad turi būti savininko sutikimas. Su savininkais nesusitiko. Prieš tai šuns nebuvo mačiusi, šuo nebuvo gydomas jų klinikoje. Prie jos tokių atvejų nebuvo, kad R. būtų atvedusi gyvūną, pati asmeniškai nėra susidūrusi, girdėjo repliką, kad ji atveda gydo, o vėliau eutanazuoja.

Liudytojas V. B. teismo posėdyje parodė, jog yra dabartinis šuns šeimininkas nuo š.m. liepos 3 d. Su šuniu prieš pasiimant jį, buvo susipažinęs, viskas tvarkoj. Namie šuo klauso, laukia grįžtant, pasiilgsta, klauso komandų, pagrindines komandas moka. Lauke vaikštant kartais vaikšto normaliai, kartais tempia pavadį, su kitais šunimis nori žais, kartais aploja, ant laisvo pavadžio neleidžia bėgiot. Kartu važiavo į Čekiją, agresijos iš šuns nebuvo, ateinančius svečius kai kuriuos aploja, ką pažįsta neloja, jei nepažįstamas aploja, bet nepuola. Buvo pas kinologus, daro namų darbus. Vedasi šunį su standartiniu antkakliu.

Liudytoja L. J. R. teismo posėdyje parodė, jog dešimt metų savanoriauja atsakovės įstaigoje. Parodė, jog klinikoje šuo buvo su antsnukiu ir dygliuotu antkakliu. Šunį nusivedė į mašiną, jis įlipo, elgėsi ramiai. Prieglaudoje atsegė pavadėlį, šuo per antsnukį aplaižė jos veidą. Šuo nebuvo agresyvus, kontaktavo, problemų nebuvo. Klinikoje ji buvo vadovės informuota, jog šuo atvežtas eutanazijai. Kasdien šunį lankė prieglaudoje.

Liudytoja J. R. – K. teismo posėdyje parodė, jog ieškovės asmeniškai nepažįsta. Susipažino, kai ji pagal skelbimą paskambino ieškovei dėl šuniuko. Ieškovė ieškojo šeimininkų šuniui, o jie norėjo priglausti šunį, nes patys augina dobermaną. Susitarė, kad jeigu šunys susidraugaus, tuomet priglaus, tačiau jeigu nepavyks, tuomet grąžins. Tačiau šunys pykosi. Kiekvieną dieną šuns šeimininkė skambindavo, sudėjo visus šuns žaislus. Šuo buvo draugiškas, sutarė ir su jų trylikamečiu sūnumi. Ieškovė minėjo, kad šuo turi stiprią alergiją, jis cypdavo, tačiau pagalvojo, kad nauja vieta ir šuniui reikia adaptuotis. Tačiau kai suprato, jog šuns negalės auginti, ieškovė jį noriai priėmė, nebuvo jokių problemų. Parodė, jog abu šunis vedžiodavosi be antsnukių, ieškovės šuniui specialaus antkaklio taip pat nereikėjo. Ieškovė šuns ligos išrašų neperdavė, net nebuvo pasiėmusi šuns dokumentų, tarėsi, kad juos persiųs, tačiau, šunį teko grąžinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje yra nustatyta ir ginčo nėra dėl to, jog atsakovės Facebook socialiniame tinkle ir atsakovės interneto svetainėje http:///beglobis.com/ buvo paskelbtas tokio turinio pranešimas: „Brutą nusprendė nužudyti. Brutas kaip ir visi gyvūnai negalėjo pasirinkti šeimininko. Kažkodėl vieniems gyvūnams pasiseka, o kiti patenka pas dvikojus vadinančius save žmonėmis, kur žmoniškumo nei su žiburiu nerasi. Brutas pateko pas tokius. Su Brutu buvo selfinamasi, juk jis ne šiaip koks kiemsargiukas. Jis dobermanas. Brutas buvo mylimas tiek kiek reikėjo laiko kad gimtų vaikas. Tad Brutas tapo nepatogus, „jis cypia“ buvo pasakyta. Be abejo dar buvo pripaišytas agresyvumas. Na, nes jei nuvesi žudyti sveiką gyvūną ir pasakysi kad jis cypia dėl to jį reikia nužudyti vargu ar surasi tokį veterinarą. Taigi Brutui nebuvo jokios alternatyvos. Baigėsi selfiai su Brutu, atsirado kiti. O Brutui GIMUS VAIKUI, buvo priimtas geriausias verdiktas EUTANAZIJA. Apie moralę, empatiją nekalbėsime. Tie kurie taip elgiasi nežino kas tai yra. Žudyti sveiką 3 metų šunį, atimi gyvybę kito sąskaita? Norisi tikėti, kad karma egzistuoja. Ir ne tie, kurie nusprendė nužudyti Brutą, mums neskambino ir kitų namų jam neieškojo. Mums paskambino pakraupusi veterinarijos gydytoja. Pakraupusi nuo tokio beširdiškumo ir nežmoniškumo. Brutą atvežė kaip nusikaltėlį su smaugiančiu antkakliu. Juk reikėjo kažkaip vaidinti kad jis agresyvus. O Brutas nuostabus šuo, neturintis jokios agresijos, nei žmonėms, nei kitiems gyvūnams. Jis su dėkingumu laižė pirmą kartą matytų savanorių veidus, kai nuėmėme smaugiantį antkaklį. Prieglaudoje Brutas dar stresuoja. Bet tikime kad užmirš košmarą ir pagaliau suras tikrus žmones, o ne bedvasius apsimetėlius žmonėmis. Visgi atminkite veidus, nes paaugus vaikui gali norėti paimti gyvą žaislą“ (toliau – Pranešimas).

