Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-655-642/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-06
Bylos Nr.: e2A-655-642/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-38-3-00241-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
Ieškovas: A. Š.
Atsakovas: M. B.

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.3Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-655-642/2022Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00241-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.3; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. ir atsakovo M. B. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui M. B. dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Š. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. B. 22 587,57 Eur nuostolius, 217,83 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2017 m. spalio 1 d. tarp A. Š. ir M. B. buvo sudaryta panaudos sutartis, kuria buvo susitarta dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio plotas 16,70 ha, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neatlygintino naudojimosi iki 2019 m. spalio 31 d. Atsakovas iki panaudos sutarties termino pabaigos neinformavo, kad ketina nepratęsti ir (ar) nutraukti ieškovo naudojimąsi žemės sklypu. 2019 m. rugpjūčio 15 d. ieškovas žemės sklype pasėjo žieminius rapsus, taip pat atliko žemės sklype pasėtų žieminių rapsų priežiūros veiksmus (tręšė ir kt.). 2020 m. liepos 26 d. atsakovo nurodymu ieškovui priklausantys žieminiai rapsai žemės sklype buvo sunaikinti. Atsakovas, sunaikinęs pasėtus žieminius rapsus, padarė žalos ieškovui, kadangi ieškovas negavo suplanuotų pajamų, kurias būtų gavęs pardavęs žemės sklype auginamus žieminius rapsus, todėl ieškovas patyrė ieškinyje nurodyto dydžio nuostolius, juos prašo priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, jog ieškovas 2019 m. rugpjūčio 15 d. neturėdamas jokio teisėto lūkesčio, kad panaudos sutartis bus pratęsta, sąmoningai prieš pasibaigiant panaudos sutarties terminui žemės sklype užsėjo žieminius rapsus. Apie ketinimą užsėti žieminius rapsus ieškovas atsakovo neinformavo, nors atsakovas prieš tai buvo žodžiu nurodęs ieškovui, kad pasibaigus panaudos sutarčiai ieškovas žemės sklypo naudoti toliau neatlygintinai nebegalės, ir jo buvo paprašyta nieko žemės sklype nebesėti. Nepavykus susitarti dėl žemės sklypo nuomos sąlygų, ieškovas derybas dėl žemės sklypo nuomos nutraukė, o atsakovas pradėjo žemės sklypą naudoti savo reikmėms. 2020 m. liepos 7 d. atsakovas deklaravo žemės sklypą kaip žaliąjį pūdymą, kuriame jokia žemės ūkio veikla negalėjo būti vykdoma, o žemės sklypo struktūrai gerinti žoliniai augalai turėjo būti įterpiami į dirvą. Dėl šios priežasties 2020 m. liepos 26 d. žemės sklype savavališkai ieškovo užsėti pasėliai (žieminiai rapsai) buvo įterpti į dirvą, kadangi to nepadarius atsakovas galėjo prarasti tiesiogines išmokas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovui A. Š. iš atsakovo M. B. 15 729,22 Eur nuostolius, 107,73 Eur palūkanas ir 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 5 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

5. Teismas konstatavo, kad būtent atsakovo veiksmais ieškovo pasėti žieminiai rapsai atsakovo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), 2020 m. liepos 26 d. buvo sunaikinti. Vertindamas šių atsakovo veiksmų teisėtumą, teismas pažymėjo, kad pasėlius atsakovas sunaikino sąmoningai ir veikdamas tyčia. Atsakovo motyvas dėl pasėlių sunaikinimo buvo susijęs su tuo, kad atsakovas buvo įsitikinęs, jog savo Žemės sklypą gali naudoti savo nuožiūra pagal jo paskirtį, kadangi tarp šalių sudarytos 2017 m. spalio 1 d. panaudos sutarties (toliau – Panaudos sutartis) terminas pasibaigė 2019 m. spalio 31 d.

6. Teismas nurodė, kad atsakovas, manydamas, jog jo, kaip Žemės sklypo savininko, teisės yra ieškovo veiksmais pažeidžiamos, turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir reikšti reikalavimą teisme dėl galbūt neteisėto Žemės sklypo valdymo pašalinimo, dėl nuomos mokesčio priteisimo už faktinį naudojimąsi Žemės sklypu, dėl negautų pajamų priteisimo ir kt., t. y. naudoti įstatyme numatytus galbūt pažeistų savo teisių gynimo būdus, tačiau atsakovas, nepavykus šalims susitarti dėl Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, to nepadarė, o nusprendė sąmoningai sunaikinti atsakovo Žemės sklype ieškovo pasėtus žieminius rapsus, t. y. ieškovui priklausantį turtą. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas, 2020 m. liepos 26 d. sunaikindamas Žemės sklype ieškovo žieminių rapsų pasėlius, atliko neteisėtus veiksmus.

7. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas galėjo už atsakovo Žemės sklype išaugintą rapsų derlių gauti pajamų, tačiau jų negavo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – pasėlių sunaikinimo. Tai, kad ieškovas nepateikė jokių sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurių būtų matyti išankstiniai susitarimai dėl rapsų derlius pirkimo–pardavimo, nepaneigia tokios galimybės, kadangi ieškovas pateikė laikotarpio nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. spalio 20 d. PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, kad ieškovo rapsai, gauti iš kitų žemės sklypų, buvo parduoti minėtoms bendrovėms ir gauta pajamų.

8. Teismas vertino, kad šiuo atveju ieškovas pagrįstai negautas pajamas apskaičiavo, remdamasis vidutine rapsų kaina, gauta pardavus kitus ieškovo ūkyje augintus žieminius rapsus, kadangi dėl atsakovo veiksmų ieškovo rapsai buvo sunaikinti ir dėl šių priežasčių objektyviai nėra įmanoma tiksliai nustatyti, kokios pajamos būtų gautos iš jų pardavimo.

9. Teismas atsižvelgė į tai, kad ginčo Žemės sklypas vertintinas kaip našesnis negu vidutinis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) rajone. Teismo nuomone, vertinti ankstesnių metų ieškovo gautas pajamas už parduotą rapsų derlių iš atsakovo Žemės sklypo nebūtų pagrįsta dėl to, kad rapsų derlius kiekvienais metais dėl skirtingų meteorologinių sąlygų yra skirtingas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašomi priteisti nuostoliai (negautos pajamos) šiuo atveju yra realūs.

