- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- 2S-560-619/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37425-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Pareiškėjas
- notarės N
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi N. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos notarės N. Š. skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Rimantas Vižainiškis, R. Š., kuria atmestas skundas ir nustatė :
Aprašomoji dalis
I. Ginčo esmė
Antstolis Rimantas Vižainiškis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014m. rugsėjo 17 d. nutartį, kuria nutarta įtraukti N. Š. atsakove į civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovams GRAND GO GROUP LIMITED, D. Š. dėl skolos priteisimo. Minėta nutarimi Vilniaus apygardos teismas nutarė areštuoti 2 046 755,85 Lt sumai N. Š. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant, atsakovės pinigines lėšas, turtines teises bei vertybinius popierius, leidžiant atsakovei atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis esančiomis lėšomis, atsiskaitant su ieškovu, taip pat mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas. Pareiškėja N. Š. 2014 m. spalio 20 d. kreipėsi į antstolį Rimantą Vižainiškį su skundu prašydama panaikinti areštą notarės N. Š. atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank AB.
Antstolis R. Vižainiškis 2014 m. spalio 30 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad N. Š. ir notarės N. Š. turtas nėra teisiškai atribotas nuo notarų biuro turto, todėl antstolis pagrįstai areštavo visas atsakovės vardu atidarytas atsiskaitomąsias sąskaitas.
Atsiliepimas
Pareiškėja 2014 m. lapkričio 21 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui atsiliepimą, kuriuo prašė panaikinti 2014 m. spalio 30 d. antstolio patvarkymą dėl N. Š. 2014 m. spalio 20 d. skundo netenkinimo ir tenkinti jos 2014 m. spalio 20 d. skundą – panaikinti N. Š. atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank AB, areštą. Pareiškėja nurodė, kad antstolio veiksmai dėl jos atžvilgiu papildomai pritaikytų laikinųjų pasaugos priemonių yra nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėjos nuomone, antstolis būdamas savo srities profesionalas, negalėjo formaliai vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties taikant areštą teisiškai neatribotam turtui, žlugdydamas pareiškėjos kaip notarės veiklą, kadangi ieškovo R. Š. interesai nieko bendra neturi su notarės N. Š. veiklos interesais. Anstolis, sužinojęs, kad areštavo atsakovės kuri kartu yra ir notarė „darbinę“ sąskaitą, privalėjo suvokti, kad toks areštas gali būti prilyginamas būtinųjų darbo priemonių atėmimui ir panaikinti jį. Kadangi notarai nėra civilinių teisinių santykių subjektai, visuose bankuose atidarant sąskaitas yra naudojamas fizinio asmens kodas ir atlikus paiešką pagal asmens kodą sąskaitos bus areštuojamos neatsižvelgus kokiam tikslui jos naudojamos. Esant tokiai situacijai, sutapatinus fizinį asmenį N. Š. ir notarę N. Š. buvo apsunkinta notaro veikla, šie subjektai negali būti tapatinami, kadangi įstatymas jiems numato skirtingas teises ir pareigas.
