- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- 1A-330-616/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36393-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis
- Nuteistasis
- D. P.
- Nukentėjusysis
- R. Ž.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Karjakino ir nuteistojo D. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo
D. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios R. Ž. elektroninių mokėjimo priemonių įgijimo) ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (R. Ž. epizodas) pripažintas kaltu ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;
pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (R. Ž. epizodas) pripažintas kaltu ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams;
pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (R. Ž. epizodas) pripažintas kaltu ir jam skirta bausmė areštas 20 parų;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) pripažintas kaltu ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams;
pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (L. P. epizodas) pripažintas kaltu ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;
pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (L. P. epizodas) pripažintas kaltu ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams;
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (L. P. epizodas) pripažintas kaltu ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;
pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (L. P. epizodas) pripažintas kaltu ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (L. P. epizodas) pripažintas kaltu ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) pripažintas kaltu ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams;
pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (D. J. epizodas) pripažintas kaltu ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;
pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (D. J. epizodas) pripažintas kaltu ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams;
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (D. J. epizodas) pripažintas kaltu ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;
pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (D. J. epizodas) pripažintas kaltu ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (D. J. epizodas) pripažintas kaltu ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalimis, D. P. paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu skirta 70 parų arešto bausme, prie pagal šį nuosprendį skiriamos subendrintos bausmės pridedant pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendį paskirtos bausmės dalį, ir D. P. nustatyta galutinė 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžią D. P. skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – t. y. 2021 m. rugsėjo 15 d.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65, 66 straipsniais, D. P. į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas šioje byloje nuo 2020 m. spalio 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. ir visas pagal 2021 m. gegužės 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį atliktas bei įskaitytas laikas.
Civilinės ieškovės R. Ž. pareikštas civilinis ieškinys dėl 210 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš D. P. priteista R. Ž. 170 Eur R. Ž. patirtai turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Civilinės ieškovės L. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl 860,09 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš D. P. priteista L. P. 860,09 Eur turtinei žalai bei 50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.
Civilinės ieškovės D. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl 1 052 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš D. P. priteista D. J. 1 052 Eur D. J. patirtai turtinei žalai atlyginti.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Karjakino 2021 m. vasario 5 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti, nustatant jo mastą 2132,09 Eur sumai, paliktas galioti iki visiško žalos nukentėjusiosioms D. J., L. P. ir R. Ž. atlyginimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas, valstybės naudai iš D. P. priteisti 826,56 Eur už suteiktą jam antrinę teisinę pagalbą, netenkintas.
D. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės nukentėjusiosios R. Ž. atžvilgiu) išteisintas, neįrodžius, kad D. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl L. Ž. asmens dokumento pagrobimo) išteisintas, neįrodžius, kad D. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę: 2020 m. rugsėjo 10 d., laikotarpyje nuo 8 val. iki 13.51 val., tiksliau nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini) tiksliau nenustatytoje vietoje, nenustatytu būdu, įgijo R. Ž. vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini), banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) su užrašyta PIN kodo kombinacija.
2. Be to D. P. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 10 d., turėdamas neteisėtai įgytą R. Ž. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini), su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemone – PIN kodu, 13.48 val., įdėjo šią kortelę į (duomenys neskelbtini) bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), suvedė PIN kodo kombinaciją, taip identifikuodamas save kaip R. Ž. suklaidino (duomenys neskelbtini) banko elektroninę sistemą, nurodė jai išduoti 100 eurų iš R. Ž. sąskaitos, o bankomatui įvykdžius jo nurodymą, paėmė šiuos pinigus; po to, 13.50 val., įdėjo kortelę į (duomenys neskelbtini) bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), suvedė PIN kodo kombinaciją, taip identifikuodamas save kaip R. Ž. suklaidino (duomenys neskelbtini) banko elektroninę sistemą, nurodė jai išduoti 50 eurų iš R. Ž. sąskaitos, o bankomatui įvykdžius jo nurodymą, paėmė šiuos pinigus; po to, 13.51 val., įdėjo kortelę į (duomenys neskelbtini) bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), suvedė PIN kodo kombinaciją, taip identifikuodamas save kaip R. Ž. suklaidino (duomenys neskelbtini) banko elektroninę sistemą, nurodė jai išduoti 20 eurų iš R. Ž. sąskaitos, o bankomatui įvykdžius jo nurodymą, paėmė šiuos pinigus, tokiu būdu neteisėtai prisijungė prie (duomenys neskelbtini) banko informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai inicijavo ir atliko tris finansines operacijas panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei apgaule įgijo svetimą – R. Ž. priklausantį nedidelės vertės turtą – 170 eurų buvusius jos naudojamoje (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Be to D. P. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, asmens dokumentą ir neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę: 2020 m. rugsėjo 14 d., laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 13.53 val., tiksliau nenustatytu metu, įėjo į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės, įėjo į nerakintą direktoriaus pavaduotojos L. P. darbo kabinetą ir iš kabinete stovėjusios medinės spintelės pagrobė svetimą, L. P. priklausantį 25 eurų vertės turtą: 10 eurų vertės piniginę su joje buvusiais 15 eurų ir L. P. vardu išduota elektronine mokėjimo priemone – banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini) su užrašyta PIN kodo kombinacija, L. P. asmens tapatybės kortele (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimu bei įvairiomis nuolaidų kortelėmis.
4. Be to, D. P. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 14 d., turėdamas neteisėtai įgytą L. P. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini), su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemone – PIN kodu, 13.52 val. įdėjo šią kortelę į (duomenys neskelbtini) bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), suvedė PIN kodo kombinaciją, taip identifikuodamas save kaip L. P. suklaidino (duomenys neskelbtini) elektroninę sistemą, nurodė jai išduoti 500 eurų iš L. P. sąskaitos, o bankomatui įvykdžius jo nurodymą, paėmė šiuos pinigus; po to, 13.52 val., įdėjo kortelę į (duomenys neskelbtini) bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), suvedė PIN kodo kombinaciją, taip identifikuodamas save kaip L. P. suklaidino (duomenys neskelbtini) banko elektroninę sistemą, nurodė jai išduoti 200 eurų iš L. P. sąskaitos, o bankomatui įvykdžius jo nurodymą, paėmė šiuos pinigus; po to, 13.53 val., įdėjo kortelę į (duomenys neskelbtini) bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), suvedė PIN kodo kombinaciją, taip identifikuodamas save kaip L. P. suklaidino (duomenys neskelbtini) banko elektroninę sistemą, nurodė jai išduoti 100 eurų iš L. P. sąskaitos, o bankomatui įvykdžius jo nurodymą, paėmė šiuos pinigus, tokiu būdu neteisėtai prisijungė prie (duomenys neskelbtini) banko informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai inicijavo ir atliko tris finansines operacijas panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei apgaule įgijo svetimą – L. P. priklausantį turtą – 800 eurų buvusius jos naudojamoje (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Be to D. P. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, asmens dokumentą ir neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę: 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 13.56 val. įėjo į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 13.57 val. ir 14.21 val., neturėdamas teisės, įėjo į nerakintą D. J. darbo kabinetą Nr. 11 ir iš kabinete, prie mokytojos stalo, ant palangės buvusios rankinės pagrobė svetimą, D. J. priklausantį 252 eurų vertės turtą: 60 eurų vertės piniginę su joje buvusiais 192 eurų ir D. J. vardu išduotomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis – banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vardu išduota elektronine mokėjimo priemone – banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vardu išduota elektronine mokėjimo priemone – (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini), su užrašytomis PIN kodų kombinacijomis, D. J. asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimu bei įvairiomis nuolaidų kortelėmis.