10. Teismas pažymėjo, kad nesivadovauja ir nevertina ieškovo 2022 m. kovo 18 d. pateiktų agronomijos srities specialisto P. V. raštu pateiktų išvadų ir atsakymų į klausimus, kadangi šis specialistas savo paaiškinimus raštu davė neprisiekęs teisės aktų nustatyta tvarka teisme ir atsakovui nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus specialistui, tačiau teismas pripažino, kad ieškovo nurodomos 15 729,22 Eur išlaidos, susijusios su žemės sklypo paruošimu sėjai, rapsų sėja ir pasėlių priežiūra, taip pat yra realios ir labiau tikėtina, jog šias išlaidas ieškovas patyrė.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pasėlių sunaikinimu ieškovui padaryta 22 587,57 Eur žala, nes ieškovas prarado galimybę gauti pajamų už parduotą išaugintą derlių ir turėjo išlaidų žemės sklypo paruošimui sėjai, rapsų sėjai bei pasėlių priežiūrai. Atsakovas kaltas dėl tokios žalos padarymo, nes jis sunaikino ieškovo pasėlius.

12. Teismo vertinimu, ieškovas, būdamas ilgametę ūkininkavimo patirtį turintis ūkininkas, neabejotinai 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakovo Žemės sklype pasėdamas žieminius rapsus suprato ir įvertino tai, kad žieminiai rapsai iki Panaudos sutarties termino pabaigos, t. y. 2019 m. spalio 31 d., neužaugs, o jų derlius bus nuimamas jau po Panaudos sutarties termino pabaigos. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, prieš pasėdamas atsakovo Žemės sklype 2019 m. rugpjūtį žieminius rapsus, nesikreipė į atsakovą dėl Panaudos sutarties pratęsimo ar Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, todėl, teismo vertinimu, ieškovas veikė savo rizika ir nerūpestingai. Teismas nurodė, kad ieškovo patirtų nuostolių atlyginimas, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, turi būti sumažintas proporcingai jo kaltei, todėl atsakovas šiuo atveju turi teisę į nuostolių sumažinimą dėl ieškovo neatsargumo.

13. Vertindamas, kuria dalimi turėtų būti sumažinti atsakovo ieškovui atlygintini nuostoliai, teismas įvertino tai, jog ieškovo nurodytos 15 729,22 Eur išlaidos, susijusios su žemės sklypo paruošimu sėjai, rapsų sėja ir pasėlių priežiūra, yra realios ir jas ieškovas, labiau tikėtina, patyrė, ieškovo bendrai patirti nuostoliai sudaro 22 587,57 Eur. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas proporcingai atsakovo atlygintinus nuostolius sumažino 6 858,35 Eur suma ir iš atsakovo ieškovui priteisė 15 729,22 Eur nuostolius. Atitinkamai teismas sumažino prašomą priteisti palūkanų, skaičiuojamų nuo pretenzijos pareiškimo iki bylos iškėlimo teisme, sumą nuo 217,83 Eur iki 107,73 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovas A. Š. (toliau – ir apeliantas) prašo: panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria A. Š. ieškinys buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo A. Š. ieškinį; priteisti ieškovui A. Š. iš atsakovo M. B. visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

14.1. Teismas nepagrįstai, spręsdamas mišrios kaltės klausimą, taikė teisės normas, reglamentuojančias mišrią kaltę sutartinės civilinės atsakomybės atveju, ir nepagrįstai atsisakė ginčo situaciją vertinti pagal CK 6.282 straipsnio normos turinį.

14.2. Nors ginčo situacijos atveju šalis siejo Panaudos sutartis, tačiau atsakovo atlikti neteisėti veiksmai, kuriuos konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, visiškai nėra susiję su sutarties pažeidimu ar jos netinkamu vykdymu.

Žemesnės instancijos teismas

14.3. Pažymima, kad deliktinės civilinės atsakomybės atveju pagrindą mažinti nuostolių atlyginimą arba atleisti kreditorių nuo civilinės atsakomybes nulemia būtent nukentėjusiojo tyčia arba didelis neatsargumas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovo paprastą neatsargumą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą apie ieškovo tyčią ar didelį neatsargumą patirtų nuostolių aspektu. Konstatavus nukentėjusiojo paprastą neatsargumą, mišrios kaltės instituto taikymas, esant deliktinei civilinei atsakomybei, o kartu ir priteistinos nuostolių sumos mažinimas nėra galimas.

14.4. Teismas akivaizdžiai sprendime pažeidė lex specialis derogat legi generali (specialioji norma turi viršenybę prieš bendrąją) principą, nes ginčo situacijai taikė bendrąsias teisės normas, neatsižvelgdamas į specialiąją teisės normą deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.282 straipsnis). Todėl teismas be pagrindo taikė CK 6.253 straipsnio 5 dalį, CK 6.248 straipsnio 4 dalį ir priėjo prie nepagrįstos išvados, kad ginčo atveju užtenka nustatyti ieškovo paprastąjį neatsargumą mišrios kaltės institutui taikyti.

14.5. CK 6.253 str. 5 d. numatyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Ieškovas nedavė atsakovui jokio sutikimo dėl žieminių rapsų sunaikinimo, taip pat jokiais sąmoningais veiksmais neprisiėmė rizikos dėl rapsų sunaikinimo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino CK 6.253 straipsnio 5 dalį ir nepagrįstai šią normą taikė ginčo situacijai.

14.6. Pažymima, kad pareiga informuoti apie panaudos teisinių santykių nebetęsimą tenka panaudos davėjui, šiuo atveju atsakovui, jei jis neketina šių panaudos teisinių santykių toliau tęsti. Jokių duomenų, kad atsakovas būtų informavęs ieškovą apie ketinimą netęsti panaudos teisinių santykių iki CK 6.481 straipsnyje nurodyto termino pabaigos, byloje nėra. Taigi, panaudos sutartis apskritai tapo neterminuota. Tuo tarpu teismas nepagrįstai sprendime informavimo pareigą perkelia ieškovui. Ieškovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie lemtų ar galėtų lemti patirtų nuostolių atsiradimą.

Šalies argumentai

14.7. Apelianto teigimu, ieškovas neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad Žemės sklypo panaudos teisiniai santykiai nebus tęsiami, o tuo labiau informuoti atsakovą, kad Žemės sklype ketina sėti rapsus. Jokio pranešimo apie tai, kad Žemės sklypo daugiau nebedirbtų, ieškovas iš atsakovo negavo.

