Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Sodininkų bendrija „Elektronika-3“ valdybos pirmininkui S. P., atstovui advokatui Irmantui Čičiurkai,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgaliotai atstovei D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Elektronika-3“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota nagrinėti iš naujo civilinė byla pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Elektronika-3“ ieškinį atsakovui R. K., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 1 030,25 Eur skolą, 151 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad po 2018 m. liepos 3 d. bendrijos įregistravimo, bendrijos sodininkai, kurie nuosavybės teise ar kitomis teisėmis valdė bendrijoje sodo žemes, automatiškai tapo bendrijos nariais. Bendrijoje yra žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (sklypo numeris pagal generalinį planą yra (duomenys neskelbtini), o sklypo plotas – 6,006 aro), kuris pagal Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2001 m. birželio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 220-76/2001 (toliau – Sprendimas) priklauso atsakovui. VĮ Registrų centro duomenimis, Sprendime nurodytas R. K. atitinka vienintelį asmenį – atsakovą R. K. (gim. (duomenys neskelbtini)).

3. Vadovaujantis bendrijos 2018 m. rugsėjo 22 d., 2018 m. gruodžio 15 d., 2019 m. liepos 13 d., 2020 m. rugpjūčio 29 d., 2021 m. rugsėjo 25 d. ir 2022 m. gegužės 14 d. visuotinio narių susirinkimų (pakartotinių susirinkimų) sprendimais, atsakovas nėra sumokėjęs ieškovei 240,25 Eur nario mokesčio už 2018 m. – 2022 m. (6,006 aro x 8 Eur = 48,05 Eur x 5 m.). Atsakovas taip pat nėra sumokėjęs 790 Eur tikslinių mokesčių (už 2018 m. - 240 Eur, 2020 m. -300 Eur, 2021 m. - 150 Eur, 2022 m. - 100 Eur). Bendra atsakovo skola Bendrijai sudaro 1 030,25 Eur. Ieškovė raštu informavo atsakovą apie galimybę užbaigti šio žemės sklypo teisinę registraciją, tačiau atsakovas neatsakė į šį ieškovės raštą. Ieškovė siuntė atsakovui raginimus sumokėti tikslinius bendrijos įnašus ir bendrijos nario mokestį, tačiau atsakovas į tai nereagavo.

4. Atsakovas R. K. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškinyje nurodytas sodo sklypas priklauso atsakovui. Iš K. D. ginčo sklypo nepirko, motyvų, kodėl K. D. įrašė atsakovo pirmą vardo raidę ir pavardę ant sklypo perleidimo akto, jeigu toks buvo, nežino, tačiau tai padarė prieš atsakovo valią, jam nedalyvaujant ir jo neinformavus.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartimi civilinė byla skirta nagrinėti teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka; į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

6. Byloje (nagrinėjant bylą iš naujo po apeliacijos) gautas trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimas, kuriame prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodo, kad K. D. turėjo teisę pirkti teisės aktų nustatyta tvarka jam suteiktą žemės sklypą, tačiau jo neprivatizavo. Mėgėjų sodų žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijos teritorijoje turi teisę privatizuoti tik asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklypas skirtas, o jei asmuo miręs – jo įpėdiniai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriuje 2021 metais buvo gautas R. L. (K. D. paveldėtojos) prašymas pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 48SK-1290-(14.48.111E.) buvo suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Krianta“ matininko E. Ž., parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1851307, kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. Todėl darytina išvada, kad K. D. paveldėtoja atliko procedūras, siekdama įteisinti nuosavybės teise Žemės sklypą. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatyme reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus.