6. Be to, D. P. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 17 d., turėdamas neteisėtai įgytą D. J. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) , su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemone - PIN kodu, 14.39 val. įdėjo šią kortelę į (duomenys neskelbtini) bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini) suvedė PIN kodo kombinaciją, taip identifikuodamas save kaip D. J., suklaidino (duomenys neskelbtini) banko elektroninę sistemą, nurodė jai išduoti 500 eurų iš D. J. sąskaitos, o bankomatui įvykdžius jo nurodymą, paėmė šiuos pinigus; po to, 14.40 val., įdėjo kortelę į (duomenys neskelbtini) bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), suvedė PIN kodo kombinaciją, taip identifikuodamas save kaip D. J., suklaidino (duomenys neskelbtini) banko elektroninę sistemą, nurodė jai išduoti 200 eurų iš D. J. sąskaitos, o bankomatui įvykdžius jo nurodymą, paėmė šiuos pinigus; po to, 14.41 val., įdėjo kortelę į (duomenys neskelbtini) bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), suvedė PIN kodo kombinaciją, taip identifikuodamas save kaip D. J., suklaidino AB „Swedbank“ banko elektroninę sistemą, nurodė jai išduoti 100 eurų iš D. J. sąskaitos, o bankomatui įvykdžius jo nurodymą, paėmė šiuos pinigus, tokiu būdu neteisėtai prisijungė prie (duomenys neskelbtini) banko informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai inicijavo ir atliko tris finansines operacijas panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei apgaule įgijo svetimą – D. J. priklausantį turtą – 800 eurų buvusius jos naudojamoje (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Be to D. P. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, ir 302 straipsnio 1 dalį tuo, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, asmens dokumentą ir neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę: 2020 m. rugsėjo 10 d., laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 13.51 val., tiksliau nenustatytu metu, įėjo į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės, įėjo į nerakintą direktoriaus pavaduotojos ugdymui R. Ž. darbo kabinetą ir iš kabinete stovėjusios rūbų spintos pagrobė svetimą, R. Ž. priklausantį 40 eurų vertės turtą: 20 eurų vertės piniginę su joje buvusiais 20 eurų ir R. Ž. vardu išduotomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini), banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini) su užrašyta PIN kodo kombinacija, L. Ž. asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei įvairiomis nuolaidų kortelėmis.
II. Apeliacinio skundo argumentai
8. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Artūras Karjakinas apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2021 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalį: D. P. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės nukentėjusiosios R. Ž. atžvilgiu) ir nuteisti 1 metų laisvės atėmimo bausme. D. P. pripažinti kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl L. Ž. asmens dokumento pagrobimo) ir nuteisti 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalimis, kaltinamajam D. P. paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir skirti galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu skirta 70 parų arešto bausme, prie pagal šį nuosprendį skiriamos subendrintos bausmės pridedant pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendį paskirtos bausmės dalį, ir D. P. nustatyti galutinę 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tenkinti R. Ž. reiškiamą civilinį ieškinį ir jai iš D. P. priteisti 210 eurų patirtai turtinei žalai atlyginti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
8.1. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad priimdamas nuosprendį apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei nepagrįstai išteisino D. P. dėl R. Ž. atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje. Prokuroro vertinimu skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl D. P. kaltumo pagrobiant R. Ž. piniginę su joje buvusiais pinigais ir dokumentais, nevertino įrodymų visumos. Todėl dėl D. P. kaltumo padarė klaidingas išvadas, kurias grindė hipotetinio pobūdžio teiginiais, atskiru ir vienpusišku dalies įrodymų vertinimu. Toks netinkamas ištirtų įrodymų vertinimas lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir sprendimo dėl kaltės priėmimą, nors byloje yra pakankamas kiekis duomenų įrodančių, kad D. P. įvykdė nusikalstamas veikas dėl kurių buvo išteisintas pirmosios instancijos teismo.
8.2. Apeliantas nurodo, kad kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, išvadą, kad D. P. neįsibrovė į R. Ž. darbo kabinetą ir nepagrobė jame buvusio nukentėjusiosios turto su dokumentais, iš esmės grindė D. P. parodymais, kad jis jokiose ugdymo įtaigose, (duomenys neskelbtini), nesilankė, o vagystes įvykdė ne jis. Vaizdo įrašo, kuris fiksuotų į (duomenys neskelbtini) patenkančius asmenis nebuvimu ir nebuvimu asmenų, kurie betarpiškai matė turtą grobiantį asmenį. Nustatęs šias tris aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad pagrobimo faktą galinčių patvirtinti objektyvių duomenų byloje nėra, kaip ir nėra galimybės paneigti kaltinamojo parodymų, jog piniginę su banko kortelėmis rado prie (duomenys neskelbtini), kurio pavadinimo ir tikslios buvimo vietos nurodyti negali. Prokuroro vertinimu, išvada dėl D. P. nekaltumo padaryta iš esmės remiantis kaltinamojo parodymais, aplinkybe, jog (duomenys neskelbtini) teritorija nėra stebima vaizdo kameromis bei klaidingu bylos įrodymų vertinimu, jog nėra duomenų liudijančių D. P. įvykdyto grobimo faktą. Taip vertindamas bylos duomenis teismas padarė eilę esminių klaidų kurios lėmė neteisingų išvadų, dėl D. P. nekaltumo, padarymą.
8.3. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą išteisinti D. P. dėl R. Ž. atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, kaip vienintelį įvykių eigos šaltinį vertino D. P. parodymus (kad jis rado piniginę) ir tokių jo parodymų pagrindu padarė išvadą, dėl jo nekaltumo. Šiuo atveju teismas nepagrįstai besąlygiškai priėmė ir kaip nepaneigiamas vertino kaltininko nurodytas įvykio eigos aplinkybes, nesiejo jų su kitais bylos duomenimis, o jo versijos nepaneigiamumą grindė vaizdo įrašo ir liudytojų nebuvimu. Todėl padarė neteisingą išvadą, kad D. P. neįsibrovė į R. Ž. darbo kabinetą ir nepagrobė jame buvusios R. Ž. piniginės su joje buvusiu turtu ir dokumentais. Apelianto nuomone, teismas buvo nenuoseklus, vertindamas D. P. parodymus, kaip teisingai perteikiančius įvykių raidą.