14.8. Pažymima, kad nėra jokių mišrios kaltės instituto taikymo sąlygų: ieškovo veiksmai ginčo situacijoje buvo visiškai teisėti, jam nei panaudos sutarties, nei įstatymų pagrindu nekilo pareiga informuoti atsakovą, kad Žemės sklype ketina sėti žieminius rapsus, be kita ko, šis neinformavimas neturėjo jokios įtakos nuostoliams atsirasti, nes atsakovas žieminius rapsus sunaikino tyčia, pats nurodymas kaip motyvą žaliojo pūdymo deklaravimą ir nesėkmingas derybas su ieškovu dėl Žemės sklypo nuomos.

14.9. Apeliantas nurodo, kad panaikinant sprendimo dalį, kuria teismas taikė mišrios kaltės institutą ir sumažino priteistiną nuostolių sumą, panaikintina ir sprendimo dalis dėl priteistinos palūkanų sumos sumažinimo, nes teismas palūkanų sumą sumažino neteisėtai ir nepagrįstai taikytu mišrios kaltės instituto pagrindu.

14.10. Dėl specialisto išvados vertinimo apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nepriskirdamas šios specialisto išvados rašytiniams įrodymams ir ją atmesdamas, pažeidė CPK 177 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, CPK 197 straipsnio 1 dalį, netinkamai išaiškindamas, kas yra įrodymai byloje ir kokie įrodymai priskirtini rašytiniams įrodymams, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje specialisto išvada, jei ji duota ne teismo ekspertizės skyrimo tvarka, vertintina kaip rašytinis įrodymas.

Atsiliepimas

15. Atsakovas M. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo A. Š. apeliacinį skundą, prašydamas ieškovo A. Š. apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:

15.1. Priešingai, nei nurodo ieškovas, vertinant faktiškai susiklosčiusias aplinkybes, aiškiai matyti, kad ieškovo veiksmai pasižymėjo dideliu nerūpestingumu. Pirmosios instancijos teismas taip pat buvo nustatęs aplinkybes, įrodančias ieškovo didelį nerūpestingumą. Nagrinėjamu atveju CK 6.282 straipsnio taikymas buvo galimas ir jis buvo taikomas, o ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai yra nepagrįsti. Ieškovas, užsėdamas atsakovui priklausantį žemės sklypą, elgėsi ne tik nerūpestingai, savo rizika, bet dar ir neteisėtai.

15.2. Atsakovas pažymi, kad ieškovas, kaip ilgametę ūkininkavimo patirtį turintis subjektas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, galėjo ir turėjo numatyti galinčias atsirasti pasekmes ir, kaip matyti, tikras pasekmes numatė (rapsų sunaikinimą), tačiau tai ignoravo ir tokiais savo sąmoningais veiksmais prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Ieškovas turėjo pareigą informuoti atsakovą apie savo ketinimą sėti rapsus atsakovui priklausančiame žemės sklype. Pažymima, kad šalys turi laikytis bendradarbiavimo pareigos, kuri yra viena iš sąžiningumo principo išraiškų, to nepadariusi šalis prisiima visą su tuo susijusią riziką.

15.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo situacijai kartu su kitomis normomis (CK 6.282 straipsnis) taikė CK 6.253 straipsnio 5 dalį, todėl ieškovo apeliacinis skundas ir jame išdėstyti argumentai laikomi nepagrįstais.

15.4. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovo nerūpestingų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, pažymima, kad ieškovas, žinodamas, jog panaudos sutartis pasibaigs ir jis negalės iki panaudos sutarties termino pabaigos nuimti derliaus ir jo realizuoti, savavališkai užsėjo atsakovui priklausantį žemės sklypą. Nei prieš sėją, nei iš karto po to ieškovas atsakovo apie tai neinformavo. Pats ieškovas atsakovą apie žemės sklypo užsėjimą informavo po kiek daugiau nei pusės metų ir tik tuomet, kai buvo pradėtos derybos dėl žemės sklypo nuomos. Kadangi ieškovas nesąžiningai vedė derybas dėl žemės sklypo nuomos ir jis nesutiko su žemės sklypo nuomos sąlygomis, atsakovas pradėjo naudoti žemės sklypą savo nuožiūra taip, kaip jis buvo nurodęs ieškovui siųstuose pranešimuose. Dėl šios priežasties atsakovui deklaravus žaliąjį pūdymą, rapsai buvo įterpti į dirvą. Akivaizdu, kad ieškovas patyrė nuostolių tik dėl savo paties nerūpestingų, neatsakingų veiksmų.

15.5. Atsakovas sutinka, kad ieškovo teiktos specialisto išvados ir atsakymai į klausimus, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir suformuota teismų praktika, turėjo būti laikomi rašytiniu įrodymu, tačiau pažymima, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas atmetė minėtą įrodymą ir jo nevertino, savaime nesudaro pagrindo sprendimą panaikinti ir ieškovo apeliacinį skundą tenkinti.

Šalies argumentai

16. Atsakovas M. B. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas: pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą – panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai buvo iš dalies tenkinti, t. y. ieškinį atmesti visiškai; iš ieškovo A. Š. atsakovui M. B. priteisti bylinėjimosi. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:

16.1. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nevertino aplinkybės, kad nuostoliai, kurių priteisimo ieškiniu prašė ieškovas, negali būti laikomi negautomis pajamomis, nes jie neatitinka visų negautų pajamų sąlygų, nurodytų nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje, o iš negautų pajamų sumos nebuvo išskaičiuotas pelno mokestis.

16.2. Ieškovas negalėjo turėti jokio teisėto lūkesčio, kad panaudos sutartis bus pratęsta ir (arba) jis toliau galės naudotis Žemės sklypu neatlygintinai, todėl ieškovo įvardijami nuostoliai (negautos pajamos) niekaip negalėjo būti numatyti iš anksto, kaip ir negalėjo būti pagrįstai tikimasi pajamų gauti esant normaliai veiklai.

16.3. Apelianto įsitikinimu, ieškovas elgėsi nerūpestingai ir veikė savo rizika, pasėdamas rapsus atsakovui priklausančiame žemės sklype, o tai nėra laikoma normalia veikla, todėl tikėtis iš anksto gauti pajamų negalima. Bandymą gauti pajamų tokiu būdu būtų galima laikyti neteisėtu, o iš savo neteisėtų, savavališkų veiksmų ieškovas neturėtų gauti jokios piniginės ar kitokios naudos.

