- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- e2A-149-340/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- E. B.
- Ieškovas
- A. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4065-897/2021 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. B. ieškiniu prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11108-897/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai U. B. ir priteisti iš atsakovo E. B. dukters U. B. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės A. B. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11108-897/2016 nutraukė ieškovės A. B. ir atsakovo E. B. santuoką, dukters U. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, o atsakovas įpareigotas dukrai U. B. iki jos pilnametystės teikti po 100 Eur/mėn. išlaikymą. Nuo išlaikymo priteisimo praėjo daugiau nei 4 metai, atsirado specialiųjų U. B. poreikių, diagnozuoti psichologiniai susirgimai, mergaitei skirtas namų mokymasis, kas sąlygojo papildomas išlaidas. Pragyvenimas pabrango, mergaitė paaugo ir dėl to jos poreikiai tiek maistui, aprangai, kitiems poreikiams, tiek socialinėms reikmėms padidėjo.
3. Ieškovė nurodė, kad dukros U. B. poreikiams kas mėnesį išleidžia apie 509 Eur, maisto išlaidos siekia 130 Eur, vaistams, vitaminams, medicininėms priemonėms skiriama 30 Eur, higienos priemonėms skiriama 30 Eur, grožio paslaugos (kirpimas, dažymas, manikiūras, pedikiūras) siekia 20 Eur, komunalinių mokesčių dalis, tenkanti vaikui, šiuo atveju nuomos išlaidos siekia 40 Eur, pramogos, laisvalaikis (gimtadieniai, teatras, kinas, koncertai, savaitgalio išvykos, vasaros atostogos ir kt.) siekia 35 Eur, drabužiams, avalynei ir aksesuarams skiriama 50 Eur, nenumatytos išlaidos (mokyklos fondai, liga ir kt.) siekia 15 Eur, išlaidos kanceliarinėms priemonėms siekia 20 Eur, stomatologo paslaugos (pagal pradinį gydymo planą) 39 Eur (kartais apsilankyti reikia 2 kartus per mėnesį), transporto išlaidos siekia 10 Eur, namų mokymuisi skirtos priemonės (kompiuteris/internetas/atminties kortelė) siekia 20 Eur, telefono sąskaitos papildymui skiriama 10 Eur, vaiko dienpinigiai sudaro 30 Eur, išlaidos vaiko kūrybiškumui (dėlionės, lavinamieji žaidimai ir kt.) siekia 30 Eur. Pažymėjo, kad vaikas auga, keičiasi drabužių, avalynės dydžiai, maisto racionas, atsiranda vis kitų pomėgių ir būtinų poreikių, dėl ko išauga išlaikymo išlaidos.
4. Paaiškino, kad šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra pablogėjusi, ji yra registruota Užimtumo tarnyboje. Be kita ko, ieškovei 2019 m. lapkričio 5 d. gimė dar viena dukra, kurią ji taip pat privalo išlaikyti, ieškovė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, todėl 2020 m. birželio 15 d. sudarė patalpų nuomos sutartį ir taip siekia užtikrinti nepilnametės dukters U. B. teisę į gyvenamą būstą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas E. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad yra nedirbantis ir šiuo metu gauna nedarbo draudimo išmokas, kurios siekia nuo 177,01 Eur iki 187,29 Eur, atsakovui pinigų neužtenka pačiam prasimaitinti. Taip pat nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog dukrai diagnozuoti psichologiniai sutrikimai bei kad jai reikalingas kompiuteris ir tinkamas interneto ryšys nepagrįsti, parodo faktą, kad dabar dukra nesinaudoja kompiuteriu bei internetu. Paaiškino, jog dėl Covid-19 situacijos mokymosi įstaigose organizuojamas nuotolinis mokymasis, kurio metu mokiniams yra suteikiami planšetiniai kompiuteriai, todėl jo nuomone, dukra jau mokosi su kompiuteriu ir tinkamu interneto ryšiu, išlaidos naujam kompiuteriui nereikalingos.
6. Atsakovo nuomone, ieškovė dukros išlaikymui turi išlaidų maistui, vaistams, vitaminams, medicinos pagalbai, higienos priemonėms, dukros pramogoms, drabužiams ir avalynei, kanceliarinėms prekėms, stomatologui, transporto išlaidoms, telefono sąskaitos papildymui , tačiau į bylą pateikė rugsėjo ir lapkričio mėnesių apmokėjimo sąskaitas už butą, esantį (duomenys neskelbtini), kas nesusiję su dukros išlaikymu. Taip pat nurodė, jog nesupranta, kokios grožio paslaugos už 30 Eur kas mėnesį teikiamos ieškovės dukrai, pas kurį stomatologą dukra per mėnesį išleidžia 39 Eur ir daugiau, kokiems mokyklos fondams ieškovė moka pinigus. Nesupranta ieškinyje nurodytų vaiko dienpinigių ir jų paskirties, mano, kad šios išlaidos teismui turi būti įrodytos tinkamai ir skiriamos pagal galimybes, be kita ko, byloje nėra duomenų, kad ieškovė dukrai pirko vaistus.