Taigi, ginčas šioje byloje kilo dėl to, jog atsakovės Facebook socialiniame tinkle ir interneto svetainėje http:///beglobis.com/ buvo paskleistas tam tikras Pranešimas, kuriame pasak, ieškovės, nurodyta informacija neatitinka tikrovės ir žemina jos garbę ir orumą, todėl prašo ją paneigti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

Pasak ieškovės, Pranešimu „Brutą nusprendė nužudyti“ atsakovė paskleidė žinias, kurios pateiktos kaip faktas, tuo tarpu, atsakovės vertinimu, ji išreiškė savo nuomonę, kurią grindė faktiniais duomenimis. Dėl to nagrinėjamu atveju aktuali sąvokų „žinia“ ir „nuomonė“ atskyrimo problema ir nuomonės reiškimo pagrįstumo ir formos aiškinimas.

Nagrinėjamoje situacijoje teismas pagal konkrečios bylos aplinkybes turi svarstyti, ar buvo paskleistos žinios, ar pareikšta nuomonė. Nuomonė yra skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius. Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai. Žinia – tai faktais ar tiesa pagrįsti duomenys. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir kt.). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007 ir kt.). Taigi, žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

Kaip pažymėta pirmiau, siekiant nustatyti teikiamos informacijos pobūdį, duomenys ir faktai yra svarbūs tiek pateikiant žinią, tiek nuomonę, nes ne tik žinia, bet ir nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovė pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti pateikiamo Pranešimo visą tekstą, ar atsakovės teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jos subjektyvus tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Teismų praktikoje pažymima, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007; 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir kt.). Todėl darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma.

Pranešimo tekstas pradedamas žodžiais „Brutą nusprendė nužudyti“. Teismo įsitikinimu, tai yra kertinis teksto teiginys. Jau vien šis atsakovės pasakytas teiginys, įvedantis į visą kontekstą, šio teiginio pateikimo būdas, suponuoja išvadą, kad atsakovės išsakyti teiginiai apie tai, jog „Brutą nusprendė nužudyti“, „buvo priimtas geriausias verdiktas EUTANAZIJA“ ir pan., negali būti laikomas jos subjektyvia nuomone, o vertintina kaip žinia. Atsakovės žodžiai pateikti kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija – tokia informacija pateikiama kaip objektyvi tiesa, neparodoma, jog pateikiamas subjektyvus požiūris. Šiuose atsakovės parašytuose žodžiuose nėra išsakomas vertinimas, svarstymai, jos požiūris į tikrovės dalykus, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad atsakovė tik pareiškė savo subjektyvią nuomonę apie ieškovę. Aptariamas teiginys iš esmės suformuluotas kategoriškai, o ne kaip dvejonė, abejonė, klausimas; taip pat patikslinimas, kad “gimus vaikui buvo priimtas geriausias verdiktas Eutanazija ir pan.“ pateikiami kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Iš minėtųjų atsakovės paskleistų teiginių apie ieškovę galima suprasti, kad jie turi būti suprantami kaip neginčytinas faktas, o ne kaip atsakovės asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Todėl tai atitinka žinios sąvoką. Be to, teiginių apie atsakovės kaltinimus ieškovę nusprendus nužudyti Brutą atitikimas tikrovei gali būti patikrintas, t. y. jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Analizuojant visą Pranešimo tekstą matyti, jog jame yra ir tam tikrų atsakovės pamąstymų, emocijos, subjektyvaus vertinamojo pobūdžio teiginių ir neigiamų atsiliepimų apie ieškovę (kaip antai, „Brutas buvo mylimas, tiek kiek reikėjo laiko, kad gimtų vaikas“, „na, nes jei nuvesi žudyti sveiką gyvūną ir pasakysi kad jis cypia dėl to jį reikia nužudyti vargu ar surasi tokį veterinarą“, „Brutą atvežė kaip nusikaltėlį su smaugiančiu antkakliu“ ir pan.), išsakoma ir subjektyvaus pobūdžio nuomonė, kurios negalima būtų priskirti prie duomenų, kaip žinios, tačiau šiuo atveju, tai negali būti vertintina atsietai nuo paskleistos informacijos. Pažymėtina, kad subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Prieš darant išvadą vis tik pastebėtina, jog net ir pati atsakovė savo atsiliepime nurodė, jog ginčo pranešimų tiesioginis tikslas buvo ne pažeminti, sumenkinti ieškovę, jos garbę ir orumą, o pateikti tikslią tiesą ir tikrovę atitinkančias žinias gyvūnų gerovės prevencijos, edukacijos ir viešojo intereso gynimo tikslu. Tai reiškia, pati atsakovė pripažino, jog ji turėjo tikslą paskleisti ne nuomonę, o žinią. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl fakto, kad atsakovė paskleidė informaciją (teiginius) apie ieškovę atsakovės socialiniame tinkle „Facebook“ bei internetiniame tinklalapyje, tai yra juos paskleidė viešai ir siekė, kad apie tai sužinotų ir atsilieptų kuo platesnis žmonių ratas. Iš to seka, kad yra nustatyta pirma sąlyga (žinių paskleidimo faktas), būtina CK 2.24 straipsnio taikymui.

Pastebėtina, jog atsakovė savo veiksmus paviešinant ginčo pranešimą, grindė tuo, jog vadovavosi išimtinai gyvūno interesais, užtikrino gyvūno gerovę, veikė gyvūnų gerovės prevencijos, edukacijos ir viešojo intereso gynimo tikslu. Tačiau konstatuotina, jog tokie atsakovės tikslai gali būti realizuojami tik laikytis įstatymų, gerbiant bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikiant sąžiningai, laikantis protingumo ir teisingumo principų. Tačiau šiuo atveju, teismo vertinimu, ieškovė Pranešime pristatoma įžeidžiančiu ir žeminančiu būdu, nesilaikant bendrųjų etikos normų, be to, įtraukiamas net vaikas, siūloma įsiminti veidus. Akivaizdu, jog atsakovė edukacijos ir gyvūnų gerovės tikslais tokią pačią nuomonę apie ieškovę galėjo ir privalėjo viešai išsakyti švelnesne, pagarbesne forma.