16.4. Apeliantas nurodo, kad sprendimas nepagrįstas dar ir todėl, kad visiškai ignoruota aplinkybė, jog negautos pajamos apskaičiuojamos iš visų pajamų atskaičius sąnaudas ir pelno mokestį, kuris, kaip buvo paaiškėję bylos nagrinėjimo metu, nebuvo išskaičiuotas iš prašomos priteisti negautų pajamų sumos.

16.5. Apelianto teigimu, sprendimas priimtas, remiantis niekuo nepagrįstomis prielaidomis, išimtinai remiantis ieškovo paaiškinimais ir jo darbuotojo (liudytojo) parodymais visiškai nevertinant to, kad jie buvo suinteresuoti bylos baigtimi.

16.6. Pažymima, kad priimant sprendimą turėjo būti įvertinta tai, jog dėl atsiradusių nuostolių kaltas pats ieškovas. Ieškovas buvo informuotas apie tai, kad, jam nesutikus nuomotis žemės sklypo dėl savavališkai pasėtų rapsų, žemės sklypas bus naudojamas apelianto nuožiūra, todėl ieškovas galėjo numatyti dėl savo nerūpestingų veiksmų galinčias kilti pasekmes ir jis galėjo imtis atitinkamų priemonių joms išvengti, tačiau to sąmoningai nepadarė. Ieškovas, užsėdamas apeliantui priklausantį žemės sklypą, elgėsi ne tik nerūpestingai, savo rizika, bet dar ir neteisėtai. Ieškovas iš savo savavališkų (neteisėtų) veiksmų negali gauti jokios materialinės ar kitokio pobūdžio naudos.

Atsiliepimas

17. Ieškovas A. Š. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašydamas atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:

17.1. Atsakovas visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde tvirtina, kad atsakovas savo Žemės sklypą galėjo naudoti savo nuožiūra, t. y. daryti jame ką nori, nes atsakovo veiksmai, net ir valdant ir naudojant savo nuosavybę, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir daryti žalos.

17.2. Ieškovas pažymi, kad atsakovas jokių prieštaravimų dėl Žemės sklypo naudojimosi iki panaudos sutarties termino pabaigos ar per 10 dienų nuo panaudos termino pabaigos ieškovui nereiškė, todėl pagal CK 6.481 straipsnį panaudos sutartis tapo neterminuota ir galėjo būti nutraukta tik įstatymo nustatyta tvarka.

17.3. Pažymima, kad atsakovas jokio pranešimo apie panaudos sutarties nutraukimą ieškovui niekada nepateikė. Todėl tuo metu, kai atsakovas sunaikino Žemės sklype pasėtus ieškovui priklausančius žieminius rapsus, buvo galiojanti ir nenutraukta Žemės sklypo panaudos sutartis. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad ieškovas turėjo pagrįstų lūkesčių gauti iš Žemės sklypo pajamų, nes panaudos sutartis buvo tapusi neterminuota ir galiojo žieminių rapsų sunaikinimo momentu.

17.4. Pareiga informuoti apie panaudos teisinių santykių nebetęsimą tenka panaudos davėjui, šiuo atveju atsakovui, jei jis neketina šių panaudos teisinių santykių toliau tęsti.

Žemesnės instancijos teismas

17.5. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovo veiksmai, sunaikinant Žemės sklype pasėtus rapsus, buvo neteisėti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnis). Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, kodėl šios sprendimo išvados turėtų būti laikomos nepagrįstomis, taip pat nenurodo jokių teisės normų, suteikiančių teisę atsakovui naikinti svetimą turtą.

17.6. Ieškovo vertinimu, jis įrodė visus tris kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, pagal kuriuos nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas). Priešingai, nei tvirtina atsakovas apeliaciniame skunde, įrodymų buvo pakankamai išvadoms dėl patirtų nuostolių ir jų dydžio padaryti.

17.7. Priešingai, nei tvirtina atsakovas apeliaciniame skunde, ieškovas susiklosčiusioje situacijoje nesielgė neteisėtai, o kartu ir kaltai. Pirma, ne ieškovas, o atsakovas turėjo pareigą informuoti, kad panaudos teisinių santykių nebetęs, tačiau tokio pranešimo ieškovui nei raštu, nei žodžiu nepateikė. Antra, ieškovo nesutikimas su atsakovo pasiūlytomis Žemės sklypo nuomos sąlygomis taip pat nėra neteisėtas veiksmas. Pažymima, kad ne ieškovas, kaip tvirtinama apeliaciniame skunde, o atsakovas nebendradarbiavo – siūlė rinkos sąlygų ir protingumo kriterijaus neatitinkančią nuomos kainą, o ieškovo siūlymą nustatyti rinką atitinkančią nuomos kainą atmetė ir jokių derybų su ieškovu daugiau nevedė. Trečia, atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad, šalims nepavykus suderinti nuomos sutarties sąlygų, ieškovas turėjo imtis papildomų veiksmų tam, kad išvengtų nuostolių. Ketvirta, priešingai, nei tvirtina atsakovas, ne ieškovas praturtėjo atsakovo sąskaita, o atsakovas, ką pats pripažino duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, nurodydamas, kad įterpęs ieškovo žieminius rapsus į dirvą pagerino žemę, taip pat gavo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros išmoką už žaliąjį pūdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

20. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. spalio 1 d. tarp ieškovo A. Š. ir atsakovo M. B. buvo sudaryta panaudos sutartis, kuria buvo susitarta dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio plotas 16,70 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), neatlygintino naudojimosi iki 2019 m. spalio 31 d. Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas naudojosi Žemės sklypu po Panaudos sutartyje nustatyto panaudos termino pabaigos, t. y. po 2019 m. spalio 31 d.

22. CK 6.481 straipsnyje nurodyta, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Po panaudos sutarties termino pabaigos, t. y. po 2019 m. spalio 31 d., M. B. (panaudos gavėjas) toliau naudojosi Žemės sklypu, o duomenų, kad panaudos davėjas A. Š. tam prieštaravo, nepateikta, todėl darytina išvada, jog šalių sudaryta panaudos sutartis buvo tapusi neterminuota.

23. 2017 m. spalio 1 d. Panaudos sutarties sąlygos nereglamentuoja neterminuotos sutarties nutraukimo tvarkos, todėl turi būti taikomos įstatymo nuostatos. CK 6.642 straipsnyje nustatyta, jog kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius. Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį, šalis privalo išreikšti savo valią apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004 išaiškinta, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį.

