Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad su sese važiavo į filmą, pažiūrėjo filmą, grįžinėjo iš (duomenys neskelbtini), pasiekė (duomenys neskelbtini), įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir ties (duomenys neskelbtini) gatve jam iš dešinės pusės, iš keleivio pusės jis pamatė kaip staiga du žingsnius žengdamas, stengėsi vengti, pamatė siluetą ir trečią žengiant jį kliudė. Ištiko šokas, staigiai stabdė, iki galo nesustojo, nes buvo šokas. Atleido stabdį, buvo automatinė pavarų dėžė, mašina šiek tiek pariedėjo. Suprato, kad reikia paleisti sesę. Grįžo, pamatė, kad žmogus guli, suteikė jam pagalbą - išsitraukė diržą ir užveržė jam koją, po to laukė greitosios. Važiavo apie 50 km/h. Buvo be liemenės, žmogaus buvo neaiškūs judesiai. Stengėsi išvengti sukant į kairę pusę. Kalba apie 2017 m. lapkričio 18 dieną. Eismo įvykis buvo tamsiu paros metu, kelias buvo drėgnas, buvo tokia dulksna, buvo po 17.00 valandos. Sutinka su kaltinamajame akte nurodytu įvykio laiku. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve iš centro link (duomenys neskelbtini), pro (duomenys neskelbtini), pasuko į dešinę prie degalinės link (duomenys neskelbtini) ir prieš parduotuvę (duomenys neskelbtini) suko į kairę, galutinė vieta turėjo būti namai, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su juo važiavo sesuo J. , jai tuo metu buvo 12 metų. Ji sėdėjo šalia, keleivio vietoje. Pats važiuodamas stebėjo kelią. Tuo metu turėjo mobiliojo ryšio telefoną, bet juo nesinaudojo, jis buvo kišenėje. Telefoną dažniausiai laiko kišenėje. Važiuodamas mobiliojo ryšio priemone nesinaudojo. Tuo metu laisvos rankų įrangos automobilyje nebuvo. Telefonas visą laiką buvo kišenėje. Kodėl sesuo nurodė, kad bumbtelėjimo metu brolio telefonas buvo šalia brolio kojos padėtas, nežino, ką galėtų komentuoti, gal ji nepamena. Tiksliai negali pasakyti dėl šių aplinkybių. Nelabai kreipė dėmesį į J., ką ji važiuodama veikė, nes buvo susikoncentravęs į kelią. Ką ji veikė, pasakyti negali. Pokalbio tikriausiai nevedė. Ar sesė naudojosi kokiais daiktais, negali pasakyti, nes žiūrėjo į kelią. Nepastebėjo, ar ji naudojosi telefonu. Dabar negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad ji naudojosi telefonu, praėjo nemažas laiko tarpas. Tuo metu jis turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, ji buvo įgyta beveik prieš du metus. Vairuojamas automobilis priklausė jo motinai D. M.. Automobilis turėjo būti draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Į draudimo sutarties sąlygas jis neatkreipė dėmesio. Negali atsakyti į klausimą, ar jis pagal draudimo sutartį galėjo vairuoti automobilį. Tėvai patraukti civiliniais atsakovais turbūt todėl, kad yra automobilio savininkai. Pasižiūrėjo, kad yra dokumentai ir išvažiavo. Draudimo sutartį tik pažiūrėjo, kad ji yra. Tėvai buvo išvykę, jis buvo grįžęs be automobilio ir tiesiog norėjo nuvykti į kiną ir išvažiavo. Automobilį paėmė be tėvų sutikimo. Ankščiau, iki įvykio to automobilio vairavęs nebuvo. Važiavo apie 50 km/h greičiu, ten leistinas – 50 km/h. Tuo metu buvo gyvenantis (duomenys neskelbtini), savaitgalį grįžo iš (duomenys neskelbtini). Registruotas buvo adresu (duomenys neskelbtini), o gyveno (duomenys neskelbtini) nuomojame bute, nes mokėsi universitete. Kitų transporto priemonių tam kelio ruože nebuvo nei iš priekio, nei iš galo. Daugiau nieko, kitų pėsčiųjų nematė, tik išeinantį žmogų. Visi šviestuvai nedegė, degė tik kas antras. Dešinėje iš keleivio pusės buvo žibintai. Nežino, ar kairėje pusėje jie iš viso yra. Pamatė staiga tamsų siluetą. Važiavo (duomenys neskelbtini), nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir kaip (duomenys neskelbtini) gatvė eina iš dešinės pusės, įstrižai žengė staigiu žingsniu žmogus, realiai krisdamas. Jis važiavo gal metras nuo kelkraščio, žmogus žengė įstrižai į kelią, iš šalutinio kelio, tolstant nuo jo paties. Negali pasakyti, kokiu kampu asmuo judėjo, bet ne 90 laipsnių kampu. Pastebėjo, kad jis išeina, suprato, kad reikia jo vengti ir vengė į kairę labiau nuo žmogaus. Žmogus galėjo nueiti pusantro – du metrus, jo du pilni žingsniai ir trečiame įvyko susidūrimas. Žengimas buvo platūs žingsniai, vidutiniu greičiu, ėjimas dideliu žingsniu. Pamatė gal 5-10 m. atstumu, bet tiksliai atstumo pasakyti negali, viską pamena miglotai. Tuo metu buvo medžiai, kaip krūmai, kurie įsikišę į kelią buvo, jei jų nebūtų buvę, gal būtų ankščiau pastebėjęs, bet jau kitą rytą jų nebeliko, juos iškirto. Jie uždengė visą kampą. Kaip yra (duomenys neskelbtini), jie buvo lapuočiai ar ne, nežino, bet faktas, kad jie uždengė visą šalutinį kelią. (duomenys neskelbtini) gatvės kelias yra tiesus, o (duomenys neskelbtini) g. – tiesus nuo kalniuko. Medžiai buvo negenėti, nežino, ar jais rūpinosi. Nebuvo, kad jie eina pagal tvorą tiesiai. Jie sutrukdė pamatyti pėsčiąjį. Nepamena, ar tai buvo lapuočiai, tiesiog krūmai, gal virš 2 metrų. Jų viršūnės tikrai virš jo buvo. Asmuo neturėjo jokių šviesą atsispindinčių daiktų, pilka apranga, uždėtas gobtuvas, saugumo liemenės nebuvo, realia kelio spalva apsirengęs. Jį stebino, kad žmogus nesustojo apsižvalgyti ir jo trajektorija buvo netiesi. Asmuo ėjo priekiu, įstrižai, toldamas nuo automobilio. Tuomet staigiai kirto vairą į kairę, stengėsi išvengti, suprato, kas įvyko, jam buvo šokas. Tuomet stabdė, kaip tiksliai stabdė, nepamena. Po stabdymo atleido stabdį, mašina pradėjo riedėti, nes automatas, tuomet sustojo. Visiškai sustabdęs automobilio nebuvo. Automobilio pavarų dėžė automatinė, jis tiesiog iš savo eigos pradėjo toliau riedėti. Galutinai buvo sustabdęs automobilį, iki asmens kliudymo ir sustojimo automobilis nuvažiavo gal 30-40 m., nežino. Suprato, kas nutiko ir suprato, kad reikia paleisti sesę, kad nedalyvautų. Tuomet apsisuko ir važiavo atgal pažiūrėti, kas darosi, išlipo, pamatė gulintį žmogų. Sesė įvykio vietoje nebebuvo, toliau nedalyvavo. Kai pariedėjo, sustojo pilnai ir sesei pasakė „bėk į namus“. Kai sustojo, ji išlipo, jis nevežė jos iki namų. Suprato, kad buvo smūgis, pamatė, kad veidrodis įskilęs ir durelės sunkiai atsidaro, nes atidarant reikėjo jas pastumti, suprato, kad sesei nereikia to matyti. Apie pasekmes nesuprato, pamatė tik tada, kai grįžo, kad reikia suteikti pirmąją pagalbą. Sesę išleido, kad ji nedalyvautų, nematytų, nepriklausomai kokios kilo pasekmės, nes jai buvo 12 metų. Su bylos medžiaga yra susipažinęs. Kliudė asmens koją, kurią - nepamena. Taip, tai buvo dešinė koja. Jam sunku galvoti apie tą situaciją. Jam asmuo ėjo iš dešinės pusės. Asmeniui einant buvo padėta jo dešinė, kairė ir vėl dešinė koja ir jis ją kliudė. Nežino dėl specialisto išvados, kodėl žmogus buvo atsisukęs dešine puse, su ja nesutinka, išvados negali paaiškinti. Žmogus buvo kliudytas mašinos keleivio puse. Dėl kito specialisto išvadoje nurodomo greičio nežino. Žino, kad kliudė iš dešinės pusės jam išėjus, iš keleivio pusės jis ėjo įstrižai kelią. Logiškai mąstant, jei žmogus būtų atėjęs iš dešinės, jis būtų sukęs nuo žmogaus, ne į žmogų. Grįžęs stengėsi suteikti pirmąją pagalbą, grįžo iš karto, laiko nestebėjo, tikrai tai užtruko iki minutės. Yra praėjęs pirmąją pagalbą, stengėsi daryti, kas įmanoma. Turėjo su savimi diržą, užveržė tą diržą ir laukė greitosios pagalbos. Jo automobilis nuo kelkraščio gal buvo nutolęs metru, ten siaura gatvė yra. Tuo metu šaligatvio nebuvo, buvo sumintas takas šalia asfalto. Dabar šaligatvis yra. Jo keleivio pusė nuo kelkraščio buvo nutolusi metro atstumu, nes pagal patį kelkraštį visiškai nevažiuosi. Yra sankryža, žalioji zona ir krūmai. Krūmai buvo išlindę už tvoros. Pamatė asmens siluetą. Pastebėjo, kad buvo pilkai apsirengęs su striukės gobtuvu. Jis atėjo iš keleivio pusės, nuo tolimesnės (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraščio pusės, tiksliai pasakyti negali. Jis atėjo iš šalutinio kelio. Negali pasakyti, ar jis atėjo iš arčiau krūmų, ar toliau nuo jų. Negali pasakyti, ar jis galėjo eiti iš kelio vidurio, viskas buvo greitai. Jis pats neryškiai pamatė siluetą. Aprangos spalvą buvo įmanoma identifikuoti. Žmogus išėjo, jis pats pamatė, kad žmogus pilkai apsirengęs. Galėjo būti geriau apšviesta. Galėjo identifikuoti asmens kojas, rankas, buvo dideli jo žingsniai. Nebuvo, kad jis kūlversčiais išvirto į kelią, buvo ganėtinai staigus žengimas. Asmuo išėjo labai staigiai, neapsidairęs. Realiai jis asmens koją pervažiavo. Nematė, kad atsitrenkė į koją, matė paskutinį dedamą žingsnį. Pajuto, kad užkabino koją, tuo momentu jau pagalvojo, kad kliudė koją. Tuo momentu žiūrėjo į kelią, spidometro nestebėjo. Pradžioje atkreipė dėmesį į greitį, važiavo apie 50 km/h, o paskui į greitį dėmesio nebekreipė, žiūrėjo kaip išvengti žmogaus. Prieš pamatant asmenį važiavo apie 50 km/h. Žmogų pastebėjo jau žengiantį į kelią be pasižiūrėjimo, todėl viskas taip gavosi. Jis žengė vieną, du žingsnius ir trečią žingsnį žengiant jį kliudė. Kai jį pastebėjo, jis buvo gal pusantro - du metrus nužengęs, nežino, ties kelio viduriu. Jis žengė ne 90 laipsnių kampu, šiek tiek labiau toldamas nuo jo. Jo judėjimo kryptis buvo kiaurai pagrindinį kelią. Jis pats pasuko į kairę nuo asmens judėjimo pusės, į vairuotojo pusę. Asmuo judėjo iš dešinės pusės įstrižai. Pėsčiasis tolo nuo jo. Jis pasuko link kairės pusės, jis nebuvo priėjęs, stengėsi jo vengti. Vairą pasuko kairiau nuo žmogaus. Žmogaus judėjimo kryptis buvo iš jo keleivio pusės, iš dešinės žengiant įstrižai per pagrindinę gatvę. Žmogus norėjo peržengti pagrindinę gatvę, jis judėjo kairiau nuo jo paties. Asmuo nebuvo sustojęs. Negali pasakyti, ar jis buvo kelio viduryje. Ankščiau tuo automobiliu nėra naudojęsis. Pasiimdamas automobilį tėvams nepranešė, neskambino. Su tėvais neaptarė galimybės važiuoti tuo automobiliu. Tuo metu turėjo savo automobilį. Tą dieną savo automobilį buvo palikęs (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu parodžius fotonuotrauką, paaiškino, jog tai įvykio vieta, bet įdomiai nufotografuota iš kitos pusės, nei jis važiavo. Jis pats važiavo iš kitos pusės. Važiavimo kryptimi nuotrauka būtų logiškesnė. Mano, kad būtų reikšmingesnė iš tos pusės, kaip jis matė įvykio vietą. Jis atvažiavo nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini). Šviestuvai jam buvo iš keleivio pusės, iš dešinės. Asmuo, kai jį pastebėjo, buvo toje vietoje (pažymima nuotraukoje X). Jis judėjo iš šviestuvų pusės link sankryžos vidurio (rodyklės kryptimi). Jis, pamatęs kliūtį, apvažinėjo (pažymėta rodykle) į tą pačią pusę, į kurią ėjo žuvusysis. Automobilio šono keleivio kampas trenkėsi į asmenį, veidrodėlis, ratas. Jis pats jo vidinį šoną matė. Dėl asmens šono pusės - tos aplinkybės pasakyti negali. Asmuo išėjo priekiu į gatvę. Medžiai augo toje pusėje (nuotraukoje apibraukiama). Nesutinka, kad važiavo 83 km/h greičiu. Taip gaunasi, kad eismo įvykio metu pagrindinis smūgis kliuvo asmeniui į dešinę koją. Kiek laiko jų šeima turėjo jo vairuotą automobilį, nepamena. Savo automobilį tuo metu paliko (duomenys neskelbtini), nes pigiau. Grįžo namo su draugu. Kaip keleivis yra važiavęs, kadangi nebuvo Šiauliuose, nelabai tuo automobiliu važiuodavo. Automobilio rakteliai buvo virtuvėje, dokumentai - dėtuvėje. Daugiau po įvykio tuo automobiliu važiuoti neteko. Pradėdamas važiuoti atsisėdęs užsisegė diržą, užkūrė automobilį, įjungė darbinį ir važiavo, šviesos jungiasi automatiškai. Veidrodėlius tikriausiai sureguliavo prieš važiuodamas. Po to kai pažiūrėjo į spidometrą, važiavo visą laiką tolygiai, greičio nedidino. Važiavo apie 50 km/h greičiu, nežino ar į mažesnę ar didesnę pusę. Skydelyje nematė, kuri pavara įsijungusi. Šį automobilį vairavo pirmą kartą, juo yra važiavęs tik keleiviu.

Nukentėjusioji T. B. teisme parodė, kad nematė paties įvykio, pačios avarijos. Žino, kad jos vyras išėjo vakare apie 16.30 val. - 16.35 val. parsinešti obuolių iš draugo. Tikslios vietos nežino, jis nesakė. Padavė du maišelius ir išleido. Tai buvo maždaug be 20 minučių penkios. Ji liko namie su anūku, nes dukra yra dirbanti. Tokia buvo pradžia ir pabaiga. Po kokių dešimties minučių jai dukra paskambino ir paprašė atvesti vaiką prie (duomenys neskelbtini) sustojimo, nes ji baigė darbą, pasiims vaiką ir važiuos namo į (duomenys neskelbtini) rajoną. Ji išėjo iš namų be 15 minučių penkios, perdavė vaikelį dukrai, pakalbėjo kol autobusas stovėjo ir ji išvažiavo. Kad įvyko avarija, ji net nežinojo, sužinojo, tik kai paskambino ir pasakė, kad jos vyras yra miręs. Viskas vyko maždaug per valandą laiko. Nežino pas kokį draugą išėjo vyras, nes (duomenys neskelbtini) dideli. Vyras dirbo (duomenys neskelbtini), jis daug visur važinėjo, turėjo daug pažįstamų, nežino pas ką jis ėjo. Jis ėjo kažkur apie (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžą, įsivaizduoja, kad jis ėjo panašiai į tą vietą, bet nežino namo, nežino nei vardo, nei pavardės to žmogaus, pas kurį jis ėjo. Sprendžia pagal įvykio vietą ir laiką, kad viskas buvo netoli, nes jis spėjo prisirinkti obuolių ir eiti namo. Tas atstumas nuo jų namų iki įvykio vietos labai netolimas. Jis prisirinkęs obuolių gižinėjo namo. Reiškia viskas buvo netoli, nes kiek laiko praėjo. Ji su niekuo nebendravo, po to ieškojo liudytojų, bet kas gali lapkričio mėnesį apie penktą valandą kažkur stovėti ir kažko žiūrėti, niekas nestovės lapkričio mėnesį. Gal kas atsitiktinai kambaryje buvo, gal kas balkone buvo, gal kas ir matė. Vyras ėjo parsinešti obuolių. Pasiėmė porą nedidelių maišelių. Eismo įvykio metu jis jau buvo prisirinkęs obuolių ir ėjo namo. Su vyru buvo pragyventi 33 metai. Nežino dėl nustatytų promilių, su juo nėjo, jo nelydėjo, kas nutiko kelyje, negali pasakyti. Vyras nebuvo linkęs išgėrinėti. Paskutinė jo darbovietė buvo (duomenys neskelbtini) ji vadinasi (duomenys neskelbtini). Prieš išeidamas vyras alkoholio nevartojo, prižiūrėjo anūką būdami visą dieną namuose. Alkoholio nevartojo. Su bylos medžiaga yra susipažinusi. Nežino su kuo jis galėjo daryti „gramą“, galbūt eidamas ką nors sutiko, gal kaimyną, gal draugą. Jis išėjo blaivus, tą dieną negėrė alkoholio. Kas įvyko kelyje, nežino. Mano, kad ta vieta, kur asmuo ėjo obuolių, turėjo būti kairėje pusėje, nes jis iš ten ėjo į dešinę pusę. Jis ėjo per pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, kad jam reikėjo atsidurti (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jam reikėjo pereiti sankryžą, grįžtant atgal namo. Civilinio ieškinio sumas žino. Tas, kuo buvo apsirengęs, viskas buvo priėmime sudėta į maišą. Ji pati rūbus maiše matė. Rūbų įsigijimo kvitų ikiteisminio tyrimo metu nepateikė. Įvykio metu rūbai buvo jau nešioti, jų vertę yra sunkiau nustatyti. Įvertino pagal protingumą. Sugadinti drabužiai: šilta striukė, kelnės, apatiniai rūbai, pirštinės, kepurė, šalikas, batai, kojinės. Jokio gobtuvo nebuvo, buvo kepurė uždėta su mažomis ausytėmis. Rūbai visi buvo sudraskyti, permirkę krauju. Rūbuose buvo likę dokumentai, labiausiai buvo reikalingas pasas. Jai pateikė maišą, kuriame buvo jo rūbai. Rūbų kišenėje rado piniginę. Maišas jai paliko liūdną vaizdą. Draudimas dalį žalos išmokėjo už rūbus. Byloje yra pateikti kvitai dėl kolumbariumo. Reikėjo ant durelių iškalti vardą, pavardę ir kryželį. Suma 76,23 eurai. Galima nuvažiuoti ten, kur darė, ir paklausti, ar buvo sumokėta tokia suma. Vaikai žinojo, kiek mokėjo už kryželį ir raides. Reikalavimą dėl neturtinės žalos palaiko. Santuokoje išgyveno 33 metus. Užaugino du vaikus: sūnų ir dukrą. Vyras sulaukė vieno anūko, antro jau nebesulaukė. Gyvenimas praėjo sklandžiai, skųstis negali. Buvo stiprus šeimos ryšys, vyras buvo šeimos maitintojas, dirbo, gavo pensiją, algą ir jai padėjo prižiūrėti anūkus. 50 000 eurų prašo, jei 20 000 eurų paprašytų, tai nežino kiek gautų, nes ir daug paprašius gausi mažai ar iš viso negausi. Neteko maitintojo, vyro. Vaikai neteko tėvo, anūkai neteko senelio, gyvena keturis metus įtampoje, strese. Kaip gali žmogus nesusirgti. Gyvena vaistais, nes niekaip neišeina iš galvos tos mintys, nors pačios avarijos nematė. Ačiū Dievui, kad avarijos nematė, nes būtų gal iki beprotybės, bet užtenka ir to, ką išgyveno, ką sužinojo. Dėl sveikatos būklės į gydymo įstaigą kreipėsi. Kreipėsi į ligoninės kardiologinį, pas psichologus. Į bylą tokių duomenų nepateikė. Nepagalvojo pateikti tokius duomenis. Dar prašo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nukentėjusioji V. G. teisme parodė, kad apie įvykį sužinojo iš savo draugės, kuri paskambinusi telefonu pranešė „ar žinai, kad tavo tėtis pateko į avariją?“. Draugė gyvena (duomenys neskelbtini) gatvės gale ir grįždama namo turėjo pravažiuoti. Sužinojusi paskambino mamai, paklausė „ar tėtė namie?“. Mama pasakė, kad ne. Tuomet mama paskambino į ligoninės priėmimo skyrių, jai pasakė, kad buvo toks atvežtas ir perkeltas į reanimaciją. Paskambinus į reanimaciją gydytoja pareiškė užuojautą. Asmenų, kurie galėjo matyti įvykį, nežino. Vieta, kur tėvas ėjo obuolių, jai nežinoma, tik gali įsivaizduoti, kad tai spinduliu tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių. Ji pati automobilio nevairuoja. Yra važiavusi (duomenys neskelbtini) gatve. (duomenys neskelbtini) gatvės gale gyvena jos draugė, yra ne kartą pas ją važiavusi ir pėsčiomis ėjusi. Ji pati nevairuoja, bet nemano, kad didelę dalį galėjo įtakoti augalija. Žino, kad ten yra medžių, bet nemano, kad lapkričio mėnesį jie galėtų trukdyti. Prašo priteisti 25 000 eurų neturtinės žalos. Nors tuo metu ji su tėvais negyveno, bet tėvas jos gyvenime daug įtakojo, tiek padėjo jai ir jos šeimai ne vien prižiūrėti jos vaiką, savo anūką, bet ir kažką nupirkti, ar vaikui žaislų ar dar kažko. Emocinis ryšys likęs glaudus nuo mažų dienų. Šiai dienai jaučiasi geriau, nes iš pradžių buvo sumaištis, tik po kurio laiko suprato, kad niekada nesusitiks, niekada jo nebematys. Tarp anūko ir senelio buvo artimas ryšis. Sunku buvo paaiškinti mažam vaikui, kur dingo senelis. Tekdavo sakyti, kad jis išėjo į darbą. Šiuo metu vaikas supranta, kad senelį lanko kapuose. Kartais klausia „kaip galėtumėme nuskristi į dangų ir aplankyti senelį?“. Skaudu. Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo deklaruoti, kol neturėjo savo būsto. Ryte paliko vaiką pas tėvus (duomenys neskelbtini) ir važiavo į darbą (duomenys neskelbtini), nes ten dirba, po to vakare su autobusu grįžo iki (duomenys neskelbtini) mama atvedė vaiką ir iš (duomenys neskelbtini) autobusu važiavo namo.

