Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 23 d. paduotu ieškovės sodininkų bendrijos „Elektronika-3“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimo peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškovės ieškinį atsakovui dėl 1030,25 Eur skolos ir 151 Eur palūkanų priteisimo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnį, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnį, 22¹ straipsnį), proceso teisės normas (CPK 18, 176 straipsnius, 177 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnį), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016). Atsakovui prievolė mokėti bendrijai tikslinius nario mokesčius visiškai nesusijusi su nuosavybės teisės turėjimu. Tai, kad atsakovas neatliko veiksmų dėl nuosavybės teisės įgijimo (privatizavimo), neatleidžia atsakovo nuo prievolės, kaip teisėtam žemės sklypo valdytojui, mokėti bendrijai tikslinius įnašus ar nario mokestį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nustatyta, kad minėtas sodo sklypas priklauso atsakovui, tačiau jis nėra užbaigęs privatizavimo proceso ir nors ginčija savo nuosavybes teises į minėtą sodo sklypą, byloje ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2001 m. birželio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-76/2001 nustatytos aplinkybės, notaro pranešimas, Vilniaus regioninio archyvo pažyma, VĮ Registrų centro pranešimas, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovo tėvo šalia turėtas sodo sklypas) patvirtina aplinkybę, kad vis tik minėtas sodo sklypas priklauso atsakovui.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė sumažinti ieškovės prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už teisines advokato paslaugas nuo 7759,50 Eur iki 4000 Eur. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašomos priteisti 7759,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nustatytus maksimalius dydžius, nepagrįsta. Išsamiai įvertinus ieškovės atstovo pateiktą teismui galutinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, matyti, kad nėra viršijamos šių rekomendacijų 8.2, 8.11, 8.16, 8.19 ir 8.20 punktuose nustatyti advokato pagalbai apmokėti maksimalūs dydžiai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti sodininkų bendrijai „Elektronika-3“ (j. a. k. 304869483) 26 (dvidešimt šešių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 46 „Swedbank“, AB, kodas ZP03145.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.