7. Papildomai pažymėjo, kad dukra po skyrybų pusę metų gyveno su juo, jis už tai pinigų iš ieškovės neprašė, dukrai pradėjus gyventi su ieškove, jis dukrą pasiimdavo kas antrą savaitgalį, duodavo po 20 Eur, tačiau suprato, kad susitikimai tik dėl pinigų, nes kai kelis kartus nedavė pinigų, dukra nebenorėjo pas jį atvažiuoti. Paaiškino, kad su dukra nesimato daugiau nei metus laiko, išlaikymą moka visada po 109 Eur. Nurodė, kad šiuo metu nedirba, nes turi sveikatos problemų, gyvena iš pašalpos, sutiktų teikti išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
8. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2021 m. sausio 12 d. pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad nepilnametė U. B. gyvena kartu su ieškove, jos sugyventiniu M. J. ir sese E. J. nuomojamame trijų kambarių, su visais patogumais bute. Nepilnametė šalių dukra U. B. turi atskirą kambarį, apstatytą reikiamais baldais bei daiktais, jai sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis. Mergaitė turi psichologinių problemų, depresiją ir nerimo sutrikimą, nuolat lanko psichologo ir psichiatro konsultacijas, vartoja vaistus. Kaip nurodė mergaitė, tėvas su ja nebendrauja apie du metus, nerodo jokios iniciatyvos palaikyti santykius, pats nutraukė bet kokius ryšius su dukra. Tėvą mergaitė apibūdino kaip piktą, pavargusį, neramų, pažymėjo, kad jai tėvui nebeliko jokių jausmų. Mamą mergina apibūdino kaip draugišką, užsispyrusią, susimąsčiusią, būdama šalia jos jaučiasi saugiai ir ramiai, tačiau jeigu jai reikėtų pagalbos, į mamą ji nesikreiptų. Mergina teigė, kad ja rūpinasi tik mama, daro valgyti, jai viską nuperka (rūbus, kosmetiką, priemones mokyklai), kartais su mama nueina į parduotuvę, o tėvas visiškai ja nesirūpina, finansiškai, išskyrus išlaikymą, taip pat neprisideda.
9. Pažymėjo, jog U. B. prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais jos poreikiais, jai augant jie didėja, be to vaikas turi sveikatos problemų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimu nustatytas išlaikymas vaikui (100 Eur/mėn) nebeatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti minimalių, būtiniausių vaiko poreikių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11108-897/2016 priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo E. B. nepilnametei dukrai U. B. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 23 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise priskiriant ieškovę A. B., priteistas lėšas mokant kas mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei 200 Eur už advokatės teisinę pagalbą.
11. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą U. B., gimusią 2004 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-11108-897/2016, A. B. ir E. B. santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu, nepilnamečio vaiko U. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. B., o iš tėvo E. B. nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės.
12. Teismas pažymėjo, jog nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, todėl turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Spręsdamas dėl šalių dukters poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, teismas nustatė, kad iš atsakovo priteisus 100 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai, jai buvo beveik 12 metų, o šiuo metu yra 17 metų. Pažymėjo, kad remiantis kasacinio teismo praktika, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės ir tai turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius. Todėl įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas sprendė, jog ieškovės nurodyti dukters U. B. kasdieniai poreikiai ir jiems skirtos išlaidos yra adekvačios ir įrodytos.
13. Teismas nurodė, jog nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymo dydis – 100 Eur per mėnesį, šalių dukros poreikiai išaugo: mergaitė turi specialiųjų poreikių, jai diagnozuoti psichologiniai susirgimai, skirtas namų mokymasis, o tai sąlygoja papildomas išlaidas, atsirado papildomų mokymosi priemonių, drabužių ir avalynės poreikis, patiriamos kitos išlaidos, atsirado išlaidų jos papildomo ugdymo veiklai ir turiningam, lavinančiam laisvalaikiui, transporto išlaidos, daugiau išlaidų, nei 2016 m., patiriama vaiko maistui, aprangai, higienos priemonėms, todėl nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas 100 Eur išlaikymas šiai dienai negali būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.
14. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis po Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11108-897/2016, išliko stabili, o liga ar mažesnis darbo užmokestis nereiškia, jog išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Teismo vertinimu, atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus vyras, todėl turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai. Pažymėjo, kad ieškovei gyvenant kartu su dukra, jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, atsiranda ir nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda. Konstatavo, kad 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu nustatytas išlaikymo dydis 100 Eur šiuo momentu neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei vaiko teisėtų interesų principų, todėl sprendė, jog yra teisinis pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti pilnai.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Ieškovas E. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4065-897/2021 dalyje - „priteisti iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai U. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis“ ir pakeistą sprendimą išdėstyti taip, - pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11108-897/2016 priteisto išlaikymo dydį, priteisti iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai U. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 22 d.) iki dukros U. B. pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistas lėšas mokant kas mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir pakeistą sprendimą. Taip pat priteisti iš ieškovės A. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:
15.1. Sutinka kas mėnesį dukros išlaikymui teikti po 150 Eur ir nesutinka su kita sprendimo dalimi – teikti išlaikymą nepilnametei dukrai 50 Eur daugiau, t. y. 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes ieškovė neįrodė teiginių, kodėl būtina padidinti nepilnametės dukros išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis iki 200 Eur dydžio, o teismas tik paviršutiniškai susipažinęs su bylos medžiaga pasisakė, kad duomenys yra adekvatūs ir įrodyti, nors ieškovė nepateikė įrodymų, kad visas nurodytas dukros išlaidas ji apmokėjo. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, kas lėmė padidėjusius vaiko poreikius, o tik deklaratyviai nurodė, jog sprendimo priėmimo metu išlaikymo dydis 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis neatitinka CK 1.5 straipsnyje numatytų principų.
15.2. Ieškovė neįtikinamai pasisakė dėl papildomų išlaidų liečiančių dukros mokymąsi namuose, jas tik paminėjo, nenurodė, kokie psichologiniai sutrikimai dukrai buvo diagnozuoti, o pirmosios instancijos teismas tik paviršutiniškai peržiūrėjęs bylos aplinkybes su ieškovės teiginiais sutiko.
15.3. Atsakovo nuomone, įsigyti naują kompiuterį U. B. yra nebūtina, nes mokymasis su jau turimu neblogina jos mokymosi galimybių, o teismas šių aplinkybių, priimdamas nutartį, nevertino, pilnai ir visapusiškai dėl jų nepasisakė. Teismas konstatuodamas, jog augant nepilnametei didėja ir jos poreikiai, nepasisakė, kokio dydžio šie poreikiai yra, nesidomėjo, ar jie tikrai yra.
15.4. Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie tablečių Sertralini ir Quetiapini pirkimą, pateikė tik kvitus, iš kurių matyti, jog ji yra pirkusi žaidimų įrangą ir bevielį adapterį, kas rodo, jog nėra duomenų, kad ieškovė pirkdavo būtinus vaistus savo dukrai, mokesčių apmokėjimo sąskaitos už 2020 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesius už butą esantį (duomenys neskelbtini) bei SEB banko pažyma dėl mokesčių apmokėjimo už minėtą butą rodo, kad pinigai išleisti apmokėti buto mokesčius nesusiję su ieškovės dukros išlaikymu.
15.5. Atsakovas gauna nedideles nedarbo draudimo išmokas, nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. jam yra mokama nuo 177,01 Eur iki 187,29 Eur, jam neužtenka pinigų pačiam prasimaitinti.
15.6. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis liko stabili po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. priimto sprendimo, tačiau pasisakė tik dėl atsakovo, jog jis turėtų siekti didesnių pajamų, kad galėtų išlaikyti nepilnametį savo vaiką. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dukra nenori su juo bendrauti ir nori tik jo pinigų, nepagrįstai pripažino, kad ieškovei tenka didesnė našta auklėjant ir prižiūrint dukrą. Teismas neteisingai pritaikė CK 3.201 straipsnio ir CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas liečiančias išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimą ir byla buvo išspręsta neteisingai, o tai sudaro pagrindą pirmos instancijos teismo sprendimą pakeisti.
Atsiliepimas
16. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4065-897/2021 palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė tuo, kad:
16.1. Apeliantas (atsakovas) savo skunde nesuformulavo konkrečių argumentų, patvirtinančių skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą, o pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl aplinkybių, kurias visapusiškai ištyrė ir išanalizavo teismas, vertinimo. Apeliaciniame skunde E. B. deklaratyviai nurodo, kad teismas tik paviršutiniškai susipažinęs su bylos medžiaga priėmė skundžiamą sprendimą.