Nukentėjusysis A. B. teisme parodė, kad jam sunku kalbėti, paties įvykio nematė. Jam paskambino mama. Ar yra koks asmuo, matęs įvykį, negali pasakyti. Negali pasakyti, su kuo tą vakarą bendravo tėvas. Tokia ieškinio pinigų suma, nes L. B. jam pačiam buvo draugas, tėvas, jo nebėra. Jo ryšys kaip tėvo ir sūnaus buvo glaudus. Tėvą myli ir dabar širdyje. Po įvykio buvo sunku. Jam dabar dar sunku kalbėti. Su ta mintimi dar nesusitaikė. Po įvykio gyvena su mama. Savo šeimos neturi. Įvykio metu gyveno atskirai, pas tėvus lankėsi dažnai. Gyveno (duomenys neskelbtini) rajone. Po tėvo mirties persikraustė pas mamą, nes reikią padėti mamai, kad morališkai jai būtų lengviau ir patiems lengviau.

Liudytoju apklaustas civilinis atsakovas R. M. teisme parodė, kad yra kaltinamojo asmens tėvas. Atsisakė visiškai duoti parodymus, nes tuo metu nebuvo Lietuvoje ir neliudys prieš artimą asmenį.

Liudytoja apklausta civilinė atsakovė D. M. teisme parodė, kad M. M. yra jos sūnus. Atsisakė duoti parodymus, nes taip pat nebuvo Lietuvoje. Atsakė į atskirus klausimus dėl automobilio. Automobilis, patekęs į eismo įvykį, priklauso jai. Tuo metu automobiliu naudojosi ji. Tiksliai negali pasakyti, kada sužinojo, kad sūnus naudojosi automobiliu, gal kitą dieną. Automobiliu naudotis leidimo sūnui nedavė. Draudimo sutartis buvo sudaryta nusipirkus automobilį. Draudimo sąlygų dabar nepamena. Automobilio rakteliai buvo laikomi virtuvėje, dokumentai padėti automobilyje. Nebuvo kalbos apie leidimą sūnui vairuoti automobilį, buvo jos automobilis, ji jį ir vairavo. Negali pasakyti, kada iki įvykio pirko automobilį ir kiek juo naudojosi. Sūnus turėjo savo automobilį. Tai buvo vienintelis šeimos automobilis. Jis nėra prašęs jos duoti pasinaudoti automobiliu. Būdamas (duomenys neskelbtini) jis nesinaudojo automobiliu. Jam nebuvo reikalo važinėtis automobiliu, nes kai jis grįždavo, kartu važiuodavo. Įvykio dieną su sūnumi, su dukra nebendravo, nes dirbo. Su dukra gal bendravo, bet nepamena. Nežinojo, kad dukra su sūnumi tą dieną eis į kiną. Tuo metu tai buvo vienintelis šeimos automobilis. Automobiliu naudojosi vyras. Ar vyras tuo metu turėjo kitą automobilį, nepamena. Draudimo sąlygų nepamena. Buvo išvykę savaitei į Norvegiją darbo komandiruotei. Su ieškiniu iš esmės nesutinka. Norėjimas pasipelnyti ir nėra sūnaus kaltės. Mano, kad ji automobilį apdraudė ir ji bendravo su draudėja. Tikriausiai draudimo sąlygų neišaiškino, bet nepamena, negali atsakyti. Automobilį sūnus nusipirko turbūt pats, tiksliai negali pasakyti, nes daug metų praėjo. Automobilis priklauso jai, jis įgytas iš bendrų šeimos pinigų, tai bendras turtas. Mano, kad leidimo sūnui naudotis automobiliu vyras nedavė. Atrodo buvo savaitgalis, nereikėjo dukrai į jokius užsiėmimus.

Liudytoja R. R. (buv. G.) teisme parodė, kad netoli gyveno, važiavo į namus, pamatė žmonių susibūrimą ir priėjo. Dirba laiškininke, visi ją pažįsta. Įvykis jau buvo įvykęs, išsiaiškino, kas nukentėjusysis, bandė susisiekti su žmona, bet jos numerio neturėjo, tai su kitais išsiaiškino. Įvykio nematė. Įvykio vietoje buvo nemažai žmonių, buvo atėję keli kaimynai. Nepamena, ar S. N. buvo, šnektelėjo su Č. ir iš Š. buvo kažkas. Atsimena, kad kažkoks vaikinas buvo ir mašina buvo, bet, ar tai tas vaikinas, kuris yra posėdžių salėje, negali pasakyti. Buvo vienas jaunas asmuo, vienas jaunas vaikinas. Nebendravo su vaikinu. Paklausė Š., ar reikia pagalbos, bet jie jau kažką ten buvo tam nukentėjusiajam padėję. Nekalbėjo, dėl ko įvyko įvykis. Atvyko policija, užsirašė jos duomenis ir ji išvažiavo. Buvo prietema, nelabai matėsi. Nepamena, ar buvo sausa. Atsimena, kad buvo didelis akmuo ant to kampo ir tas sužeistasis, o kitoje pusėje yra toks šabakštynas. Toje pusėje, kur įvyko įvykis, nebuvo jokio augalo. Akmuo stovi važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje, už sankryžos, o prieš sankryžą lyg tai buvo tų žmonių gyvatvorė. Sužalotą asmenį matė prie akmens, bet gal jį kas nors ten paguldė, negali pasakyti. Pamena, kad stovėjo tamsi mašina. Gatvė yra apšviečiama. Tą gulintį matė nelabai gerai, nes buvo prietema. Nepamena, ar buvo apšviesta gatvė šalia jo. Jis pats pasisakė, kad yra L. B.. Tikrai negali prisiminti, kaip viskas buvo. Kai buvo apklausta iš karto, tai geriau prisiminė negu dabar. Jos duoti ir užrašyti parodymai yra teisingi. Viskas taip užrašyta, kaip ir sakė.

Liudytojas S. N. teisme parodė, kad žino, jog pakviestas dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus. Gyvena netoliese. Buvo šeštadienis, važiavo namo apie puse šešių, sustojo, nes nebuvo galima pravažiuoti, nes buvo policija, stabtelėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje ties sankryža. Paties įvykio nematė. Buvo jaunuolis, paklausė, kas nutiko, jis sakė, kad nutrenkė žmogų. Matė mašiną, kuri ne taip stovėjo, jau buvo apsukta. Jaunuolis stovėjo prie gatvės kampo. Paklausė, kas atsitiko, jis sakė, kad važiavo ir kliudė žmogų. Jai atrodo, kad lijo lietus. Jų gatvė sudėtinga, nedegė šviesos, gal tik kas trečias žibintas, buvo tamsu. Jeigu gerai pamena, vairuotojas paminėjo, kad nepastebėjo to žmogaus, išgirdo garsą ir tiek. Buvo maždaug tokia jo mintis, neatkartos pažodžiui. Buvo žmonių kitoje gatvės pusėje, bet su jais nebendravo. Kiekvieną dieną važiuoja namo, apšvietimas nesutvarkytas, gal kas trečias žibintas degdavo, matomumas blogas. Po įvykio sutvarkė. Skundėsi, nes matomumas blogas, šaligatvių nėra ir vaikai, ir žmonės vaikšto. Įvykio dieną buvo prastas apšvietimas. Lijo lietus. Šviestuvai degė gal pradžioje gatvės, gal toliau degė, bet tą vakarą buvo prastas matomumas. Kalba apie (duomenys neskelbtini) gatvę. Jis pats gyvena sekančioje gatvėje. Tuo metu ten leistinas greitis buvo 50 km/h. Matomumas blogas. Tas žmogus, kuris gyvena šalia sankryžos, išrovė gyvatvorę. Norint pereiti, reikia išlįsti į važiuojamą dalį, kad pamatyti, ar kas atvažiuoja, o (duomenys neskelbtini) gatve važiuodami vairuotojai viršydavo greitį. Gyvatvorė – žmogaus ūgio, gal didesnė, nuo sankryžos apie 1,5 metro. Gatvė tiesi. Kai atvažiuoji iš kitos gatvės, yra status kampas. Reikia sustoti ir pasižiūrėti, kas vyksta (duomenys neskelbtini) gatvėje, jeigu nesustoji, tai gali tiesiog nunešti. Žino, kad tas žmogus žuvo tą patį vakarą. Aplinkybes geriau prisiminė tada, kai davė iš karto parodymus, tai tikslesni jo parodymai buvo tada, kai apklausiamas buvo pirmą kartą. Jam vairuotojas lyg tai paminėjo, kad žmogus ėjo skersai kelio. Kai jį patį apklausinėjo, apie tai niekas neklausė, tai ir nenurodė. Kai pareigūnai apžiūrinėjo įvykio vietą, švietėsi su prožektoriais, o toliau yra šviestuvai. Gyvatvorė buvo ant sklypo ribos kampų, į gatvę neatsiremia. Gatvėje, po įvykio, sustatė naujus šviestuvus, stulpus, prailgino gatvės apšvietimo laiką. Gal prieš du metus remontavo. Buvo padaryti nauji lediniai šviestuvai. Dabar apšvietimas yra puikus. Matė įvykio vietoje automobilį, apgadintą dešinės pusės sparną. Jis pats dirba su automobiliais ir supranta šiek tiek. Galima vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur sakė, kad smūgis buvo didelis. Nematė gulinčio nukentėjusiojo. Įvykio vietoje buvo gal apie 17.30 val. – 17.35 val. Buvo šlapias asfaltas, krito migla. Negali pasakyti, kokios buvo oro sąlygos įvykio metu. Tiksliai nepamena, ar vairuotojas jam nurodė, kad žmogus ėjo skersai. Negali tvirtinti to, nes nepamena. Jam kažkas iš aplinkinių pasakė, kad pareigūnai ieško asmens kojos. Jis neieškojo ir nežino, kurioje vietoje ji buvo rasta, ar ji iš viso buvo rasta. Matomumas dėl gyvatvorės ribojamas sukant iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jis pats vertina, kad ta gyvatvorė buvo išrauta, jog būtų geresnis matomumas. Įvykio laiką matė spaudoje, todėl ir nurodė, kad atvyko į įvykio vietą gal po 10 minučių. (duomenys neskelbtini) gatve važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, gyvatvorė sankryžoje yra dešinėje pusėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Negali pasakyti, ar apklausiamas dėl greičio, vartojo žodį didelis smūgis. Gyvatvorė buvo sklypo kampe. Su keliu nesiriboja tikrai, bet ji šiek tiek buvo už tvoros. Negali pasakyti, kada buvo išrauta gyvatvorė. Negali pasakyti datos, kada buvo padarytas gatvės apšvietimas, tai buvo padaryta po įvykio. Po įvykio apie šį įvykį nebendravo su kaltinamuoju. Nepažįsta jo artimųjų ir giminaičių, nėra su jais bendravęs.

Liudytoja A. R. teisme parodė, kad jai yra žinoma, jog tą dieną ruošėsi pas anūką į gimtadienį. Išėjo į balkoną. Matė važiuoja mašina, trinkteli ir nuvažiuoja. Paskui kitas kaimynas važiavo, stabtelėjo ir kažkoks subruzdimas. Ir ji nusileido. Jų namas kampinis, nuo jos namo iki sankryžos yra apie 50 m, gal ir mažiau. Ji išėjo į antro aukšto balkoną. Iš antro aukšto jai niekas netrukdė matomumo, tik trukdė tai, kad buvo tamsu. Kai mašina trinktelėjo, galvojo, kad ji trinktelėjo į akmenį, nes ten už sankryžos yra akmuo. Nieko nematė. Neužfiksavo, koks tas smūgis, nes negalvojo. Atvažiavo mašina, trinktelėjo ir nuvažiavo. Iki to smūgio mašiną matė apie 5-10, gal 15 sekundžių. Ji tiesiog pravažiavo. Turi teises, bet nevairuoja. Regimas automobilio greitis nebuvo 20-30 km/h, gal greičiau, bet negali pasakyti, bet greičiau nei 20-30 km/h, skristi tikrai neskrido. Ji, kai važiuoja su jaunimu ir ją veža 70-80 km/h, tai jai jau norisi lėčiau. Išėjo į įvykio vietą, nes ruošėsi pas anūką į gimtadienį. Ėjo pakeliui ir stabtelėjo. Jau buvo atvažiavusi greitoji, policija. Įvykio vietoje buvo kaimynai, kurie pirmieji sustojo, t. y. L. Š. su mama ar su uošviene ir kaimynas iš kitos pusės. Nepamena, ar teko su kuo nors bendrauti, nes ji stengėsi niekur nelįsti ir su niekuo nebendrauti. Mano, kad įvykio vietoje buvo vaikinukas (nurodė į kaltinamąjį). Jo nepažįsta, tik žino, kad iš (duomenys neskelbtini). Pamena, kad tas vaikinas buvo prie nukentėjusiojo, moteris kažką jam darė, gal žgutą dėjo, o tas vaikinas lyg ir glostė jį. Atrodo, kad vaikinas pats sakė, kad nukentėjusiojo nematė. Niekas to vaikino neklausė, tai buvo jo emocijos ir jis sakė, kad „aš jo nemačiau“. Pamena tą vyruką - nukentėjusįjį, juodai apsirengusį, tą moterį ir tą vaikinuką. Atvažiavo greitosios, kilo šurmulys ir ji išėjo. Prieš įvykį kažkoks automobilis nuvažiavo, paskui buvo tarpas ir niekas nevažiavo, o paskui atvažiavo tas ir trinktelėjo. Automobilis panašus į džipą, kažkoks aukštesnis. Kiek pamena, kai jis trinktelėjo, tai nuvažiavo, o kai po 5 minučių ji išėjo, jis jau buvo. Gal jis trinktelėjo, nuvažiavo ir po to apsisuko ir grįžo. Mano, kad greitis prieš trinktelėjimą kažkiek sulėtėjo, o po to nuvažiavo. Jos regimojoje zonoje automobilis sustojęs nebuvo. Nuo akmens, kuris yra atskaitos taškas, jos regimoji zona gali būti apie 10 - 15 m. Nežino, ar yra asmuo, kuris matė eismo įvykį. Nuo jos išėjimo į balkoną ir iki įvykio galėjo praeiti apie 5 min. Apšvietimo (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo. Sankryžoje apšvietimo nebuvo. Ji tikrai kažką būtų mačiusi, jeigu būtų buvęs apšvietimas. Įžvelgė automobilio formą. Kai buvo balkone, nematė jokio einančio žmogaus jų gatve, nei kitur. Jeigu buvo apšvietimas, tai jis buvo labai menkas. Šiandien ji tikrai nebepamena, koks buvo apšvietimas. Sankryžos atžvilgiu jos namas yra antras ir per vieną namą yra sankryža. Matomumo diapazonas – mato atstumo dalį iki sankryžos, pačią sankryžą ir dalį į kitą. Po trinktelėjimo gulinčio žmogaus nematė. Nesnigo, nelijo, bet buvo apniukęs oras. Asfaltas drėgnas. Apšvietimas buvo pakeistas, bet taupumo sumetimais lempos nedegdavo. Sakė seniūnei, kad blogas apšvietimas, tai degdavo kas trečia, kas ketvirta lempa. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Lempos degė, bet ryškumas tikrai buvo nedidelis. Suprato, kad tas vaikinas vežė sesę, kad ji nematytų. Pats vaikinas bendrai visiems pasakė, kad jis nematė, kad jis kaltas, kad pėsčiasis išpuolė į gatvę ir jis nematė. Vaikinas galėjo sakyti aplinkybes, kaip pėsčiasis judėjo, bet nepamena. Pamena, kad sakė, jog nematė, nenorėjo ir, kad sesė nematytų. (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjo apšvietimo stulpai, bet jie nedegė. Daugiau (duomenys neskelbtini) gatvėje nuo jos namo iki pagrindinės gatvės stulpo nėra. Tą dieną prie jos namo stulpas nedegė. Jeigu būtų praėjęs kažkoks žmogus, tai būtų mačiusi. Nuo jos namo iki sankryžos apie 30 m. Jos namo numeris 3. Viskas buvo šalia. Kai išgirdo trinktelėjimą, automobilis jau buvo pravažiavęs sankryžą. Nes ji galvojo, kad jis pravažiavo sankryžą ir trenkėsi į tą akmenį, kurį yra kaimynai pasistatę. Jokio žmogaus iš viso nematė. Kai atėjo į įvykio vietą, tas žmogus gulėjo šalia akmens. Kraujo nematė, nes jis tamsiai apsirengęs ir kaimynė buvo jam užveržusi žgutą. Nežino, kaip tas žmogus atsirado. Jeigu jo nematė, vadinasi, jis turėjo ateiti iš kitos pusės. Jis, vadinasi, turėjo ateiti nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės, ne nuo miesto, o nuo kitos pusės. Jai iš dešinės pusės stovi akmuo. Mato (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą 20-25 m., nuo jos balkono iki sankryžos apie 50 m. Pagal ją asmuo turėjo ateiti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Nuo jos namo niekas nepraėjo ir pėsčiojo sankryžoje nematė. Girdėjo trinktelėjimą, pažiūrėjo į kelią, pagalvojo, kad trenkėsi į akmenį ir pamatė nuvažiuojančią mašiną.