24. Nagrinėjamoje byloje, vertinant faktinį ieškinio pagrindą, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo valia nutraukti Panaudos sutartį su ieškovu neatlygintinai naudotis Žemės sklypu buvo aiškiai išreikšta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (2020 m. kovo 20 d. nuomos sutarties projekto, 2020 m. kovo 26 d. ieškovo atsakymo į pasiūlymą sudaryti nuomos sutartį, 2020 m. balandžio 9 d. pranešimo dėl žemės sklypo nuomos, 2020 m. balandžio 16 d. atsakymo į pranešimą dėl žemės sklypo nuomos, 2020 m. balandžio 29 d. pranešimo dėl naudojimosi žemės sklypu, 2020 m. balandžio 30 d. atsakymo į pranešimą dėl naudojimosi žemės sklypu) matyti, kad po Panaudos sutarties termino pabaigos šalys pakankamai intensyviai derėjosi dėl galimo Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, tačiau nuomos sutartis nebuvo sudaryta dėl nesuderėtų sutarties sąlygų. Kaip matyti iš atsakovo atstovo 2020 m. balandžio 9 d. pranešimo dėl žemės sklypo nuomos, pranešime nurodyta, kad „tuo atveju, jei jūs pasiūlymą atmesit ar atsakymo per nustatytą terminą nepateiksit, pasiliekame teisę be atskiro pranešimo naudoti M. B. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą savo nuožiūra, taip pat kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo jums nesąžiningai derantis, dėl ko nuo panaudos sutarties pabaigos iki šiol negalėjo naudoti žemės sklypo, jo išnuomoti ir pan.“. 2020 m. balandžio 29 d. pranešime dėl naudojimosi žemės sklypu taip pat yra patiktas aiškus įspėjimas, „kad nuo šio momento bet kokie jūsų veiksmai minėtame žemės sklype be išankstinio savininko M. B. rašytinio sutikimo bus laikomi tyčiniu (jums apie tai žinant) veikimu prieš savininko valią, neteisėtu asmeninės nuosavybės teisės pažeidimu, savavaldžiavimu (Baudžiamojo kodekso 294 straipsnis)“. Taigi šiuo atveju ieškovas M. B. buvo aiškiai informuotas apie tai, kad panaudos sutartis yra nutraukiama ir jis turi sudaryti atsakovui sąlygas laisvai naudotis M. B. priklausančiu Žemės sklypu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas net ir po minėtų 2020 m. balandžio 9 d., 2020 m. balandžio 29 d. pranešimų toliau naudojosi atsakovui priklausančiu Žemės sklypu. Įspėjimas ir termino pasibaigimas (CK 6.642 straipsnio 1 dalis) yra juridiniai faktai, nutraukiantys turto panaudos sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK nenustato įspėjimo dėl panaudos sutarties nutraukimo formos bei turinio reikalavimų. Todėl įspėjimo turiniui keliamas vienintelis ir būtinas reikalavimas, kad panaudos davėjas aiškiai išreikštų savo valią nutraukti sutartį žodine arba rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016). Suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių panaudos gavėjo įspėjimo apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui, panaudos sutartis pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2008).

25. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovo siųsti siūlymai dėl nuomos sutarties sudarymo, įspėjant, kad ieškovas nebegalės naudotis atsakovo Žemės sklypu, laikytini tinkamu informavimu (įspėjimu) apie atsakovo valią nutraukti panaudos sutartį, atitinkamai laikytina, kad CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį buvo įvykdyti. Byloje nenustatyta, kad Panaudos sutartimi būtų susitarta dėl kitokio įspėjimo dėl sutarties nutraukimo termino.

26. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nors 2017 m. spalio 1 d. Panaudos sutartis buvo tapusi neterminuota, tačiau, atsakovui išreiškus valią nebetęsti panaudos teisinių santykių, apie tai pranešimais informavus ieškovą ir pasibaigus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje numatytam trijų mėnesių terminui, suteikiančiam teisę atsisakyti daikto neatlygintinio naudojimo sutarties, šalis sieję panaudos teisiniai santykiai, kai atsakovo nurodymu 2020 m. liepos 26 d. Žemės sklype ieškovo 2019 m. rugpjūčio mėnesį pasėti rapsai buvo sunaikinti, jau buvo pasibaigę.

27. Vertindamas šių atsakovo veiksmų teisėtumą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų, šalių paaiškinimų matyti, jog atsakovui 2020 m. liepos 26 d. neabejotinai buvo žinoma, kad jo Žemės sklype auga būtent ieškovo žieminiai rapsai, taigi pasėlius atsakovas sunaikino sąmoningai ir veikdamas tyčia. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovo motyvas dėl pasėlių sunaikinimo buvo susijęs su tuo, kad atsakovas buvo įsitikinęs, jog savo Žemės sklypą gali naudoti savo nuožiūra pagal jo paskirtį, kadangi tarp šalių sudarytos Panaudos sutarties terminas buvo pasibaigęs 2019 m. spalio 31 d. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors šiuo nutarimu ir konstatuota, kad 2020 m. liepos 26 d. šalių nebesiejo panaudos teisiniai santykiai, tačiau nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad ieškovo pasėtų rapsų sunaikinimas yra pateisinamas atsakovo turima teise Žemės sklypą naudoti savo nuožiūra pagal jo paskirtį.

28. Pažymėtina tai, kad CK 4.37 straipsnio 1 dalis, kuri atskleidžia nuosavybės teisės turinį, numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Iš delikto civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės nėra. Taigi, atsakomybė atsiranda esant visoms keturioms bendrosioms sąlygoms, o būtent neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei, žalai.

29. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo konstatuotiems argumentams, kad atsakovas, manydamas, jog jo, kaip Žemės sklypo savininko, teisės ieškovo veiksmais yra pažeidžiamos, turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir reikšti reikalavimą teisme dėl galbūt neteisėto Žemės sklypo valdymo pašalinimo, dėl nuomos mokesčio priteisimo už faktinį naudojimąsi Žemės sklypu, dėl negautų pajamų priteisimo ir kt., t. y. naudoti įstatyme numatytus savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdus, tačiau atsakovas, nepavykus šalims susitarti dėl Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, to nepadarė, o nusprendė sąmoningai sunaikinti atsakovo Žemės sklype ieškovo pasėtus žieminius rapsus, t. y. ieškovui priklausantį turtą. Šių aplinkybių visumos pagrindu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas 2020 m. liepos 26 d. sunaikindamas Žemės sklype ieškovo žieminių rapsų pasėlius atliko neteisėtus veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog neteisėtas ieškovui priklausančio turto (pasėlių) sunaikinimas lėmė žalos (ieškovo nuostolių) atsiradimą. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

31. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos – pasėlių sunaikinimo, nurodė, kad ieškovas galėjo už atsakovo Žemės sklype išaugintą rapsų derlių gauti pajamų. Teismas vertino, kad šiuo atveju ieškovas pagrįstai negautas pajamas apskaičiavo, remdamasis vidutine rapsų kaina, gauta pardavus kitus ieškovo ūkyje augintus žieminius rapsus, ir ieškovo prašomi priteisti nuostoliai (negautos pajamos) šiuo atveju yra realūs. Teismas pripažino, kad pasėlių sunaikinimu ieškovui padaryta 22 587,57 Eur žala, nes ieškovas prarado galimybę gauti pajamų už parduotą išaugintą derlių ir turėjo išlaidų žemės sklypui paruošti sėjai, rapsų sėjai bei pasėlių priežiūrai, ir atsakovas kaltas dėl tokios žalos padarymo.

32. Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, nurodo kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino aplinkybės, kad nuostoliai, kurių priteisimo ieškiniu prašė ieškovas, negali būti laikomi negautomis pajamomis, nes jie neatitinka visų negautų pajamų sąlygų, nurodytų nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje, o iš negautų pajamų sumos nebuvo išskaičiuotas pelno mokestis. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais sutinka, pažymėdama, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad žala (nuostoliai) skirstoma į tiesioginę ir netiesioginę, atsižvelgus į neteisėto veikimo ir žalos santykį, taip pat pažymėjęs, kad netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama ir kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovas rapsus apeliantui priklausančiame žemės sklype sėjo žinodamas, kad panaudos sutartis pasibaigs, ir tai buvo užfiksuota 2020 m. liepos 27 d. policijos rašte, kuriame nurodyta, kad „ieškovas policijos pareigūnams pripažino, jog 2019 m. rudenį žemės sklypo sutartis su atsakovu pasibaigs, tačiau su atsakovu apie tai nekalbėjo“. Taigi, ieškovas, sėdamas rapsus, veikė savo rizika ir elgėsi nerūpestingai. Kaip teisingai nurodyta sprendime, ieškovas, būdamas ilgametę ūkininkavimo patirtį turintis ūkininkas, neabejotinai, 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakovo žemės sklype pasėdamas rapsus, suprato ir įvertino tai, kad žieminiai rapsai iki panaudos sutarties pabaigos neužaugs, o jų derlius bus nuimamas jau po panaudos sutarties pabaigos. Be to, ieškovas negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad panaudos sutartis bus pratęsta ir (arba) jis toliau galės naudotis Žemės sklypu neatlygintinai ir (arba) su atsakovu bus sudaryta nuomos sutartis. Ieškovas elgėsi nerūpestingai ir veikė savo rizika, pasėdamas rapsus atsakovui priklausančiame Žemės sklype, o tai negali būti laikoma normalia veikla. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šių priežasčių ieškovo įvardijami nuostoliai – negautos pajamos – negalėjo būti numatyti iš anksto, kaip ir negalėjo būti pagrįstai tikimąsi pajamas gauti, esant normaliai veiklai. Taigi, šiuo atveju nėra visų teismų praktikoje nurodytų negautų pajamų kriterijų, kurie yra būtini, norint prisiteisti negautas pajamas.

34. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad į ieškovo prašomų priteisti 22 805,40 Eur nuostolių sumą patenka ne tik negautos pajamos, bet ir tiesiogiai ieškovo jau patirtos išlaidos, susijusios su žemės sklypo paruošimu sėjai, rapsų sėja ir pasėlių priežiūra, – 15 729,22 Eur. Jų apskaičiavimą ieškovas teismui pateikė procesiniuose dokumentuose, kartu pateikė jų dydį pagrindžiančius įrodymus (2022 m. sausio 26 d. prašymas, DOK-2207, 2022 m. kovo 28 d. raštas dėl klaidos taisymo, DOK-7302). Ieškovas taip pat pateikė specialisto išvadą, papildomai patvirtinančią, kad išlaidų apskaičiavimai yra atlikti tinkamai (2022 m. kovo 18 d. prašymas, DOK-6623). Nuostolių faktą taip pat patvirtino byloje apklaustas liudytojas V. A., naudotinas medžiagas paruošiant žemės sklypą žieminių rapsų sėjai ir prižiūrint pasėlius taip pat nurodė agronomijos specialistas P. V. savo išvadoje (2022 m. kovo 18 d. prašymo, DOK-6623, 1 priedas) (dėl šios išvados vertinimo pasisakyta 49–53 punktuose). Tiek nuostolių faktą, tiek dydį savo paaiškinimų metu patvirtino ir ieškovas. Priešingai, nei tvirtina atsakovas apeliaciniame skunde, byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškovo patirtus tiesioginius nuostolius ir jų dydį.

35. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas, pasėdamas žieminius rapsus, suprato ir įvertino, jog derlius bus nuimamas jau po Panaudos sutarties termino pabaigos, nesikreipė į atsakovą dėl Panaudos sutarties pratęsimo ar Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, veikė savo rizika ir nerūpestingai. Todėl ieškovo patirtų nuostolių atlyginimą, vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas sumažino proporcingai ieškovo kaltei iki 15 729,22 Eur. Teismas nurodė, kad atsakovas šiuo atveju turi teisę į nuostolių sumažinimą dėl ieškovo neatsargumo.

36. Teisėjų kolegija pritaria ieškovo apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas mišrios kaltės klausimą, nepagrįstai rėmėsi teisės normomis, reglamentuojančiomis sutartinę civilinę atsakomybę, o ne CK 6.282 straipsniu, kuris reglamentuoja mišrią kaltę deliktinės atsakomybės atveju. CK 6.282 straipsnio norma reglamentuoja nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisinius padarinius deliktinės civilinės atsakomybės atveju ir įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo sumažinimo arba reikalavimo atlyginti žalą atmetimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad deliktinės civilinės atsakomybės atveju pagrindą mažinti nuostolių atlyginimą arba atleisti kreditorių nuo civilinės atsakomybės nulemia būtent nukentėjusiojo tyčia arba didelis neatsargumas, kitaip tariant, nukentėjusiojo kaltės pasireiškimas paprastu neatsargumu nelemia žalos atlyginimo sumažinimo CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu. Priteistinų nuostolių atlyginimo sumažinimui taisyklė dėl paprasto nukentėjusiojo neatsargumo taikytina bendrosios mišrios kaltės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021).

37. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovo paprastą neatsargumą, nurodydamas, jog „atsakovas šiuo atveju turi teisę į nuostolių sumažinimą dėl ieškovo neatsargumo“. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reguliavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl pagrindo mažinti nuostolių atlyginimą arba atleisti kreditorių nuo civilinės atsakomybes esant deliktinės civilinės atsakomybės atvejui, nurodo, kad nagrinėjamu atveju, esant deliktinei civilinei atsakomybei, mišrios kaltės instituto taikymas, o kartu ir priteistinos nuostolių sumos mažinimas, galimas tik nustačius ieškovo tyčią ar didelį neatsargumą patirtų nuostolių aspektu. Nes, kaip jau buvo nurodyta, CK 6.282 straipsnio taikymas galimas tik nustačius nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą.

38. CK normose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos. Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, toliau – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais išaiškinimais, asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399).

39. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, dėl kurios buvo instruktuotas, įspėtas ar neabejotinai žinojo ją esant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1, Teismų praktika 2018, Nr. 48, 9 psl.).

40. Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės pagrindžia ieškovo didelį neatsargumą ir nerūpestingumą. Kaip jau minėta nutartyje, pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog ieškovas policijos pareigūnams pripažino, kad žinojo, jog 2019 m. rudenį žemės sklypo sutartis su atsakovu pasibaigs, tačiau su atsakovu apie tai nekalbėjo. Taigi ieškovas, 2019 m. rugpjūčio mėn. pasėdamas žieminius rapsus, suprato ir įvertino tai, kad derlius bus nuimamas jau po panaudos sutarties termino pabaigos. Svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovas, veikdamas savo rizika ir nerūpestingai, prieš pasėdamas atsakovo žemės sklype 2019 m. rugpjūtį žieminius rapsus, nesikreipė į atsakovą dėl panaudos sutarties pratęsimo ar žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Aplinkybę, kad ieškovo veiksmai pasižymėjo dideliu neatsargumu, patvirtina tai, kad ieškovas net nebandė išvengti galinčių kilti pasekmių. Kai atsakovas derino nuomos sutarties sąlygas su ieškovu ir ieškovui buvo žinoma, kad, nesutikus su nuomos sutarties sąlygomis, atsakovas naudosis žemės sklypu savo nuožiūra, ieškovas, net ir žinodamas, kad rapsai gali būti sunaikinti, nedėjo visiškai jokių pastangų galinčioms atsirasti pasekmėms išvengti, o kaip tik priešingai – numatydamas galinčias kilti pasekmes (numatė, kad rapsai gali būti sunaikinti), sąmoningai tai ignoravo. Ieškovo didelį nerūpestingumą taip pat patvirtina aplinkybė, kad ieškovas nei prieš sėją, nei iškart po sėjos atsakovo apie sėją neinformavo, o tai padarė tik po daugiau kaip pusės metų.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir nurodytą ieškovo veiksmų vertinimą, mano, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė esant ieškovo didelį neatsargumą, veikimą savo rizika, kaip pagrindą ir sąlygas taikyti mišrios kaltės institutą, tačiau patikslina, kad ieškovo kaltė dėl nuostolių atsiradimo turėjo būti vertinta pagal CK 6.282 straipsnio normos turinį, o ne pagal bendrąsias mišrios kaltės civilinėje atsakomybėje normas (CK 6.253 straipsnis 5 dalis, CK 6.248 straipsnio 4 dalis), nustatančias, kad pakanka paprasto kreditoriaus neatsargumo tam, kad patirti nuostoliai galėtų būti sumažinti proporcingai jo kaltei.

42. Taigi, apeliacinės instancijos teismui pripažinus esant paties ieškovo didelį neatsargumą, kaip numatyta CK 6.282 straipsnio 1 dalyje, padėjusį žalai atsirasti, atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovo kaltės dydį, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimą, daroma išvada, kad yra pagrindas ieškovui padarytų 15 729,22 Eur tiesioginių nuostolių (ieškovo patirtos išlaidos, susijusios su Žemės sklypo paruošimu sėjai, rapsų sėja ir pasėlių priežiūra) atlyginimą sumažinti iki 5 000 Eur.

Dėl palūkanų priteisimo

43. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

44. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovas 2021 m. birželio 2 d. pretenzija, kuri įteikta atsakovui 2021 m. birželio 8 d., pareikalavo iš atsakovo per 7 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos (t. y. iki 2021 m. birželio 15 d.) atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

45. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo tenkinamas iš dalies, iš atsakovo ieškovui už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. (bylos iškėlimo teisme diena 2021 m. rugpjūčio 5 d.) priteistinos 34,25 Eur palūkanos.

46. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti ir procesines palūkanas (šiuo atveju 5 procentų dydžio metines) už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovui iš atsakovo priteistinos procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl specialisto išvados vertinimo

47. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, nors pirmosios instancijos teismas sutiko, kad ieškovo nurodytos išlaidos, susijusios su žemės sklypo paruošimu sėjai, rapsų sėja ir pasėlių priežiūra, yra patirtos, tačiau teismas sprendime taip pat nurodė, kad jis „nesivadovauja ir nevertina ieškovo 2022 m. kovo 18 d. pateikto agronomijos srities specialisto P. V. raštu pateiktomis išvadomis ir atsakymais į klausimus, kadangi šis specialistas savo paaiškinimus raštu davė neprisiekęs teisės aktų nustatyta tvarka teisme bei nebuvo suteikta galimybė atsakovui užduoti klausimus specialistui“.

48. Apeliaciniame skunde ieškovas su tokiu teismo motyvu, atmetant įrodymą, nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo teiginiams, kad 2022 m. kovo 18 d. agronomijos srities specialisto P. V. išvada turėjo būti vertinama kaip rašytinis įrodymas. Nurodytame rašytiniame dokumente yra pateikiamos aplinkybės, susijusios su nagrinėjama civiline byla: paaiškinta, kokie darbai atliekami žemės sklype sėjant žieminius rapsus ir prižiūrint žieminių rapsų pasėlius, taip pat pateikiami paaiškinimai dėl Žemės sklype naudotų cheminių medžiagų bei žieminių rapsų sėklos reikalingo kiekio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis rašytinis įrodymas pagrindžia faktines aplinkybes, susijusias su ieškovo patirtomis išlaidomis, sėjant žieminius rapsus Žemės sklype ir juos prižiūrint, todėl atitinka įrodymo, o būtent – rašytinio įrodymo, sąvoką ir požymius (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 197 straipsnio 1 dalis).

