Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) N. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. K., išieškotojas M. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja N. Š. pateikė skundą dėl antstolio D. K. veiksmų ir prašė panaikinti apribojimus (duomenys neskelbtini) miesto notarų biuro sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad vykdydamas išieškojimą iš N. Š., antstolis 2017 m. rugsėjo 8 d. areštavo (duomenys neskelbtini) notarų biuro sąskaitas. Pasak pareiškėjos, ji dirba (duomenys neskelbtini) notarų biure bei vykdo profesinę veiklą. Sąskaitose nurodytas pareiškėjos asmens kodas, tačiau jos naudojamos išmintinai notarų biuro veiklai vykdyti ir negali būti tapatinamos su N. Š. asmeninėmis banko sąskaitomis; antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/01833 notarų biuras nėra skolininkas.Antstolis D. K. 2017 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu Nr. 2-DK-A-3532 netenkino pareiškėjos skundo. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. antstolis skolininkės atžvilgiu taikė priverstino vykdymo veiksmus, tarp jų ir piniginių lėšų areštą atsiskaitomosiose sąskaitose. Nors skolininkės su banku sudarytose sutartyse nurodyta, kad atsiskaitomosios sąskaitos yra atidaromos notarų biurui, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad notaro biuras yra tik notaro darbo vieta ir nėra civilinių teisių subjektas (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau ir -Notariato įstatymas) 2 straipsnis, 6 straipsnio 2 dalis), antstolis laikė, kad banko sąskaitos atidarytos N. Š. vardu. Pažymėjo, jog duomenys, kad minėtos sąskaitos yra atidarytos skolininkės vardu yra pateikti ir Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai PLAIS; banko ir skolininkės sudarytose sutartyse nėra nurodyta, kad jos laikytinos depozitinėmis sąskaitomis. Iš vykdomojoje byloje surinktų duomenų nenustatęs, jog skolininkės vardu atidarytos sąskaitos yra depozitinės, kuriose saugomos tretiesiems asmenims priklausančios lėšos, sprendė, jog nėra pagrindo išregistruoti antstolio apribojimų minėtoms sąskaitoms. Suinteresuotas asmuo M. V. atsiliepimų į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjos N. Š. skundą dėl antstolio D. K. veiksmų atmetė. Teismas pažymėjo, kad skolininkė galėjo ir privalėjo informuoti antstolį, kad jos vardu atidarytos sąskaitos AB DNB banke yra skirtos jos profesinei veiklai vykdyti (notarų biurui), ir kad į šiose sąskaitose esančias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas bei pateikti atitinkamus įrodymus, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Be to, skolininkė nepaneigė fakto, kad šios sąskaitos nėra depozitinės, t. y. – tokios, kuriose laikomos kitiems asmenims priklausančios piniginės lėšos. Iš byloje esančių 2014 m. spalio 3 d. sutarčių dėl atsiskaitomųjų sąskaitų atidarymo bei jų valdymo teismas padarė išvadą, kad sąskaitos nėra depozitinės. Pažymėjo, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema PLAIS neįregistruotų antstolio teikiamų apribojimų atsiskaitomosioms sąskaitoms, jeigu kredito įstaiga būtų nurodžiusi, kad kliento sąskaita yra depozitinė. Teismas konstatavo, kad antstolis teisingai sprendė klausimą dėl skolininkės atidarytų atsiskaitomųjų sąskaitų apribojimų, nes šios sąskaitos nėra skirtos Notariato įstatymo 26 straipsnyje nurodytoms funkcijoms atlikti; teisėtai ir pagrįstai 2017 m. rugsėjo 8 d. Turto arešto aktu Nr. 2-DK-U-14047 areštavo skolininkės atsiskaitomąsias sąskaitas, todėl netenkino pareiškėjos skundo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja N. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį ir jos skundą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Banko sąskaitos ir jos valdymo sutartyse Nr. 2014/10/03 klientu nurodytas (duomenys neskelbtini) miesto notarų biuras; abiejose sutartyse prie punkto „klientas“ aiškiai nurodyta, kad būtent notarų biuras yra sąskaitų savininkas.Kadangi notarų biurai nėra civilinių santykių ir komercinės veiklos subjektas, neturi juridinio asmens kodo, todėl biuro veikloje naudojamas notaro asmens kodas. Pareiškėjos teigimu, tikrieji sutarčių šalių ketinimai buvo atidaryti banko sąskaitas (duomenys neskelbtini) miesto notarų biuro vardu ir jo interesams tenkinti. Pareiškėjos asmens kodo nurodymas, pasak apeliantės, nepakeičia sutarties esmės ir šalių ketinimų.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 bei 668 straipsnių nuostatas, išieškojimas galimas tik iš skolininkui priklausančio turto ir negali būti nukreiptas į lėšas, skirtas darbui pagal profesiją.Pasak apeliantės, areštuotos sąskaitos nėra asmeninė jos nuosavybė, nes sutartys sudarytos veikiant (duomenys neskelbtini) miesto notarų biuro vardu ir interesais; areštavus biuro sąskaitas, nepagrįstai suvaržyta jo veikla; apribota galimybė apmokėti sąskaitas, susijusias su valstybės registrais, sumokėti mokesčius už darbuotojus ir atlikti kitus mokėjimus, reikalingus notaro biuro veiklai vykdyti; įsigyti reikiamų darbo priemonių. Antstolis tinkamai neįvertino sąskaitų naudojimo paskirties ir tikrojo jų valdytojo.Sužinojusi apie sąskaitoms pritaikytą areštą, nedelsdama kreipėsi į antstolį ir nurodė visas aplinkybes, todėl nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėja nebuvo rūpestinga ir atidi.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos (skolininkės) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.Iš vykdomosios bylos Nr. 0174/17/01833 medžiagos nustatyta, kad antstolis D. K. vykdo Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaro T. P. V. 2015 m. spalio 30 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. TPV-7868 dėl 72 770,13 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės N. Š. (solidari skolininkė su D. Š.) išieškotojo M. V. naudai. 2017 m. rugsėjo 8 d. Turto arešto aktu Nr. 2-DK-U-14047 antstolis areštavo skolininkės N. Š. turtines teises į gautas ar ateityje gautinas lėšas iš trečiųjų asmenų (išskyrus lėšas, iš kurių remiantis CPK 739 straipsniu, išieškojimas negalimas); ir tą pačią dieną nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas (nurodymas Nr. 2-DK-U-14046 visoms sąskaitoms). Antstolis nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. iš skolininkės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. a/s Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, nurašyta ir į antstolio D. K. depozitinę sąskaitą pervesta 34,30 Eur suma. Skolininkė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti bet kokius apribojimus sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančioms AB DNB banke. Tiek antstolis 2017 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu, tiek pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjos (skolininkės) skundo netenkino. Pareiškėja dėl teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą. Apeliantė akcentuoja, jog skunde dėl antstolio veiksmų nurodytos sąskaitos skirtos išimtinai notaro veiklai vykdyti; sutartyse su banku sąskaitų savininku aiškiai nurodytas (duomenys neskelbtini) notarų biuras, o notarės asmens kodo nurodymas nepakeičia tikrosios sutarties esmės ir šalių ketinimų atidaryti sąskaitas (duomenys neskelbtini) miesto notarų biuro vardu; sąskaitos nėra asmeninė pareiškėjos nuosavybė. Pasak pareiškėjos, vadovaujantis CPK 624 bei 668 straipsnių nuostatomis, išieškojimas gali būti vykdomas tik iš skolininkui priklausančio turto ir negali būti nukreiptas į lėšas, skirtas darbui pagal profesiją; notaras privalo turėti bent vieną darbuotoją, mokėti darbuotojams atlyginimą, mokesčius. Taip pat nurodė jog teiginys, kad sąskaitos nėra skirtos Notariato įstatymo 26 straipsnyje nurodytoms funkcijoms atlikti, t. y. kad jos nėra depozitinės, nesudaro pagrindo spręsti, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai taikė areštą notarų biuro sąskaitoms.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad antstolis nukreipė išieškojimą (areštavo) ne į asmenines skolininkės, o į notarų biuro sąskaitas banke. Pažymėtina, kad tiek skundžiamoje nutartyje, tiek atskirajame skunde cituojamos Notariato įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, jog notaro biuras nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant komercinę ūkinę veiklą, subjektas. Taigi, akivaizdu, kad notarų biuras nėra juridinis asmuo ir savo vardu negali įgyti teisių bei pareigų (įskaitant susijusių su turto ar lėšų įsigijimu), turėti atsiskaitomosios sąskaitos banke. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad būtent dėl minėtos įstatymo nuostatos sutartyje nurodytas jos asmens kodas, reiškia, kad banko sąskaitos sutartis sudaryta su pareiškėja – notare N. Š.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra reikšmingi atskirojo skundo argumentai dėl tikrųjų sutarties šalių ketinimų (juolab kita sutarties šalis (bankas) nėra byloje dalyvaujantis asmuo) sudarant sutartį.Apibendrinus šiuos argumentus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad antstolis areštavo ne skolininkės banko sąskaitą. Teigdama, kad antstolis pažeidė CPK 624 straipsnio nuostatas, nes išieškojimas galimas tik iš skolininkui priklausančio turto, atskirajame skunde apeliantė neįrodinėjo, kad ginčo sąskaitos yra depozitinės (t. y., kad jose yra tik kitiems asmenims priklausančios lėšos), o kaip minėta, notarų biuras nėra savarankiškas subjektas ir negali būti minėtų lėšų savininkas. Byloje esančių Banko sąskaitos ir jos valdymo sutarčių 2014/10/03 turinys taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad banko sąskaitos yra depozitinės. Konkretūs duomenys apie į sąskaitą pervedamų lėšų kilmę į bylą nepateikti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo nagrinėjimui yra aktualus tik kitas atskirojo skundo argumentas, t. y., ar antstolis nepažeidė CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatų, draudžiančių vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų išieškojimą nukreipti į darbo reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi.Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 93.5 punkte numatyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į asmeninius gamybos ir amato įrankius, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingus įrankius ir pagalbines priemones. Piniginės lėšos, skirtos profesinės veiklos vykdymui į šį sąrašą neįtrauktos, todėl atskirojo skundo argumentas, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į lėšas, skirtas darbui pagal skolininko profesiją, atmestinas.Kita vertus, apeliantė nepagrindė atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad būtent ginčo sąskaitoje saugomos lėšos, skirtos notarų biuro darbuotojų darbo užmokesčiui, mokesčiams ir pan. Notaro gaunamos pajamos iš profesinės veiklos yra jo asmeninės lėšos, todėl teismo nuomone, vien nurodymas, kad Banko sąskaitos ir jos valdymo sutarties klientas yra notarų biuras, savaime nepatvirtina, kad į šią sąskaitą negali būti pervedamos lėšos, iš kurių pagal CPK nuostatas, yra galimas išieškojimas. 2017 m. rugsėjo 8 d. nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis pareiškėjai nurodė, kad tuo atveju, jei nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos iškaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus; tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Šiuo atveju, kaip minėta, apeliantė nedetalizavo į ginčo sąskaitas pervedamų lėšų kilmės. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu., 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.