Liudytojas M. E. teisme parodė, kad žino, dėl ko yra pakviestas liudyti, t. y. dėl įvykio (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Nebuvo eismo įvykio vietoje po įvykio. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Jo klausė dėl gatvės apšvietimo, nes tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Yra astronominis laikas, kuris yra fiksuotas (duomenys neskelbtini) rajone ir automatiškai įsijungdavo apšvietimas, bet tiksliai negali įvardinti laiko, atrodo, kad 16 val. Kai buvo apklausas pas tyrėją, geriau prisiminė. Jeigu nurodė 16.49 val., vadinasi, taip ir turėjo būti. Buvo įsivėlusi klaida rašte dėl veikiančių šviestuvų. Seniūnijos buvo nustatyta, kad reikėtų primažinti šviestuvus, kad šviestų kas antras. Šviestuvų kiekį nustatė pagal šviečiančius šviestuvus. Rašte policijos įstaigai nebuvo nurodyti šviestuvai jų atkarpoje lyg tai nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini) gatvės. (duomenys neskelbtini)rašte policijai buvo nurodytas laikas, šviečiantys šviestuvai ir, kad nedaryta rekonstrukcija. Jis rengė tą raštą. Informacija, išdėstyta tame rašte, yra ganėtinai teisinga. Po įvykio iš karto nieko nedarė. Klausimai dėl rekonstrukcijos darbų yra peržiūrimi kiekvieną sezoną. Jo pateikta informacija, kad iki 2020-10-09 nekito apšvietimas, yra teisinga. (duomenys neskelbtini) šviestuvų ir stulpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių susikirtime švietė vienas šviestuvas. Kai gavo pirmą užklausimą iš tyrėjos ir nurodė, nes niekas nebuvo keista. Po lapkričio 18 dienos nereikėjo jokios lemputės įsukti ar keisti, rengiant šitą raštą. Niekas nesikeitė. Pirmame rašte buvo nurodyta, kad nebuvo darytos rekonstrukcijos. Buvo suklysta dėl žibintų, dėl vieno tikrai buvo suklysta, kas liečia (duomenys neskelbtini) gatvę. Neteisingai nurodytas vienas šviečiantis, nors buvo pažymėtas kaip nešviečiantis, nors iš tikrųjų jis švietė. Klaida įvyko, nes neišėjo padaryti, kad šviestų kas antras ir buvo nukrypimų. Kitame rašte buvo nurodyta daugiau, kas liečia dėl rekonstrukcijų. Priežastis, dėl ko perrašinėjo pirmąjį savo raštą, niekas nepasufleravo, gaudavo raštus dėl patikslinimo, gal dėl to. Atvykus į eksperimentą, galvojo, kad kalba apie sankryžos apšvietimą. Kažkuriame eksperimente žiūrėjo ir prašė nuotraukas atsiųsti, tai padarė pagal nuotraukas. Jam nebuvo daromas joks spaudimas dėl vienokių ar kitokių parodymų. Duomenis, kokie šviestuvai įvykio dieną šviečia ar kokie nešviečia, pateikia daugiausiai remdamiesi pagal seniūnijos informaciją. Turi grafikus, kada reiktų užšviesti. Seniūnijos nurodymas buvo įjungti kas antrą žibintą, nes turėjo iš seniūnės gavę tokį planelį. Natūroje važiavo ir sprendė, kokius įjungti, o kokius išjungti. Negalėtų faktiškai atsakyti, kokie šviestuvai degė atbuline eiga, nes jis bet kada gali sudegti. Stulpai (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo keisti ankščiau, lyginant su autoįvykiu. LED šviestuvų nėra. Šviestuvai nebuvo keisti į naujus. Buvo kabelizuota apie 2012 m., dalyje gyvenvietės naikinosi stulpai. Tai buvo atlikta iki įvykio. Galingesnių lempų į šviestuvą neįsuksi. Yra 100 vatų lempos ir galingesnių neįsuksi. (duomenys neskelbtini) dieną šviestuvai veikė taip, kaip pavaizduota pateiktuose planuose, matėsi pagal nuotraukas. Buvo suklystas ir neteisingai nurodytas vienas šviestuvas (9 t., b. l. 133-134), tiksliai nebepamena, bet jam atrodo, kad dėl 48, buvo nurodytas, kad nešvietė, bet jis švietė. (duomenys neskelbtini) gatvėje iš viso nebuvo nurodyta, kokie buvo šviečiantys įvykio dieną, buvo nurodyta, kas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Liudytoja D. Č. teisme parodė, kad yra kviesta dėl vykusios avarijos netoli jų namų ir žuvusio žmogaus. Paties įvykio nematė, tik būdama namuose adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) išgirdo garsą, vidutiniškai garsų. Tai visai šalia įvykio. Išėjo, pamatė, kad sustojo mašinos, buvo tamsus paros metas, buvo įjungtos automobilių šviesos ir pamatė, kad įvykęs negeras įvykis. Kai ji išėjo pažiūrėti, buvo jau po fakto, pamatė gulintį žmogų ir ant akmens sėdintį žmogų. Asmenų nepažinojo, nei sėdinčio, nei gulinčio. Gulinčio asmens veido nematė, tik matė, kad guli. Dar būriavosi žmonės. Ji ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai papasakojo, ką matė, ką girdėjo, kad ieškojo kūno dalies. Pasakojo žmonės, susirinkę kalbėjo, policijos daug privažiavo. Ji su asmenimis nebendravo, jų nepažinojo. Kai buvo įvykis, stovėjo vyrukas, moteris, nežino kas jie tokie, sakė „reikia greitąją kviesti“, jau iškvietė, paskambino, tai bendravimas buvo toks. Nesuprato, kuris asmuo vairavo, nežinojo situacijos. Posėdžių salėje esantis vaikinas jai nematytas, galbūt tai vaikinas, kuris sėdėjo ant akmens. Jai paskui kažkas pasakė „čia tas vyrukas, kuris sėdėjo ant akmens“. Kalba buvo apie vairuotoją. Nežino, kas betarpiškai galėjo matyti įvykį, galbūt tie žmonės, kurie ankščiau atsirado toje įvykio vietoje. Kai atėjo, ten jau buvo keletas žmonių, gal jie važiavo automobiliu iš kitos gatvės. Nežino jų nei vardų, nei pavardžių. Jai atėjus į įvykio vietą vairuotojas sėdėjo ant akmens, ten kur sužeistas žmogus gulėjo. Ji atėjo gal po 5-10 minučių nuo garso išgirdimo. Ten ilgai nebuvo, grįžo atgal. Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo dvi apklausos, viena buvo kabinete, kita - įvykio vietoje. Jos papildomos apklausos metu prašė parodyti, kur gulėjo žmogus, kur sėdėjo vairuotojas, tikriausiai ir viskas. Jų kieme yra augalijos: yra tujų gyvatvorė, vaismedžiai, slyvos. Vienoje pusėje tujų gyvatvorė yra, kitoje nebėra. Nebėra (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje. Pagrindinės gatvės pusėje jų prašė jas iškirsti, nes trukdo eismui. Buvo seniūnės prašymas, taip ir padarė. Namas kampinis yra ant sankryžos. Nepamena, ar įvykio metu tujos dar buvo, ar jau nebuvo, galbūt jau nebuvo. Tikslios datos negali pasakyti, kada jos buvo iškirstos. Taip ir buvo, kaip nurodė apklausoje, kad 2018 m. gegužės mėnesį. Negali pasakyti kokia buvo augalija įvykio metu. Tujos buvo apie 1,50 m aukščio ir pločio metras. Tujos nebuvo arti įlindusios, važiuojant (duomenys neskelbtini) g. tiesiai važiuoti tujos netrukdė, bet sukantis iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) g. šiek tiek reikėtų pavažiuoti ir matosi, bet tai nesudarydavo problemų. Jiems nurodymas iškirsti tujas buvo duotas (duomenys neskelbtini) seniūnės, dėl posūkio iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pagrindinis kelias yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Buvo keletas gyventojų, kurie prašė ir jie nukirto. Atstumas nuo kelkraščio, nuo važiuojamosios dalies iki tujų buvo apie 1,5-2 metrus. Jai važiuojant matomumo neįtakojo, dėl kitų vairuotojų nežino. Jos nebuvo labai išlindusios, gal iš (duomenys neskelbtini) gatvės tiems vairuotojams ir įtakojo, bet ne visiems. Vairuotojai gatvėje nesaugiai vairuoja, ten yra 30 km/h greitis ir iki šiol vairuotojai nesilaiko saugaus greičio. Apšvietimas šiame kelyje neypatingas. Mano, kad jis nepasikeitė. Dega lempos, bet neryškiai. Yra apšvietimo stulpai. Negali pasakyti, kokios lempos, turbūt iš senesnių laikų, ji neatkreipė dėmesio. Dėl apšvietimo pokyčių nepastebėjo. Tujos buvo valdiškoje žemės dalyje, tvoros nebuvo. Nuo kelio iki tujų atstumas 1,5-2 metrai. Atstumas pakankamai didelis. Sukant iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) gatvę yra tos pačios tujos. Prie kaimynų namo kažkur šalia yra apšvietimo stulpas. Gal šalia yra stulpas ant posūkio prie jų, o tujos gylin link jų namo. Jiems duotas seniūnės nurodymas buvo žodinis. Juos atakavo žodžiu, važiavo keletą kartų, prašė. Rašto jokio neturi. Įvykio metu buvo tamsu, buvo drėgna, lijundra ar lietus. Atstumas nuo tujų iki gatvės buvo pakankamai didelis, kad galima vaikščioti žmonėms, padaryti kaip šaligatvį, nes žmonės taip ir vaikšto. Žmonės eina žalia zona nuo asfalto iki tujų, jei eismas, tai eina žalia veja. Ten šaligatvio nėra. Kitoje gatvės pusėje šį rudenį gabalą šaligatvio padarė. Jei nėra mašinų, žmonės eina važiuojama dalimi, jei yra, eina žole, į tą pakankamą atstumą. Atstumas pakankamas, ten galima ir automobilį pastatyti.

Liudytojas L. Š. teisme parodė, kad kviestas dėl vykusio eismo įvykio. Einant vakare, tamsiu paros metu buvo pastebėta, kad kažkas įvyko kelyje. Važiavo, sustojo prieš sankryžą ir pastebėjo, kad kažkas kelyje vyksta. Pamatė gulintį žmogų už sankryžos pertrenktą. Jokios mašinos nebuvo, po to privažiavo mašina. Pradėjo su vaikinu kalbėti ir suprato, kad jis važiavo ir suprato, kad yra įvykęs įvykis. Jis pats buvo baisiame šoke. Buvo tuoj pat kviečiama greitoji, policija. Situaciją prisiminė geriau apklausiamas tyrimo metu, nes praėjo daug laiko ir nurodė aplinkybes tiksliau, nuosekliau. Dabar nurodytų paaiškinimų nepamena. Nurodė vairuotoją, kuris galimai kliudė pėsčiąjį. Posėdžių salėje esantį asmenį mato, ar atpažįsta, tai, visų pirma, yra kaukės, antra - praėjo laiko, sutikęs gatvėje praeitų. Supranta, kad tai yra vairuotojas. Atvažiavusį automobilį matė. Jo automobilis įvykio vietoje greičiausiai jau stovėjo. Nepamena, ar automobilis stovėjo ar atvažiavo. Gal pirmi jo parodymai yra tikslesni, dabar sunku prisiminti. Lyg yra nurodęs, jog vaikinas iš didelio išgąsčio nuvažiavo, kadangi važiavo su savo sesute, jis pavežė sesutę, ar iki namų ir paleido, staiga vairuotojas grįžo. Dabar tiksliai visko nepamena. Bendravimas su vairuotoju buvo, kad kažkas tokio, tiesiog važiavo keliu ir išėjo į gatvę žmogus. Pamena 100%, kad ten kiekvienam būtų galima nepastebėti išėjusio žmogaus, nes ten buvo aukšta tujų ar kažko tvora. Ten jo gatvė, jis ten gyvena nuo vaikystės. Ten tokia tvora, kad neįmanoma pastebėti, po to įvykio kažkas sutvarkė, nupjovė tą tvorą ar sužemino. Atvažiuojant iš ten, kur važiavo, žmogus išėjo ir nepastebėti kiekvienam įmanoma. Ten išeini ir tiesiog ant gatvės išeini. Nepamena, ar vairuotojas detalizavo, kaip asmuo judėjo. Žmogus kirto gatvę. Pagal jų pašnekesį suprato, kad žmogus norėjo pereiti gatvę, jis norėjo kirsti (duomenys neskelbtini) gatvę ir einančią ištisinę gatvę. Taip suprato pagal situaciją. Konkrečiai pasakyti negali, ką vairuotojas pasakė, kaip pėstysis judėjo. Tiksliau būtų, kad vairuotojas pasakė „pamačiau žmogų, kuris išniro važiuojamojoje dalyje“, jo pusėje, krypties nenurodė. Pats gyveno (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) g.- (duomenys neskelbtini) g. sankryža. Gyveno (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini) g. kampe. Tujos buvo (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini) g. kampe. Tujos visą gyvenimą trukdė. Trukdė vairuotojams važiuojant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis. (duomenys neskelbtini) g. tiesiai važiuojant link (duomenys neskelbtini) gatvės, tas kampas, iš kurio suktų į (duomenys neskelbtini) g. ar į dešinę, ar į kairę, atvažiuojant (duomenys neskelbtini) gatve yra pavojingas posūkis, nes pavojingas matomumas, realiai nesimato mašinos. Nesvarbu, kur važiuos mašina, ar tiesiai, ar į kairę, dešinę, ar žmogus, ar dviratininkas, sunku pastebėti, nes ten aštrus kampas su tujų tvoromis. Kelio atkarpa tiesi, sankryža 90 laipsnių kampu. Tujos gal 3-4 m atstumu, gal nebus ir 3 m, sunku pasakyti, žiūrint kaip matuosi ir kaip važiuosi. Žiūrint koks kampas, ar (duomenys neskelbtini) g., kur žmogus ėjo, ar kur mašina važiavo. Nematė, iš kur į kur žmogus ėjo. Žmogus ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, tai tikrai turėtų būti faktas. Žuvęs žmogus nepažįstamas, nėra jo matęs. Šviesos švietė, apšvietimas kažkoks buvo. Nežino, ar nuo to laiko apšvietimas keitėsi, tai pasakytų seniūnai. Buvo vakaras, lietus, dargana, dulksna, tamsus paros metas. Paskui pradėjo rinktis vienas kitas žmogus gal iš aplinkinių gatvių, jie galėjo kalbėti tik kažką, bet nelabai ką ir galėjo, nes nelabai įvykį jie galėjo matyti. Jis vienas iš pirmųjų buvo įvykio vietoje. Mano, kad paties įvykio niekas negalėjo matyti. Jis pirmasis atsidūrė įvykio vietoje, paskui kažkuriuo metu pradėjo rinktis žmonės, bet jų buvo nedaug. Nuo tujų iki važiuojamosios asfaltinės kelio dalies gal 3 metrai, neturi metro, negali nuskanuoti akimis ir tiksliai pasakyti. Dabar neprisimena, kaip ten buvo, nes jau yra pasikeitę. Ten visą laiką važiuojant ta gatve turi sustoti ir po centimetrą judėti, kad įsitikintų, kad iš kairės neatvažiuoja automobilis ar kažkas. Žmogus ėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, tiesą pasakius, dabar prisimena, kad iš kažko po to girdėjo, kad žmogus nešėsi kažką, turėjo nueiti gal pas gimines, nežino. Faktas tas, kad žmogus turėjo kirsti gatvę. Dabar negali atgaminti tos situacijos, kaip kalbėjo su vairuotoju, bet kad žmogus išlindo į važiuojamąją dalį, tai faktas, o iš kurios pusės atėjo, dabar nežino. Jis pats matyti negalėjo, bendraujant klausinėjo vairuotojo, kaip nutiko, kas ir kaip buvo. Ties (duomenys neskelbtini) sankryža yra gatvės apšvietimo stulpų, bet negali pasakyti kurioje pusėje. Sankryžos dalis yra apšviesta, neidealiai, bet šviesos buvo, ar toliau ar arčiau stulpas, dabar neprisimena. Bet gal sakytų stulpas važiuojant (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. po kaire puse, nepamena. Žmogaus privažiavęs sankryžą iš pradžių nematė, nes jis gulėjo šiek tiek nuošaliau. Negalėjo jo matyti, pirmiausiai pamatė viduryje gatvės batus, maišas, išmėtyti obuoliai, dar kažkoks „bambalis“ galbūt. Pamatė išmėtytus daiktus toje sankryžoje. Tuomet išlipo ir pamatė, tai reiškia žmogus gulėjo (duomenys neskelbtini) g., važiuojant į (duomenys neskelbtini) g. dešiniajame kampe, todėl sako, kad jis turėjo eiti per gatvę. Jis turėjo eiti per gatvę, nes mėtėsi obuoliai, batai, kažkokia rankinė. Kuria gatvės puse, dabar neprisimena. Mašina atvyko nuo pagrindinės gatvės, nuo mokyklos link (duomenys neskelbtini) gatvės, jei buvo sugadinta mašinos dešinė pusė, reiškia, pėstysis turėjo išeiti iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Jei būtų ėjęs iš (duomenys neskelbtini) gatvės kairės pusės nuo anos pusės, bent būtų anas kampas ar vidurys sugadintas, čia logiškai išsidėlioti reikia situaciją. Jei apgadintas kitas mašinos kampas, nesupranta ir tada nieko negali sakyti. Pagal apgadinimus sprendžia, kad asmuo ėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Nukentėjusysis bet kokiu atveju turėjo įeiti į (duomenys neskelbtini) gatvę ar iš tos, ar iš kitos gatvės pusės. Nepamena ikiteisminio tyrimo apklausos, kas buvo parašyta prieš metus. Galbūt tada tiksliau buvo pasakyta ir tikslesnė informacija, dabar bandė prisiminti. Jam reikėtų paskaityti, ką jis ten pasakė. Nepažįsta aplinkinių žmonių, buvo keli žmonės, kiek jų tikrai, negali pasakyti, buvo moteris, vyras. Su kaltinamuoju iki šios dienos nėra susidūręs, nėra bendravę, jį matė įvykio dieną. Tas bendravimas įvykio metu su asmenimis apie įvykį buvo toks, gal tuo metu pasakė kažkokį žodį – kaip, kas, kur, ką. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Ten daug nuosekliau ir konkrečiau yra aprašyta. Jis pirmas buvo įvykio vietoje, automobilio nebuvo, kaip minėta, automobilis atvyko už kelių minučių. Mano, kad tuomet tiksliai pasakė. Mano, kad iki 5 minučių laikotarpyje, tiksliau negali pasakyti. Minėjo, kad staiga žmogus išniro, daugiau nepamena.

Liudytojas R. B. teisme parodė, kad kviestas, nes viskas įvyko prie jo namų, dėl eismo įvykio. Paties įvykio nematė, bet, galima sakyti, juto. Žmona sėdėjo kambaryje, skaitė, jis buvo prie kompiuterio ir išgirdo kažkokį lyg mašinos susidūrimą švelnų ir paskui smūgį į namo sieną. Tuo momentu nieko nesuprato, išėjo į lauką, apsižiūrėjo, nieko nepastebėjo. Matė tik, kad prie kito namo buvo žmonės, kažką kalbėjo ir pats išėjo į kambarį. Po kiek laiko atvyko tarnybos: policija, greitoji. Į lauką jis nėjo, nėra labai norintis viską žinoti. Kitą dieną, kai sužinojo, kas įvyko, tuomet suprato, kad tas smūgis buvo nutrauktos kojos smūgis į namo sieną. Liko pėdsakas virš sąramos ir kraujo lašiukai ant stiklo, dar pusmetris žemiau, kiek supranta, koja būtų įlėkusi pas jį į kambarį. Jis taip išmąstė, kaip iš tikrųjų, tyrėjų reikalas. Kraujo žymė buvo virš antro aukšto ir ant lango šiek tiek kraujo lašų, nuvalė ir viskas. Nepamena, ką sakė tyrėjams ir ką klausė, jei galėtų perskaityti. Duodamas parodymus suinteresuotumo kažką slėpti neturėjo. Gyvena (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo išėjęs į lauką, bet nebuvo nuėjęs iki tos vietos. Matė, kad ant kampo stovi žmonės, jie kažką šnekėjosi, bet kadangi jis nematė, kad prie namo kažkas būtų nukritęs ar ką, dėl ko buvo tas smūgis, tai nuėjo į kambarį. Atvykus tarnyboms jis nėjo. Išgirdo du smūgius. Pirmas buvo duslus, o kitas pasijuto į namą smūgis. Kraujo lašiukus matė, galūnės nematė. Kiek suprato, galūnę rado pas kaimynus kažkur už tujų. Kai išėjo į kiemą, nieko nematė. Buvo kraujo žymės, keli kraujo lašiukai antrame aukšte. Nuo žemės paviršiaus panašiai 6-6,5 metrai. Smūgis buvo antrame aukšte. Žmona sėdėjo ir šalia jos. Gyvenamasis namas yra Nr. (duomenys neskelbtini), priestatas per vidurį yra trijų metrų pločio ir virš lango per vidurį buvo kraujas. Kraujo lašus pastebėjo ne tą pačią dieną, o dar kitą dieną, nes tą vakarą buvo tamsu. Ar jis teisus, nežino, taip sudėliojo įvykį, taip sutapo. Prie namo yra tvora, jos aukštis gal metras su šiek tiek, metalinė. Daugiau yra dar medžiai, bet jie toliau, jau arčiau namo sienų. Daugiau nieko nėra. Nežino, kas galėjo matyti šį įvykį. Jo namas yra adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kaimyno Nr. (duomenys neskelbtini). Jų namus skiria metalinė tvora ir eina tujos, kokių 3 metrų aukščio. Įvykio metu tujos buvo, gal tik kokių 2,5 metrų. Kaimynas yra jo (duomenys neskelbtini). Jis labiau įvykiu domėjosi, iš jų apie įvykį sužinojo. Kiek suprato, lyg tai jo pusėje rado koją už tujų. Logiškai, koja jau turėjo būti jo kieme. Atstumas nuo sankryžos ik jo lango, sklypas yra kampas 25 arai, kaimyno taip pat 25 arai, nuo sankryžos iki tos vietos apie 20-25 m. ir jo dar 25 m. Atrodo, kad tuo metu apšvietimo iš viso nebuvo, apšvietimas buvo blogas. Šalia jo tvoros augalijos nebuvo. Priešais tankiai medžiai auga, matomumas yra blogas. (duomenys neskelbtini) g. važiuojant nuo centro matomumas geras, o kitoje pusėje yra pusėtinas, sankryža matosi. Vizualiai pasirodė, kad ant jo namo yra kraujas. Kažkiek kraują skiria, buvo kraujo spalva.