8.4. Skunde pažymi, kad yra akivaizdžiai matyti, kad D. P. iš esmės viso proceso metu neigė savo kaltę (taip pat ir R. Ž. epizoduose) dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo bei neteikė jokių išsamesnių parodymų. Apie R. Ž. banko kortelių įgijimo aplinkybes paaiškino tik 2021 m. gegužės 10 d. vykusio teismo posėdžio metu. Šiuo atveju pažymėtina, kad nuosprendyje teismas šiuos D. P. parodymus vertino kaip nepatikimus. Teismas, kaip gynybinę versiją vertino ir D. P. parodymus jog jokiose ugdymo įstaigose, nei (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. spalio 10 d., jis nesilankė, o vaizdo įrašuose savęs neatpažįsta. Teismas tokius D. P. paaiškinimus atmetė ir jais nesirėmė, vertindamas juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę versiją siekiant atriboti save nuo įvykių ir taip išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Taigi, nustatęs, kad D. P. parodymai nėra patikimi, jo nurodytų aplinkybių apimtį ir turinį sąlygoja teismo posėdžio metu ištirti duomenys, teismas, spręsdamas D. P. kaltės klausimą, neturėjo remtis vien kaltinamojo parodymais, o priešingai, turėjo juos vertinti kritiškai. Tačiau besąlygiškai kaip nepaneigiamą priėmė D. P. nurodytą įvykių versiją R. Ž. epizode. Nevertino jos kitų bylos duomenų visumoje. Taip nepagrįstai nuklydo nuo kritiško D. P. parodymų vertinimo R. Ž. turto ir dokumentų grobimo atveju. Tokio vertinimo nemotyvavo bei nepagrįstai, nemotyvuotai atmetė kitus bylos duomenis kurie įrodo D. P. buvimą (duomenys neskelbtini) bei pagrindžia jo kaltę, dėl R. Ž. turto ir dokumentų grobimo.
8.5. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad nors teismas ištyrė visus bylos duomenis, tačiau priimdamas sprendimus skundžiamuose epizoduose, nepagrįstai rėmėsi tik nepatikimais D. P. parodymais, nevertino įrodymų visumos, nevertino byloje esančių objektyvių duomenų, liudytojų parodymų, nemotyvuotai ir nepagrįstai atmetė liudytojos B. K. parodymus. Netinkamas B. K. parodymų vertinimas, nesiejant jų su kitais bylos duomenimis sąlygojo klaidingą teismo išvadą, kad nėra duomenų patvirtinančių, jog D. P. pateko į (duomenys neskelbtini) ir iš ten buvusio nerakinto R. Ž. kabineto pagrobė nukentėjusiajai priklausančią piniginę su pinigais, mokėjimo kortelėmis ir asmens dokumentais.
8.6. Apeliantas nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, kad apklausiama nukentėjusioji R. Ž. nurodė, jog ji dirba (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 10 d., popiet, būdama darbe, ji iš banko gavo žinutę, kad išgryninami pinigai iš jos sąskaitos. Liudydama apie įvykio dieną taip pat nurodė, kad kiemo tvarkytoja B. K. jai sakė, kad matė aukštą vyriškį, vaikščiojantį po įstaigą, prasilenkė, bet nekalbėjo. Apklausiama B. K. nurodė, kad žino, jog (duomenys neskelbtini) buvo įvykdytas nusikaltimas. Liudydama apie padarytą nusikaltimą ji nurodė, kad jis įvykdytas praėjusių metų rudenį, mėnesio neprisimena, dienos metu, apie 12 - 13 val., pirmame aukšte, prie įėjimo į baseiną, kuris yra išeinant iš pagrindinio koridoriaus į atskirą korpusą, ji matė nepažįstamą, apie 40 metų amžiaus, vyriškį ilgu juodos ar tamsiai pilkos spalvos rūbu. Gali būti, kad jis buvo užsidėjęs kepurę, tačiau nėra tikra. Taip pat nėra tikra, ar jis buvo užsidėjęs kaukę. Vyriškis buvo vidutinio ūgio, nestambaus kūno sudėjimo. Plaukų spalvos, šukuosenos ar kažkokių išskirtinių bruožų neprisimena, veido neįsidėmėjo. Asmuo dėvimą ilgą drabužį buvo atsisagstęs ir po juo vilkėjo šviesios spalvos marškinėlius. Vyriškį matė už maždaug 10 metrų nuo pavaduotojos R. kabineto, iš kurio spintos, kaip žino, dingo pinigai. Kaltinamasis, sėdintis salėje, turi panašumų su jos matytu asmeniu, tačiau ji negali teigti, kad tai tas pats asmuo. Nors teismo posėdžių protokoluose nėra tiksliai užfiksuota data kada B. K. matė asmenį, kurį apibūdino apklausoje, tačiau visiškai nepagrįsta teismo abejonė, kad nėra aišku kada ji šį asmenį matė. Tiek iš R. Ž. apklausos, tiek iš B. K. apklausos matyti, kad jos liudijo apie dieną kuomet buvo pagrobtas R. Ž. turtas. Natūralu, kad praėjus dideliam laiko tarpui liudytoja B. K. negalėjo įvardinti tikslios datos, kuomet ji matė apibūdinamą asmenį, tačiau tiek ji, tiek R. Ž. savo parodymus siejo būtent su šiuo įvykiu. Tai patvirtina ir B. K. atsakymas į teismo klausimą: „Kiek žinau į teismą esu pakviesta dėl mūsų (duomenys neskelbtini) įvykdyto nusikaltimo“.
8.7. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad vertinant B. K. parodymus kitų bylos duomenų kontekste, matyti, kad ji atpažino D. P. kaip panašų asmenį į tą kurį matė įvykio dieną (duomenys neskelbtini) („Asmuo, sėdintis salėje, turi panašumų, tačiau negaliu teigti, kad tai tas pats asmuo“). Parodžius (duomenys neskelbtini) vaizdo kamerų užfiksuotą asmenį B. K. nurodė, kad įraše užfiksuotas asmuo panašus įjos (duomenys neskelbtini) matytą vyrą. Taigi, B. K. savo darbo vietoje matytą asmenį atpažino kaip panašų į (duomenys neskelbtini) užfiksuotą asmenį (teismas nuosprendyje nustatė, kad tai D. P.). Be to, nurodė, kad jos matytas asmuo panašus ir į salėje esantį kaltinamąjį – D. P.. Nors teismas B. K. parodymus vertino kaip nepakankamus siekiant pagrįsti D. P. buvimą (duomenys neskelbtini), tačiau neatsižvelgė į tai, jog teismo posėdžio metu vertindama kelis šaltinius B. K. nurodė, kad įvykio dieną jos matytas asmuo panašus į D. P.. Teismas pripažindamas tokius B. K. parodymus kaip nepakankamus nenurodė jokių asmeninių B. K. savybių, ar kitų aplinkybių kurios leistų abejoti jos gebėjimu atpažinti vaizdo įrašuose užfiksuotą asmenį, jį palyginti su gyvai pamatytu asmeniu ir juos atskirti. Šiuo atveju pastebėtina, kad teismas byloje vertino ne tik B. K. gebėjimą atpažinti bet ir liudytojų D. J. bei G. B., o šių liudytojų parodymais ir nurodytomis aplinkybėmis atpažįstant D. P. grindė išvadas, dėl D. P. kaltumo. Vertinant paminėtų liudytojų įvardintus požymius kuriais jos apibūdino ir atpažino matytą kaltininką, juos lyginant tarpusavyje bei su byloje esančius objektyviais duomenimis matyti, kad B. K. įvardinti požymiai visiškai sutampa su šiais duomenimis.