Suinteresuotas asmuo R. Š. prašė atmesti N. Š. skundą dėl antstolio veiksmų kaip nepagrįstą ir nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad areštuota sąskaita yra ne jos asmeninė, o skirta jos kaip notarės funkcijoms vykdyti ir dėl taikyto arešto notarė negali pilna apimtimi funkcionuoti. Suinteresuoto asmens nuomone, toks argumentas yra nepagrįstas ir nepatvirtina jokių neteisėtų antstolio veiksmų. Sutiko su antstolio argumentu, kad jis veikia vykdomojo dokumento ribose ir teismas jam leido areštuoti atsakovės pinigines lėšas, įskaitant ir esančias bet kuriose kredito įstaigose, tam nenurodant išimčių dėl profesinei ar kokiai kitai veiklai vykdyti skirtų atsiskaitomųjų sąskaitų arešto. Antstolis, atlikęs paklausimus Lietuvos bankams sužinojo, kad pareiškėja turi 6 atsiskaitomąsias sąskaitas, tarp kurių yra ir ginčo sąskaita, vieną depozitinę sąskaitą, kurioje pareiškėjos asmeninės lėšos nekaupiamos, todėl pagrįstai anstolis areštavo visas 6 pareiškėjai priklausančias sąskaitas, kuriose nėra kaupiamos kitų asmenų lėšos, tuo pačiu nenustatydamas jokių apribojimų notarės depozitinei sąskaitai. Sutiktina su antstolio argumentu, kad pareiškėja turėtų kreiptis ne dėl antstolio veiksmų, o į Vilniaus apygardos teismą su prašymu pakeisti jos atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas tenkindamas ieškovo prašymą nustatė pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pasirinko tinkamiausią ir labiausiai ieškovo teises apginantį laikinųjų apsaugos priemonių būdą. Pirmosios intancijos teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti tokiu teismo sprendimu ir kodėl būtent tokios priemonės buvo parinktos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi Vilniaus apygardos teismo nutartis nebuvo panaikinta ir yra galiojanti, todėl remiantis CPK 18 str. yra privaloma vykdyti. Pirmosios intancijos teismas taip pat pažymėjo, kad anstolis remdamasis CPK 634 str. 2 d. ėmėsi veiksmų teismo sprendimui įvykdyti – surinko duomenis apie N. Š. priklausantį turtą bei turimas bankų sąskaitas ir vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tik surado ir areštavo skolininkui priklausantį turtą, tačiau nesprendžia dėl atsakovės nuosavybės teisių ribojimo masto, tą daro teismas, priimdamas nutartį. Remdamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 6 str. 2 d. pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos, kaip notarės ir kaip fizinio asmens turtas nėra atribotas, atsakovė atsako visu savo turtu, tame tarpe ir turimose sąskaitose esančiomis lėšomis, neskirstant jų į asmenines ir notaro veiklai skirtas lėšas. Pirmosios instancijos teismas sutiko su antstolio argumentu, kad jei antstolis nebūtų areštavęs pareiškėjos vardu atidarytų atsiskaitomųjų sąskaitų, jis būtų pažeidęs 2014 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė N. Š. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį ir bylą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio Rimanto Vižainiškio 2014 m. spalio 30 d. patvarkymą dėl N. Š. 2014 m. spalio 20 d. skundo netenkinimo. N. Š. skundą tenkinti ir panaikinti atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank AB, areštą. Apeliantė nurodė, kad antstolis vykdydamas nutartį atsižvelgė išimtinai tik į kreditoriaus interesus, nors teismų praktikoje aiškinama, kad antstolis vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi siekti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros, kad atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsauga būtų užtikrinta. Antstolis ne tik areštavo pareiškėjos banko sąskaitas, bet tarp jų ir sąskaitą naudojamą pareiškėjos, kaip notarės darbinėms funkcijoms atlikti, dėl to ji negalinti atlikti pavedimų, priimti klientų apmokėjimų už registrų ar kt. duomenų užsakymą ir pan. Pareiškėja skundą padavė būtent dėl šios sąskaitos, todėl teismas nepagrįstai sprendė dėl visų areštų bendrai. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad antstolis vykdydamas nutartį tik suranda ir areštuoja turtą, nespręsdamas dėl atsakovės teisių ribojimo mąsto. Pareiškėjos nuomone, konkreti situacija nėra tipinė, kadangi antstolis turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones fizinio asmens, kuris kartu yra ir notaras, atžvilgiu. Tokia situacija nulemia antstolio išimtinį, atidesnį ir rūpestingesnį požiūrį į vykdymo veiksmus. Todėl antstolis sužinojęs, kad areštavo atsakovės sąskaitą, kuri kartu skirta ir darbui turėjo suvokti, kad šiai sąskaitai ribojimas nėra būtinas ir neužtikrina galimybės pareiškėjai atlikti jai valstybės deleguotas funkcijas. Antstolis savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais teisės principais, t.y. sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kt. Areštuodamas pareiškėjos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis pažeidė visus šiuos principus, kadangi nesąžininga, neprotinga ir neteisinga apriboti teisėto asmens verslo. Antstolio veiksmai negali prieštarauti bendriesiems principams, todėl šiuo atveju susidūrus su pareiga vykdyti nutartį ir principams, prioritetas teiktinas principams. Pirmosios instancijos teismas sutapatino fizinį asmenį su jo kaip notaro pareigomis. Notariato įstatymo 6 str. 2 d. skirta atriboti bendrai viename notarų biure dirbančių kelių notarų atsakomybę už kiekvieno iš jų atliktus notarinius veiksmus, bet nereiškia, kad notaras atsako savo turtu už savo sutuoktinio kaip laiduotojo prievoles arba nereiškia to, jog notaras yra atsakingas turtu už savo asmenines prievoles. Taip pat pareiškėja nurodo, jog byla yra precedentinė ir joje įžvelgtinas ir gintinas viešasis interesas. Iš vienos pusės pažeidžiama teisė teikti notaro paslaugas, o iš kitos pusės teisė jas gauti. Teismas nepagrįstai negynė viešo intereso, bet prioritetą suteikė aplaidžiai veikusiam ir tik kreditoriaus interesus gynusiam antstoliui.
Suinteresuotas asmuo R. Š. atsiliepimu prašo nutraukti N. Š. pradėtą apeliacinį procesą. Netenkinus prašymo, pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčo dalykas nebeegzistuoja, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-94-241/2015 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. skundžiamą nutarties dalį, kuria atsakovės N. Š. turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo R. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės N. Š. turtui atmesti. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones N. Š. atžvilgiu ginčas vykdomojoje byloje nebetenka prasmės, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad antstolio veiklą išimtinai apriboja vykdomasis dokumentas. Šiuo atveju teismas leido antstoliui areštuoti atsakovės pinigines lėšas, įskaitant ir esančias bet kuriose kredito įstaigose, tam nenurodant jokių išimčių dėl profesinei ar kitai veiklai vykdyti skirtų atsiskaitomųjų sąskaitų arešto, todėl antstolis vykdydamas vykdomąjį dokumentą pagrįstai areštavo visas pareiškėjos vardu atidarytas atsiskaitomąsias sąskaitas. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog nurodyta atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Swedbank, yra išimtinai naudojama notarinėms funkcijoms vykdyti, o iš joje esančių lėšų išieškojimas negalimas. Suinteresuotas asmuo taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjos, kaip notarės ir kaip fizinio asmens turtas nėra atribotas, pareiškėja atsako visu savo turtu, taip pat ir turimuose sąskaitose esančiomis lėšomis. Taip pat suinteresuoto asmens nuomone, nepagrįstas apeliantės argumentas dėl viešojo intereso buvimo šioje situacijoje, kadangi šiuo atveju netenkinus pareiškėjos skundo nebūtų pažeistos tam tikro asmens ar grupės asmenų Konstitucijoje įtvirtintos saugomos vertybės ar teisės, priešingai viešasis interesas reikalauja, kad teismo nutartys būtų vykdomos tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos N. Š. skundas dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-137-803/2015 ieškovo R. Š. reikalavimams užtikrinti areštavo 2 046 755,85 Lt sumai N. Š. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant, atsakovės pinigines lėšas, turtines teises bei vertybinius popierius, leidžiant atsakovei N. Š. atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis esančiomis lėšomis, atsiskaitant su ieškovu, taip pat mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas. Antstolis Rimantas Vižainiškis vykdydamas pateiktą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį surado ir areštavo apeliantei priklausančias banko sąskaitas. Apeliantė teigia, kad antstolis areštuodamas vieną sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ji naudoja savo kaip notarės darbinei veiklai, pasielgė neteisėtai ir nepagrįstai.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, jokių išimčių areštuojamų sąskaitų pobūdžiui nebuvo numatyta. Iš apeliantės į bylą pateikto Swedbank AB sąskaitos išrašo matyti, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) atidaryta N. Š. vardu ir ji nėra registruota kaip notarų biuro sąskaita. Taip pat pažymėtina, kad notaras yra individualią veiklą vykdantis fizinis asmuo, todėl jo kaip fizinio asmens turtas nėra atskirtas ir jis atsako visu savo (ar šeimos) turtu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis pagrįstai areštavo visas pareiškėjos vardu atidarytas sąskaitas, vykdydamas jam perduotą vykdomąjį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, antstolio kompetencijai nepriskiriamas teismo priimtų procesinių dokumentų vertinimas ir gavęs vykdyti vykdytiną dokumentą, kuriame nurodytas konkretus areštuotinas turtas, privalo tokį vykdomąjį dokumentą vykdyti visa apimtimi įstatymo nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis instancijos teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi panaikino minėtos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties skundžiamą dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pareiškėjai N. Š. ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo R. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės N. Š. turtui atmetė. Taigi, šiuo metu yra išnykęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos N. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.