Liudytojas V. L. teisme parodė, kad nelabai pamena situaciją. Sunku prisiminti, praėjęs didelis laiko tarpas. Tai galbūt įvykis (duomenys neskelbtini), kur buvo nutraukta koja. 2017 metus sudėtinga prisiminti, budėjo skyriuje už eismo įvykius. Buvo tik pradėję tarnybą, lyg kitas ekipažas buvo atvažiavęs, lyg pratęsė tyrimą. Pamena, kad koja buvo nutraukta, ją kažkur toliau buvo radę. Buvo kviestas ekspertas, operatyvinės grupės pareigūnai, fiksavo, smulkmenų nepamena. Savo apklausos po įvykio nepamena. Tikriausiai buvo apklaustas, nepamena. Į įvykio vietą atvyko jau po įvykio. Nepamena, ar įvykio vietoje buvo automobilio vairuotojas, kuris kliudė pėsčiąjį. Jei gerai pamena, jis braižė eismo įvykio schemą ir gal kreipė daugiau dėmesį į kitus dalykus. Neprisimena bendravimo įvykio vietoje su kuo ir kaip. Dabar sunku pasakyti, kokios buvo eismo sąlygos, turėjo būti nurodyta schemoje. Faktas, kad buvo tamsus paros metas. Pamena, kad atvyko ne pirmi į įvykio vietą. Nepamena, ar bendravo su vairuotoju. Neprisimena kas buvo kito ekipažo pareigūnai. Reikėtų klausti budėtojo, ar pirmi atvyko, ar kiti pareigūnai, bet pamena, kad buvo atvykę kiti pareigūnai. Eismo įvykio medžiagą rinko jie, smulkmenų nepamena. Dabar perskaitęs situaciją prisimena geriau. Visos nurodytos aplinkybės įrašytos teisingai. Bendravimas su vairuotoju buvo trumpas, žodinis, kad išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Vairuotojas nurodė, kad staiga išbėgo pėsčiasis. Pažodžiui bendravimą sunku prisiminti, kas buvo sakoma. Jei pasakė taip per apklausą, kad pėstysis išbėgo, tai dabar sunku ką pasakyti, praėjo ilgas laiko tarpas, apklausa buvo vykdoma praėjus trumpesniam laiko tarpui ir apklausoje objektyviau viską galėjo paaiškinti ir pasakyti. Dabar nieko negali pasakyti, kaip tas įvykis galėjo įvykti, kažką iš karto po įvykio buvo galima pasakyti. Galbūt galėjo būti šukės ar automobilis toje pusėje buvo apgadintas, tai greičiausiai pagal tai ir sprendė, iš kurios pusės ėjo pėsčiasis. Neprisimena, ar dar buvo asmenų įvykio vietoje, su kuriais bendravo. Buvo susikoncentravęs į eismo įvykio vietą. Eismo įvykio vietoje, kiek pamena, buvo ekspertas, turėjo būti darytos nuotraukos ir matytis esantis gatvės apšvietimas. Galėjo ir vienas atvykti į įvykio vietą, dabar sunku prisiminti.

Liudytojas Š. J. teisme parodė, kad žino, jog yra kviečiamas dėl eismo įvykio, vykusio (duomenys neskelbtini), kad nesuklystų, tikriausiai, kur žmogui koja buvo sužalota. Atvyko ne pirmi, jau buvo sureagavę kolegos. Juos pakeitė. Atvykus matė šalikelėje gulintį vyriškos lyties žmogų, kuriam buvo nutraukta koja. Pagalba jau buvo suteikta gal ten šalia gyvenančių asmenų. Jiems bebūnant netrukus atvyko greitoji. Suteikė pagalbą ir išsivežė į priėmimo skyrių. Nukentėjusiojo dar paklausė, ar jis tikrai buvo be kojos, jis nieko paaiškinti negalėjo. Kojos ieškojo ir rado kitame ar dar kitame sklype. Žino, kad sklypo ribose rado koją. Ieškojo kartu su ekspertais, operatyvinės grupės darbuotojais. Ekspertai nusifotografavo. Atvyko kitas medikų ekipažas, paėmė koją ir nuvežė į priėmimą. Savo apklausos ikiteisminio tyrimo metu nepamena. Atvykus į įvykio vietoje jau buvo kiti pareigūnai, žino, kad jiems baigėsi pamaina ir atvyko jų pakeisti, įforminti eismo įvykį. Atvyko kartu su kolega V. L., nes dirbo viename ekipaže. Nepamenu, ar atvyko su Ž. S., galbūt jau maišosi. Gal jie tuomet jų pamainą perėmė. Reikia pažiūrėti vieningų pajėgų valdymo sistemą, su kuo jis tuo metu dirbo, dabar nepamena, su kuriuo kolega atvyko. Atvykus įvykio vietoje buvo vairuotojas, kuris kliudė pėsčiąjį. Nepamena, ar bendravo su vairuotoju. Bandė nustatyti eismo įvykio liudytojus, bet jų nenustatė. Nebuvo asmenų, kad kažkas būtų matęs eismo įvykį. Negali pasakyti kokiu atstumu buvo rasta koja. Kiek pamena, buvo rasta ganėtinai toli, ne 5 ir ne 10 metrų. Tvora sklypo buvo, nes tvorą perlipo. Sklypas buvo aptvertas tvora, pievelė, medžiai. Lipo per tvorą ieškoti kojos. Ar buvo aukštų medžių, nepamena. Ž. S. pažįsta, su juo teko dirbti. Ž. S. dar ir dabar dirba. Ikiteisminio tyrimo apklausoje visos aplinkybės įrašytos teisingai. Perskaitė ir suprato, kad atvyko pirmas su Ž. S., reiškia, kartu dirbo ekipaže. Dabar nepamena, ką tuo metu aiškino vairuotojas. Vairuotojas nenurodė, kaip judėjo pėstysis. Tokia galima prielaida, kad pėsčiasis judėjo iš (duomenys neskelbtini) gatve iš dešinės pusės link (duomenys neskelbtini) g. vairuotojo judėjimo kryptimi. Gal dėl dviračio apgadinimų padarė tokią galimą prielaidą, bet gal nebuvo dviračio, gal pėsčiomis ėjo, dabar tos aplinkybės nepamena.

Liudytojas Ž. S. teisme parodė, kad mano, jog žino apie patį įvykį, dėl kurio yra kviestas. Tai eismo įvykis prieš kelis metus (duomenys neskelbtini), smarkiai sužeistas ar sužalotas žmogus. Jei objektyviai, tai tiek. Žino, kad trūko kūno dalies: rankos ar kojos, kuri po gan ilgo laiko buvo rasta privataus namo sklype. Daugiau nieko papasakoti negali. Ar pilnai įformino eismo įvykį, tikriausiai ne. Įvykio vietoje galėjo būti jau atvykusių asmenų, galėjo būti mergina ir vaikinas, brolis ir sesuo. Žino, kad bendravo su eismo įvykyje dalyvavusiu automobilio vairuotoju, kuris buvo šoko būsenoje, giliai susijaudinęs. Su juo bendravimas galėjo būti sudėtingas. Prisimena nuotrupomis, kad važiavo su sese iš filmo. Daugiau jokių smulkmenų nepamena. Negali pasakyti, kaip elgėsi, ar kaltino save, ar pėsčiąjį. Įvykio vietoje buvo vaikinas ir sakytų, kad buvo žmonių ir medikai atvykę, ir kažkas iš pašalinių galėjo būti sustoję. Ką žmonės kalbėjo, nepamena. Iki kūno dalies radimo galėjo praeiti gal 20-30 minučių. Galūnę rado ne jis. Kartu dirbo su Š. J., su juo atvyko, kiek pamena. Jei buvo atvykęs kitas policijos ekipažas, tai buvo atvykę tik tam, kad sureaguoti į įvykį, bet darbą perėmė jie, po to perdavė naktiniam ekipažui. Gal dalyvavimą eismo įvykio vietoje įformino, bet mano, kad patį įvykio įforminimą galėjo atlikti V. L.. Pokalbio turinio su vairuotoju neprisimena. Su kitais asmenimis įvykio vietoje nebendravo, neprisimena. Prisimena, kad su vairuotoju kažką bendravo, liaudiškai tariant, parūkė ir viskas. Buvusių oro sąlygų nepamena.

Civilinio atsakovo atstovas G. T. teisme paaiškino, kad dėl 76,23 eurų laidojimo išlaidų už raides, kryželį ant kolumbariumo - yra Lietuvoje toks teisinis reglamentavimas, kad vienintelės išlaidos, kurios yra mokamos neatsižvelgiant į vairuotojo kaltę, ar jis kaltas ar ne, yra tik laidojimo išlaidos. Kapo sutvarkymo išlaidos nėra laidojimo išlaidos. Šioje vietoje kadangi turima procesinė pozicija, kad kaltinamasis kaltės nepripažįsta, tai draudimo bendrovė irgi, kadangi yra kaltinamojo pusėje, natūralu, kad atsakomybė yra išvestinė iš jo civilinės atsakomybės ir taip pat nepripažįsta. Tačiau jei teismas priims apkaltinamąjį nuosprendį, tai šioje dalyje patikrina sąsajumo pagrįstumą ir mano, kad ji pagrįsta ir susijusi. Jei būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, neprieštarauja šią sumą atlyginti. Reikalavimas yra solidariai, nėra jokio pagrindo solidariai atsakomybei šioje vietoje. Jeigu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis iki draudimo sumų, atsakomybė yra (duomenys neskelbtini), tai yra atsakingi pirmoje eilėje. Šioje vietoje nei M. M., nei kiti, dėl kurių daug argumentuota buvo, nėra jokio pagrindo. Pirminis atsakovas, kuris privalo atsakyti, yra draudimo bendrovė ir šioje vietoje tokia teismų praktika. 255 eurai už sugadintus drabužius atsakomybė analogiškai (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis buvo sudaryta, kaip supranta, kaltinamojo motinos D. M., nežino, pagal amžių turbūt tai motina, sudaryta taip mokant įmoką, kuri yra šiek tiek daugiau nei 61 euras, kad nevairuos asmenys, neturintys 25 metų. Kiek supranta, tai įvykio metu kaltinamasis 25 metų neturėjo. Tokiu atveju bet kokios išmokos, kurias padarys (duomenys neskelbtini), bus reikalaujamos iš draudėjo grąžinti iki 50 proc., kadangi draudėjas yra D. M., bus prašoma iš D. M.. Absoliučiai visos išmokėtos išmokos, kokios jos bebūtų, ar jos būtų socialiniam draudimui, ar teritorinei ligonių kasai, ar privatiems asmenims, kurias išmokės. Jeigu tokia pareiga kiltų, tokiu atveju visos išmokėtos išmokos iki 50 procentų iš D. M. bus išieškomos. Mano, kad neteisingai tyrimo metu pasirinkti civiliniai atsakovai. Remdamasis savo daugiamete praktika tokio pobūdžio bylose, jau seniai yra palikta ši praktika, kad asmuo - didesnio pavojaus šaltinio savininkas neatsako, atsako tik tas asmuo, kuris vairavo arba jo civilinės atsakomybės draudikas, šiuo atveju jie. Kiek supranta, kaltinamasis vairavimo metu vairavimo teises turėjo, tai svarstymas nerūpestingai, jei žmogus turi vairavimo teises, juo labiau čia nėra kaltinimo, kad vairavo neblaivus, tai toje vietoje nemato jokio nerūpestingumo. Tiesiog nesugebėtų įžvelgti, nėra čia tokio nerūpestingumo. Šitie asmenys neatsako visiškai. Baudžiamasis procesas nenumato tokios proceso šalies kaip trečiasis asmuo, jei tai būtų civilinis procesas, tai natūralu, kad jie turėtų būti tretieji asmenys, nes, kaip minėjo, jei kiltų pareiga mokėti draudimo išmoką, tai automatiškai kiltų ir jų pareiga prieš juos 50 procentų mokėtų sumų grąžinti. Tokiu atveju civiliniame procese jie būtų tretieji asmenys. Baudžiamajame procese tokio procesinio statuso nėra ir tiesiogiai šiame procese jie tikrai neturėtų atsakyti. Turėtų atsakyti pirmoje eilėje draudimo kompanija. Didžiausias reikalavimas yra dėl neturtinės žalos. Dėl neturtinės žalos atsakomybė yra ribota, čia yra 2017 m. įvykis, teisinis reguliavimas pasikeitė 2018 m. lapkričio 1 d., draudiko atsakomybė nuo 5 000 eurų padidėjo iki 5 mln. Kadangi tai 2017 metų įvykis, atsakomybės riba yra 5 000 eurų. Jei teismas priimtų apkaltinamąjį nuosprendį, draudiko atsakomybė būtų 5 000 eurų visiems nukentėjusiesiems. Palieka teismui spręsti kaip išdalinti tas sumas. Jei tai yra pirmos eilės paveldėtojai, kaip sutuoktinis, tai tiesiog padalindavo kiek įmanoma lygiai. Jei yra kažkokie tolimesni giminystės ryšiai, tai tokiu atveju tas yra skirstymas kitoks. Jei teismas manys, kad yra padaryta didesnė neturtinė žala, tai tokiu atveju kitą dalį reikėtų priteisti iš paties kaltinamojo. Tokia yra teismų praktika. Atsakomybė dėl neturtinės žalos yra ribojama 5 000 eurų. Tiesiog toks yra Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, jo 11 str. 1 d., kuris galioja iki 2018 m. lapkričio 1 d. Ten dar yra speciali norma, būtent kada įsigalioja, nes būtent draudimo sutartims, sudarytoms po 2018 m. lapkričio 1 d. Buvo tokių atvejų, kai 2019 m. sutartys buvo prieš tą datą ir kitos, bet šiuo atveju kadangi įvykis 2017 m., tai natūraliai negalėjo būti. Nėra jokių abejonių, kad atsakomybės riba yra 5 000 eurų. Kaip supranta, tai čia didžiausias ginčas yra dėl negautų pajamų. Jau gal kokį dešimt metų netraukiami atsakovais automobilių savininkai, tai nesitikėjo tokių klausimų ir neieškojo tokios teismų praktikos. Draudimo įstaigose dirba nuo 1996 metų. Prisimena, kad buvo tokia praktika nuo tarybinių laikų, taip buvo sprendžiama. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema veikia ne dėl kaltininko, o dėl nukentėjusiojo. Yra sukurtas Transporto priemonių draudikų biuras, kuris net jei nebūtų draudimo sutarties, vis tiek tuomet stovėtų kitas atstovas draudikų biuro ir vis tiek žala būtų atlyginama. Pati sistema veikia dėl nukentėjusiojo ir net jei sutartis sudaryta taip, kad jiems sudarant sutartį buvo deklaruojama, kad nevažinės asmenys neturintys 25 metų. Šiai dienai pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą bet kuris asmuo, turintis teises, gali važiuoti, nereikia turėti prie savęs net transporto priemonės liudijimo. Iš esmės tas dalykas, kas važiuos, nesvarbu ir pati draudimo apsauga galioja, jei yra sudaryta draudimo sutartis, tai apsauga galioja, ar kaltininkas bus neblaivus, ar jis be teisės, net ir su vogta mašina važiuojantis vagis padarys eismo įvykį, bet bus draudimas, tai draudikas atsakys, nes, kaip minėjo, sistema veikia dėl nukentėjusiojo. Tokiu atveju, kad sudaro draudimo sutartį, jei nori gauti mažesnę draudimo įmoką, tai deklaruoja, kad nevažinės Anglijoje, kad nevažinės asmenys, turintys mažą stažą ir t. t. Už mažesnę riziką yra mažesnė įmoka. Šis draudimas kainavo 61 euras su centais. Buvo deklaruojama, kad nevažinės asmuo, neturintis 25 metų, kadangi kitaip įvyko, tai tokiu atveju tiesiog yra sutartinė civilinė sankcija sutarties šaliai ir ta kita sutarties šalis yra būtent D. M., tai yra motina. Tai ir bus išskirtinai motinai, tas tėvas nelabai kažką čia reiškia. Iš esmės ji deklaravo, ji sudarė, ji įsipareigojo, bet tai yra civilinis ginčas tarp draudiko ir draudėjo, kuris šiam baudžiamajame procese neturi jokios teisinės reikšmės. Baudžiamosiose bylose tiesiog yra sprendžiamas M. M. baudžiamosios atsakomybės klausimas ir jis yra atsakingas už savo veiksmus. Civilinio draudimo esmė - nukentėjusysis. Draudimas padengia padarytą žalą iki tam tikros sumos, o likusią žalą atlygina pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, tai yra asmuo, padaręs žalą. Asmuo, padaręs žalą, jei bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, bus M. M. ir niekaip prie tos žalos nei jokia dalimi neprisidėjo, vien tai, kad formaliai turi daiktą ir kažkas jį panaudoja. Visi kalba - automobilis, bet tiesiog, jei nuosavybėje turi peilį ir kažkas su juo po to padarys nusikaltimą, tai vien dėl to, kad jis, peilio savininkas, kaip galėtų atsakyti, tai neįmanoma. Visos sąlygos, kurios yra numatytos, galioja draudėjui ir draudikui. Civilinėje teisėje egzistuoja sutarčių uždarumo principas. Draudimo sutartis yra civilinė sutartis. Pagal sutarčių uždarumo principą teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią, tai būtent sutarties šalims. Būtent sutarties šalims: draudikas (duomenys neskelbtini) ir draudėja D. M.. Tarp jų ir bus tas klausimas, nes vėl gi įstatymas numato regreso teisę iki 50 procentų. Tai kolegos yra iš regreso skyriaus, jei nepavyksta susitarti, nes dažnai kai būna didelės sumos ir nepavyksta susitarti dėl įvairių priežasčių ir tuomet teismas sprendžia, tas iki 50 procentų gali būti 45, ir 40, ir 35 procentai, labai įvairūs sprendimai. Bet vėl tai civilinis procesas ir civilinis ginčas. Civilinio proceso metu D. M., jei kreiptųsi, būtų atsakovė, bet tai yra jų teisė ir gali visiškai nesikreipti. Nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje nenagrinėjami draudimo santykiai tarp D. M. ir draudiko, tai tiesiog papildomas proceso apkrovimas tais santykiais, kurie nėra baudžiamojo proceso tikslas. Baudžiamojo proceso tikslai yra aiškiai parašyti LR BPK 2 str. Tai, žino, kad baudžiamajame procese civiliniai ieškiniai nagrinėjami pagal LR CPK taisykles, jei LR BPK nenumato kažkokių, tai galima remtis pagal LR CK nuostatas. Dėl pasisakymo gal gali neatsakyti į klausimą, nes čia turbūt visi teisininkai. Gali pasakyti teisinį folklorą: du teisininkai - trys nuomonės. Nuo 1996 metų vaikšto į tokio pobūdžio bylas. Šiuo atveju vienareikšmiškai turėjo draudimą. Šis draudimas rišamas ne prie asmens, o prie transporto priemonės. Būna tokių atvejų, kai automobilis dar neužregistruotas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, teisinis reglamentavimas yra, jog neregistruotas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ automobilis privalo būti prieš registraciją apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tai būna taip, kad nenurodomas net draudimo sutartyje nei savininkas, nei valstybinis numeris, nes jis dar tuo momentu jo neturi, tiesiog įrašomas VIN Nr., tai yra transporto priemonės identifikavimo numeris ir rišamas prie sutarties. Tai, kad automobilį vairavo asmuo, neturintis 25 metų, draudimo sutarties galiojimui tai neturi jokios reikšmės. Žalos atlyginimo dydžiui neturi jokios reikšmės, tik vienintelis skirtumas dėl regresinių reikalavimų. Net jei jis neturės teisės, net bus neblaivus, vis vien bus lygiai tas pats. Galiojimui tai neturi įtakos. Tai yra dažna klaida, masinės informacinės priemonės tiesiog klaidina, sako, kad važiuojant į Angliją, ar neturint 25 metų, draudimo sutartis negalioja, pati draudimo sutartis galioja tais pačiais principais, tik klausimas, ar yra regresiniai reikalavimai, ar nėra. Dėl negautų darbo pajamų ir senatvės pensijos, tai skaičiuoja pagal valstybės nustatytą metodiką, kur yra imami trys mėnesiai. Tai nurodo tas pats teisės aktas, pagal kurį skaičiuojami atostoginiai ir t. t. Dėl vidutinės vyrų gyvenimo trukmės Lietuvoje reikėtų žiūrėti Statistikos departamento duomenis, bet prieštarauja, nes pats reikalavimas yra išmokėti vienkartinę išmoką, tai pateiks argumentus, kodėl negalima mokėti vienkartinę išmoką. Palaiko kolegės, Asmens žalos skyriaus ekspertės R. M. pateiktą ekspertų išvadą. Ji dirba gal 20 metų su tokio pobūdžio žalomis ir teisinį reguliavimą, ir praktiką žino, tiesiog tai jos kasdienis darbas ir, kiek žino, ji duomenis paima iš Statistikos departamento. Ieškinyje reikalavimas toks, kad suskaičiuota į priekį ir prašoma išmokėti vienkartinę išmoką per vieną kartą į ateitį. Gali pasakyti, kad, jų nuomone, tai būtų visiškai netikslu dėl to, kad labai daug kintamųjų dėmenų gaunasi, nes žuvusiojo pajamos buvo iš algos ir iš senatvės pensijos. Minimalus atlyginimas Lietuvoje nuolat kinta, pensija taip pat nuolat kinta, tai vienas dalykas, be to, žuvus nukentėjusiajam, atsirado teisė nukentėjusiajai T. B. gauti ir našlės pensiją. Ji vėl bus kitaip skaičiuojama, bus didinama, tai vėl visos SODROS išmokos, kaip parašyta LR CK, įskaitomos į atlygintinų nuostolių dydį. Visas išmokų sumas, kurias išmokės SODRA, pateiks (duomenys neskelbtini), tai šioje vietoje yra labai daug kintamųjų, tai pasakyti per laiką, ar ta suma tiksli ir kiek ji tiksli, praktiškai ji bus labai netiksli. Įprastai teismai, jei du – trys metai į priekį, daro prielaidą, kad nebus kintamųjų ir priteisiama. Bet kai yra ilgesniam laiko tarpui, tai teismai vengia priteisti vienkartinę išmoką, o tiesiog priteisia principą, kaip nustatomi periodiniai mokėjimai ir tuomet draudikas pagal nustatytą principą ir moka. Išmoka turėtų būti mokama iki statistinės vyro gyvenimo trukmės, bet ne daugiau negu iki gaunančio asmens mirties, kuris tas terminas prieitų ankščiau, nes būna taip, kad tas gavėjas dėl įvairių priežasčių nesulaukia išmokų. Įvykis 2017 m. lapkričio mėnesį, dabar jau praėję 5 metai, tai toje vietoje apskaičiuoti nuo žūties iki dabar galima, nes yra konstanta, visi skaičiai yra, praeities nebepakeisi. Šioje vietoje galima žinoti, kokie buvo atlyginimai, išmokos, našlių pensija. Skaičius galima suskaičiuoti. 2023 m. žuvusiajam 70 metų 7 mėnesiai sueitų birželio 8 d., tai būtų kiek daugiau nei vieneri metai. Neatkreipė dėmesio, įsivaizdavo, kad jis buvo jaunesnis, įsivaizdavo, bent dešimt metų. Jei iki 2023 m., iš esmės galima suskaičiuoti, nes iki šios dienos 2022 m. gaunasi metai ir porą mėnesių. Tikslingumo požiūriu galima ir suskaičiuoti. Penki metai praėjo, jau konstanta, o metus galima paprognozuoti. Dar norėtų atkreipti dėmesį, kur yra skirtingumas tarp ieškinio ir apskaičiavimo, tai yra praeitų metų lapkričio 19 d. dokumente nurodę, kad iš tikrųjų labai dažnai daroma loginė klaida ir per savo praktiką gali pasakyti, kad kai žūva vyras, tai, kaip taisyklė, sutuoktinė reikalauja ir tai tiesiog tokia praktika, tačiau Lietuvoje turime Konstitucijoje garantuotą vyrų ir moterų lygybę, sutuoktinių lygybę ir visa kitą, tačiau kai žūva moteris - sutuoktinė, tai sutuoktinis nereikalauja išlaikymo, nors galėtų absoliučiai, nes teisinis reguliavimas toks pats. Situacija tokia, kad LR CK ir Konstitucija numato, kad sutuoktiniai vienas kitą privalo gerbti, mylėti, remti materialiai, dažnai ir išlaikyti. Gaunasi taip, kad kol žmonės gyvi, jie turi remti vienas kitą tą pačia apimtimi jiems būnant gyviems, šiuo konkrečiu atveju, kaip supranta, kad žuvusiojo vaikai jau buvo suaugę, vaikų jau nereikėjo išlaikyti, gaunasi taip, kad jis turėjo vieną išlaikytinę – sutuoktinę. Lygiai taip pat, kol buvo gyvas vyras, materialiai remti vyrą turėjo pareigą ir nukentėjusioji T. B., turėjo pusę pajamų L. B. teikti ir T. B.. Dabar, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, gaunasi, kad reikalavimas yra priteisti pusę buvusių L. B. pajamų, tačiau neatkreipiama dėmesio į tai, kad tokiu atveju, gal nuskambės kažkaip netinkamai, gaunasi, kad skaičiuojant grynai matematiškai, situacija tokia, kad, kaip minėjo, T. B. turėjo pusę savo pajamų skirti vyrui, o vyras pusę pinigų T. B.. Kai jis žuvo, ji prašo priteisti, ką ji turėjo iki žūties, tačiau neįvertindama, kad ji savo pusės pajamų nebeturi kam skirti, nes tiesiog nėra kam. Atsižvelgiant į tai, ir skaičiuoja skirtumą, dėl to tas skirtumas ir susidaro. Vienintelis skirtumas ir yra dėl to.

Liudytoju apklaustas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra M. M. tėvas. (duomenys neskelbtini) su žmona buvo išvykęs į Norvegiją, grįžo ar 20 ar 21 dieną. Lapkričio 18 vakare paskambino sūnus ir pasakė, kad padarė avariją. Sūnus pasakė, kad eismo įvykis susijęs su žmogumi ir kad jis nutrenkė. Sūnus vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, mašina registruota žmonos D. M. vardu. Su sūnumi kartu važiavo mažametė duktė J. M., kuri eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė, pas medikus nereikėjo kreiptis. Sūnus taip pat eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė. Sūnus teises turi nepilnai dvejus metus. Kiek žino, nėra baustas administracine tvarka dėl kelių taisyklių pažeidimo. M. gyvena atskirai (duomenys neskelbtini), ten studijuoja. Buvo susitikęs su žuvusio vyro giminėmis, pareiškė užuojautą (4 t., b. l. 123-124).

Liudytoja apklausta D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus M. M. važiuodamas jos vardu registruotu automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį. Paties įvykio ji nematė, nes tuo metu buvo išvykusi į komandiruotę. Su ja kartu buvo išvykęs ir jos vyras. Tas eismo įvykis, į kurį pateko sūnus, įvyko (duomenys neskelbtini) ir žino, kad to eismo įvykio metu žuvo žmogus. Daugiau nieko dėl šio įvykio paaiškinti negali. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas, leista jį suremontuoti. Automobilis suremontuotas. Ar automobilis turi galiojantį techninį taloną, ji nežino, turi tik draudimą. Ji pati automobiliu nesinaudoja. Taip pat juo nesinaudoja nei vyras, nei sūnus. Automobilis stovi jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), garaže, tačiau kategoriškai nesutinka pateikti automobilio procesinio veiksmo (eksperimento) atlikimui, nes nėra įmanoma padaryti eksperimento, vietovė yra pasikeitusi, pastatytas šviestuvas, reikia statyti asmenį, kuris atitinka tokį pat girtumą, kaip ir įvykio metu (4 t., b. l. 127-128). Papildomos apklausos metu liudytoja D. M. parodė, kad ji sutinka pateikti procesinių veiksmų atlikimui pateikti savo vardu registruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Norėtų, kad apie veiksmo atlikimą būtų informuota per protingą terminą. Automobilį atvarys nurodytu adresu ir laiku (4 t., b. l. 129).

Nepilnametė liudytoja J. M., ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jie važiavo iš (duomenys neskelbtini), iš kino. Važiavo ji ir brolis. Buvo jau tamsu, lapkričio mėnuo, tikslios datos ir valandos nepamena, važiavo su juodu „(duomenys neskelbtini)“. Jie sukosi į (duomenys neskelbtini), į gatvę, nežino jos pavadinimo. Važiavo ir kažkas bumbtelėjo į dešinę mašinos pusę. Ji sėdėjo keleivio vietoje, priekyje. Ji visą kelią naudojosi telefonu, „sėdėjo telefone“ ir nematė, kas vyko. Bumbtelėjo, jie pavažiavo porą metrų ir brolis jai pasakė, kad eitų namo neatsisukdama. Ji realiai nesuprato, kas vyko. Kaip brolis pasakė, taip ir padarė. Ir ji, ir brolis buvo išsigandę. Ji spėlioja, bet nematė, kas ten bumbtelėjo. Kai brolis pavažiavo porą metrų, brolis sustojo, ji išlipo ir ėjo. Jie pavažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kai bumbtelėjo ir brolis pavažiavo, truko porą sekundžių. Neprivažiavus (duomenys neskelbtini) gatvės, brolis sustojo, ji išlipo, brolis apsisuko ir važiavo atgal pažiūrėti, kas atsitiko. Jis apsisuko toje vietoje, kur ją paleido. Matė, kad mašinai buvo įdaužtas stiklas ir jos keleivio pusės veidrodėlis. Brolis grįžo vėliau ir viską papasakojo. Brolis papasakojo, kad nutrenkė žmogų. Brolis ją paleido gatvėje ir ji parėjo į namus. Nuo tos vietos, kur buvo bumbtelėjimas, ir iki tos vietos, kur ją paleido, buvo apie porą metrų atstumas. Tą vietą, kur bumbtelėjo ir kur ją paleido, gali skirti vienas namas. Yra tokia kaip ir sankryža, nežino, kokios gatvės susikerta, yra toks akmuo didesnis ir tas žmogus ėjo iš tos gatvės, kur tas akmuo. Ji nežino, kokioje sankryžos vietoje buvo tas bumbtelėjimas, nes buvo telefone. Brolis nevažiavo greitai. Kelias tą vakarą matėsi prastai, nes kas trečias, antras žibintas veikė ir labai sunkiai matėsi kas nors iš tamsos. Bumbtelėjimo metu brolio telefonas buvo šalia prie kojos padėtas. Vairuodamas mašiną, jis nieko nelaikė rankoje, vairavo susikaupęs, žiūrėjo į kelią. Nematė, kas bumbtelėjo. Prieš bumbtelėjimą tarp jos ir brolio nebuvo jokio pokalbio. Ji naudojosi telefonu, o jis vairavo. Grojo radijas, bet tyliai. Kai vyko bumbtelėjimas, brolio rankos buvo ant vairo. Važiavo tiesia gatve. Bumbtelėjimas įvyko gal prieš posūkį. Kažkiek jautėsi, kad brolis bandė kažko išvengti. Tai buvo kai bumbtelėjo, jis bandė mestis į šoną, kaip bandydamas kažko išvengti. Ji sėdėjo dešinėje pusėje, tai jis staigiai suktelėjo į kairę. Brolis bandė išvengti, kad būtų kuo mažesnis smūgis. Ji pajuto, kad kažkas atsitrenkė. Kažkokį stabdymą pajuto. Radijas tiesiog buvo įjungtas ir viskas. Ji ėjo į namus ir nelabai žiūrėjo, kaip brolis apsisuko ant kelio ir grįžo į įvykio vietą (4 t., b. l. 149-150).

2018-01-22 atliktas M. M. parodymų patikrinimas vietoje (6 t., b. l. 123-132).

2019-01-07 M. M. atsisakė dalyvauti jo parodymų patikrinime vietoje (6 t., b. l. 151-153).

2019-03-13 atliktas liudytojos D. Č. parodymų patikrinimas. (4 t. b. l. 72-76).

2019-03-15 atliktas liudytojo L. Š. parodymų patikrinimas vietoje (4 t., b. l. 116-121).

2017-11-24 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele ir eismo įvykio vietos apžiūros protokolo priede užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvė asfaltuota, važiuojamoji dalis neženklinta. Kelio plotis 7,1 m. Šalutinės gatvės (duomenys neskelbtini) plotis 5,0 m. Sankryžoje (prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), namo elektros pastotės) matoma dėmė, panaši į kraujo, 5,4 m nuo (duomenys neskelbtini) gatvės dešinio krašto ir 0,5 m nuo (duomenys neskelbtini) g krašto. 2 m nuo dėmės ir 2 m nuo (duomenys neskelbtini) g. krašto matomas juodos spalvos medžiaginis maišelis. 4,9 m nuo maišelio ir 1,6 m nuo (duomenys neskelbtini) g. krašto - kepurė. 3 m nuo kepurės ir 0,5 m nuo (duomenys neskelbtini) g. dešinio krašto - daiktas, panašus į rūbo fragmentą ir automobilio detalės nuolaužą. 1,3 m nuo minėto rūbo fragmento ir 0,1 m nuo (duomenys neskelbtini) g. dešinio krašto matoma kojinė. 35 m nuo kojinės 4,5 m nuo (duomenys neskelbtini) g. krašto, vieta, kur buvo rasta koja. Nuo minėtos kojinės 38,2 m ir 4,3 m nuo dešinio krašto važiuojamojoje dalyje yra batas. Įvykio vieta apžiūrėta (duomenys neskelbtini) nuo 18.10 val. iki 20.30 val. (3 t., b. l. 8-17).

Žemėlapio (Google Maps) duomenys, kuriuose fiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vykimo kryptis, M. M. gyvenamoji vieta ir įvykio vieta (3 t., b. l. 18-20).

2018-01-08 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad į įvykio vietą atvykstama (duomenys neskelbtini) gatve sukant (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje į kairę pusę (duomenys neskelbtini) gatvę. Jokių kelio ženklinimų, greičio ribojamų kelio ženklų nematoma. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve atvykstama iki (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos - sankryža fotografuojama. Sankryža gerai matoma, nereguliuojama, skiriama kelio ženklinimu pagrindinis kelias - (duomenys neskelbtini) gatve, šalutinis kelias (duomenys neskelbtini) gatve. Sankryža yra ties namu numeris (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Nuvykus iki (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) fotografuojama link (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) sankryžos. Eismo įvykio vietoje kelias - asfaltas (3 t., b. l. 21-28).

2018-12-10 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota apžiūrėta sankryža - įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad į įvykio vietą atvykstama (duomenys neskelbtini) gatve, sukama į (duomenys neskelbtini) gatvę. Važiuojama (duomenys neskelbtini) gatve iki sankryžos (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) gatvės, matomumas geras. Sankryža gerai matoma, nereguliuojama, skiriama kelio ženklinimu pagrindinis kelias - (duomenys neskelbtini) gatve, šalutinis kelias - (duomenys neskelbtini) gatve. Sankryža nufotografuojama iš (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvė link (duomenys neskelbtini) gatvės. Eismo įvykio vietoje kelias - asfaltas, kelkraštis žalia veja, pėsčiųjų tako nėra, Pridedama informacija apie sankryžą iš tinklapio https://maps.google.lt/ (3 t., b. l. 29-38).

2019-02-12 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta sankryža - įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių. Pagal tyrimo duomenis nustatyta galima po susidūrimo su automobiliu žuvusiojo L. B. gulėjimo vieta po eismo įvykio, sudaryta schema, padaroma nuotrauka, pažymint vietą (3 t., b. l. 39-45).

2020-10-20 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių namų (duomenys neskelbtini) tvora bei gyvatvorės. Pagal (duomenys neskelbtini) eismo įvykio planą atmatuojamas atstumas - 43,2 m (pagal planą nuo žymės, kuri panaši į kraujo žymę, plane pažymėtas Nr. 4 iki vietos, tai yra (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kieme esančios vietos, pagal planą vieta, kur buvo rasta koja (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), nuo tos vietos matavimo prietaisu pamatuojamas atstumas iki tujų gyvatvorės (tujos yra (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), atstumas 9,6 m., iš karto už tujų yra metalinė tvora, kurios aukštis 1,34 m (tvora yra (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)). Pagal (duomenys neskelbtini) darytą planą apžiūrint įvykio vietos, tai yra (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) kiemo, tvorą, yra ta pati, analogiška. Augančios tujos yra gerokai paaugusios nei buvo įvykio metu, t. y. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 81-84).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. L. 2017-11-20 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 17.40 val. atvykus į eismo įvykio vietą rado ekipažą „(duomenys neskelbtini)“, kuris eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui M. M. alkotesteriu buvo patikrinę blaivumą. Eismo įvykio dalyvis buvo blaivus Pėsčiasis buvo GMP išgabentas į gydymo įstaigą. Vėliau atvyko ekipažai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. M. eismo įvykio vietoje žodžiu paaiškino, kad važiuojant automobiliu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve iš dešinės staiga į gatvę išbėgo pėsčiasis. M. M. eismo įvykio išvengti nepavyko. Automobilis kliudė pėsčiąjį. Eismo įvykio metu buvo sužalotas pėsčiasis, apgadintas automobilis. M. M. buvo papildomai pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, blaivumui patvirtinti paimtas kraujo mėginys. 17.58 val. iš (duomenys neskelbtini)ligoninės gautas pranešimas, kad dėl politraumos 17.27 val. GMP ekipažo atvežtas L. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris nukentėjo eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. Aplenkiant priėmimo skyrių, nuvežtas į chirurginės reanimacijos skyrių. 20.15 val. iš chirurginės reanimacijos skyriaus gautas pranešimas, kad sužalotas vyriškis 18.55 val. mirė. Eismo įvykio vieta nefilmuojama. Eismo įvykio vietoje leistinas maksimalus važiavimo greitis 50 km. val., sausas asfaltbetonis, apsiniaukę, tiesus horizontalus ruožas (3 t., b. l. 46).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio Š. J. 2017-11-20 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 17 val. 24 min. nuvykus į įvykio vietą pastebėjo stovintį apgadintą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui M. M., gim., (duomenys neskelbtini), alkotesteriu „Alcotest Nr. ARZJ-0195“, patikros Nr., 0633968, galiojimas iki 2018-03-22, buvo nustatytas blaivumas, jis buvo blaivus. Vairuotojas M. M. tikslių eismo įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo, nes buvo šoko būsenoje. Tačiau jis paaiškino, kad jam važiuojant minėtu automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės ir ties (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža kliudė pėsčiąjį (pėsčiojo ėjimo kryptis nežinoma). Taip pat aiškino, kad kartu su juo automobilyje važiavo M. M. sesuo, tačiau jos eismo įvykio vietoje nebuvo, nes M. M. ją pavežė kiek toliau nuo eismo įvykio vietos ir ją išleido iš automobilio, kadangi sesuo labai išsigando ir norėjo grįžti namo. Tuomet sugrįžo į eismo įvykio vietą ir daugiau nieko nesugebėjo paaiškinti. Eismo įvykio metu kliudytas pėsčiasis gulėjo dešiniajame kelkraštyje, kai eismo kryptis (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Priėjus prie eismo įvykio metu sužaloto pėsčiojo, jis buvo sąmoningas, todėl paklausus vardo ir pavardės, jis save pasivadino esantis L. B., gim. (duomenys neskelbtini). Daugiau su asmeniu bendrauti nepavyko, nes atvyko medikai ir jį nedelsiant išsivežė į gydymo įstaigą. Po medikų apžiūros buvo informuoti, kad sužalotam asmeniui yra nutraukta dalis kojos, kurios eismo įvykio vietoje nėra. Nedelsiant ėmėsi paieškos priemonių. Kojos dalis buvo surasta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo kieme, kurią paėmė medikai ir nedelsiant išsivežė. Eismo įvykio vietoje, asmenų, kurie matė šį įvykį, nebuvo (3 t., b. l. 47).

(duomenys neskelbtini) lavono apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad lavonas yra (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini)skyriuje. Lavonas guli ant metalinės palatos lovos su plastikiniu rėmu. Lavonas yra nuogas. Lavonas yra vyriškos lyties, apie 1,75 m. ūgio, apie 60 metų amžiaus. Lavonas guli ant nugaros. Lavono rankos yra pusiau sulenktos per alkūnes, sudėtos ant pilvo ir surištos baltos spalvos marle. Kairioji lavono koja tiesi, dešinė koja matosi galūnė iki kelio srities, kuri yra apibintuota bintu bei matosi išbėgęs kraujas. Aplink dešinės kojos viršutinę dalį yra uždėtas baltos spalvos medžiaginis audinys, kuris yra apjuostas su rudos spalvos medžiaga (galimai diržu). Apatinėje dalyje, ant audinio matosi kraujas. Lavono galva atlošta. Dešiniajame petyje yra įvestas kateteris. Ant lavono dešinės rankos išorinės dalies matosi poodinė kraujosruva apie 3 cm. diametro. Ant lavono išorinių smurto žymių nepastebima. Taip pat apžiūrima lavono kojos galūnė. Galūnė yra įdėta į du plastikinius (juodos ir geltonos spalvos) maišus. Ant galūnės apatinės dalies (netoli pėdos) matosi poodinė kraujosruva, apie 4-5 cm. diametro (4 t., b. l. 152-158).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad L. B. mirtis įvyko nuo daugybinių šonkaulių ir dubens kaulų lūžių bei trauminės dešinės blauzdos amputacijos. Į tai nurodo deformuota krūtinės ląsta, dešinės krūtinės ląstos pusės II-XII šonkaulių lūžiai, dešiniojo plaučio durtinės žaizdos, dubens kaulų lūžiai, dešinės blauzdos amputacija viršutiniame trečdalyje. Tai komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu. (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos duomenimis, L. B. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Tam neprieštarauja autopsijos metu nustatytų lavoninių reiškinių duomenys. Mirusiojo L. B. kūne nustatyti sužalojimai: a. dešinės krūtinės ląstos pusės II-XII šonkaulių lūžiai, dešiniojo plaučio durtinės žaizdos, kraujo išsiliejimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, dešiniojo klubakaulio ir kairiojo gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, dešinės blauzdos amputacija viršutiniame trečdalyje, daugybiniai kūno odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis, dešiniojo žasto durtinė žaizda, kepenų ir inkstų plyšimai, kraujo išsiliejimas pilvaplėvės ertmėje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu kairėje galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. Sužalojimų visuma, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9, 6.6.13 ir 6.6.14 punktais kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu ir sąlygojo mirtį; b. dešinės poraktikaulinės srities, dešinės krūtinės ląstos pusės ir kairės alkūnės linkio žaizdos, randai pilvo sienoje, remiantis makromorfologiniu vaizdu ir medicininių dokumentų duomenimis, padaryti medicininių manipuliacijų metu ir kaip sužalojimai nevertinami. Visi mirusiojo L. B. kūne nustatyti sužalojimai, išvardinti išvados 3-io punkto a. dalyje, padaryti vienu ar artimu vienas kitam (skaičiuojamu minutėmis) metu. Visi mirusiojo L. B. kūne nustatyti sužalojimai, išvardinti išvados 3-io punkto a. dalyje, galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. L. B. mirtis įvyko nuo daugybinių šonkaulių ir dubens kaulų lūžių bei trauminės dešinės blauzdos amputacijos. Labiausiai tikėtina, kad smūgis buvo suduotas judančios transporto priemonės į dešinę blauzdą. Nėra galimybės tiksliai atsakyti, kokiame aukštyje nuo padų buvo pirminis smūgis, labiausiai tikėtina 36-42 cm aukštyje. Mirusiojo L. B. kūne nėra sužalojimų, būdingų pervažiavimui. Mirusiojo L. B. kūne nėra sužalojimų, būdingų vilkimui. Labiausiai tikėtina, kad L. B. stovėjo atsisukęs į atvažiuojančią transporto priemonę dešine, ar artima jai, puse. L. B. tyrimui pristatytas nuogas, jo kraujyje nustatyta 2,20 proc. etilo alkoholio. Toks alkoholio kiekis kraujyje atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Alkoholio kiekis kraujyje traumos metu buvo didesnis, kadangi GMP ir ligoninėje buvo taikyta infuzoterapija (4 t., b. l. 162-164).

2018-01-08 daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nurodoma, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini), automobilis juodos spalvos, automobilio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis apžiūrimas aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Automobilis apsnigtas. Durys nedaromos. Apžiūrint automobilį matomas apgadintas priekinis dešinysis bamperis, įlenktas priekinis dešinės pusės sparnas, durelės. Nulaužtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Įskeltas priekinis dešinės pusės keleivio durelių stiklas. Priekiniai kairės bei dešinės pusės bei galiniai žibintai nesugadinti. Apgadintos - matomi apibraižymai galinėse dešinės pusės duryse. Daugiau apgadinimų nestebima. Automobilis nufotografuojamas. Padarytos automobilio dokumentų registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), techninių apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini), techninės ekspertizės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (4 t., b. l. 174-187).

2019-02-12 daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini), papildoma apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad automobilis juodos spalvos, automobilio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis apžiūrimas, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis užrakintas, durys nedaromos. Apžiūrint automobilį matomi apgadinimai - nėra priekinio automobilio bamperio - buferio, priekinio valstybinio numerio. Matomas galinis valstybinis numeris. Nėra (nuimtas) priekinis dešinės pusės sparnas. Matomos talpos skirtos pilti antifrizui, langų skysčiui. Matomi apgadinimai dešinės pusės keleivio durelėse, apibraižymai galinėse dešinės pusės duryse. Nėra dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio. Kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis nesugadintas. Įskeltas priekinis dešinės pusės keleivio durelių stiklas. Automobilio galiniai žibintai nesugadinti, priekinis kairės pusės žibintas nesugadintas, dešinės pusės žibinto nėra. Daugiau apgadinimų nestebima. Automobilis nufotografuotas (4 t., b. l. 190-199).

2018-04-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro (eismo įvykio tyrimo) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šioje eismo situacijoje susidūrimo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), momentu pėsčiasis L. B. buvo vertikalioje ar jai artimoje padėtyje. Iš tyrimui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų negalima nustatyti, ar susidūrimo momentu pėsčiasis L. B. stovėjo, ar judėjo. Nustatyti, ar susidūrimo momentu L. B. buvo dešiniuoju šonu atsisukęs į atvažiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ar susidūrimo momentu L. B. į atvažiuojantį automobilį buvo atsisukęs priekiniu kūno paviršiumi ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“ dešinio šono priekine dalimi kliudė dešinę kūno pusę, negalima. Šioje eismo situacijoje susidūrimo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), momentu, pėsčiasis L. B. buvo vertikalioje ar jai artimoje padėtyje (5 t., b. l. 26-29).

2018-05-07 Lietuvos teismo ekspertizės centro (eismo įvykio tyrimo) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad apskaičiuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavimo greitį pėsčiojo kliudymo metu. Šioje eismo situacijoje pėsčiasis L. B. tamsiu paros metu buvo kelio važiuojamojoje dalyje, sudarė pavojingą kliūtį automobilio „(duomenys neskelbtini)“ judėjimui ir techniniu požiūriu tai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jeigu šioje eismo situacijoje pėsčiasis L. B. per kelio važiuojamąją dalį judėjo automobilio vairuotojo atžvilgiu iš kairės į dešinę arba buvo kelio važiuojamojoje dalyje priekiniu kūno paviršiumi atsisukęs link atvažiuojančio automobilio, o automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas M. M., važiuodamas su įjungtomis atitinkamomis (artimosiomis ar tolimosiomis) žibintų šviesomis jo paties nurodytu 50 km/h greičiu, turėjo objektyvią galimybę pamatyti pėsčiąjį L. B. nuo pėsčiojo partrenkimo vietos būdamas didesniu nei 31,8 m. atstumu, tokiu atveju automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas M. M., iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nestabdė vairuojamo automobilio ir techniniu požiūriu tai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (5 t., b. l. 36-41).

2021-03-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro (eismo įvykio tyrimo) specialisto išvadoje Nr. 11Š-42(21) užfiksuota, kad nurodytoje eismo situacijoje pėsčiasis L. B. tamsiu paros metu, tikėtina, įstrižai judėdamas į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę, kėlė grėsmę eismo saugumui ir techniniu požiūriu tai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jeigu nurodytoje eismo situacijoje pėsčiajam įžengus į kelio važiuojamąją dalį ir jam judant, tikėtina įstrižai į kitą važiuojamosios dalies pusę, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas M. M., važiuodamas su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, turėjo objektyvią galimybę pamatyti pėsčiąjį L. B. nuo pėsčiojo partrenkimo vietos būdamas didesniu nei 31,8 m. atstumu, tokiu atveju automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas M. M., važiuodamas, tikėtina, nemažesniu nei 80 km/h greičiu, t. y. didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 50 km/h greičiu, neteko techninės galimybės, laiku stabdydamas vairuojamą automobilį, sustoti iki pėsčiojo partrenkimo vietos ir techniniu požiūriu tai taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (10 t., b. l. 85-89).

2017 m. lapkričio 23 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių miesto stoties pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas užfiksuota, kad 2017 m. lapkričio 18 d. 17 val. daryto stebėjimo duomenimis, oro temperatūra buvo 5,1 laipsnio, meteorologinio matomumo nuotolis 10 km, vėjo kryptis – vakarų pietvakarių, vidutinis vėjo greitis – 2 m/s, didžiausias vėjo greitis per 3 val. – 9 m/s, debesuotumas 3 balai, santykinė oro drėgmė – 83 procentai. Nuo 8.22 val. iki 10.08 val. buvo lietus, pereinantis į dulksną (5 t., b. l. 193).

2021-08-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro (eismo įvykio tyrimo) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad jeigu pėsčiasis L. B. įžengė į kelio važiuojamąją dalį nuo (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. važiuojamųjų dalių susikirtimo kairiojo kampo (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) g.) ir ėjo įstrižai važiuojamosios dalies, tokiu atveju pėsčiajam įžengus į gatvės važiuojamąją dalį, M. M. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas 80 km greičiu, buvo neprivažiavęs pėsčiojo partrenkimo vietos apie 88,0÷150,9 m atstumu. Užduoties l klausime nurodytomis aplinkybėmis, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui M. M. važiuojant leistinu 50 km/h greičiu, pėsčio partrenkimas nebūtų įvykęs. Jeigu pėsčiasis L. B. įžengė į kelio važiuojamąją dalį nuo (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. važiuojamųjų dalių susikirtimo dešiniojo kampo (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) g.), tokiu atveju pėsčiajam įžengus į gatvės važiuojamąją dalį ir iki partrenkimo vietos nuėjus nemažesnį nei 5,2 m atstumą M. M. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas 80 km/h greičiu, buvo neprivažiavęs pėsčiojo partrenkimo vietos ne mažesniu nei 69,3÷118,9 m atstumu. Užduoties 3 klausime nurodytomis aplinkybėmis automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui M. M. važiuojant leistinu 50 km/h greičiu, pėsčiojo partrenkimas nebūtų įvykęs (10 t., b. l. 97-102).

2018-05-22 atliktas eksperimentas matomumui nustatyti, kurio metu užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje, važiuojamojoje (duomenys neskelbtini) gatvės kelio dalyje buvo pastatytas statistas. Atliktų matavimų bendras vidurkis - 29,78 m. Protokole pažymėta kad eksperimento metų kelias neapšviestas (5 t., b. l. 43-45).

2019-05-08 atliktas eksperimentas matomumui nustatyti, kurio metu užfiksuota, kad statistas stovėjo toje kelio vietoje kur įvyko eismo įvykis – (duomenys neskelbtini) gatvės kelio dalyje. Atliktų matavimų bendras vidurkis 16,92, protokole pažymėta kad eksperimento metų kelias neapšviestas (5 t., b. l. 56-59).

(duomenys neskelbtini) 2020-08-28 pažymoje Nr. 1-354 užfiksuota, kad 2018-05-22 ir 2019-05-08 eksperimentų metu įvykio vietoje gatvės apšvietimas buvo išjungtas (9 t., b. l. 106).

2020-08-20 atliktas eksperimentas matomumui nustatyti. Atlikto eksperimento metu užfiksuota, kad statistas pradėjo eiti iš (duomenys neskelbtini) gatvės link susidūrimo vietos (automobiliu važiuojančiam vairuotojui iš kairės pusės). Atliktų matavimų bendras vidurkis – 38,84 m. Protokole pažymėta, kad eksperimento metu įvykio vietoje gatvės apšvietimas buvo įjungtas, t. y. įjungiant visus žibintus esančius gatvėse (9 t., b. l. 122-124).

2021-05-11 atliktas eksperimentas matomumui nustatyti. Atlikto eksperimento metu užfiksuota, kad statistas pradėjo eiti iš (duomenys neskelbtini) gatvės link susidūrimo vietos (automobiliu važiuojančiam vairuotojui iš kairės pusės). Atliktus matavimus, geriausias matomumo rezultatas buvo 95,0 m., blogiausias - 36,5 m. Protokole pažymėta, kad eksperimento metu įvykio vietoje gatvės apšvietimas buvo įjungtas, t. y. įjungiant visus žibintus esančius gatvėse (9 t., b. l. 184-189).

2021-05-25 gautoje vaizdų ir portretų specialisto išvadoje dėl įvykio vietoje esančio gatvių apšvietimų įjungtų žibintų užfiksuota, kad fotografavimo metu nuotraukose DSC_8498.JPG ir DSC_8506.JPG dominančiose vietose gatvės apšvietimo žibintai nedegė. Ar degė gatvės apšvietimo žibintas nuotraukoje DSC_8517.JPG, nustatyti galimybės nėra, nes nesimato dominančio žibinto viršutinės dalies. Atlikus gautų nuotraukų vaizdo kokybės gerinimo veiksmus, trys nuotraukos įkeltos prie specialisto išvados kaip dokumento priedas (10 t., b. l. 112-120).

2021-07-28 gautoje vaizdų ir portretų specialisto išvadoje dėl įvykio vietoje esančio gatvių apšvietimų įjungtų žibintų užfiksuota, kad tyrimui pateiktose nuotraukose fotografavimo metu visi matomi gatvės apšvietimo stulpai dega, išskyrus DSC_8498.JPG (2 nuotrauka fotolentelėje, 1 priedas), DSC_8514.JPG (10 nuotrauka fotolentelėje, 1 priedas) nuotraukose raudonomis rodyklėmis ir skaičiais 1 ir 2 pažymėtus gatvės apšvietimo stulpus, jie nedega (10 t., b. l. 126-129).

2021-09-07 atliktus eksperimentą matomumui nustatyti, užfiksuota, kad atlikto eksperimento metu statistas stovėjo automobilio ir pėsčiojo susidūrimo vietoje. Atliktus matavimus, geriausias matomumo rezultatas buvo 133 m., blogiausias - 60 m. Protokole pažymėta, kad eksperimento metu kelias buvo apšviestas pagal 2021-07-28 specialisto išvadą dėl gatvių apšvietimo, t. y. buvo išjungti trys žibintai (10 t., b. l. 6-11).

Iš 2021-08-26 gautos (duomenys neskelbtini) pažymos apie astronomines sąlygas, buvusias įvykio metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyv. ir susidarysiančias panašias 2021 m. rugsėjo ir spalio mėn. dienomis, tame tarpe nurodyta data - 2021-09-07, 21 val. 02 min.+-4min., kada buvo atliktas eksperimentas (9 t., b. l. 191).

2021-09-22 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2021-09-27 pažymoje Nr. (8.42-10)-B8-2442 nurodyta apie 2021-09-07 buvusias meteorologines sąlygos (Šiaulių meteorologijos stoties duomenimis). Pažymėta, kad meteorologinio matomumo nuotolis nėra tikrasis atstumas, kurį mato žmogaus akys iki tam tikro objekto vyraujant skirtingoms meteorologinėms sąlygoms (10 t., b. l. 3).

2021-10-04 (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkės V. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2021-09-07 atlikto eksperimento matomumui nustatyti metu, laike nuo 21.00 val. iki 22.00 val. kritulių nebuvo ((duomenys neskelbtini) įvykio metu pagal 2018-11-22 pateiktą raštą Nr. IBPS-S-590347, kritulių taip pat nebuvo.) Oro temperatūra buvo 15,3-14,6 °C ((duomenys neskelbtini) įvykio metu 4,5-3,4 °C), santykinė oro drėgmė 71-79 % ((duomenys neskelbtini) įvykio metu 84 %), vėjo kryptis pietvakarių ((duomenys neskelbtini) įvykio metu pagal 2017-11-21 raštą Nr. IBPS-S-205011 vėjo kryptis taip pat pietvakarių), vidutinis vėjo greitis 1,6-2,0 m/s ((duomenys neskelbtini) įvykio metu 2 m/s), didžiausias vėjo greitis per 1 val. 4,3-4,2 m/s ((duomenys neskelbtini) įvykio metu didžiausias vėjo greitis per 3 val. 9 m/s), metrologinio matomumo nuotolis 20 km. ((duomenys neskelbtini) įvykio metu 10 km.) (10 t., b. l. 4; 5 t. b. l. 193; 195-196).

2020-02-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro (eismo įvykio tyrimo) ekspertizės Nr. 11Š-174 (19) akto išvadoje užfiksuota, kad nurodytoje situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“, važiuojančio 50 km/h greičiu, vairuotojui reagavus į kliūtį bei stabdant vairuojamą automobilį iki susidūrimo vietos esant 31,89 m atstumui, automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ įveikus nurodyta 31,89 atstumą stabdomo automobilio greitis būtų 43,3 km/h (5 t., b. l. 101-103).

2020-02-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės Nr. 11Š-153 (19) akto išvadoje nurodoma, kad juodos spalvos striukės dešinės rankovės, mėlynos palvos sportinio bliuzono dešinės rankovės ir dryžuotų marškinėlių dešinės rankovės sugadinimų vietos atitinka L. B. dešinio žasto sužalojimus (žr. tyrimą). Juodos spalvos striukės priekinės dalies dešinės pusės apatinėje dalyje esantys sugadinimai atitinka L. B. kūne nustatytą dešinio klubo odos nubrozdinimą. L. B. dešinė blauzda yra amputuota viršutiniame trečdalyje kontakto su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ metu, o abiejų kelnių dešiniųjų klešnių apatinės dalys, tikėtina, nukirptos žirklėmis po eismo įvykio. Apatinės kūno dalies rūbų sugadinimų, kurie būtų padaryti kontakto su automobiliu metu, nenustatyta. L. B. dešinės blauzdos pilna amputacija buvo padaryta kontakto metu su automobilio priekinio bamperio dešiniuoju šonu ir po to nukentėjusiajam virstant ant automobilio nuo automobilio priekio link jo galo bei, tikėtina, kontaktuojant su iš viršaus žemyn sugniuždyto priekinio dešinės pusės sparno priekine dalimi. Metodikos, kad paskaičiuoti tikslų automobilio greitį pagal nukentėjusiojo amputuotos galūnės aptikimo vietą, nėra. Metodikos, kad paskaičiuoti tikslų automobilio greitį pagal nukentėjusiojo kūno sužalojimus ar jų amputuotų dalių aptikimo vietą, nėra. Remiantis ekspertine praktika ir specialioje literatūroje pateikiamais duomenimis, tikėtina, kad susidūrimo su pėsčiuoju L. B. metu automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ greitis buvo nemažesnis nei 80 km/h. Tikėtina, kad susidūrimo metu pėsčiasis L. B. priekiu ir dešine puse buvo įstrižai pasisukęs link važiuojančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (5 t. b. l. 104-114).

2020-03-04 specialistas E. G., turintis eismo įvykio ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją, paaiškino, kad tikėtina, jog susidūrimo metu pėsčiasis L. B. priekiu ir dešine puse buvo įstrižai pasisukęs link atvažiuojančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“. Iš tyrimui pateiktų duomenų negalima nustatyti ar susidūrimo metu pėsčiasis L. B. stovėjo ar judėjo. Atstumas, kuris yra reikalingas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, važiuojančio maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu, sustabdymui yra 31,8 m. Remiantis ekspertine praktika, važiuojant gyvenvietėje leistinu 50 km/h greičiu pėsčiųjų partrenkimo atvejais, nėra buvę eismo įvykio vietoje fiksuotų atsidalinusių pėsčiojo kūno dalių. Atsidalinusios pėsčiųjų kūno dalys buvo fiksuotos tais atvejais, kai buvo viršijamas ne gyvenvietėse leistinas 90 km/h greitis, todėl, remiantis specialioje medicininėje literatūroje pateikiamais duomenimis, tikėtina, kad susidūrimo su pėsčiuoju L. B. metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greitis buvo ne mažesnis nei 80 km/h (5 t. b. l. 124-126).

2020-11-30 Šiaulių universiteto mokslinio konsultanto dr. A. L. specialisto išvadoje užfiksuota, kad maksimalus skaičiuotinas automobilio greitis įvykio metu buvo 87,5 km/h. Minimalus skaičiuotinas automobilio greitis įvykio metu buvo 80,2 km/h. Vidutinis skaičiuotinas automobilio greitis įvykio metu buvo 83,8 km/h. Pasikliautinas greičių intervalas (p=0,95) yra 82,7-^84,9 km/h. Tai reiškia, kad įvykio metu automobilio greitis buvo minėtame intervale su 95 procentų tikimybe. Šaltinis: http://www.vartiklis.lt/science/math/stat-terms.htm/. Skaičiuotinos greičio reikšmės pateiktos nevertinant automobilio kinetinės energijos pokyčio dėl kojos amputacijos ir automobilio kėbulo deformacijų. Dėl kinetinės energijos pokyčio sumažėja ir automobilio greitis ekvivalentine kinetinės energijos pokyčiui reikšme. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktos nuotraukos rodo gana reikšmingas kėbulo deformacijas ir tai reiškia, kad realus automobilio greitis susidūrimo metu galėjo būti didesnis už skaičiuotiną. Deformacijų profilio nebuvimas neleidžia tiksliai įvertinti greičio pokytį susidūrimo metu (10 t., b. l. 48-56).

2018-01-02 daiktų apžiūros protokole iš jo priede užfiksuota apžiūrėta žuvusiojo L. B. batų pora (10 t., b. l. 30-40).

2021-01-21 trasologinio tyrimo specialisto išvadoje užfiksuota, kad nukentėjusiojo L. B. dešinės kojos bato padas susidūrimo momentu su automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini), slydo kietu paviršiumi, iš dešinės į kairę ir buvo pakreiptas apie 41° - 56° kampu į automobilį. Nustatyti kairės kojos bato padėties susidūrimo momentu nėra galimybės, kadangi nėra požymių, nurodančių į tai (10 t., b. l. 68-76).

2018-01-02 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas garso įrašo iš bendrojo pagalbos centro apžiūra. Pagalba kviesta (duomenys neskelbtini) 17 val. 12 min. ir 17 val. 19 min. (6 t., b. l. 5-9).

2018-05-09 daiktų apžiūros protokole ir jo priede užfiksuoti apžiūrėti eismo įvykio metu paimti daiktai - kepurė su snapeliu, pusbatis rudos spalvos be kulno su išilgine jungtimi priekyje, kojinė pilkos spalvos su baltos spalvos užrašu (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 10-20).

2018-05-24 daiktų apžiūros protokole ir jo priede užfiksuota, kad buvo apžiūrėti žuvusiojo L. B. rūbai - juoda striukė, mėlynos spalvos sportinis bliuzonas, margi marškinėliai, rudos spalvos diržo dalis, pilkos spalvos marškinėliai, mėlynos spalvos sportinės kelnės, tamsios žalios spalvos kelnės, pilkos spalvos kelnaitės, pilkos spalvos kojinė, rudos spalvos pusbatis, alaus „(duomenys neskelbtini)“ butelis (6 t. b. l. 24-32).

(duomenys neskelbtini) medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto išvadoje užfiksuota, jog M. M. yra blaivus (6 t., b. l. 113).

2017-10-25 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime ir 2018-06-22 (duomenys neskelbtini) 2018-06-22 rašte Nr. 8.2-3.-1132 nurodoma, jog transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini) draudimas galioja nuo 2017-10-25 iki 2018-10-24, draudėjas yra D. M., o transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo bei, kad transporto priemonę nevairuos asmuo, kurio vairavimo stažas vairuoti šioje sutartyje nurodytą transporto priemonę yra mažesnis nei 2 metai, nepriklausomai nuo jo amžiaus (6 t., b. l. 50; 9 t., b. l. 75-77).

Kaltinamasis M. M. viso proceso metu savo kaltę neigė ir teisme paaiškino, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, kelias buvo drėgnas, buvo dulksna, po 17.00 valandos. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), pro (duomenys neskelbtini), pasuko į dešinę prie degalinės link (duomenys neskelbtini) ir prieš parduotuvę (duomenys neskelbtini) suko į kairę, galutinė vieta turėjo būti namai, adresu (duomenys neskelbtini) gatvė, (duomenys neskelbtini). Kartu su juo važiavo sesuo J. , jai tuo metu buvo 12 metų. Važiavo apie 50 km/h greičiu. Dešinėje iš keleivio pusės buvo žibintai, kurių visi šviestuvai nedegė, degė tik kas antras. Staiga pamatė tamsų siluetą. Važiavo (duomenys neskelbtini) g., nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir ties (duomenys neskelbtini) gatve, iš dešinės pusės, įstrižai staigiu žingsniu žengė žmogus, realiai krisdamas. Važiavo gal metras nuo kelkraščio, žmogus žengė įstrižai į kelią, iš šalutinio kelio, tolstant nuo jo paties. Negali pasakyti, kokiu kampu asmuo judėjo, bet ne 90 laipsnių kampu. Pastebėjo, kad jis išeina, suprato, kad reikia jo vengti ir vengė, suko į kairę labiau nuo žmogaus. Žmogus galėjo nueiti pusantro – du metrus, buvo jo du pilni žingsniai ir trečiame įvyko susidūrimas. Buvo platūs žingsniai vidutiniu greičiu, ėjimas dideliu žingsniu. Žmogų pamatė gal 5-10 m atstumu, bet tiksliai atstumo pasakyti negali, viską pamena miglotai. Asmuo neturėjo jokių šviesą atspindinčių daiktų, apranga buvo pilka, uždėtas gobtuvas, nebuvo saugumo liemenės, apsirengęs kelio spalva. Jį stebino, kad nukentėjusysis nesustojo apsižvalgyti ir jo trajektorija buvo netiesi. Asmuo ėjo priekiu, įstrižai, toldamas nuo automobilio. Tuomet staigiai kirto vairą į kairę, stengėsi išvengti, suprato kas įvyko, jam buvo šokas. Tuomet stabdė, kaip tiksliai stabdė, nepamena. Kliudė asmens dešinę koją. Jam asmuo ėjo iš dešinės pusės. Asmeniui einant buvo padėta jo dešinė, kairė ir vėl dešinė koja ir jis ją kliudė. Žino, kad kliudė iš dešinės pusės žmogui išėjus, iš keleivio pusės, jis ėjo įstrižai kelią. Jis atėjo iš keleivio pusės, nuo tolimesnės (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraščio pusės, atėjo iš šalutinio kelio. Nebuvo, kad jis kūlversčiais išvirto į kelią, buvo ganėtinai staigus žengimas. Asmuo išėjo labai staigiai, neapsidairęs. Žmogų pastebėjo jau žengiantį į kelią be pasižiūrėjimo, todėl viskas taip gavosi. Jis žengė vieną, du žingsnius ir trečią žingsnį žengiant jį kliudė. Kai jį pastebėjo, jis buvo gal pusantro - du metrus nužengęs, nežino, ties kelio viduriu. Jis žengė ne 90 laipsnių kampu, šiek tiek labiau toldamas nuo jo. Jo judėjimo kryptis buvo kiaurai pagrindinį kelią. Pats pasuko į kairę nuo asmens judėjimo pusės, į vairuotojo pusę. Asmuo judėjo iš dešinės pusės įstrižai, tolo nuo jo. Pats pasuko link kairės pusės, jis nebuvo priėjęs, stengėsi jo vengti. Vairą pasuko kairiau nuo žmogaus. Žmogaus judėjimo kryptis buvo iš jo keleivio pusės, iš dešinės žengiant įstrižai per pagrindinę gatvę. Jis norėjo peržengti pagrindinę gatvę, jis judėjo kairiau nuo jo paties. Asmuo išėjo priekiu į gatvę. Atnaujinus įrodymų tyrimą (12 t., b. l. 188-189), kaltinamasis M. M. jau aiškino, kad viską pateikė ir teisingai nurodė schemoje, kuri pateikta teismui, ir joje nurodyta, kokia trajektorija ir kaip išėjo tas žmogus. Iš kaltinamojo M. M. minimos schemos (12 t., b. l. 105) matyti, kad, pasak kaltinamojo, jo vairuojamas automobilis judėjo (duomenys neskelbtini) gatve, o jam iš dešinės pusės, iš (duomenys neskelbtini) gatvės, skersai link atvažiuojančio M. M. vairuoto automobilio judėjo nukentėjusysis. Teismui paprašius dar kartą paaiškinti nukentėjusiojo judėjimo kryptį, kaltinamasis M. M. aiškino, jog galbūt susimaišė atsakydamas į klausimą, kad nukentėjusysis ėjo skersai kelio tolstant nuo jo. Teismo vertinimu, šioje vietoje svarbūs ir M. M. paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2018-01-22 apklausiamas kaip specialusis liudytojas M. M. parodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, staiga pamatė, kaip iš tamsos jam iš dešinės pusės (duomenys neskelbtini) gatve išniro tamsus žmogaus siluetas, staigiu judesiu pasuko vairą į kairę, tuo metu tas žmogus žengė dar žingsnį ir pajuto smūgį, po kurio pradėjo stabdyti, tas žmogus ėjo tiesiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės, ėjo ne kelkraščiu, o tiesiai į važiuojamąją dalį, žmogaus kairys petys buvo į gatvę (6 t., b. l. 121-122). 2018-01-22 atliekant parodymų patikrinimą vietoje M. M. teigė, kad žmogus iš (duomenys neskelbtini) gatvės ėjo tiesiai (6 t., b. l. 123-134). 2018-06-11 papildomos spec. liudytojo apklausos metu M. M. parodė, kad pėsčiasis žengė iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę. Įžengė staiga. Buvo pėsčiojo du staigūs dideli žingsniai į gatvę. Trečiame žingsnyje pėsčiasis ištiesė koją ir pats spėjo šiek tiek nusukti, įvyko susidūrimas. Pradėjo stabdyti, kai suprato, kad įvyko susidūrimas (6 t., b. l. 135-136). 2019-01-07 papildomos spec. liudytojo apklausos metu parodė, kad staiga pamatė, kaip važiuojamojoje dalyje iš (duomenys neskelbtini) gatvės, jam iš dešinės pusės išniro tamsus žmogaus siluetas, kuris judėjo skubiu dideliu žingsniu pasviręs visu korpusu į priekį. Pėsčiąjį pamatė pačioje (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pamatė siluetą ir žingsnius, pamatė žengiantį iš dešinės pusės, korpusas buvo nusuktas nuo mašinos, daugiau pasisukęs į dešinę, o į jį kairysis šonas (6 t., b. l. 147-150). 2020-02-21 apklaustas kaip įtariamasis M. M. parodė, kad automobilio nespėjo sustabdyti, nes į kelią staiga išėjo neblaivus, be atšvaitų, tamsiais rūbais apsirengęs žmogaus siluetas. Ir kai pamatė tą siluetą, stengėsi išvengti, bet dėl staigaus žmogaus silueto išnirimo į gatvę, iš šalutinio kelio į pagrindinį galimybės išvengti susidūrimo nebeturėjo. Po susidūrimo staiga stabdė ir dėl patirto šoko atleido, ir automobiliui leido riedėti laisva eiga. Mano, kad dėl šio eismo įvykio kaltas yra pėsčiasis, kuris staiga išniro iš tamsos, iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, buvo tamsiai apsirengęs, neturėjo jokių atšvaitų, girtas ir su gobtuvu ant galvos (6 t., b. l. 172-175). 2021-02-19 įtariamojo apklausos metu parodė, kad automobilio nespėjo sustabdyti, nes į kelią jam iš dešinės staigiai išėjo neblaivus, neapsidairęs, be atšvaitų, tamsiai apsirengęs žmogus (11 t., b. l. 8-10).

Visų pirma, pagal M. M. nurodomas versijas nukentėjusysis L. B. ėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės tiesiai, kirsdamas (duomenys neskelbtini) gatvę, t. y. M. M. iš dešinės, arba iš (duomenys neskelbtini) gatvės M. M. iš dešinės, įstrižai per (duomenys neskelbtini) gatvę toldamas nuo kaltinamojo vairuoto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, o pagal vėliausią versiją – artėdamas link minėto automobilio, t. y. M. M. bet kokiu atveju teigia, kad nukentėjusysis atėjo jam iš dešinės pusės. Tokią kaltinamojo poziciją paneigia byloje esantys duomenys. Nukentėjusiojo žmona T. B., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad jos vyras išėjo parsinešti obuolių (3 t., b. l. 54-56, 67-68). Pastebėtina, kad 2017-11-24 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo prieduose-fotolentelėse Nr. 13, Nr. 14, Nr. 17 (3 t., b. l. 14-15) šalia galimai rastų kraujo dėmių matomi pabirę obuoliai. Liudytojas S. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, ties akmeniu matė daug kraujo, matė pribyrėjusių obuolių, ant kelio mėtėsi automobilio detalės (4 t., b. l. 58-59). Liudytojas L. Š. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad ant važiuojamosios dalies pamatė daug primėtytų obuolių (4 t., b. l. 104-105). Šios aplinkybės patvirtina T. B. parodymus, kad jos vyras ėjo parsinešti obuolių, bei tvirtina versiją, jog nukentėjusysis L. B., prisirinkęs obuolių, judėjo namų link. Nukentėjusioji T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir tai, kad su vyru gyveno (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 54-56), o sodas, kuriame auga obelys ir į kurį, nukentėjusiosios manymu, galėjo eiti L. B., yra (duomenys neskelbtini) gatvės gale, ta pačia gatve jis turėjo ir pareiti (7 t., b. l. 87-90). Dėl nurodytų aplinkybių L. B., prisirinkęs obuolių, M. M. atžvilgiu turėjo eiti jam iš kairės (link namų), o ne iš dešinės. Dar daugiau, liudytoja apklausta A. R. parodė, kad iš jos namo balkono gerai matosi (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) g. sankryža, kol ji buvo balkone, tikrai nematė jokio gatve einančio žmogaus (4 t., b. l. 96-97), be to, ji teisme nurodė jos matomumo lauką, kuris apima ir įvykio vietą. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį prokuroras baigiamosios kalbos metu, liudytojos A. R. namas kaltinamojo M. M. atžvilgiu buvo jam iš dešinės, o tai reiškia, kad iš šios liudytojos balkono matėsi dalis (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. ta atkarpa, iš kurios, kaip teigia kaltinamasis, atėjo nukentėjusysis L. B., tačiau liudytoja A. R. nematė jokio (duomenys neskelbtini) gatve einančio asmens. Abejoti šios liudytojos parodymais nėra pagrindo, jos suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta.

Byloje buvo atlikta ir eilė specialiųjų žinių reikalaujančių tyrimų. Visų pirma, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. M 535/2017 (4 t., b. l. 162-164) nurodoma, kad remiantis L. B. lavono teismo medicinos tyrimu, papildomo tyrimo duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes, duota išvada, kad L. B. mirtis įvyko nuo daugybinių šonkaulių ir dubens kaulų lūžių bei trauminės dešinės blauzdos amputacijos, į tai nurodo deformuota krūtinės ląsta, dešinės krūtinės ląstos pusės II-XII šonkaulių lūžiai, dešiniojo plaučio durtinės žaizdos, dubens kaulų lūžiai, dešinės blauzdos amputacija viršutiniame trečdalyje, medicininių dokumentų duomenys. Kaip nustatyta, didžioji dalis sužalojimų buvo nustatyti būtent nukentėjusiojo dešinėje kūno pusėje. Be to, toje pačioje išvadoje nurodoma ir tai, kad labiausiai tikėtina, kad L. B. stovėjo atsisukęs į atvažiuojančią transporto priemonę dešine ar artima jai puse. Taip pat 2021-01-21 atlikto trasologinio tyrimo specialisto išvadoje nurodoma nukentėjusiojo L. B. dešinės kojos bato padas susidūrimo momentu su automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), slydo kietu paviršiumi iš dešinės į kairę ir buvo pakreiptas apie 41-56 laipsnių kampu į automobilį (10 t., b. l. 68-76). Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad L. B. negalėjo ateiti M. M. atžvilgiu jam iš dešinės. Kaltinamasis M. M. aiškino ir tai, kad nukentėjusysis žengė du didelius žingsnius ir ties trečiuoju įvyko susidūrimas, asmeniui einant buvo padėta jo dešinė, kairė ir vėl dešinė koja ir jis ją kliudė. Pagal tokius kaltinamojo paaiškinimus smūgis nukentėjusiajam turėjo būti suduotas į vidinę dešinės kojos pusę ir nuo tolimesnio kontakto su automobiliu sužaloti asmens kairiąją kūno pusę, tačiau aukščiau paminėti įrodymai atskleidžia priešingai. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad M. M. nurodomos aplinkybės, jog nukentėjusysis ėjo jam iš dešinės į kairę, yra paneigtos.

LR BK 281 straipsnyje numatytų veikų požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti, kokius KET (ar kito teisės akto) punktus (ar dalis) kaltininkas pažeidė. Formuojant kaltinimą M. M., inkriminuota, kad jis pažeidė KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (eismo įvyko metu galiojusi nutarimo redakcija), 9, 127, 128 ir 129 punktų reikalavimus. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punktas nurodo, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pagal KET 128 punktą jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. KET 129 punktas numato, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

Kaip buvo nurodyta aukščiau, norint asmenį pripažinti kaltu, padarius LR BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, reikia nustatyti, ar padarytų KET pažeidimų visuma buvo susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, t. y. būtina nustatyti, kad asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų (-čius) KET pažeidimą (-mus) ir kad būtent dėl padaryto (-ų) pažeidimo (-ų) kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Šiuo atveju kilę padariniai - tai nukentėjusiojo L. B. mirtis, kurią sukėlė eismo įvykio metu patirtų sužalojimų visuma.