Nagrinėjamoje byloje taip nustatyta, kad atsakovės Pranešimas apie ieškovę buvo paskleistas, nors ir aiškiai nenurodant jos vardo ir pavardės, tačiau atsakovės interneto svetainėje prie Pranešimo kairėje pusėje buvo ieškovės vardas, pavardė ir nuotrauka, todėl Facebook socialiniame tinkle šis atsakovės Pranešimas buvo iš karto susietas su ieškove. Tai reiškia, kad yra nustatyta ir antra sąlyga (žinios yra apie ieškovę), privaloma CK 2.24 straipsnio taikymui.

Šiuo atveju ginčas kyla dėl trečios ir ketvirtos sąlygos, kurias būtina įrodyti: ar teiginiai apie ieškovę neatitiko tikrovės ir ar šie teiginiai žemina ieškovės garbę ir orumą.

CK 2.24 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Šalių parodymai taip pat yra įrodymais byloje (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pastebėtina, jog ieškovė L. M. viso proceso metu – tiek kreipdamasi į teismą ieškiniu, tiek byla nagrinėjant teisme – nuosekliai tvirtino, jog ji neturėjo tikslo užmigdyti šuns Bruto ir į veterinarijos gydytoją buvo kreiptasi dėl šuns sveikatos būklės nustatymo, tačiau eutanazijos variantas negalėjo būti atmetamas, jei jį pasiūlytų kvalifikuotas veterinaras. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais ieškovės paaiškinimais, kadangi jų objektyviai nepaneigia jokie kiti byloje esantys ir ištirti įrodymai. Kaip antai, liudytoju apklaustas ieškovės gyvenimo draugas R. A. teismo posėdyje taip pat parodė, jog „jo bendradarbė A. žinojo visas šuns bėdas, kad būtų pigiau, ji turėjo nuvesti, kad išsiaiškinti, kas šuniui yra, tikslas nebuvo užmigdyti“. Teismo posėdyje liudytoja A. R. taip pat patvirtino, kad „pas gydytoją ėjo, jog patikrintų šuns sveikatą. Jei bus nustatyta, jog yra priežasčių dėl kurių negalima gydyti, užmigdys. (..) Buvo sutarta, kad atveda šunį ir vedam patikrinti sveikatą, jei kažkas ne taip, tada pasiruošę migdyti“. Liudytoja V. V., veterinarijos gydytoja apžiūrėjusi šunį, teismo posėdyje taip pat nepatvirtino, jog šunį atvedusi A. R. į ją būtų kreipusis tiesiogiai dėl eutanazijos taikymo šuniui. Ji parodė, jog „kai atvyko (R.) paprašė apžiūrėti šunį, pasakė, kad šuo sveikas ir pasiūlė šunį paimti perduoti prieglaudai“. Taip pat patikslino, jog tariantis su R. dėl šuns vizito „kiek pamena telefonu kalbėjo kolegė, kalbėta dėl eutanazijos ir paklausė ar turi vaistų nuo eutanazijos“. Teismo vertinimu, tokie pastarosios liudytojos parodymai nepatvirtina, jog į gydymo įstaigą pristatant šunį Brutą būtų kreiptasi išskirtinai dėl eutanazijos gyvūnui taikymo, tačiau ne dėl sveikatos būklės nustatymo, ir tik esant indikacijoms, eutanazijos taikymo. Atsakovės atstovė teismo posėdyje taip pat paaiškino, jog telefoninio pokalbio su ieškove metu, pastaroji neišsakė prašymo dėl eutanazijos augintiniui taikymo, nors to ir nepaneigė. Vertinant bylos duomenis, būtina pastebėti, jog 2023 m. birželio28 d. UAB (duomenys neskelbtini) gydytojos V. V. pažymoje nurodyta, jog 2023 m. balandžio 18 d. į veterinarijos gydyklą UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Vilnius buvo atvežtas šuo Brutas (...) su prašymu eutanazuoti dėl agresijos ir sveikatos sutrikimų (b. l. 49). Teismas šiame dokumente nurodytą informaciją dėl prašymo eutanazuoti vertina kritiškai, kadangi liudytoja V. V. teismo posėdyje, kaip jau minėta, nepatvirtino, jog šunį atvedusi A. R. į ją būtų kreipusis tiesiogiai dėl eutanazijos šuniui taikymo. Be to, kaip matyti, minėta pažyma buvo parengta ir duomenys užfiksuoti ne įvykio dieną, t. y. 2023 m. balandžio 18 d., tačiau 2023 m. birželio 28 d., ir pateikti kartu su atsiliepimu į ieškinį, todėl teismui kelia abejonių joje užfiksuotų duomenų objektyvumas – akivaizdu, jog pažyma parengta atsakovei prašant.

Remiantis išdėstytais teiginiais, teismas daro išvadą, kad atsakovės viešai paskelbta informacija apie tai, kad teiginiai apie tai, jog „Brutą nusprendė nužudyti“, „buvo priimtas geriausias verdiktas EUTANAZIJA“ laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Tai reiškia, kad yra nustatyta trečia sąlyga (paskleistos žinios neatitinka tikrovės), reikalinga CK 2.24 straipsnio taikymui. Kitus ieškovės išskirtus Pranešimo teiginius teismas laiko kartu su paskleista informacija neetiškai išsakyta atsakovės nuomone.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog vien žinių apie ieškovą paskleidimo ir jų tariamo neatitikimo tikrovei fakto nepakanka. Turi būti įrodytas ir faktas, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-701/2020). Svarbu ir tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog paskleistų duomenų neatitiktis tikrovei yra fakto, o tokių duomenų pripažinimas žeminančiais asmens garbę ir orumą - fakto vertinimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011). Nustatant ketvirtą sąlygą, būtiną CK 2.24 straipsnio taikymui, tai yra, kad paskleistos žinios ar informacija žemina asmens garbę ir orumą, teismas atsižvelgia į sekančias aplinkybes.

Atsakovei patalpinus skelbimus socialiniame tinkle „Facebook“ bei atsakovės internetiniame tinklalapyje ši informacija buvo paskleista ir tapo žinoma plačiam žmonių ratui. Talpindama šią informaciją, kaip nurodė ir pati atsakovė, tai darė viešojo intereso gynimo bei edukaciniais tikslais. Iš bylos duomenų matyti, jog į ieškovės socialinį tinklą Facebook ir Instagram nepažįstami žmonės rašė įžeidžiančias neetiškas žinutes su grasinimais ir necenzūrine leksika (b. l. 7-21). Todėl ieškovei teko netgi ištrinti socialines paskyras. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti faktui, kad atsakovės paskleistos žinios ar informacija pažemino ieškovės garbę ir orumą.

Nustačius garbės ir orumo gynimo faktų visetą ieškovė įgyja teisę reikalauti, kad atsakovė paneigtų paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas ir atsakovė įpareigotina paneigti jos paskleistus, neatitinkančius tikrovės ir ieškovės garbę bei orumą žeminančius duomenis tokia forma, t. y. patalpinant socialiniame tinklalapyje Facebook ir atsakovės internetiniame tinklalapyje skelbimą, kuriame nurodytina, „PANEIGIMAS. VšĮ „Beglobis” 2023 m. balandžio 19 d. savo Facebook socialiniame tinkle ir 2023 m. balandžio 21 d. interneto svetainėje paskelbė pranešimą, pavadinimu „Brutą nusprendė nužudyti”. Informuojame, kad šiuose pranešimuose buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemino šuns Bruto šeimininkės L. M. garbę ir orumą. Patvirtiname, kad šuns šeimininkė nesiekė Bruto nužudyti (užmigdyti), šuo nebuvo tyčia kankinamas ar žalojamas. Šuns šeimininkė su gyvūnu elgėsi humaniškai, su veterinarų pagalba siekė spręsti šuns sveikatos problemas”. Teismas laiko nepagrįstu ieškovės prašymą minėtame paneigime įrašyti ir faktinę aplinkybę, jog ieškovė su „VšĮ „Beglobis“ pagalba siekė spręsti šuns sveikatos problemas“, kadangi šios aplinkybės nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Priešingai, atsakovės direktorė nurodė, jog ieškovė su įstaiga visiškai nekontaktavo, pati ieškovė taip pat neparodė, jog po augintinio perdavimo viešajai įstaigai būtų siekusi su ja bendrauti.

Atsižvelgiant į tai, kad neatitinkanti tikrovės ir ieškovės garbę bei orumą žeminanti informacija buvo paskelbta atsakovės socialiniame tinkle „Facebook“ bei internetiniame tinklalapyje, todėl laikant, kad šį veiksmą galima padaryti naudojantis interneto svetainėmis nuotoliniu būdu, o paskelbtos informacijos paneigimas nesukels ilgiau trunkančio proceso, todėl šiam įpareigojimui nustatytinas ieškovės prašomas terminas, t.y. atsakovė įpareigotina savo lėšomis ir be komentarų per vieną savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovės Facebook socialiniame tinkle (https://www.facebook.com/people/Gyv%C5%ABn%C5%B3-Gyvyb%C4%97s-vagon%C4%97liai-wwwbeglobislt/100064469243087/) ir atsakovės interneto svetainėje http://beglobis.com/ pagrindiniame puslapyje paskelbti paneigimą lietuvių kalba ir jo neištrinti bent 24 valandas.

CK 2.24 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad atsakovei nevykdant teismo sprendimo, įpareigojančio paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą, teismas gali nustatyti ir išieškoti iš atsakovės ieškovės naudai baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, iš esmės tenkinant visus ieškinio reikalavimus, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 146,00 Eur žyminis mokestis ir atstovavimo išlaidos 875 Eur sumoje (2023 m. spalio 16 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų su pridedamomis sąskaitomis už teisines paslaugas ir mokėjimo pavedimais): susipažinimas su bylos medžiaga teisme bei aptarimas su kliente 200 Eur; pasiruošimas ir dalyvavimas 2023 m. rugsėjo 11 d. parengiamajame teismo posėdyje – 250 Eur; prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas – 25 Eur; susipažinimas su bylos medžiaga teisme – 75 Eur; pasirengimas ir dalyvavimas 2023 m. spalio 16 d. teismo posėdyje - 325 Eur.

Ieškovei teisinės paslaugos buvo suteiktos 2023 m. III ketvirtį (1959,90 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) ir 2023 m. IV ketvirtį (2000,10 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje).

Teismo posėdžiai vyko: 2023 m. rugsėjo 11 d. – 38 min., 2023 m. spalio 16 d. – 4 val. 29 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 p., 9 p. maksimali galimai priteistina suma yra 996,39 Eur (1959,90 Eur x 0,1 x 1 val. = 195,99 Eur) (2000,10 Eur x 0,1 x 4 val. = 800,04 Eur). Prašoma priteisti 875 Eur suma vien tik už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl ji priteistina pilna apimtimi kartu su žyminiu mokesčiu, t.y. iš viso 1021 Eur (875Eur + 146 Eur).

Byloje iš viso patirta 46,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės L. M. ieškinį tenkinti.

Pripažinti tikrovės neatitinkančiu ir ieškovės L. M. garbę ir orumą žeminančiu 2023 m. balandžio 19 d. atsakovės viešosios įstaigos „Beglobis“ Facebook socialiniame tinkle (https://www.facebook.com/people/Gyv%C5%ABn%C5%B3-Gyvyb%C4%97s-vagon%C4%97liai-wwwbeglobislt/100064469243087/) ir atsakovės interneto svetainėje http://beglobis.com/ paskelbtą pranešimą: „Brutą nusprendė nužudyti. Brutas kaip ir visi gyvūnai negalėjo pasirinkti šeimininko. Kažkodėl vieniems gyvūnams pasiseka, o kiti patenka pas dvikojus vadinančius save žmonėmis, kur žmoniškumo nei su žiburiu nerasi. Brutas pateko pas tokius. Su Brutu buvo selfinamasi, juk jis ne šiaip koks kiemsargiukas. Jis dobermanas. Brutas buvo mylimas tiek kiek reikėjo laiko kad gimtų vaikas. Tad Brutas tapo nepatogus, „jis cypia“ buvo pasakyta. Be abejo dar buvo pripaišytas agresyvumas. Na, nes jei nuvesi žudyti sveiką gyvūną ir pasakysi kad jis cypia dėl to jį reikia nužudyti vargu ar surasi tokį veterinarą. Taigi Brutui nebuvo jokios alternatyvos. Baigėsi selfiai su Brutu, atsirado kiti. O Brutui GIMUS VAIKUI, buvo priimtas geriausias verdiktas EUTANAZIJA. Apie moralę, empatiją nekalbėsime. Tie kurie taip elgiasi nežino kas tai yra. Žudyti sveiką 3 metų šunį, atimi gyvybę kito sąskaita? Norisi tikėti, kad karma egzistuoja. Ir ne tie, kurie nusprendė nužudyti Brutą, mums neskambino ir kitų namų jam neieškojo. Mums paskambino pakraupusi veterinarijos gydytoja. Pakraupusi nuo tokio beširdiškumo ir nežmoniškumo. Brutą atvežė kaip nusikaltėlį su smaugiančiu antkakliu. Juk reikėjo kažkaip vaidinti kad jis agresyvus. O Brutas nuostabus šuo, neturintis jokios agresijos, nei žmonėms, nei kitiems gyvūnams. Jis su dėkingumu laižė pirmą kartą matytų savanorių veidus, kai nuėmėme smaugiantį antkaklį. Prieglaudoje Brutas dar stresuoja. Bet tikime kad užmirš košmarą ir pagaliau suras tikrus žmones, o ne bedvasius apsimetėlius žmonėmis. Visgi atminkite veidus, nes paaugus vaikui gali norėti paimti gyvą žaislą“.

Įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą „Beglobis“, juridinio asmens kodas 303194182, savo lėšomis ir be komentarų per vien savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos viešosios įstaigos „Beglobis“ Facebook socialiniame tinkle (https://www.facebook.com/people/Gyv%C5%ABn%C5%B3-Gyvyb%C4%97s-vagon%C4%97liai-wwwbeglobislt/100064469243087/) ir interneto svetainėje http://beglobis.com/ pagrindiniame puslapyje paskelbti tokį paneigimą lietuvių kalba ir jo neištrinti bent 24 valandas: „PANEIGIMAS. VšĮ „Beglobis” 2023 m. balandžio 19 d. savo Facebook socialiniame tinkle ir 2023 m. balandžio 21 d. interneto svetainėje paskelbė pranešimą, pavadinimu „Brutą nusprendė nužudyti”. Informuojame, kad šiuose pranešimuose buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemino šuns Bruto šeimininkės L. M. garbę ir orumą. Patvirtiname, kad šuns šeimininkė nesiekė Bruto nužudyti (užmigdyti), šuo nebuvo tyčia kankinamas ar žalojamas. Šuns šeimininkė su gyvūnu elgėsi humaniškai, su veterinarų pagalba siekė spręsti šuns sveikatos problemas”.

Įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą „Beglobis“, juridinio asmens kodas 303194182, įvykdžius šiuo teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą paneigti pranešimu paskleistus duomenis, pateikti į bylą įrodymus.

Per teismo sprendimo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo paneigti paskleistus, neatitinkančius tikrovės ir ieškovės L. M. garbę bei orumą žeminančius duomenis, skirti viešajai įstaigai „Beglobis“, juridinio asmens kodas 303194182, 10 Eur (dešimties eurų) baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo neįvykdymo dieną, baudą sumokant ieškovei L. M.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Beglobis“, juridinio asmens kodas 303194182, ieškovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1021 Eur ( vieno tūkstančio dvidešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Beglobis“, juridinio asmens kodas 303194182, 46,48 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 48 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.