7. Teisme gautas į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktos R. L. atsiliepimas, kuriame prašo bylą nagrinėti bei sprendimą priimti remiantis byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis; taip pat prašo pašalinti iš trečiųjų asmenų, kaip neturinčių suinteresuotumo bylos baigtimi, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens įsitikinimu, įsiteisėjęs sprendimas patvirtina, kad sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra perleistas R. K., kas sudaro pagrindą teigti, jog būtent šis asmuo yra sodo sklypo savininkas. Sutuoktiniai K. D. ir I. D. sklypą su nameliu buvo pasidalinę dar 1994 m. gruodžio 15 d. rašytiniu susitarimu, kai trečiajam asmeniui buvo tik 9 metai. Apie šį sklypą trečiasis asmuo nežinojo, todėl negalėjo jo valdyti ir naudoti, taip pat ji nelaikė savęs sklypo savininke. Apie sklypą trečiasis asmuo sužinojo atsitiktinai, kai gavo informaciją iš VĮ „Registrų centras“, kad yra asmenys, kurie prašo jos asmens duomenų. Trečiajam asmeniui sužinojus, jog K. D. turėjo įsigijęs sklypą, ėmėsi aktyviai veikti ir domėtis paveldėjimo klausimais bei procedūromis. Tuomet paaiškėjo, kad palikėjas sklypą nusipirko (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono valdybos potvarkį Nr. 1635p, sumokėjo už jį 614 Lt. Sklypo pirkimo teisinė registracija nebuvo atlikta, todėl nekilnojamojo turto registre šis sklypas nebuvo registruotas. Iš SB „Elektronika-3“ gauti dokumentai patvirtino faktą, kad K. D. buvo įsigijęs sklypą, buvo pilnateisiu sodininkų bendrijos nariu, todėl jis privalėjo mokėti mokesčius už narystę ir kitus būtinus bei tikslinius mokesčius. Vilniaus miesto apylinkės teismui tenkinus prašymą ir atnaujinus terminą palikimui priimti bei pradėjus paveldėjimo procesą pas notarę A. P., trečiasis asmuo sužinojo apie 2001 m. birželio 22 d. teismo sprendimą, kuriuo sklypas buvo perleistas R. K.. Trečiajam asmeniui sužinojus šią aplinkybę bei notarei paaiškinus, sklypas priklausęs K. D. dar iki jo mirties buvo perleistas, todėl nebetęsė paveldėjimo bylos, nes jis neturėjo kito turto kurį įpėdiniai galėjo paveldėti.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartimi trečiasis asmuo R. L. pašalinta iš civilinės bylos.

9. Teisme gautas trečiojo asmens notarės A. P. prašymas nagrinėti bylą teismo nuožiūra, jai nedalyvaujant; prašo išbraukti iš bylos.

10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti.

11. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus atsikirtimus ir prašė ieškinį atmesti.

12. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgaliota atstovė palaikė ieškovės poziciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Iš šalių atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. liepos 3 d. viešame registre buvo įregistruota sodininkų bendrija „Elektronika-3“, išrinkti bendrijos valdymo organai. SB „Elektronika-3“ yra žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (sklypo numeris pagal generalinį planą yra (duomenys neskelbtini), o sklypo plotas – 6,006 aro).

14. Vilniaus m. 35-ojo notaro biuro 2022 m. birželio 29 d. rašte Nr. S-55 konstatuota, kad paveldėjimo byloje pateiktu 2001 m. birželio 22 d. teismo sprendimu, civilinė byla Nr. 220-76, teismas yra nustatęs, jog minėtas sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Elektronika-3”, priklausęs bendrosios jungtinės nuosavybės teise mirusiajam K. D. ir I. D., yra perleistas atsakovui R. K. (el. b. l. 19).

15. Iš 2022 m. spalio 13 d. Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažymos Nr. SD-47 apie sodo žemės sklypą sodininkų bendrijoje „Elektroninka-3” ir Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2001 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2²⁰-76/2001 matyti, kad Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo dokumentų fondo 2001 m. civilinių bylų sprendimų ir nutarčių byloje yra 1996 m. gruodžio 31 d. civilinės bylos Nr. 2²⁰-76/2001 sprendimai dėl santuokoje įgyto turto padalinimo pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui K. D. ir tretiesiems asmenimis J. L. bei akciniam kredito bankui „Nida“. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2001 m. birželio 22 d. sprendimo dalyje „Nustatė” įrašyta: „ atsakovas K. D. sodo sklypą, esantį, s/b „Elektronika-3” Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektas, perleido R. K.. Prie šio sakinio sprendime nurodyti bylos lapai (b. l. 50-53). Taip pat nustatyta, kad į minėtą sodo sklypą I. D. nepretendavo, nes sutuoktiniai K. D. ir I. D. šį sodo sklypą su nameliu buvo pasidalinę dar 1994 m. gruodžio 15 d. rašytiniu susitarimu; sprendime taip pat buvo nurodytas šio susitarimo bylos lapo numeris (b. l. 223) ir K. D. savo nuožiūra realizavo sodų sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) su nameliu, esantį sodininkų bendrijoje „Elektronika-3”.