Kaltinamasis M. M. viso proceso metu teigė, kad jis neviršijo leistino 50 km/h važiavimo greičio, tačiau teismas sprendžia, kad šią versiją paneigia byloje esantys duomenys. Kaip byloje neginčijamai nustatyta, eismo įvykio metu įvyko nukentėjusiojo L. B. dešinės blauzdos amputacija. Specialistas E. G., turintis eismo įvykio ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją, paaiškino, kad atstumas, kuris yra reikalingas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, važiuojančio maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu, sustabdymui yra 31,8 m. Remiantis ekspertine praktika, važiuojant gyvenvietėje leistinu 50 km/h greičiu pėsčiųjų partrenkimo atvejais, nėra buvę eismo įvykio vietoje fiksuotų atsidalinusių pėsčiojo kūno dalių. Atsidalinusios pėsčiųjų kūno dalys buvo fiksuotos tais atvejais, kai buvo viršijamas ne gyvenvietėse leistinas 90 km/h greitis, todėl remiantis specialioje medicininėje literatūroje pateikiamais duomenimis, tikėtina, kad susidūrimo su pėsčiuoju L. B. metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greitis buvo ne mažesnis nei 80 km/h (5 t., b. l. 124-126). Tapačios aplinkybės nurodomos ir 2020-02-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11Š-153(19) 11Š-172(19) (5 t., b. l. 104-114). Siekiant nustatyti objektyvią tiesą, ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi ir į (duomenys neskelbtini) universiteto mokslinį konsultantą dr. A. L., kuris 2022-11-30 pateiktoje specialisto išvadoje nurodė, kad maksimalus skaičiuotinas automobilio greitis įvykio metu buvo 87,5 km/h, minimalus skaičiuotinas automobilio greitis įvykio metu buvo 80,2 km/h, vidutinis skaičiuotinas automobilio greitis įvykio metu buvo 83,8 km/h, pasikliautinas greičių intervalas (p=0,95) yra 82,7-84,9 km/h, tai reiškia, kad įvykio metu automobilio greitis buvo minėtame intervale su 95 procentų tikimybe. Šioje išvadoje nurodoma ir tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktos nuotraukos rodo gana reikšmingas kėbulo deformacijas ir tai reiškia, kad realus automobilio greitis susidūrimo metu galėjo būti didesnis už skaičiuotiną. Pažymėtina, jog D. L. išvadą pateikė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados pateikimą (10 t., b. l. 46-47), šio specialisto suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Akivaizdu, kad abiejų specialistų pateiktos išvados viena kitai neprieštarauja, todėl abejoti jų patikimumu nėra pagrindo. Taip pat šioje vietoje itin svarbi aplinkybė, kad nukentėjusiajam L. B. nutraukta galūnė nutolo gana nemažą atstumą – t. y. ji buvo surasta (duomenys neskelbtini) namo kieme, už 35 m nuo vietos, kur buvo rasta nukentėjusiojo kojinė – antras pagal nutolimą užfiksuotas objektas (schemoje pažymėta Nr. 8), kai kiti – žymė, panaši į kraują (Nr. 4), medžiaginis pirkinių maišelis (Nr. 5), kepurė (Nr. 6) nuo rastos galūnės buvo nutolę dar toliau (3 t., b. l. 8-16). Duomenų, kad galūnės buvimo vietą galėjo pakeisti laukiniai ar naminiai gyvūnai, ar pan., byloje nenustatyta, t. y. ant nutrauktos galūnės nebuvo užfiksuota ir vizualiai nėra matoma jokių įkandimų, vilkimo ar kitų po gyvūnų likusių žymių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoju apklaustas R. B. teisme parodė, kad, būdamas namuose, išgirdo kažkokį lyg mašinos švelnų susidūrimą ir paskui smūgį į namo sieną, t. y. išgirdo du smūgius: pirmas buvo duslus, o kitas į namą. Taip pat šis liudytojas nurodė, kad ant namo buvo kraujo žymės, keli kraujo lašiukai antrame aukšte, nuo žemės paviršiaus panašiai 6-6,5 m, pačios galūnės nematė, kiek suprato, galūnę rado pas kaimynus kažkur už tujų. Dėl nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad nukentėjusiojo L. B. kliudymo metu smūgis buvo itin stiprus, o atsiradusios kliūtys tik sutrumpino galūnės nutolimą nuo įvykio vietos. Be to, iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūrų, po eismo įvykio užfiksuotų automobilio fotonuotraukų matyti, kad automobilio apgadinimai buvo gana žymūs – apgadintas priekinis bamperis dešinėje pusėje, įlenktas priekinis dešinės pusės sparnas, durelės, nulaužtas dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, įskeltas priekinis dešinės pusės keleivio durelių stiklas, matomi apibraižymai galinėse dešinės pusės duryse (4 t., b. l. 174-183, 190-199). Įvertinęs visus aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. M. greitis eismo įvykio metu buvo ne mažesnis nei 80 km/h, t. y. jis ženkliai viršijo tuo metu toje vietoje leistiną 50 km/h greitį, ką patvirtina ir kaltinamojo duoti paaiškinimai apie staiga (pagal bylos duomenis - dėl viršyto greičio tik paskutiniu momentu) pastebėtą pėsčiojo siluetą.

Be to, M. M. inkriminuotas ir KET 128 punkto pažeidimas, kuriame nurodoma, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Pats M. M. teigė, jog jis įvykio metu nestabdė, tik pasuko vairą į kairę, stabdyti pradėjo tik po susidūrimo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametė kaltinamojo sesuo taip pat nurodė, kad tik po smūgio pajuto stabdymą. Liudytoja apklausta A. R. parodė, kad po smūgio automobilis nuvažiavo toliau. Tačiau kaltinamasis M. M. aiškino ir tai, kad jis nestabdė, nes pamatė nukentėjusįjį tik 5-10 m atstumu. Siekiant nustatyti aplinkybę, kokiu atstumu kaltinamasis M. M. galėjo pamatyti nukentėjusįjį, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamas ne vienas eksperimentas.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 197 straipsnis apibrėžia eksperimentą kaip procesinį veiksmą, kuris skirtas liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti, kada atkuriama tiriamo įvykio situacija, aplinka, asmenų veiksmai ar kitos aplinkybės ir atliekami reikiami bandymai. Atliekant eksperimentą, galima patikrinti įvykio ar reiškinio suvokimo, stebėjimo galimybę (matomumą ar girdimumą), tam tikrų veiksmų atlikimo galimybę ir pan.

Šioje byloje tam, kad eksperimentas dėl matomumo būtų kuo tikslesnis, iš (duomenys neskelbtini) buvo gauti duomenys apie panašias įvykio dienai astronomines sąlygas (9 t., b. l. 191), įvykio metu ir po jo buvusias hidrometeorologines sąlygas (5 t., b. l. 193, 195-196; 10 t., b. l. 24) ir būtent vienu iš (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodytų laikų - 2021-09-07 atliktas eksperimentas (10 t., b. l. 6-8). Dar daugiau, prieš minėtą eksperimentą buvo atliktas įvykio vietos fotonuotraukų tyrimas, siekiant nustatyti, kurie šviestuvai degė įvykio metu, gavus duomenis (2021-05-25 ir 2021-07-28 specialisto išvados, 10 t., b. l. 112-120, 126-129), atkurtas buvęs apšvietimas, taip siekiant visapusiškai atkurti eismo įvykio metu buvusias aplinkybes, kas nebuvo tiksliai įgyvendinta ankstesnių eksperimentų (2018-05-22, 2019-05-08, 2020-08-20, 2021-05-11) metu. 2021-09-07 vykusio eksperimento metu nustatyta, kad geriausias matomumas, t. y. atstumas, iš kurio M. M. turėjo pamatyti nukentėjusį asmenį, yra 133 metrai, o blogiausias - 60 metrų.

Atliktą eksperimentą bei jo metu nustatytas aplinkybes – matomumo nuotolį baigiamosios kalbos metu bandė sukritikuoti kaltinamojo gynėjas, kuris pateikė, jo teigimu, minėto eksperimento metu darytas fotonuotraukas (12 t., b. l. 88), kuriose matoma, kad nuo statisto viršutinio rūbo atsispindi šviesa. Visgi, teismui kyla abejonių dėl šių pateiktų nuotraukų autentiškumo. Nėra aišku, kokia vaizdo fiksavimo priemone šios nuotraukos realiai buvo padarytos, ar jos nebuvo retušuotos, paryškintos, pašviesintos ir kt. Taip pat nėra aišku, per kokį objektyvo lęšį jos yra padarytos, todėl teigti, kad jos atspindi tikrąjį vaizdą, kurį eksperimento metu matė žmogaus akys, nėra pagrindo. Dar daugiau, 2021-09-07 vykusio eksperimento metu dalyvavo ir pats M. M. gynėjas, tačiau jokių pastabų dėl statisto aprangos jis neišsakė, ši versija buvo iškelta tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Dėl nurodytų aplinkybių tai vertinama kaip gynybinė versija, kuri negali paneigti atlikto eksperimento rezultatų.

Dėl matomumo tiek kaltinamasis, tiek kai kurie liudytojai tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje matomumas buvo prastas, nes jį trukdė ten augusi gyvatvorė. Liudytoja apklausta D. Č. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės mėnesį, tiksliai kada, neprisimena, iškirto savo namo kieme augusias tujas ir persodino mažomis, iškastos tujos buvo aukštos, panašiai jos ūgio (jos ūgis 160 cm) (4 t., b. l. 67-68). Iš byloje esančios gatvės schemos su namų numeriais (12 t., b. l. 26) matyti, kad liudytojos D. Č. namas yra kampinis, esantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje. Šis namas eismo įvykio metu buvo kaltinamojo M. M. atžvilgiu jam iš dešinės. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, kad L. B. nejudėjo M. M. atžvilgiu jam iš dešinės, teismas sprendžia, kad aplinkybė apie augusias tujas ir dėl jų buvusį tariamą blogą matomumą įtakos atliktam eksperimentui neturi.

Aplinkybę, kad atlikto eksperimento rezultatais nėra pagrindo abejoti, patvirtina ir specialistų išvados. Visų pirma, 2018-05-07 Lietuvos teismo ekspertizės centro (eismo įvykio tyrimo) specialisto išvadoje Nr. 11Š-4(18) nurodoma, kad jeigu šioje eismo situacijoje pėsčiasis L. B. per kelio važiuojamąją dalį judėjo automobilio vairuotojo atžvilgiu iš kairės į dešinę arba buvo kelio važiuojamojoje dalyje priekiniu kūno paviršiumi atsisukęs link atvažiuojančio automobilio, o automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas M. M., važiuodamas su įjungtomis atitinkamomis (artimosiomis ar tolimosiomis) žibintų šviesomis jo paties nurodytu 50 km/h greičiu, turėjo objektyvią galimybę pamatyti pėsčiąjį L. B. nuo pėsčiojo partrenkimo vietos būdamas didesniu nei 31,8 m atstumu, tokiu atveju automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas M. M., iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nestabdė vairuojamo automobilio ir techniniu požiūriu tai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (5 t., b. l. 36-41). Be to, 2021-03-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro (eismo įvykio tyrimo) specialisto išvadoje Nr. 11Š-42(21) teigiama, kad nurodytoje eismo situacijoje pėsčiasis L. B. tamsiu paros metu, tikėtina, įstrižai judėdamas į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę, kėlė grėsmę eismo saugumui ir techniniu požiūriu tai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jeigu nurodytoje eismo situacijoje pėsčiajam įžengus į kelio važiuojamąją dalį ir jam judant, tikėtina įstrižai į kitą važiuojamosios dalies pusę, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas M. M., važiuodamas su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, turėjo objektyvią galimybę pamatyti pėsčiąjį L. B. nuo pėsčiojo partrenkimo vietos būdamas didesniu nei 31,8 m atstumu, tokiu atveju automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas M. M., važiuodamas, tikėtina, ne mažesniu nei 80 km/h greičiu, t. y. didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 50 km/h greičiu, neteko techninės galimybės, laiku stabdydamas vairuojamą automobilį, sustoti iki pėsčiojo partrenkimo vietos ir techniniu požiūriu tai taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (10 t., b. l. 85-89). Siekiant patikrinti išvadų teisingumą, 2021-08-06 buvo priimta ir trečioji Lietuvos teismo ekspertizės centro (eismo įvykio tyrimo) specialisto išvada Nr. 11Š-102(21), kurioje nurodoma, kad jeigu pėsčiasis L. B. įžengė į kelio važiuojamąją dalį nuo (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. važiuojamųjų dalių susikirtimo kairiojo kampo (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini)) ir ėjo įstrižai važiuojamosios dalies, tokiu atveju pėsčiajam įžengus į gatvės važiuojamąją dalį, M. M. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas 80 km/h greičiu, buvo neprivažiavęs pėsčiojo partrenkimo vietos apie 88,0÷150,9 m atstumu; šiomis aplinkybėmis automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui M. M. važiuojant leistinu 50 km/h greičiu, pėsčiojo partrenkimas nebūtų įvykęs. Jeigu pėsčiasis L. B. įžengė į kelio važiuojamąją dalį nuo (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. važiuojamųjų dalių susikirtimo dešiniojo kampo (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) g.), tokiu atveju pėsčiajam įžengus į gatvės važiuojamąją dalį ir iki partrenkimo vietos nuėjus ne mažesnį nei 5,2 m atstumą M. M. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas 80 km/ greičiu, buvo neprivažiavęs pėsčiojo partrenkimo vietos ne mažesniu nei 69,3÷118,9 m atstumu; šiomis aplinkybėmis automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui M. M. važiuojant leistinu 50 km/h greičiu, pėsčiojo partrenkimas nebūtų įvykęs (10 t., b. l. 96-102). Dėl aukščiau aptartų aplinkybių įrodymų pripažintina, kad jeigu M. M. nebūtų pažeidęs KET reikalavimų, t. y. būtų važiavęs leistinu greičiu, tuomet būtų laiku pamatęs nukentėjusįjį ir išvengęs susidūrimo.

Kaltinamasis aiškino, kad dėl girtumo nukentėjusysis tiesiog įvirto į važiuojamąją kelio dalį. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. M 535/2017 nurodoma, kad L. B. kraujyje nustatyta 2,20 proc. etilo alkoholio (4 t., b. l. 162-164). Tačiau, teismo vertinimu, žuvusiojo neblaivi būklė nagrinėjamu atveju esminės reikšmės šio eismo įvykio kilimui neturėjo – kliūtis nebuvo tokia netikėta (buvo matoma iš gana nemažo atstumo), kad vairuotojas nebūtų turėjęs galimybės išvengti pėsčiojo partrenkimo dėl jo veiksmų. Kaip buvo nustatyta, jeigu kaltinamasis M. M. būtų važiavęs leistinu greičiu, jis nukentėjusįjį būtų pamatęs laiku ir spėjęs sustabdyti vairuotą automobilį.

Sprendžiant eismo įvykio priežasties klausimą, turi būti nustatomi ir įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti KET pažeidimai, bet ir kiti faktoriai, taip pat galėję turėti reikšmės eismo įvykiui. Tačiau, net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal LR BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti KET ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes. Neturėdamas pagrindo neabejotinai išvadai dėl visų šių požymių įrodytumo, teismas negali priimti apkaltinamojo nuosprendžio, net jeigu ir eismo įvykio metu kilo LR BK 281 straipsnyje numatyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-511/2017).

LR BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusiųjų T. B., A. B. ir V. G. įgaliotas atstovas advokatas Simas Šuminas 2020-12-28 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė solidariai iš (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo M. M. priteisti T. B. 12 735,36 Eur negautų L. B. darbo pajamų, 12 294,84 Eur negautos L. B. senatvės pensijos, 255 Eur už sugadintus L. B. drabužius, 76,23 Eur laidojimo išlaidų, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 4 000,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, o A. B. ir V. G. priteisti po 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (7 t., b. l. 91-101). Nukentėjusiųjų T. B., A. B. ir V. G. atstovas advokatas Simas Šuminas 2021-03-08 patikslino civilinį ieškinį, prašydamas solidariai iš (duomenys neskelbtini), M. M., R. M. ir D. M. priteisti T. B. 12 735,36 Eur negautų L. B. darbo pajamų, 12 294,84 Eur negautos L. B. senatvės pensijos, 255 Eur už sugadintus L. B. drabužius, 76,23 Eur laidojimo išlaidų, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 4 000,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, o A. B. ir V. G. priteisti po 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat patikslintu ieškiniu prašoma priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pirmosios instancijos teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (7 t., b. l. 123-137).

Kaltinamasis M. M. ir civiliniai atsakovai R. M. ir D. M. su pareikštu patikslintu civiliniu ieškiniu nesutiko.

Bylos nagrinėjimo teisme metu civilinių atsakovų D. M. ir R. M. atstovas advokatas E. Onaitis prašė civilinio ieškinio nenagrinėti, nes jis, atstovo teigimu, pareikštas praleidus ieškinio padavimo terminą, tačiau su šiuo advokato argumentu teismas nesutinka.

Ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties instituto tikslas – suteikti realią galimybę asmeniui apginti pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 1.125 straipsnio 9 dalimi, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimams dėl žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, iš kokios rūšies civilinės atsakomybės santykių (sutartinių ar deliktinių) toks reikalavimas kyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017). LR CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Nukentėjusiosios T. B. atstovo pozicija dėl negautų pajamų apskaičiavimo yra kitokia. Advokatas prašo priteisti pusę visų L. B. negautų pajamų – negautą senatvės pensiją (67x367,01/2?12 294,84 Eur) bei negautą darbo užmokestį (67x380,16/2?12 735,36 Eur).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji T. B. paaiškino, kad reikalavimą dėl neturtinės žalos palaiko. Santuokoje išgyveno 33 metus, užaugino du vaikus: sūnų ir dukrą. Vyras sulaukė vieno anūko, antro jau nebesulaukė, buvo stiprus šeimos ryšys, vyras buvo šeimos maitintojas, dirbo, gavo pensiją, algą ir jai padėjo prižiūrėti anūkus. Keturis metus gyvena įtampoje, strese, gyvena vaistais, nes niekaip neišeina iš galvos tos mintys, gerai, kad nors pačios avarijos nematė, nes būtų gal iki beprotybės, bet užtenka ir to, ką išgyveno, ką sužinojo. Dėl sveikatos būklės kreipėsi į ligoninės kardiologinį skyrių, pas psichologus. Į bylą tokių duomenų nepateikė, nepagalvojo pateikti.

Nukentėjusioji V. G. pareikštą civilinį ieškinį palaikė ir teisme paaiškino, kad nors tuo metu ji su tėvais negyveno, bet tėvas jos gyvenime daug įtakojo, tiek padėjo jai ir jos šeimai ne vien prižiūrėti jos vaiką, savo anūką, bet ir kažką nupirkti, ar vaikui žaislų ar dar kažko. Emocinis ryšys likęs glaudus nuo mažų dienų. Šiai dienai jaučiasi geriau, nes iš pradžių buvo sumaištis, tik po kurio laiko suprato, kad niekada nesusitiks, niekada jo nebematys. Tarp anūko ir senelio buvo artimas ryšis, sunku buvo paaiškinti mažam vaikui, kur dingo senelis. Šiuo metu vaikas supranta, kad senelį lanko kapuose. Kartais klausia „kaip galėtume nuskristi į dangų ir aplankyti senelį?“. Skaudu.

Nukentėjusysis A. B. taip pat palaikė civilinį ieškinį ir teisme paaiškino, kad tokia ieškinio pinigų suma, nes tėvas jam pačiam buvo draugas, jo nebėra, jo ryšys kaip tėvo ir sūnaus buvo glaudus. Tėvą ir dabar myli širdyje. Po įvykio buvo sunku, su ta mintimi dar nesusitaikė. Po įvykio gyvena su mama, savo šeimos neturi. Įvykio metu gyveno atskirai, pas tėvus lankėsi dažnai. Po tėvo mirties persikraustė pas mamą, nes reikia padėti mamai, kad morališkai jai būtų lengviau ir patiems lengviau.

Kaltinamasis M. M. bei jo gynėjas su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutiko. Draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) palaikė kaltinamojo poziciją, tačiau nurodė, kad jeigu M. M. bus pripažintas kaltu, sutinka atlyginti iki 5 000 eurų neturtinę žalą.

Pagal LR CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. LR CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. LR CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (LR CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystės).

Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuotinas skausmas, sukeltas dėl sutuoktinio ir tėvo – L. B. netekties. Nėra abejonės, jog T. B. dėl sutuoktinio, o A. B. ir V. G. – dėl tėvo žūties patyrė ir vis dar patiria stiprius dvasinius išgyvenimus. Sutiktina su tuo, kad, kaip nurodė T. B., su L. B. pragyveno daugiau nei 33 metus, netekusi vyro, neteko galimybės toliau su juo bendrauti, jaučiasi vieniša, žuvus sutuoktiniui, pablogėjo ne tik dvasinė, bet ir materialinė jos gerovė, neteko šeimos maitintojo, suprastėjo bendravimo galimybės. Taip pat neabejotina, kad ir žuvusiojo vaikai A. B. ir V. G. dėl netikėtos tėvo netekties patyrė dvasinį sukrėtimą, neteko galimybės toliau bendrauti su juo, dėl ko patiria dvasinius išgyvenimus. Taigi, artimiausio žmogaus netektis, su kuriuo sutuoktinė T. B. ir vaikai buvo saistomi stipraus emocinio ir dvasinio ryšio, be jokios abejonės, stipriai paveikė jų gyvenimą. Padaryta neturtinė žala privalo būti atlyginta.