8.8. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad apklausiama B. K. nurodė, kad matė nepažįstamą žmogų ilgu „apsirengimu“, kepure, o veido neprisimena. Tuo metu jai tik įstrigo asmens dėvimas ilgas drabužis, kuris galėjo būti juodos ar tamsiai pilkos spalvos. Kitų drabužių detalių neprisimena. Gali būti, kad buvo užsidėjęs kepurę, tačiau nėra tikra. Taip pat nėra tikra, ar jis buvo užsidėjęs kaukę. Tai buvo apie 40 metų amžiaus vyriškis, vidutinio ūgio, nestambaus kūno sudėjimo, plaukų spalvos ar šukuosenos neprisimena. Asmenį, kuris už ją buvo aukštesnis, matė iš priekio. Jei neklysta, asmuo dėvimą ilgą drabužį buvo atsisagstęs ir po juo vilkėjo šviesios spalvos marškinukus. Sprendžiant pagal tai, jog tuo metu buvo karantinas, asmuo turėjo būti užsidėjęs kaukę. Asmuo, sėdintis salėje, turi panašumų, tačiau negaliu teigti, kad tai tas pats asmuo. Tai buvo praeitų metų rudenį, mėnesio neprisimena, dienos metu apie 12-13 val. Tą žmogų matė prie įėjimo į baseiną, kuris yra išeinant iš pagrindinio koridoriaus į atskirą korpusą. Jį matė tik įėjus į baseino koridorių, kuriame yra pagalbinės patalpos - persirengimo kambarys. Įstaigos pagrindiniame koridoriuje po kaire yra pavaduotojos kabinetas. Tą asmenį matė už kokių 10 metrų. Toje vietoje, kurioje matė svetimą žmogų, šiaip žmonės nevaikšto, nes pagrindinis įėjimas yra priešingoje pusėje. Iš šių parodymų matyti, kad B. K. įvardintas laikas kuomet ji matė apibūdintą asmenį atitinka įvykdyto grobimo laiką, apie 12-13 val., atitinka nurodyta vieta – 10 metrų nuo pavaduotojos kabineto (iš kurio dingo turtas). Matyto asmens apibūdinimas: apie 40 metų, vidutinio ūgio, ilgu apdaru, atitinka kitų liudytojų pateiktą apibūdinimą bei vaizdo kamerų užfiksuotą vaizdą. Lyginant su kitais duomenimis matyti, kad nurodytas matyto asmens elgesys ugdymo įstaigoje, atitinka kitų proceso dalyvių pateiktą informaciją bei objektyvius duomenis, kuriais teismas identifikavo D. P..
8.9. Apklausiama liudytoja G. B. nurodė, kad asmenį atpažino iš aprangos detalių, matytų vaizdo įraše – vyriškis vilkėjo tamsias kelnes, pusilgį paltą, avėjo juodus batus, buvo užsidėjęs veido kaukę. Taip pat šį asmenį atpažino iš išskirtinės eisenos – linguojančios, didelių žingsnių, bei ūgio, veido bruožiu žmogus buvo aukšto ūgio, apie 1,85 m, jo plaukai buvo tamsūs, truputį žilstelėję, raukšlėta kakta. Liudytoja D. J. nurodė, kad ji matė apie 45-50 metų amžiaus vyriškį, maždaug 175 cm ūgio, dėvintį paltą ir užsidėjusį veido kaukę, šį vyrą ji atpažino kaip teismo posėdžių salėje buvusį kaltinamąjį. Liudytoja R. Ž. nurodė, kad B. K. sakė, kad matė aukštą vyrą prie jos kabineto. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti užfiksuoto asmens požymiai: vilkintis prasegtą tamsią pusilgę striukę, po ja pasivilkęs šviesius marškinius. 2020 m. spalio 12 d. apžiūrint vaizdo įrašą užfiksuota, kad bankomate (duomenys neskelbtini), finansines operacijas atlieka vyras, trumpai kirptų plaukų, apsirengęs juodą pusilgę striukę, juodomis kelnėmis, apsiavęs juodus batus, ant veido užsidėjęs nosį ir burną dengiančią veido kaukę. Šiuos duomenis, kuriais remiantis teismas identifikavo D. P., palyginus su B. K. pateiktu apibūdinimu matyti, kad apranga (drabužio spalva, ilgis, modelis, dėvėjimo būdas (prasegtas)), asmens ūgis, amžius sutampa tarpusavyje bei sutampa su D. P. požymiais, užfiksuotais jo sulaikymo metu. B. K. įvardinti smulkūs neatitikimai dėl vilkėtų marškinių spalvos ar netikslumai teismui ir R. Ž. nurodant matyto asmens ūgį, paaiškinami ilgu laiko tarpu nuo įvykio iki jos apklausos teisme. Be to ji nurodė jog nėra tikra dėl marškinių spalvos. Taip pat atkreipia dėmesį, kad be D. P. išvaizdos požymių, byloje nustatytos objektyvios aplinkybės atitinka D. P. veikimo modelį. Teismas nustatė, kad D. P. pasinaudodamas R. Ž. banko kortele, bankomate, (duomenys neskelbtini), išgrynino ir pasisavino R. Ž. sąskaitoje buvusius pinigus. Objektyviai nustatyta, kad tai buvo padaryta 2020 m. rugsėjo 10 d., 13.51 val. Iš bylos duomenų matyti, kad kaskart D. P. išėjęs iš ugdymo įstaigos vykdavo į artimiausią bankomatą kur pasinaudodamas pagrobta kortele išgrynindavo ir pasisavindavo nukentėjusiųjų sąskaitose esančius pinigus. Nors R. Ž. atveju nėra tiksliai nustatytas jo buvimo (duomenys neskelbtini) laikas, bet liudytojų įvardintas laikas, apie 13 val., atitinka kituose epizoduose objektyviai užfiksuotas aplinkybes, jog ugdymo įstaigose D. P. lankėsi neužilgo iki gryninant pinigus bankomate.
8.10. Apelianto vertinimu, sugretinus aptartus, nagrinėjamam klausimui reikšmingus duomenis, matyti, kad visi jie vieni kitus papildo, atitinka, tarp jų nėra prieštaravimų, todėl yra pagrindas išvadai, jog 2020 m. rugsėjo 10 d., apie 13 vai., būtent D. P. neteisėtai pateko į R. Ž. kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė jos piniginę sujoję buvusiais pinigais ir dokumentais. Todėl keistina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, naikintinas sprendimas pašalinti D. P. inkriminuotas aplinkybes, jog jis 2020 m. rugsėjo 10 d., laikotarpyje nuo 8 val.. iki 13.51 val., tiksliau nenustatytu metu, įėjo į (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės, įėjo į nerakintą direktoriaus pavaduotojos ugdymui R. Ž. darbo kabinetą ir iš kabinete stovėjusios rūbų spintos pagrobė svetimą, R. Ž. priklausantį turtą ir asmens dokumentą. Naikintini sprendimai išteisinti D. P., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės nukentėjusiosios R. Ž. atžvilgiu) ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl L. Ž. asmens dokumento pagrobimo), D. P. dėl šių veikų pripažįstant kaltu ir paskiriant bausmę. Pažymi, kad prokuroras teisiamojo posėdžio metu pasisakė dėl bausmės D. P. skyrimo, bei dėl R. Ž. reiškiamo civilinio ieškinio, todėl apeliaciniame skunde tai nėra kartojama.
9. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo jį išteisinti dėl L. P. epizodo, panaikinti jam 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnyje, 215 straipsnyje,198 straipsnyje inkriminuotas nusikalstamas veikas ir sumažinti jam bausmę, apsiribojant jau įvykdytos bausmės dalimi.
9.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad prisipažino, kad rado piniginę su kortele ir pin kodu, gailisi padaręs nusikaltimą, atlygins žalą.