16. VĮ Registrų centro rašte dėl duomenų teikimo Nr. SD-61 nurodyta, kad atsakydama į pateiktus klausimus: 1) kiek buvo gyvų pilnamečių asmenų (t. y. tokių, kurie tai dienai turėjo teisę sodo sklypo perleidimo sandoriui) 2001 metų birželio 22 dienai su šiais rekvizitais: pirma vardo raidė – R. pavardė – K.? 2) kiek iš jų buvo deklaravę gyvenamąją vietą Vilniaus regione (Vilniaus miestas + rajonas)“, nurodo, kad atliko paiešką Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazėje ir nustatė, kad prašyme nurodytus paieškos kriterijus atitinka vienintelis asmuo – R. K., gim. (duomenys neskelbtini).

17. 2018 m. rugsėjo 22 d. vykusio SB „Elektronika-3” pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu buvo nuspręsta nustatyti nariui 8 Eur (ne nariams 10 Eur infrastruktūros mokestį) už vieną arą nuosavybės, valdymo ir / ar naudojamo teise bendrijoje žemės sklypo ploto (2018 m. rugsėjo 22 d. protokolo Nr. 5 – 5.5 punktai, 2023 m. gegužės 20 d. protokolo Nr. 23-2 4 punktas). Nario mokestis turėjo būti sumokėtas iki metų paskutinės dienos.

18. Pirmiau minėtame vykusiame SB „Elektronika-3” visuotiniame narių susirinkime taip pat buvo nuspręsta, kad kiekvienas narys (ir ne narys) mokės po 240 Eur į bendrijos sąskaitą iki – 2019 m. rugsėjo 1 d. tikslines lėšas kelio asfaltavimui nuo (duomenys neskelbtini) g. asfalto iki (duomenys neskelbtini) g. (apie 1 km) (2018 m. rugsėjo 22 d. protokolo Nr. 4 7 punktas).

19. 2019 m. liepos 13 d. vykusiame SB „Elektronika-3” valdybos susirinkime visuotinis narių susirinkimas įgaliojo valdybą kreiptis tiek tiesiogiai į teismą, tiek sudarius sutartį per advokatą dėl skolų priteisimo iš skolininkų, o vėliau ir į antstolius dėl priverstinio teismo sprendimo įvykdymo (žr. 2019 m. liepos 13 d. protokolo Nr. 19-2, 6 punktą).

20. 2020 m. rugpjūčio 29 d. vykusiame SB „Elektronika-3” pakartotiniame eiliniame visuotiniame narių susirinkime buvo nuspręsta dėl 300 Eur dydžio tikslinių įmokų rinkimo iki 2020 m. gruodžio 31 d. vidinių sodų kelių tvarkymui ((duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g.) (žr. 2020 m. rugpjūčio 29 d. protokolo Nr. 20-2, 6 punktą) (el. b. l. 41 – 49).

21. 2021 m. rugsėjo 25 d. vykusiame SB „Elektronika-3” pakartotiniame ataskaitinio / rinkiminio visuotiniame narių susirinkime buvo nuspręsta dėl 150 Eur tikslinio nario ir ne nario įnašo vidinių sodų kelių tvarkymui surinkimo iki 2021 m. gruodžio 1 d. (žr. 2021 m. rugsėjo 25 d. protokolą Nr. 21-2, 6 – 6.3 punktus) (el. b. l. 50 – 54).

22. 2022 m. gegužės 14 d. vykusiame SB „Elektronika-3” pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime buvo nuspręsta dėl 100 Eur tikslinio įnašo vidinių sodų kelių tvarkymui surinkimo (tiek nariui, tiek ne nariui) iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. (žr. 2022 m. gegužės 14 d. protokolo Nr. 22-4, 3.2 punktą).

23. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovo tvirtinimu, jam nuosavybės teise nepriklauso Žemės sklypas, todėl jam ir nekyla pareiga mokėti Bendrijai nario ir kitus tikslinius mokesčius.

24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškovės sodininkų bendrijos „Elektroninka-3” ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo R. K. 1030,25 Eur skolą, 151 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-12-15) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, todėl atsakovas turi prievolę mokėti bendrijos mokesčius.

25. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1882-1187/2024, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovo nuosavybės teisę į Žemės sklypą vadovaudamasis iš esmės išvestiniais epizodiniais duomenimis, neištyręs visų reikšmingų aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teismas, neištyręs visų reikšmingų bylai aplinkybių bei neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą NŽT ir negavęs jos atsiliepimo (pozicijos) bei jos priimtų sprendimų dėl Žemės sklypo, negalėjo teisingai išspręsti bylos.

27. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.

28. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).

29. Sodininkų bendrija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos cviliniu kodeksu (toliau – ir CK), Sodininkų bendrijų ir kitais įstatymais bei teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis, savo veiklą grindžia narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijos įstatymo (toliau – SB) 3 straipsnio 2,3 dalys).

30. Pagal SBĮ 2 straipsnio 1 dalį bendrijos nario mokestis – sodininkų bendrijos narių susirinkimo nustatyto dydžio įmoka, skirta sodininkų bendrijai administruoti ir kitai bendrijos veiklai užtikrinti. Tuo tarpu tiksliniai įnašai įstatyme apibrėžti kaip sodininkų bendrijos narių susirinkimo patvirtinti įnašai, skirti bendrojo naudojimo objektams sukurti ar pagerinti ir kitiems numatytiems projektams įgyvendinti (SBĮ 2 straipsnio 9 dalis). SBĮ 22 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintos bendrijos nario pareigos: laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus (1 punktas); nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį (4 punktas); bendrijos įstatų nustatyta tvarka ir sąlygomis dalyvauti bendrijos valdymo organo organizuojamose talkose ir kituose bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbuose (6 punktas).

31. Visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo (toliau – SBĮ) normose ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, konstatuota, kad: kiti asmenys (ne sodininkų bendrijos nariai), įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti; žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 38 punktas; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 10 punktas; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, 15 punktas). Nurodytas „kitas asmuo“ – fizinis asmuo, kuris mėgėjų sodo teritorijoje įsigijo mėgėjų sodo sklypą ir nepageidauja tapti sodininkų bendrijos nariu, išstojęs iš sodininkų bendrijos arba iš jos pašalintas, taip pat juridinis asmuo, kuris nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje. Pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktą išaiškinimą žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės nėra tapatinamos tik su bendrosios nuosavybės turėjimu.

33. Pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, ir proporcingai pagal jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą). Taigi pagal šią teisės normą pareiga atsiskaityti su sodininkų bendrija kyla kiekvienam asmeniui, kuris 1) yra įsigijęs žemės sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje; 2) yra bendrijos teikiamų paslaugų gavėjas ar bendrojo naudojimo objektų naudotojas.

34. Kaip jau minėta, Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2001-06-22 sprendimo antro puslapio 8 pastraipoje šis teismas konstatavo, jog K. D. sodo sklypą, esantį s/b “Elektronika-3” Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektas, perleido R. K. ir šią faktinę aplinkybę šis teismas konstatavo būtent toje byloje esančiais įrodymais, kurie buvo įvardinti kaip bylos lapai 50-53. Šiame sprendime taip pat nustatyta, kad į minėtą sodo sklypą I. D. nepretendavo, nes sutuoktiniai K. D. ir I. D. šį sodo sklypą su nameliu buvo pasidalinę dar 1994 m. gruodžio 15 d. rašytiniu susitarimu; sprendime taip pat buvo nurodytas šio susitarimo bylos lapo numeris (b. l. 223) ir K. D. savo nuožiūra realizavo sodų sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) su nameliu, esantį sodininkų bendrijoje „Elektronika-3”.