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas ir neprašė pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 18 d. agronomijos srities specialisto P. V. išvados vertinti kaip ekspertizės išvados, t. y. laikyti įrodymu, numatytu CPK 212 straipsnyje.

50. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).

51. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo teikta specialisto išvada ir atsakymai į klausimus, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir suformuota teismų praktika, turėjo būti laikomi rašytiniu įrodymu, tačiau vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atmetė minėtą įrodymą ir jo nevertino, savaime nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, net ir atsisakydamas vertinti specialisto išvadą, priteisė ieškovui patirtus nuostolius – 15 729,22 Eur, kurių suma būtent ir sutampa su ieškovo patirtomis išlaidomis, nurodytomis specialisto išvadoje (žemės sklypo paruošimas sėjai, rapsų sėja ir pasėlių priežiūra). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir teigė, kad minėtas įrodymas yra atmetamas ir nevertinamas, tačiau, kaip matyti iš teismo motyvų, priteisiant ieškovo patirtus nuostolius, aplinkybės, kurias ieškovas bandė įrodyti teikiama specialisto išvada, buvo laikomos įrodytomis.

Dėl ieškovo paaiškinimo ir liudytojo parodymų vertinimo

52. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad sprendimas priimtas remiantis niekuo nepagrįstomis prielaidomis, išimtinai remiantis ieškovo paaiškinimais ir jo darbuotojo (liudytojo) parodymais, visiškai nevertinant to, kad jie buvo suinteresuoti bylos baigtimi.

53. Atsakovas pažymi, kad ieškovas ir jo darbuotojas, kuris buvo pakviestas liudyti byloje, buvo suinteresuoti bylos baigtimi, todėl, priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas turėjo itin kruopščiai įvertinti byloje esančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Atsakovo vertinimu, sprendime daroma visiškai nepagrįsta prielaida, kad rapsai jau buvo subrendę ir netrukus turėjo būti kuliami ir kad ieškovas buvo patyręs 15 729,22 Eur dydžio išlaidas žemės sklypui paruošti sėjai, rapsų sėjai ir pasėlių priežiūrai, nors byloje nebuvo praktiškai jokių tokias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo faktą išimtinai remdamasis ieškovo išdėstyta pozicija.

54. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo teiginiais neturi pagrindo sutikti. Priešingai, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, ieškovo paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl teismas sprendime visiškai pagrįstai šiais paaiškinamais taip pat vadovavosi. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių paaiškinimai (duoti tiesiogiai ar per atstovus) yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertinant šalių paaiškinimus reikia atsižvelgti į tai, kad jie yra teikiami šalies – suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Tačiau šalies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiškinimų kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Vertinant vienos iš šalių paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose, gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009)

55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde apsiriboja abstrakčiu nurodymu, kad ieškovas yra suinteresuota bylos šalis, ir nepateikia jokių konkrečių argumentų, kodėl ieškovo pateikti paaiškinimai turėtų būti atmesti kaip įrodymas ir (ar) vertintini kaip nepatikimi. Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, ieškovas atsakė į visus teismo ir atsakovui kilusius klausimus, paaiškinimai buvo išsamūs, detalūs. Be to, jokių prieštaravimų tarp ieškovo paaiškinimų ir kitų byloje esančių įrodymų nebuvo nustatyta, o atsakovas nei bylos nagrinėjimo metu, nei teigdamas apeliacinį skundą nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie paneigtų ieškovo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes.

56. Sprendžiant dėl kaip liudytojo apklausto V. A. parodymų, pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog jis yra atsakovo darbuotojas, nesudaro pagrindo nevertinti jo parodymų kaip vieno iš įrodymų byloje. Aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi būti įvertintos ir į jas atsižvelgta, sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios; išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).

57. Kaip matyti iš teismo sprendimo, tiek ieškovo paaiškinimai, tiek liudytojo V. A. parodymai buvo vertinami kitų byloje esančių įrodymų kontekste, t. y. įvertinus, kad ieškovo paaiškinimuose ir liudytojo parodymuose nurodyti faktiniai duomenys neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Dėl procesinės bylos baigties

58. Įvertinusi visus apeliacinių skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundų argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

59. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias mišrią kaltę deliktinės atsakomybės atveju, netinkamai įvertino ieškovo prašomus priteisti nuostolius kaip negautas pajamas, ir todėl netinkamai sprendė dėl ieškovo teisės į nuostolių (žalos) atlyginimą. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui A. Š. iš atsakovo M. B. 5 000 Eur nuostolius, 34,25 Eur palūkanas ir 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 5 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

60. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 5 462,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 4 000 Eur.

61. Kadangi šia nutartimi yra keičiamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir ieškinys yra tenkinamas mažesne dalimi – 22,07 proc., atitinkamai keičiama priteistina pirmojoje instancijoje ieškovo ir atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

62. Įvertinus ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, laikytina, kad ieškinys patenkintas 22,07 proc. Proporcingai patenkintai ieškinio daliai ieškovui iš atsakovo priteistina 1 205,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 462,89 Eur × 22,07 proc.), o proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovo priteistina 3 117,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 000 Eur × 77,93 proc.) (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

64. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė įrodymus, kad už teisinę advokato pagalbą, rengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, taip pat už žyminį mokestį iš viso sumokėjo 3 697 Eur. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

65. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už teisinę advokato pagalbą, rengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, taip pat už žyminį mokestį iš viso sumokėjo 4 000 Eur. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (68,21 proc.), todėl atsakovo patirtos išlaidos iš ieškovo priteistinos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (4 000 × 68,21 proc.), t. y. 2 728,40 Eur.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo M. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Priteisti ieškovui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) nuostolius, 34,25 Eur (trisdešimt keturių eurų dvidešimt penkių centų) palūkanas ir 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 5 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovui A. Š. iš atsakovo M. B. 1 205,66 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkis eurus šešiasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui M. B. iš ieškovo A. Š. 3 117,20 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą septyniolika eurų dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui M. B. iš ieškovo A. Š. 2 728,40 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Erinija KazlauskienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė