Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) N. P. skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Rimantas Vižainiškis, išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Divingas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja N. P. (toliau – pareiškėja, skolininkė) padavė antstoliui Rimantui Vižainiškiui 2023 m. rugsėjo 20 d. skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti antstolio Rimanto Vižainiškio 2023-09-06 Patvarkymą Nr. S-23-128-20275 „Dėl gauto 2023-08-09 Prašymo“ vykdomosiose bylose Nr. 0128/13/00747 ir Nr. 0128/17/00958; 2) įpareigoti antstolį Rimantą Vižainiškį nustatyti banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) neareštuotiną, profesinės veiklos vykdymui būtiną 9 580 eurų sumą, leidžiant N. P. nurodytą pinigų sumą kiekvieną mėnesį naudoti profesinės veiklos (notaro veiklos) vykdymui; 3) įpareigoti antstolį Rimantą Vižainiškį palikti nepakeistą nustatytą neareštuotiną 354 eurų sumą per mėnesį skolininkės N. P. būtinųjų poreikių tenkinimui.

Įstatymas draudžia išieškojimą iš turto, kuris būtinas skolininkui arba jo šeimai gyventi ir dirbti pagal profesiją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus negali pažeisti išieškotojo interesų ir teisių (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei teisėtus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolio veiksmai, kuriais nukreipiamas išieškojimas į skolininkės turtą, būtiną profesinei veiklai vykdyti (šiuo atveju – į notaro veiklos vykdymui būtinas pinigines lėšas), prieštarauja įstatymui.

Antstolis patvarkyme nurodė „<...> įvertinant tai, kad skolininkė N. P. nevykdo savo pareigų vykdymo procese, antstolis siekdamas vykdomųjų dokumentų įvykdymo, bei tinkamo išieškotojo UAB „Divingas“ interesų užtikrinimo, skolininkės N. P. 2023 m. rugpjūčio 9 d. prašymą netenkina“. Antstolis patvarkymą grindžia tuo, kad skolininkė nevykdo jo nurodymų, tačiau tai, kad skolininkė galimai nevykdo savo pareigų, nereiškia, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į turtą, iš kurio išieškojimas draudžiamas įstatymo.

Antstolis turi pareigą surasti pusiausvyrą tarp skolininkės ir išieškotojos interesų. Galimybės skolininkei užsiimti profesine veikla užtikrinimas, leidžiant naudoti profesinės veiklos vykdymui būtinas ir įrodymais pagrįstas pinigines lėšas, t. y. įstatyme įtvirtinto draudimo nukreipti išieškojimą į profesinei veiklai būtinas priemones realus įgyvendinimas, ir užtikrintų teisingą pusiausvyrą tarp konkuruojančių kreditoriaus ir skolininkės interesų.

Antstolis Robertas Vižainiškis 2023 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu nutarė atsisakyti patenkinti pareiškėjos skundą ir jį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad dėl skolininkės notarės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank AB, arešto teisėtumo buvo pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-560-619/2015. Skolininkė nurodo kaip teisinį pagrindą CPK 668 straipsnio 1 dalį, tačiau šiame straipsnyje nurodyta, jog turtas, iš kurio draudžiama išieškoti, nurodomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, tačiau joje nėra nurodyta, jog išieškojimas draudžiamas iš individualios veiklos pajamų. CPK 739 straipsnis taip pat reglamentuoja pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima, tačiau antstolis šios normos nepažeidė. Antstolis 2015 m. kovo 18 d. buvo įpareigojęs skolininkę CPK 733–743 straipsnių pagrindu daryti išskaitas iš darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų, tačiau negavus pajamų, 2022 m. rugsėjo 22 d. surašytas Turto arešto aktas Nr. S-22-128-19819, kuriuo areštuojamos turtinės teisės į bet kokias gautas ar ateityje gautinas lėšas iš trečiųjų asmenų (įskaitant darbo užmokestį, individualios veiklos pajamas, taip pat ir Notarės biuro kasoje), išskyrus lėšas, iš kurių remiantis CPK 739 straipsnį išieškojimas negalimas, įpareigojant skolininkę areštuotas pinigines lėšas nedelsiant pervesti į antstolio Rimanto Vižainiškio depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, tačiau lėšos negaunamos. Antstoliui galioja principas ultra vires, reiškiantis, jog jis negali veikti viršydamas savo įgaliojimus, peržengti jam suteiktų diskrecijos ribų, todėl pabrėžtina, kad antstoliui nėra nesuteikta įstatyminė teisė suteikti / paskirti laisvai disponuojamą nenurašomą 9580 Eur sumą skolininkės profesinės veiklos (darbo) poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį panaudoti, kaip kad skolininkės atstovas reikalauja savo skunde. Skolininkės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta nenurašoma 354 Eur suma per mėnesį, o nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. antstolis Robertas Vasiliauskas vykdomojoje byloje Nr. 0179/23/17837 nustatė nenurašomą 7 465 Eur sumą per mėnesį, kuria galima naudotis (antstolio R. Vasiliausko vykdomojoje pateikti papildomi įrodymai bei jų pagrindu kilę motyvai priimant tokį sprendimą antstoliui R. Vižainiškiui nežinomi). Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje (PLAIS) nustatyta nenurašoma suma taikoma visose vykdomosiose bylose, nepriklausomai, koks antstolis vykdo išieškojimą. Skolininkė nuo 2023 m. liepos 30 d. toliau teikia notaro paslaugas, tačiau antstoliui nepavyko areštuoti jokių notarės lėšų ir nuo 2023 m. liepos 30 d. notarė, esanti skolininke, nevykdo antstolio įpareigojimų ir atlieka aktyvius veiksmus išvengti pritaikytų areštų. Notaro statuso suteiktas galimybes skolininkė panaudoja neteisėtiems savanaudiškiems tikslams, t. y. nuslėpti lėšas nuo išieškojimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolis Rimantas Vižainiškis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-349-656/2011 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2460-232/2017, pagal kuriuos išieškoma skola iš skolininkės N. P. išieškotojos UAB „Divingas“ naudai.

Skolininkė 2023 m. rugpjūčio 9 d. pateikė prašymą antstoliui, kuriuo prašė: leisti skolininkei N. P., jos profesinės veiklos (darbo) poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį panaudoti 9 580 eurų iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); ir jos minimalių žmogiškųjų poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį panaudoti 316 eurų iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašymą grindė tuo, kad yra notarė, versdamasi notarės veikla, patiria išlaidas, susijusias su profesine veikla, kurias pagrindė dokumentais: 2023 metų I pusmečio pridėtinės vertės mokesčio deklaracija, išrašu iš elektroninės notaro knygos už 2023 metų sausio – gegužės mėnesius, 2023 metų I pusmečio Notarinių veiksmų, sandorių projektų, konsultacijų ir techninių paslaugų bei notaro pajamų ataskaita, Notarinių veiksmų ir notaro pajamų bei išlaidų ataskaita. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio mėnesio iki gegužės mėnesio patyrė 32 202,08 Eur išlaidų, jas padalinus iš penkių mėnesių gaunama vidutiniškai 6 440,42 Eur per mėnesį. Skolininkė taip pat per ši laikotarpį sumokėjo 9 541 Eur VĮ Registrų centrui už paslaugas ir 6 153 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Įvertinus veiklos sąnaudas, sumas išmokėtas VĮ Registrų centrui ir sumokėtą PVM mokestį, pareiškėjos vidutinės išlaidos laikotarpiu nuo 2023 metų sausio mėnesio iki gegužės mėnesio buvo 9 579,22 Eur. Antstolis skundžiamu 2023 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu Nr. S-23-128-20275 prašymo netenkino.

Pirmiausia pažymėtina, kad skolininkės banko sąskaitų arešto teisėtumo klausimas šioje byloje nėra sprendžiamas, skolininkės sąskaitų arešto teisėtumas keliose skirtingose vykdomosiose bylose jau buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo nutartimis (bylose Nr. 2S-560-619/2015 ir Nr. 2S-123-577/2018). Kita vertus, nurodytose bylose nebuvo sprendžiamas šioje byloje kilęs klausimas, ar antstolis pagrįstai atsisakė nustatyti piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Todėl teismas šiuo klausimu pasisako.

Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kuris būtinas skolininkui ar jo šeimai gyventi, dirbti pagal profesiją ar mokytis, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto ir reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (CPK 668 straipsnio 1 dalis). Išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į šių rūšių turtą ir daiktus, kurie priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, išskyrus atvejus, kai skolininkas to pageidauja raštu: namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims: drabužiai ir avalynė kiekvienam šeimos nariui; virtuvės ir stalo reikmenys, kuriais yra naudojamasi (išskyrus daiktus, pagamintus iš brangiųjų metalų, taip pat turinčius meninės vertės daiktus); baldai (išskyrus baldus, turinčius meninės vertės) ir patalynė, maistui ruošti reikalinga įranga, vienas šaldytuvas; jeigu su skolininku kartu gyvena nepilnamečiai vaikai ar neįgalieji, – vaikų ir neįgaliųjų daiktai, vienas kompiuteris, vienas televizorius, viena ryšio priemonė; menkaverčiai daiktai; skolininko šeimai pragyventi reikalingi maisto produktai; jeigu skolininko pagrindinė veikla yra žemės ūkis, – pašaras gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas, sėkla, reikalinga eilinei sėjai, vienas gyvulys, kurio vartojamas pienas, ir vienas gyvulys, kurio vartojama mėsa; kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną; asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai ir pagalbinės priemonės (Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 104 punktas).

Atmestini skolininkės argumentai, grindžiami netinkamu CPK 668 straipsnio 1 dalies taikymu. Ši teisės norma numato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kuris būtinas skolininkui ar jo šeimai gyventi, dirbti pagal profesiją ar mokytis, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto ir reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sutiktina su antstolio ir išieškotojos argumentu, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI) nėra numatytos lėšos, būtinos profesinei veiklai vykdyti, kaip turtas, į kurį negalėtų būti nukreipiamas išieškojimas. Antstolis nenukreipė išieškojimo į CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytą turtą, kaip jis detalizuotas SVI 104 punkte.

Tačiau šiam klausimui teisingai išspręsti yra reikšmingos kitos teisės normos, įtvirtintos CPK 736, 737 straipsniuose. CPK 737 straipsnio 1 punkte numatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių, be kita ko, apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, atskaičius nuo jų mokėtinus (sumokėtus) mokesčius. CPK 736 straipsnis numato išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio kitų jo pajamų (taigi ir iš individualios veiklos pajamų) dydį. Vadinasi, šiuo atveju nekyla abejonių, kad iš skolininkės gaunamų individualios veiklos pajamų CPK nustatyta tvarka turi būti daromos išskaitos dėl to, kad turi būti, pirma, atskaitomi mokėtini mokesčiai ir, antra, turi būti daromos išskaitos, kurių dydis priklauso nuo gaunamų pajamų dydžio, ar išieškoma keliose vykdomosiose bylose ir kitų kriterijų, numatytų CPK 736 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju skolininkė pateikė antstoliui prašymą, kurį pagrindė apibendrintomis ataskaitomis apie išlaidas ir mokėtinus mokesčius, susijusius su notarės veikla, dėl to, anot skolininkės, antstolis turėtų nustatyti sumą, kurią skolininkė gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį neapibrėžtam laikotarpiui, lygią šių metų pirmų penkių mėnesių skolininkės mokėtino PVM ir skolininkės išlaidų, kurios susijusios su notarės veikla, vidurkiui. Antstolio teigimu, jis to padaryti nėra įgaliotas įstatymu. Teismas sutinka su tokia antstolio pozicija.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018). Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktai). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).

Kaip jau buvo minėta, įstatyme reglamentuojant išieškojimą iš individualios veiklos pajamų, nėra numatyta galimybė antstoliui nustatyti per mėnesį laisvai disponuojamą sumą, lygią skolininko patiriamoms veiklos išlaidoms, kaip šiuo atveju prašo skolininkė. SVI 14 punkte nurodyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

Skolininkė nurodo, kad antstolis turėtų nustatyti sumą, kuria skolininkė gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį neapibrėžtam laikotarpiui, lygią šių metų pirmų penkių mėnesių mokėtino PVM ir skolininkės išlaidų, kurios susijusios su notarės veikla, vidurkiui. Tačiau SVI 14 punkte nurodyta, jog antstolio pareiga nustatyti piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, siejama su duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, turėjimu.

Šiuo atveju skolininkės skundas nėra grindžiamas tuo, jog ji gautų lėšas, į kurias nebūtų galima nukreipti išieškojimo. Pažymėtina, kad skolininkė verčiasi individualia veikla, dėl to jos gaunamos apmokestinamos pajamos, veiklos sąnaudos, mokėtini mokesčiai nuolat kinta. Jeigu būtų nustatoma suma, kurią skolininkė gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį neapibrėžtam laikotarpiui, galėtų būti nepagrįstai pažeidžiami tiek skolininkės (tuo atveju, jeigu pagal konkretaus mėnesio veiklos rezultatus paaiškėtų, kad ji turi teisę disponuoti didesne lėšų suma nei buvo leista), tiek išieškotojos interesai (tuo atveju, jeigu pagal konkretaus mėnesio veiklos rezultatus paaiškėtų, kad skolininkė turėjo teisę disponuoti mažesne piniginių lėšų suma nei buvo leista). Duomenų apie fiksuotas nekintančias lėšas, kurios bus pervestos ateityje į skolininkės banko sąskaitą nėra, o duomenys apie gautas nepastovias, kintančias individualios veiklos pajamas ir išlaidas praeityje nėra pakankamas pagrindas taikyti SVI 14 punktą.

Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui (SVI 100 punktas). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, nėra jokio pagrindo spręsti, kad nenustačius lėšų sumos, kuria skolininkė gali laisvai disponuoti per vieną mėnesį, bus pažeistos skolininkės teisės ir apribota galimybė vykdyti profesinę veiklą.

Pažymėtina ir tai, kad skolininkė šioje byloje rėmėsi aplinkybėmis apie 2023 m. pirmus penkis mėnesius gautas pajamas. Tačiau išieškojimą vykdantis antstolis nurodė, jog jokios piniginės lėšos per šį laikotarpį nebuvo išieškotos, nors buvo areštuotos tiek skolininkės sąskaitos, tiek grynieji pinigai, esantys kasoje. Išieškotoja UAB „Divingas“ atsiliepime į skundą pateikė informaciją apie tai, kad notarės depozitinė sąskaita buvo naudojama atsiskaitymams atlikti, tokiu būdu išvengiant vykdomosiose bylose pritaikyto arešto. Esant tokiai situacijai, spręstina, kad ir dėl šios priežasties antstolis pagrįstai nesivadovavo pareiškėjos teikiamais duomenimis apie gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas. Pažymėtina, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti antstolį Rimantą Vižainiškį palikti nepakeistą nustatytą neareštuotiną 354 eurų sumą per mėnesį skolininkės N. P. būtinųjų poreikių tenkinimui. Pažymėtina, jog skundu dėl antstolio veiksmų galima skųsti antstolio atliktą veiksmą arba neveikimą, kuris įvyko praeityje, tačiau spręsti apie tai, ką antstolis ateityje turėtų būti įpareigotas atlikti ar nuo kokių veiksmų atlikimo turėtų susilaikyti, įstatymas nenumato (CPK 510 straipsnis). Jeigu antstolis pakeistų nustatytą 354 eurų sumą per mėnesį skolininkės N. P. būtinųjų poreikių tenkinimui, ji galėtų tokius veiksmus skųsti (bei prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones) ir tuo metu būtų įvertintas tokios situacijos pagrįstumas ir teisėtumas. Teismas negali spręsti hipotetinių klausimų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolis savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai netenkino skolininkės prašymo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos N. P. skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Rimantas Vižainiškis, uždaroji akcinė bendrovė „Divingas“, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.