35. Vilniaus apygardos teismas 2024-09-10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje e2A-1882-1187/2024, 39 punkte konstatavo, kad Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2001-06-22 sprendimas civilinėje byloje Nr.2²⁰-76/2001 vertintinas kaip rašytinis įrodymas, o jo įrodomoji reikšmė bylos faktų konstatavimui vertintina su kitais šioje byloje surinktais įrodymais. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2001-06-22 sprendime nurodyta faktinė aplinkybė, jog žemės sklypas perleistas R. K., gali turėti tam tikrą aktualumą ir reikšmę, sprendžiant dėl žemės sklypo nuosavybės teisės.

36. CK 4.47 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius ar paveldėjimu. To paties straipsnio 12 punkte nustatyta, jog ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

37. Nagrinėjamoje byloje esančio Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2001-06-22 sprendimo antro puslapio 10 pastraipoje, kur šis teismas spręsdamas šalių turto pasidalinimo klausimą, konstatavo, jog minėtame 1994-12-15 šalių (K. D. ir I. D.) susitarime nurodyta, jog šis sodo sklypas su nameliu atitenka atsakovui K. D. (b.l. 223). Taigi, K. D. tuo metu jau turėjo visišką teisę savo nuožiūra disponuoti sodo žemės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini) (sklypo numeris pagal generalinį planą yra (duomenys neskelbtini)). Nors atsakovas R. K. ir teigia, jog bylos medžiagoje yra ranka rašytas K. D. 1999-12-10 pareiškimas, kuriame jis nurodo, kad savo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) perleido M. B., tačiau po šio rašytinio pareiškimo, K. D. vėliau dar kartą rašytiniu pareiškimu perleido atsakovui R. K., kur K. D. su buvusia sutuoktine I. D. teisminio proceso metu dalinantis santuokoje įgytą turtą/ turtines teises, t.y. Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismas 2001-06-22 sprendime civilinėje byloje Nr.2²⁰-76/2001 ir nustatė šias faktines aplinkybes, kad K. D. sodo sklypą (duomenys neskelbtini) (sklypo numeris pagal generalinį planą yra (duomenys neskelbtini)) perleido būtent R. K. ir tą patvirtino toje byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent tos bylos 50-53 lapai. Pažymėtina, jog šias aplinkybes taip pat patvirtino tiek 35-asis notarų biuras, tiek valstybinis archyvas. Šios aplinkybės nėra nuginčytos ar kitaip paneigtos. Be to, Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismas 2001-06-22 sprendimo 2 psl. 9 pastraipoje konstatavo, jog šį turtą iki perleidimo R. K. valdė ir juo disponavo pats K. D., o ne kaip teigė atsakovas R. K., jog šis turtas jau priklausė M. B..

38. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas R. K. šioje nagrinėtoje byloje neneigė ir neginčijo savo asmenybės, kas patvirtina, kad būtent atsakovas R. K. ir yra tas asmuo, kuriam minėtame Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2001-06-22 sprendime civilinėje byloje Nr. 2²⁰-76/2001 nustatyta, kad šiam ir buvo perleistas valdymui, naudojimui ir disponavimui žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (sklypo numeris pagal generalinį planą yra (duomenys neskelbtini), o sklypo plotas – 6,006 aro). Be to, atsakovas R. K. teismo posėdžio metu taip pat papildomai teismui paaiškino, kad jo tėvui priklausė ir kitas šioje bendrijoje šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) besiribojantis žemės sklypas. Taip pat, atsakovas R. K. nurodė ir tai, kad jo tėvas turėjo kreditorinių susitarimų su K. D., kur šis mainais turėjo perleisti ginčo žemės sklypą atsakovo tėvui, tačiau šis žemės sklypas nebuvo perleistas atsakovo tėvui tik todėl, kad atsakovo tėvas turėjo labai daug skolų ir antstolių, todėl šis žemės sklypas (adresu: (duomenys neskelbtini)) ir buvo perleistas būtent atsakovo vardu, ką patvirtina ir byloje esantis Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo 2001-06-22 sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. 2²⁰-76/2001 nustatytos faktinės aplinkybės.

39. Dar daugiau, byloje pateikta A. K. (atsakovo tėvo) ir R. T. pasirašyta (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo pradinė sutartis patvirtina atsakovo tėvo A. K. iniciatyvą užbaigti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimą ir parduoti R. T., t.y. M. B., kuriam buvo parduotas K. nuosavybės teise turėtas šalia esantis sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), giminaitei. Taigi atsakovo tėvas A. K. dar prieš minėtą 2001 metų birželio 22 dienos teismo sprendimą jau turėjo planų užbaigti kaimynui K. D. skirto sodo sklypo privatizavimą, kurį, kaip patvirtina bylos medžiaga, šis vėliau perleido atsakovui R. K..

40. Šioje nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus K. D., jo dukra R. L. (buvusi D.) (duomenys neskelbtini) pateikė notaro biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo po tėvo K. D. mirties (šias aplinkybes patvirtina byloje esantis notarės A. P. (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas). Todėl, R. L. (buvusi D.), sužinojusi, kad jos tėvui K. D. buvo skirtas sodo sklypas Sodininkų bendrijoje "Elektronika-3", tačiau sužinojusi, jog į šį sklypą iki šiol niekas neregistravo nuosavybės teisės, ji atliko veiksmus mirusio tėvo palikimui priimti ir sodo sklypo privatizavimui užbaigti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, dėl palikimo priėmimo, iš pradžių R. L. padavė notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o dėl sodo sklypo privatizavimo užbaigimo, R. L. asmeniškai užsakė sodo sklypo kadastrinius matavimus, pridėjo pareiškimo apie palikimo priėmimą ir kitus reikiamus dokumentus bei prašymus, ir tuo pagrindu, buvo atliktas sodo sklypo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu. R. L. laukiant, kol notaras išduos paveldėjimo teisės liudijimą, notaras informavo R. L., kad sodo sklypo, o tiksliau - teisių į sodo sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), R. L. neturi teisės paveldėti, nes dar 2001 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo sprendime buvo nustatyta faktinė aplinkybė, kad žemės sklypas perleistas R. K..

41. Teismo vertinimu, ši byloje nustatyta aplinkybė tik papildomai patvirtina, kad K. D. dukra R. L. negali ne tik paveldėti turtinių teisių į šį žemės sklypą, bet ir išpirkti/privatizuoti šio žemės sklypo, kadangi šis žemės sklypas, o tiksliau valdymo, naudojimo ir disponavimo teisė į šį žemės sklypą priklauso būtent atsakovui R. K., kuris vienintelis ir turi teisę užbaigti išpirkimą/privatizavimą į šį žemės sklypą. Priešingų įrodymų į bylą nėra pateikta.

42. Kaip jau minėta šiame teismo sprendime, žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės nėra tapatinamos tik su bendrosios nuosavybės turėjimu.

43. Taigi teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog valdymo, naudojimo ir disponavimo teisė į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo numeris pagal generalinį planą yra (duomenys neskelbtini)) priklauso tik atsakovui R. K., kuriam ir tenka įstatymuose nustatyta prievolė mokėti bendrijai mokesčius.

44. Nagrinėjamu atveju visi pirmiau minėti SB „Elektronika-3” sprendimai dėl nario mokesčio (ir ne nariams infrastruktūros mokesčio) ir kitų tikslinių įmokų priimti (ir patvirtinti) visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose, bendrijos sprendimai yra galiojantys, todėl kiekvienas bendrijos narys (ir ne narys), privalo vykdyti bendrijos narių susirinkimo sprendimus (SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

45. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo normose ir CK 4.76 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, konstatuota, kad: kiti asmenys (ne sodininkų bendrijos nariai), įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti; žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016; 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016; 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/ 2016).

46. CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

47. Įvertinus auksčiau išdėstytas aplinkybes, t. y. bendrijos priimtus sprendimus, nustatytus bendrijos mokesčius tiek bendrijos nariams, tiek ne nariams, taip pat aplinkybę, kad būtent atsakovas yra faktinis ginčo sklypo valdytojas ir naudotojas, taip pat atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovei iš atsakovo priteistina 240,25 Eur skola už 2018 – 2022 m. metus (48,05 Eur x 5 m.) ir 790 Eur tikslinio mokesčio už 2018 m. (240 Eur), 2020 m. (300 Eur), 2021 m. (150 Eur), 2022 m. (100 Eur); iš viso 1 030,25 Eur.

48. CK 6.261 straipsnyje įtvirtinta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido jam pateiktų sąskaitų apmokėjimo terminus, ieškovė turi teisę į 5 proc. dydžio kompensacinių palūkanų apmokėjimą (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 151 Eur dydžio kompensacines palūkanas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (detalus palūkanų paskaičiavimas pateiktas ieškinyje).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

49. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1181,25 Eur (1030,25 Eur + 151 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl taip pat tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

50. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

51. Viena iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių – tai teisinės pagalbos išlaidos, kurias patiria dalyvaujantys byloje asmenys pasitelkdami byloje profesionalius teisininkus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šioje teisės normoje taip pat nurodyta, kad dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ir kad tuo atveju, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, šios išlaidos negali būti priteisiamos. Taigi, visais atvejais priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą yra taikomas realumo kriterijus, t. y. turi būti nustatoma, kad šiems asmenims už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Dėl šios priežasties šalis, siekianti, kad būtų atlygintos jos patirtos teisinės pagalbos išlaidos, turi ne tik pateikti teismui prašymą atlyginti šias išlaidas, tačiau ir pagrįsti, kad tokios išlaidos buvo realiai patirtos ir kad jos yra susijusios su konkrečia byla, kurioje yra pareikštas prašymas jas atlyginti. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/20016, 20 punktas).

52. Nors išlaidos, patirtos pasitelkus byloje advokatą ar advokato padėjėją, pagal įstatymą yra laikomos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir šalis, kurios atžvilgiu buvo priimtas palankus sprendimas, jas pagrindusi, įgyja teisę, kad jos būtų atlygintos, pažymėtina, kad ne visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje faktiškai sumokėtos sumos gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir turi būti atlyginamos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl tuo atveju, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia; išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad spręsdamas dėl priteistinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius ir kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

53. Pirmiau aptartos teisės aktų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims, nuostatos ir kasacinio teismo praktikoje patekti išaiškinimai suponuoja išvadą, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, negali remtis vien tik šalies prašyme nurodytais duomenimis ir aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi pirmiausia nustatyti, ar prašomos atlyginti išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); antra, teismas turi nustatyti pagal išvardytus reikalavimus jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); trečia, teismas turi paskirstyti nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023, 87 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra padarytos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, tačiau ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės.

54. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7790,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 31 Eur žyminis mokestis ir 7759,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. 7759,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą sudaro: 1) pateiktų dokumentų analizė ieškinio parengimui- 150 Eur; 2) teisinė konsultacija – 150 Eur; 3) ieškinio parengimas ir pateikimas – 700 Eur; 4) susipažinimas su atsakovo atsiliepimu į ieškinį, teisinė konsultacija – 150 Eur; 5) pasiruošimas 2024-02-20 teismo posėdžiui (2 val.) – 300 Eur; 6) atstovavimas 2024-02-20 teismo posėdyje – 150 Eur; 7) baigiamosios kalbos parengimas – 400 Eur; 8) pasiruošimas 2024-04-16, teismo posėdžiui (2 val.) – 250 Eur; 9) atstovavimas 2024-04-16 teismo posėdyje – 150 Eur; 10) susipažinimas su atsakovo R. K. pateiktu apeliaciniu skundu – 200 Eur; 11) atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas – 1300 Eur; 12) 2024-10-16 atstovavimas derybose dėl taikaus ginčo išsprendimo – 363 Eur; 13) teisinė konsultacija – 242 Eur; 14) pasirengimas 2024-11-25 teismo posėdžiui (4 val.) – 847 Eur; 15) atstovavimas 2024-11-25 teismo posėdyje – 423,50 Eur; 16) susipažinimas su trečiojo asmens NŽT 2024-11-25 pateiktu atsiliepimu ir teisinė konsultacija – 181,50 Eur; 17) 2024-11-25 prašymo parengimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – 121,50 Eur; 18) pozicijos parengimas ir pateikimas teismui dėl trečiųjų asmenų įtraukimo nagrinėjamoje byloje – 181,50 Eur; 19) susipažinimas su trečiojo asmens R. L. pateiktu į bylą atsiliepimu į ieškinį – 200 Eur; 20) teisinė konsultacija dėl trečiojo R. L. asmens pateikto atsiliepimo į ieškinį – 150 Eur; 21) pasirengimas 2025-01-08 teismo posėdžiui (4 val.) – 700 Eur; 21) atstovavimas 2025-01-08 teismo posėdyje – 400 Eur; 22) patikslinto prašymo parengimas ir pateikimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – 50 Eur; 23) teisinė konsultacija – 200 Eur; 24) pasirengimas 2025-02-21 teismo posėdžiui (3 val.) – 500 Eur; 25) atstovavimas 2025-02-21 teismo posėdyje – 400 Eur; 26) baigiamosios kalbos parengimas ir pateikimas – 350 Eur; 27) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo papildymas ir pateikimas – 50 Eur. Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

55. Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 8.2, 8.11, 8.16, 8.19 ir 8.20 papunkčiais bei aktualaus laikotarpio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje įvertinusi ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarančios sumos detalizaciją (žr. šio sprendimo 54 punktą), konstatuoja, jog ieškovės prašomos priteisti 7759,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Be kita ko, teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirai nurodytus veiksmus arba veiksmus už kuriuos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė prašo atskirai priteisti išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiams, už susipažinimą su atsakovo atsiliepimu į ieškinį, su apeliaciniu skundu, su trečiojo asmens NŽT atsiliepimu į ieškinį, su trečiojo asmens R. L. atsiliepimu į ieškinį nors pagal formuojamą teismų praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, taip pat šalių procesiniais dokumentais, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais, už teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizę, pasirengimą rengti procesinį dokumentą, už informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paiešką, už susipažinimą su kliento pateikta informacija ir pan. atskirai neatlyginamos, o paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K?3?156?701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015, 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022, 2025 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-63-798/2025). Pažymėtina ir tai, kad atlyginimas už prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą, bei už baigiamųjų kalbų parengimą taip pat negali būti priteisiamas, kadangi tokios paslaugos negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis ir yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2024; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023).

56. Be to, nagrinėjama byla nevertintina kaip sudėtinga ar didelės apimties, taip pat byloje nebuvo nagrinėjami nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai. Šio išvados nepaneigia ir tai, kad byla apeliacinės instancijos teismo buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Dar daugiau, ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas pagrindas viršyti Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023 113 punktas). Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, taip pat į tai, kad ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos viršija galiojusį maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį, ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos vertintinos kaip neproporcingai didelės, neatitinkančios bylos sudėtingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl negali būti pripažintos atlygintinomis visa apimtimi. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų pobūdį ir apimtį, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, nutaria ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 4000 Eur. Viso iš atsakovo ieškovei priteistina 4031 Eur bylinėjimosi išlaidų (4000 Eur + 31 Eur sumokėtas žyminis mokestis) (CPK 3, 93, 98 straipsniai).

57. Byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų buvo įtraukta R. L.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartimi, trečiasis asmuo R. L., buvo pašalinta iš nagrinėjamos civilinės bylos. R. L. byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nebuvo išspręstas.

29. R. L. prašo priteisti 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į ieškinį parengimą, už atstovimą 2025-01-08 teismo posėdyje); pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

58. Teismo vertinimu, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs bylos esmę, trečiojo asmens rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, teismo posėdžio trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia R. L. iš atsakovo 726 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

59. Teismas šioje byloje taip pat patyrė 28,54 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo priteistina 28,54 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės sodininkų bendrijos „Elektronika-3“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir A. P., tenkinti.

Priteisti ieškovei sodininkų bendrijai „Elektroninka-3” (juridinio asmens kodas 304869483) iš atsakovo R. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) 1030,25 Eur (vieno tūkstančio trisdešimties eurų ir 25 ct) skolą, 151 Eur (vieno šimto penkiasdešimt vieno euro) palūkanų, 5 ( penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1181,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-12-15), iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 4031 Eur (keturių tūkstančių trisdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) 28,54 Eur (dvidešimt aštuonių eurų ir 54 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.