9.2. Dėl L. P. pažymi, kad šio nusikaltimo nepadarė, nebuvo (duomenys neskelbtini), jokių pinigų nuo bankomato nenuėmė. Nurodo, kad ekspertai nenustatė, jog nuotraukoje ir prie bankomato yra jis. D. P. vertinimu, jis buvo nuteistas išvadas grindžiant prielaidomis.
9.3. Pažymi, kad teismas neteisingai nurodė, kad jis išsižadėjo ankstesnio prisipažinimo, kai išsamiau susipažino su bylos medžiaga, t. y specialisto išvada. Pažymi, jog reikia atkreipti dėmesį į datas kada jis gavo specialisto išvadą, o kada jis pasakė, kad nepadarė nusikaltimo.
9.4. Atkreipia dėmesį, kad prokuroras neteisingai nurodė, kad jis nepalaiko ryšių su artimaisiais ir neturi deklaruotos gyvenamosios vietos. Pažymi, kad neteisingai nurodyta, jog jo teistumai nėra išnykę, nors teistas buvo tik prieš 6 metus. Nurodo, kad būdamas uždarytas neturi nei vienos nuobaudos, turi paskatinimą, nekonfliktuoja su pareigūnais ir elgiasi gerai. Pažymi, kad jo mamai blogai su sveikata ir nori greičiau grįžti namo, padėti prie ūkio.
10. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė D. P. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o D. P. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
11. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Karjakino apeliacinis skundas tenkinamas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendis dalyje, kurioje D. P. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės nukentėjusiosios R. Ž. atžvilgiu) ir dalyje, kurioje išteisintas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl L. Ž. asmens dokumento pagrobimo) keičiamas bei keičiamas bausmių bendrinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu). Taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl vagystės nukentėjusiosios R. Ž. atžvilgiu ir L. Ž. asmens dokumento pagrobimo
12. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Pažymėtina, kad įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010 ir kt.).
13. Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.
14. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kurioje D. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį išteisintas. Nurodo, kad teismas, vertindamas dėl šios veikos byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias BPK 20 straipsnio nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas ir byloje priėmė neteisingą procesinį sprendimą.
15. Byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, Nr. 2K-440/2010, Nr. 2K-309/2011).
16. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje esančius įrodymus, pritariant prokuroro apeliacinio skundo argumentams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus pažeidė BK 20 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo, vertino byloje esančius įrodymus atsietai, nenuosekliai, nelygino visumos byloje esančių duomenų ir skundžiamu nuosprendžiu D. P. nepagrįstai išteisino pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, naujai įvertinusi byloje esančių faktinių duomenų visumą, konstatuoja, kad :
Žemesnės instancijos teismas
D. P., įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, asmens dokumentą ir neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę: 2020 m. rugsėjo 10 d., laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 13.51 val., tiksliau nenustatytu metu, įėjo į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės, įėjo į nerakintą direktoriaus pavaduotojos ugdymui R. Ž. darbo kabinetą ir iš kabinete stovėjusios rūbų spintos pagrobė svetimą, R. Ž. priklausantį 40 eurų vertės turtą: 20 eurų vertės piniginę su joje buvusiais 20 eurų ir R. Ž. vardu išduotomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini), banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini) su užrašyta PIN kodo kombinacija, L. Ž. asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei įvairiomis nuolaidų kortelėmis.
17.1. D. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamų veikų nepripažino visiškai. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis D. P. tvirtino, jog jokiose (duomenys neskelbtini) įstaigose (duomenys neskelbtini) nesilankė, vagystes įvykdė ne jis, o svetimą turtą – nukentėjusiajai R. Ž. priklausančią piniginę su svetimu asmens dokumentu bei banko kortelėmis rado prie kažkokio (duomenys neskelbtini), kurio pavadinimo ir tikslios buvimo vietos nežino, nes yra ne (duomenys neskelbtini) gyventojas (t. 4, b. l. 132).
17.2. Nukentėjusioji R. Ž. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. popiet, būdama darbe, posėdžio metu, ji iš banko gavo žinutę, kad išgryninami pinigai iš jos sąskaitos. Grįžusi į savo kabinetą, esantį prie pagrindinio įėjimo, iš centrinio įvažiavimo, pamatė, kad jos rankinėje, kuri buvo laikoma nerakintoje dokumentų spintoje, nebėra piniginės. Tada gavo dar vieną žinutę, kad antrą kartą išgryninti pinigai. Banko žinutėje buvo nurodyta, jog pinigai išgryninti bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini). Tą dieną iš kabineto ji buvo išėjusi 2-3 kartus, išeidama kabinetą palikdavo neužrakintą. Pirmą kartą ji iš kabineto išėjo apie 10.00-10.30 val., antrą kartą - apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) nei išorėje, nei viduje vaizdo kameromis nestebimas. (duomenys neskelbtini) kiemo tvarkytoja B. K. jai sakė, kad matė aukštą vyriškį, vaikščiojantį po įstaigą, prasilenkė, bet nekalbėjo.
17.3. Liudytoja B. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad praėjusių metų rudenį, mėnesio neprisimena, dienos metu apie 12-13 val. pirmame aukšte, prie įėjimo į baseiną, kuris yra išeinant iš pagrindinio koridoriaus į atskirą korpusą, ji matė nepažįstamą apie 40 metų amžiaus vyriškį ilgu juodos ar tamsiai pilkos spalvos rūbu. Vyriškis buvo vidutinio ūgio, nestambaus kūno sudėjimo. Asmuo dėvimą ilgą drabužį buvo atsisagstęs ir po juo vilkėjo šviesios spalvos marškinėlius. Vyriškį matė už maždaug 10 metrų nuo pavaduotojos R. kabineto, iš kurio spintos, kaip žino, dingo pinigai. Parodė, kad D. P., turi panašumų su jos matytu asmeniu, tačiau ji negali teigti, kad tai tas pats asmuo (t. 4, b. l. 151).
17.4. Liudytoja G. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji asmenį atpažino iš veido bruožų, ūgio bei aprangos detalių, matytų vaizdo įraše – vyriškis vilkėjo tamsias kelnes, pusilgį paltą, avėjo juodus batus, buvo užsidėjęs veido kaukę. Taip pat šį asmenį atpažino iš išskirtinės eisenos - linguojančios, didelių žingsnių. Abejonių, kad tai galėtų būti ne tas žmogus jai nekilo nei asmens sulaikymo, nei apklausos teisme metu (t. 4, b. l. 171).
17.5. D. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad netoli berniukų tualeto prie lango stovintį žilstelėjusį, apie 45-50 metų amžiaus, maždaug 1,75 m ūgio vyriškį su paltu ir veido kauke. Sprendžiant iš bruožų nuo veido kaukės link viršugalvio, D. P. yra tas pats asmuo, kurį ji matė mokykloje, tik plaukai tuo metu gal šiek tiek ilgesni buvo nei dabar (t. 4, b. l. 110-111).
17.6. Iš byloje esančio vaizdo įrašo iš (duomenys neskelbtini), kurio apžiūra užfiksuota 2020 m. spalio 5 d. apžiūros protokole (nuosprendžio 17 punktas), nustatyta, jog minėtas pinigų sumas – 100, 50 ir 20 eurų, (duomenys neskelbtini)2020 m. rugsėjo 10 d. 13.48-13.51 val. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. Ž. vardu išduota banko mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini), su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemone – PIN kodu, išėmė ne R. Ž., kuriai elektroninė mokėjimo priemonė (duomenys neskelbtini) banko, kaip eminento, buvo išduota, o kitas asmuo, kuriam ši kortelė buvo svetima. Minimuose vaizdo įrašuose matyti, jog 2020 m. rugsėjo 10 d., nuo 13:47:16 val. iki 13:51:10 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) bankomato buvo priėjęs vyras, vilkintis juodos spalvos paltu, juodomis kelnėmis, juodais batais, ant veido užsidėjęs šviesią apsauginę kaukę.
18. Vertinant visumą duomenų nustatyta, kad išteisintasis D. P. 2020 m. rugsėjo 10 d., laikotarpyje nuo 8 val. iki 13.51 val., tiksliau nenustatytu metu, įėjo į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės, įėjo į nerakintą direktoriaus pavaduotojos ugdymui R. Ž. darbo kabinetą ir iš kabinete stovėjusios rūbų spintos pagrobė svetimą, R. Ž. priklausantį turtą ir asmens dokumentą. Faktą, kad nuteistasis įėjo į nerakintą R. Ž. kabinetą ir pagrobė svetimą turtą ir asmens dokumentą patvirtina aukščiau aptarti liudytojų parodymai.
19. Vertinant B. K. parodymus kitų bylos duomenų kontekste, matyti, kad ji atpažino D. P. kaip panašų asmenį į tą kurį matė įvykio dieną (duomenys neskelbtini). Be to, parodžius (duomenys neskelbtini) vaizdo kamerų užfiksuotą asmenį B. K. nurodė, kad įraše užfiksuotas asmuo panašus į jos (duomenys neskelbtini) matytą vyrą (4 t., b. l. 154). Taigi, B. K. savo darbo vietoje matytą asmenį atpažino kaip panašų į (duomenys neskelbtini) užfiksuotą asmenį. Apklausiama liudytoja G. B. parodė, kad asmenį atpažino iš aprangos detalių, matytų vaizdo įraše – vyriškis vilkėjo tamsias kelnes, pusilgį paltą, avėjo juodus batus, buvo užsidėjęs veido kaukę. Taip pat šį asmenį atpažino iš išskirtinės eisenos – linguojančios, didelių žingsnių, bei ūgio, veido bruožiu žmogus buvo aukšto ūgio, apie 1,85 m, jo plaukai buvo tamsūs, truputį žilstelėję, raukšlėta kakta. Liudytoja D. J. nurodė, kad ji matė apie 45-50 metų amžiaus vyriškį, maždaug 175 cm ūgio, dėvintį paltą ir užsidėjusį veido kaukę, nuteistąjį pirmosios instancijos posėdžio metu ji pažino. Liudytoja R. Ž. nurodė, kad B. K. sakė, kad matė aukštą vyrą prie jos kabineto.
20. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pripažindamas B. K. parodymus kaip nepakankamus nenurodė jokių asmeninių B. K. savybių, ar kitų aplinkybių kurios leistų abejoti jos gebėjimu atpažinti vaizdo įrašuose užfiksuotą asmenį, jį palyginti su gyvai pamatytu asmeniu ir juos atskirti. Taip pat pažymėtina, jog vertinant liudytojų įvardintus požymius kuriais apibūdino ir atpažino matytą kaltininką, juos lyginant tarpusavyje bei su byloje esančius objektyviais duomenimis matyti, kad B. K. įvardinti požymiai visiškai sutampa su šiais duomenimis.
21. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti užfiksuoto asmens požymiai: vilkintis prasegtą tamsią pusilgę striukę, po ja pasivilkęs šviesius marškinius, taip pat atitiko liudytojų parodymuose užfiksuotus nuteistojo požymius. Be to 2020 m. spalio 12 d. apžiūrint vaizdo įrašą užfiksuota, kad bankomate (duomenys neskelbtini), finansines operacijas atlieka vyras, trumpai kirptų plaukų, apsirengęs juodą pusilgę striukę, juodomis kelnėmis, apsiavęs juodus batus, ant veido užsidėjęs nosį ir burną dengiančią veido kaukę. Šie duomenys, kuriais remiantis identifikuotas D. P., palyginus su B. K. pateiktu apibūdinimu matyti, kad yra neprieštaringi. Apranga (drabužio spalva, ilgis, modelis, dėvėjimo būdas (prasegtas)), asmens ūgis, amžius sutampa tarpusavyje, bei sutampa su D. P. požymiais, užfiksuotais jo sulaikymo metu. Matyto asmens apibūdinimas: apie 40 metų, vidutinio ūgio, ilgu apdaru, atitinka kitų liudytojų (G. B. pateiktą apibūdinimą bei vaizdo kamerų užfiksuotą vaizdą).
22. Be kita ko, liudytoja B. K. parodė, kad nepažįstamą asmenį matė dienos metu apie 12-13 val. pirmame aukšte, prie įėjimo į baseiną, kuris yra išeinant iš pagrindinio koridoriaus į atskirą korpusą. Tą asmenį matė už kokių 10 metrų. Toje vietoje, kurioje matė svetimą žmogų, šiaip žmonės nevaikšto, nes pagrindinis įėjimas yra priešingoje pusėje. Taigi, iš šių parodymų matyti, kad B. K. įvardintas laikas kuomet ji matė apibūdintą asmenį atitinka įvykdyto grobimo laiką, apie 12-13 val., taip pat atitinka ir nurodyta vieta – 10 metrų nuo pavaduotojos kabineto bei laiką, atitinkantį atstumui iki bankomato, kuomet buvo nuimti pinigai, t. y. 13.48 val.-13.51 val.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sugretinus aptartas faktines byloje esančias aplinkybes, matyti, kad jos papildo vieną kitą, taip pat atitinka, tarp jų nėra prieštaravimų. Nuteistojo versija, jog jis jokiose ugdymo įstaigose (duomenys neskelbtini) nesilankė, o nukentėjusiajai R. Ž. priklausančią piniginę su svetimu asmens dokumentu bei banko kortelėmis rado prie kažkokio (duomenys neskelbtini), kurio pavadinimo ir tikslios buvimo vietos negalėjo pasakyti, vertinama kaip siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl prieinama prie išvados, jog 2020 m. rugsėjo 10 d., apie 13 val., būtent D. P. neteisėtai pateko į R. Ž. kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė jos piniginę su joje buvusiais pinigais ir dokumentais. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės dėl D. P. išvaizdos požymių, jo veikimo modelio nusikaltimo vietose yra pagrindas išvadai, jog 2020 m. rugsėjo 10 d., apie 13 val., būtent D. P. neteisėtai pateko į R. Ž. kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė jos piniginę su joje buvusiais pinigais ir dokumentais.
24. Dėl dokumentų pagrobimo atsižvelgiant į tai, kad D. P. pagrobdamas nukentėjusiajai priklausančią piniginę, kurioje buvo L. Ž. asmens tapatybės kortelė bei banko mokėjimo kortelės, kuriomis vėliau pasinaudojo banko mokėjimo kortelėmis, darytina išvada, kad piniginėje matė ir L. Ž. asmens tapatybės kortelę, kurią pagrobė kartu su pinigine ir joje esančiu turiniu, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuotina pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.
25. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visuma byloje esančių faktinių duomenų patvirtina, jog D. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiosios R. Ž. atžvilgiu).
Dėl bausmės
26. Bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
26.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant D. P. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgiama į tai, kad pastarasis padarė du apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, teistumui išnykus, daug kartų teistas užsienio valstybėse, taip pat ir už vagystes. Pagal LITEKO duomenis, po aptariamos nusikalstamos veikos įvykdymo, D. P. 2021 m. gegužės 3 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 70 parų arešto bausme (t. 3, b. l. 7-39), 17 kartų baustas administracine tvarka už vagystes iš parduotuvių, turi galiojančių nuobaudų (t. 3, b. l. 40-52), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t.3, b. l. 5).
26.2. Įvertinus visas minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžiama, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. P. už padarytas nusikaltimas veikas laisvės atėmimo bausmes, jų dydžius nustatant mažesnius nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. Skirtinos bausmės, teisėjų kolegijos vertinimu, nebus per griežtos ar neproporcingos atliktų neteisėtų veiksmų pobūdžiui ir nuteistojo asmenybei. Taikyti BK 62 straipsnio nuostatų nėra pagrindų visumos, o taikyti BK 54 straipsnio nuostatas netikslinga, kadangi skiriamos bausmės aiškiai neprieštarauja teisingumo principui.
26.3. Kadangi skiriama bausmė už nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį, todėl naikinamas pirmosios instancijos teismo bausmių bendrinimas ir, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinamos iš naujo.
Dėl civilinio ieškinio
27. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 210 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 20-21, 53). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. Ž. detalizavo, jog šią žalą sudaro: piniginės vertė – 20 eurų, piniginėje buvę grynieji pinigai - 20 eurų ir nuo jos sąskaitos nuimti 170 eurų. Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusioji R. Ž. dalį nurodytos turtinės žalos patyrė dėl kaltinamojo D. P. nusikalstamų veiksmų, kurie pasireiškė pinigų – iš viso 170 eurų iš R. Ž. sąskaitos nuėmimu, dėl to R. Ž. patyrė 170 eurų turtinį nuostolį. Apeliacinė instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius, kad D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, iš kurios kildinama 40 eurų turtinė žala R. Ž., todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, keičiama (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir R. Ž. civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, padidinant nukentėjusiajai priteistinos sumos dydį iki 210 Eur.
Dėl L. P. epizodo
28. D. P. apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnį, 215 straipsnį, 198¹ straipsnį (nukentėjusiosios L. P. epizodas) bei paskirta galutine bausme.
29. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, dar kartą įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad D. P. kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnyje, 215 straipsnyje,198¹ straipsnyje (dėl L. P. epizodo) numatytas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais bei skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais. Šiaulių apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl D. P. pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnį, 215 straipsnį, 198¹ straipsnį (nukentėjusiosios L. P. epizodas).
29.1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį aptariamoje dalyje, atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė kaltinančius D. P. bylos duomenis, tinkamai išanalizavo visas įvykio aplinkybes ir, įvertinęs byloje esamų įrodymų patikimumą ir pakankamumą, motyvuotai atmetė nuteistojo keltą versiją, neva jokiose (duomenys neskelbtini) įstaigose (duomenys neskelbtini) jis nesilankė, piniginę su kortele ir pin kodu rado ir pinigų nenuėmė.
29.2. Vieninteliai argumentai, kuriais nuteistasis neigia kaltę, iš esmės yra tie patys, kuriais buvo remiamasi ir apylinkės teisme, t. y. jog L. P. priklausančią piniginę rado. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nuteistojo nurodomais skunde argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl D. P. kaltės pagrobus svetimą, L. P. priklausantį turtą bei tą pačią dieną neteisėtai įgijus L. P. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, kurią įdėjus į bankomatą, suvedus PIN kodo kombinaciją, taip identifikuodamas save kaip L. P. suklaidino banko elektroninę sistemą ir iš L. P. sąskaitos paėmė pinigus, tokiu būdu neteisėtai prisijungė prie (duomenys neskelbtini) banko informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai inicijavo ir atliko tris finansines operacijas panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei apgaule įgijo svetimą – L. P. priklausantį turtą.
29.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, D. P. kaltę padarius nusikalstamas veikas patvirtina byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai. Nukentėjusioji L. P. pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. apie 13.20 val. ji buvo išėjusi darbiniais klausimais iš savo kabineto į vadovo kabinetą, grįžo apie 13.40 val., kabinetą buvo palikusi neužrakintą. 13.52 val. į savo telefoną ji gavo SMS žinutę, kad iš jos sąskaitos nuskaityta 500 eurų, po kelių sekundžių gavo dar vieną SMS, kad nuskaityta dar 200 eurų. Patikrinusi nerakintą spintą, rankinėje neberado piniginės. Piniginėje buvo (duomenys neskelbtini) banko kortelė, jos asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, mašinos techninis pasas, dar buvo 15 eurų grynais, nuolaidų kortelės. Viename iš piniginės skyrių buvo banko kortelės kodas. Peržiūrėjus vaizdo kameras, kur buvo padarytas laikinas įėjimas iš (duomenys neskelbtini), nurodė, kad 13.26 val. į įstaigą įėjo jai nepažįstamas 45- 50 metų amžiaus, apie 170-180 cm ūgio, trumpų plaukų, juodu puspalčiu žmogus su kauke, kuris išėjo 13.32 val. Vėliau socialiniuose tinkluose ji matė vaizdo įrašą, kur tas pats asmuo, atėjęs į mokyklą prie durų klausosi ar yra kas kabinetų viduje. Kad tai tas pats asmuo, ji atpažino iš asmens kūno sudėjimo ir aprangos – asmuo vilkėjo juodą puspaltį (t. 4, b. l. 86-87).
29.4. 2020 m. rugsėjo 23 d. apžiūros protokolu užfiksuota L. P. 2020 m. rugsėjo 17 d. pateiktų (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 14 d. apsaugos kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo dokumente pavadinimu „File20200914080216“ matoma kaip vaizdo įrašo kairiajame apatiniame kampe nurodytu laiku – „2020.09.14“ nuo 13:27:58 val. į pastatą įeina vyras, kuris apsirengęs tamsiomis kelnėmis, tamsia pusilge striuke, apsiavęs juodais batais. Nuo 13:32:55 val., kai tas pats vyras išeina iš (duomenys neskelbtini), matosi, kad vyriškis po striuke vilki šviesius marškinius, yra užsidėjęs nosį ir burną dengiančią kaukę (t. 1, b. l. 154-158).
29.5. 2020 m. spalio 22 d. apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų iš (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Vaizdo įraše „VD38_20200914132900_20200914141008“ matosi bendras prekybos centro (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto, prie informacijos, vaizdas 2020 m. rugsėjo 14 d. Šiame vaizdo įraše jame nurodytu laiku 13:56:54 val. užfiksuota kaip prie bankomato, esančio arčiau kolonos prieina vyras, apsirengęs šviesios spalvos marškiniais, tamsios spalvos kelnėmis, vilkintis tamsios spalvos pusilgį paltą, kurį yra atsisegęs, avi tamsios spalvos batais. Vaizdo įrašo laiku 13:56:56 val. šis vyras įdeda į bankomatą kortelę ir spaudo bankomato mygtukus iki 14:00:17 val., tuo laiku nueina nuo bankomato. Šio vaizdo įrašo laikas nesutampa keliomis minutėmis su pinigų išėmimo operacijų iš bankomato laiku (t. 1, b. l. 163-164);
29.6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, minėti įrodymai, priešingai nei teigia apeliantas, neabejotinai patvirtina, kad būtent jis (D. P.), o ne kitas asmuo įvykdė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios matyto (duomenys neskelbtini) nepažįstamo asmens išvaizdos apibūdinimas sutampa su vaizdo įrašuose užfiksuoto asmens išvaizda. Dar daugiau, kompaktinėje plokštelėje esančiuose vaizdo įrašuose, fiksuojančiuose taip pat ir kitus įėjimus į (duomenys neskelbtini), neužfiksuota kitų asmenų, nuo 13.00 iki 14.00 val. įėjusių į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ar iš jo išėjusių. Pažymėtina, jog vyro, matomo vaizdo įraše 2020 m. rugsėjo 14 d. 13:27:58 val. įėjusio į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 13:32:55 val. iš jo išėjusio, bei vyro nufilmuoto vaizdo įrašuose 2020 m. rugsėjo 14 d. apie 13.50-14.00 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) bankomato, aprangos detalės (avalynės ir drabužių spalva, ilgis, modelis) bei kiti išorės požymiai – kūno sudėjimas ir ūgis, plaukų ilgis ir spalva, kaktos aukštis ir kt. sutampa tarpusavyje bei sutampa su D. P. išorės požymiais, užfiksuotais jo sulaikymo metu (duomenys neskelbtini) apskrities VPK tyrėjos G. B. padarytoje jo nuotraukoje, išskyrus vieną aprangos elementą - po pusilgiu tamsios spalvos viršutiniu drabužiu (švarku/striuke) vilkimų marškinių spalva – iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gautuose vaizdo įrašuose vyras užfiksuotas vilkintis baltos spalvos marškinius, o 2020 m. spalio 10 d. D. P. nufotografuotas vilkintis tamsios spalvos marškinius, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog D. P. sulaikytas ne tą pačią dieną, kada įvykdytos nusikalstamos veikos, todėl natūralu, kad marškinių spalvos neatitinka. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į laiką, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra nutolę vienas nuo kito dideliu atstumu. 13:27:58 (duomenys neskelbtini) kameromis užfiksuotas asmuo ir 13:56:56 laiku vaizdo įraše, prie bankomato iš (duomenys neskelbtini) fiksuotas asmuo, pagrįstai spręsta, jog realiai galėjo būti šiose vietose vienas ir tas pats asmuo – D. P.. Be to, kaip jau buvo aukščiau minėta, D. P. išvaizdos požymiai, taip pat jo veikimo modelis nusikaltimo vietose pagrobiant turtą ir iš karto pasisavintos kito asmens vardu išduotos elektroninės mokėjimo priemonės – mokėjimo kortelės su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemone – PIN kodu panaudojimas, atitinka byloje surinktuose ir ištirtuose įrodymuose nurodomą asmenį.
30. Apeliaciniame skunde D. P. nurodo, kad teismas neteisingai nurodė, jog jis atsisakė ankstesnio prisipažinimo. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu D. P. kaltės dėl jam šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino visiškai (3 t., b. l. 68-70, 85-87,94-96). Teisminio nagrinėjimo metu D. P. kaltu prisipažino iš dalies. 2021 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog pasinaudojo viena banko kortele. Tačiau kitame teismo posėdyje - 2021 m. gegužės 10 d. D. P. savo parodymus pakeitė – dėl 2021 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nurodė, kad nusikaltimo, kuriame asmuo vilkintis baltus marškinius, iš bankomato nuėmė pinigus, jis nepadarė. Prisipažįsta, kad nuėmė pinigus iš bankomato, kuriame užfiksuotas jo veidas. Iš rastos banko kortelės pinigus jis nuėmė dideliame prekybos centre, tačiau jis yra ne miesto centre. Jo pavadinimo nežino, jis yra miesto pakraštyje, o (duomenys neskelbtini) minėjo galvodamas, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). Tokius padrikus ir nekonkrečius parodymus, tai prisipažįstant, tai atsisakant prisipažinti bei keičiant nuteistojo nurodomas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai.
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad anksčiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto padarytų nusikalstamų veikų, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas konstatuojant, kad D. P. veiksmuose yra nagrinėjamų nusikalstamų veikų požymių visuma. D. P. padaryta veika kvalifikuota teisingai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą, 214 straipsnio 1 dalį, kaip elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtas įgijimas, bei 302 straipsnio 1 dalį, kaip asmens dokumento pagrobimas. D. P. veiksmai dėl neteisėtai įgytos L. P. vardu išduotos elektroninės mokėjimo priemonės – (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelės su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemone – PIN kodu panaudojimo trims finansinėms operacijoms atlikti, (duomenys neskelbtini) banko elektroninei sistemai identifikuojant save kaip L. P., ir tokiu būdu apgaule įgyjant L. P. priklausantį turtą – 800 Eur buvusius jos naudojamoje (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje, įvertinus užvaldyto turto vertę, atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad D. P. kaltė įrodyta visiškai ir padarytos nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos.
32. Dėl kitų D. P. apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, kadangi jie grindžiami subjektyvia apelianto nuomone, prielaidomis, kurie neturi jokios įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui, jame padarytų išvadų pagrįstumui ar kaltei pagrįsti. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K 296 788/2017).
33. Nuteistajam D. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamas veikas atitinka įstatymo reikalavimus (BK 54 straipsnis), nacionalinę teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, bausmės skyrimo pagrindus ir paskyrė tinkamą bausmę, kuri nėra aiškiai neteisinga ar per griežta ir, teisėjų kolegijos nuomone, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą bei BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Švelninti paskirtą bausmę ar skirti kitą bausmės rūšį apelianto skunde nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo, todėl atsižvelgiant į tai, kad D. P. apeliacinis skundas atmetamas, mažinti skunde prašomą bausmę, bei subendrintą galutinę bausmę, nėra pagrindo.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
34. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. lapkričio15 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš D. P. 19 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato M. Švažo nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
34.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).
34.2. EŽTT (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.
34.3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį apskundė nuteistasis D. P.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis D. P. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą D. P. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 19 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 3, 4 dalimis
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio dalį, kuria D. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės nukentėjusiosios R. Ž. atžvilgiu) ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl L. Ž. asmens dokumento pagrobimo) išteisintas, neįrodžius, kad D. P. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio dalį, kuria D. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6, ir paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta 70 parų arešto bausme.
D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios R. Ž. atžvilgiu) ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 1 metams.
D. P. pripažinti kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl L. Ž. asmens dokumento pagrobimo) ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalimis, D. P. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje (nukentėjusiosios R. Ž. atžvilgiu), 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš (duomenys neskelbtini)), 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje,, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiosios L. P. atžvilgiu), 178 straipsnio 2 dalyje ((duomenys neskelbtini)), 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (D. J. atžvilgiu) padarymą, apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir D. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta 70 parų arešto bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir D. P. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 3 metams 1 mėnesiui.
Nukentėjusiosios R. Ž. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu iš D. P. priteistą nukentėjusiajai R. Ž. 170 Eur turtinę žalą padidinti iki 210 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų).
Iš nuteistojo D. P. už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą išieškoti 19 Eur (devyniolika eurų) valstybės naudai.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.