16.2. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovas E. B., nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Be kita ko, aplinkybė, kad teismas sprendime detaliai neaptarė kiekvieno atsakovo išsakyto teiginio, nereiškia, kad teismas jų neįvertino ir dėl to teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.
16.3. Ieškovė kartu su ieškiniu buvo pateikusi pakankamai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių išaugusius dukters U. B. poreikius, tam patiriamas išlaidas. Nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaiko gabumai. Net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų, be to, išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
19. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo nepilnamečiai dukrai padidinimo patenkino pilnai. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl periodinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo ir priteisimo bei priteisto išlaikymo padidinimo.
Dėl bylai reikšmingų esminių faktinių aplinkybių
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė A. B. ir atsakovas E. B. turi nepilnametę dukrą U. B., gimusią 2004 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėj byloje Nr. 2-11108-897/2016. Teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta, nepilnametės dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina A. B., iš tėvo E. B. nepirmametės išlaikymui buvo priteista periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės.
22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4065-897/2021 buvo padidintas išlaikymas apelianto nepilnametei dukrai U. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatytas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Ieškovė ieškinį grindė esminiu vaiko poreikių pasikeitimu, todėl šiuo atveju sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio padidinimo klausimą yra būtina nustatyti esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Būtent tai, kaip matyti iš pirmos instancijos teismo sprendimo turinio, bylos medžiagos, padarė bylą nagrinėjęs teismas. Nustatęs, kad ieškinys dėl nepilnamečiui vaikui 2016 metais priteisto išlaikymo padidinimo grįstas esminiu vaiko poreikių pasikeitimu, teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai po 4 metų to, kai jai buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė, ir tai teikia pagrindą, vadovaujantis CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jį padidinant iki 200 Eur.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
23. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad sutinka kas mėnesį dukros išlaikymui teikti po 150 Eur ir nesutinka su kita sprendimo dalimi – teikti išlaikymą nepilnametei dukrai 50 Eur daugiau, t. y. 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes ieškovė neįrodė teiginių, kodėl būtina padidinti nepilnametės dukros išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis iki 200 Eur dydžio. Apelianto manymu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad visas nurodytas dukros išlaidas ji apmokėjo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime deklaratyviai nurodė, jog sprendimo priėmimo metu išlaikymo dydis 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis neatitinka CK 1.5 straipsnyje numatytų principų. Ieškovė neįtikinamai pasisakė dėl papildomų išlaidų liečiančių dukros mokymąsi namuose, jas tik paminėjo, nenurodė, kokie psichologiniai sutrikimai dukrai buvo diagnozuoti, nepateikė duomenų apie tablečių Sertralini ir Quetiapini pirkimą, t. y. nėra duomenų, kad ieškovė pirkdavo būtinus vaistus savo dukrai. Apelianto manymu, įsigyti naują kompiuterį U. B. yra nebūtina, nes mokymasis su jau turimu neblogina jos mokymosi galimybių, o teismas šių aplinkybių, priimdamas nutartį, nevertino, pilnai ir visapusiškai dėl jų nepasisakė. Teismas konstatuodamas, jog augant nepilnametei didėja ir jos poreikiai, nepasisakė, kokio dydžio šie poreikiai yra, nesidomėjo, ar jie tikrai yra. Mokesčių apmokėjimo sąskaitos už 2020 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesius už butą esantį (duomenys neskelbtini) bei SEB banko pažyma dėl mokesčių apmokėjimo už minėtą butą rodo, kad pinigai išleisti apmokėti buto mokesčius nesusiję su ieškovės dukros išlaikymu. Apeliantas iš esmės neginčija, kad dukros poreikiai padidėjo, tačiau jo vertinimu, dukros padidėjusių poreikių patenkinimui užtenka padidinti jo teikiamą išlaikymą iki 150 Eur.
24. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismų praktikoje aiškinama, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
25. Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
26. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).
27. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai padidino priteisto išlaikymo dydį iki 200 Eur, motyvuodamas, kad vaiko protingų poreikių patenkinimui užtektų 150 Eur dydžio.
28. Vertinant apelianto argumentus dėl nepilnametės poreikių nustatymo, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijus, siejamas su vieno mėnesio minimalia alga (MMA). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016).
29. Bylos nagrinėjimo ir skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu (2021 m.) minimali mėnesio alga sudarė 642 Eur,
30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas).
31. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo nutartimi, pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).
32. Taigi vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos. Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2021 metų sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos dydis sudaro 40 Eur. Taigi išmokos dydis vienam nepilnamečiam vaikui nagrinėjamu atveju sudaro 70 Eur.
33. Atsižvelgiant į pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos vienam nepilnamečiam vaikui dydį (70 Eur), spręstina, kad minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimui 2021 m. rugsėjo mėn. reikalinga suma sudaro 572 Eur (642-70). Įvertinant tai, kad abu tėvai pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdo ta pačia apimtimi, minimalaus išlaikymo suma iš tėvo ir motinos būtų po 286 Eur (572:2).
34. Tačiau tėvų teikimo išlaikymo tikslas neapsiriboja minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimu. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Be to, išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui, o net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
35. Nurodytos teismų praktikos kontekste konstatuotina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, neturi pareigos įrodinėti vaiko poreikius teikiant visus įmanomus rašytinius įrodymus apie patirtas išlaidas vaiko maisto produktams, higienos prekėms ir procedūroms, tokioms kaip manikiūras, odontologo įprastinės dantų higienos ir profilaktikos paslaugas, įprastines išlaidas mokslo reikmėms, drabužiams, avalynei, pramogoms ir pan. Tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, paaiškinimai bei vaiko poreikių suvestinės, lentelės teismų praktikoje pripažįstamos tinkama įrodinėjimo priemone. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepilnametės dukters poreikius įvertino 509 Eur, t. y mažesne, nei minimalių vaiko poreikio tenkinimui reikalinga suma pagal teismų praktikoje nustatytą orientacinį nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijų (572 Eur), apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
36. Visų pirma, pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju išanalizavo ir įvertino ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, vaiko sveikatos priežiūrai, vaiko lavinimui, aprangai, avalynei pirkti, privalomoms pirkti ugdymo priemonėms ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgė į mergaitės amžių, sveikatą, ugdymo poreikius, šalių paaiškinimus, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų (tarp jų ir komunalinių patarnavimų) kainas.
37. Ieškovės pateikti įrodymai dėl jos jau turėtų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, tačiau teismas nustatydamas poreikių apimtį atsižvelgė į pateiktų įrodymų bei faktinių aplinkybių visumą ir tinkamai nustatė šalių nepilnametės dukters tenkintinų poreikių apimtį.
38. Išlaikymas šalių nepilnametei dukrai buvo priteistas 2016 metais, t. y. prieš keturis metus, nepilnametės poreikiai neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo. Šalių dukrai jau yra 17 metų, ji išaugo, mokosi, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su ugdymu, gabumų lavinimu, saviraiškos pomėgiais ir pan. Be to, per 4 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Taigi pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs ieškovės paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad priteistas išlaikymo dydis nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir yra pakitęs iš esmės ir vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė, nei ieškovės nurodyta 509 Eur suma kas mėnesį.
39. Dėl analogiškų motyvų netenkinami apelianto argumentai dėl išlaidų, susijusių su buto mokesčiais nepagrįstumo. Apeliantas nurodo, kad pinigai išleisti apmokėti buto mokesčius nesusiję su dukros išlaikymu. Apeliacinis teismas pažymi, kad abu tėvai privalo aprūpinti vaiką būstu, komunalinės paslaugos teikiamos visiems bute gyvenantiems ir paslaugas naudojantiems asmenims, atitinkamai, mokėjimai už vaikui tenkančią buto nuomos ir komunalinių paslaugų dalį teismų praktikoje priskiriami prie vaiko išlaikymo išlaidų.
40. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaiko poreikiams tenkinti ir yra proporcingas vaiko tėvų turtinei padėčiai. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl teismo nustatytą (padidintą) išlaikymo dydį keisti nėra pagrindo.
Dėl apelianto turtinės padėties.
41. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas objektyviai pajėgus teikti dukrai 200 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
42. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus apie jo turtinę padėtį, nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis gauna nedideles nedarbo draudimo išmokas, nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. jam yra mokama nuo 177,01 Eur iki 187,29 Eur, jam neužtenka pinigų pačiam prasimaitinti.
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pozicija nėra nuosekli, nes jis sutinka mokėti po150 Eur, nors ir ši apelianto neginčijama suma yra beveik lygi jo nedarbo draudimo mėnesio išmokai. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-189/2009).
44. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nors apeliantas teigia, kad turi bedarbio statusą, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis siekė susirasti darbą, realizuoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ar kitu būdu gauti pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad jis dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių negali apskritai dirbti.
Dėl bylos procesinės baigties.
45. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
47. Netenkinus apeliacinio skundo apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė sumokėjo 250 Eur už atsiliepimo parengimą, jos patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1,3 dalys).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto E. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos tesime.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.