- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-25
- Bylos Nr.
- eA-1699-556/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05627-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Beata Martišienė, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- D.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Beatos Martišienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. (D.) B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. (D.) B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 25S209100 atsisakyti pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Priimdamas Sprendimą atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2025 m. rugsėjo 8 d. išvada Nr. 18-9780 (toliau – ir Išvada). Sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 48 straipsnius.
2.2. Migracijos departamentas Sprendimą grindė aplinkybėmis, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, nes pareiškėjas 2012–2015 metais dirbo Baltarusijos Respublikos įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“, Minsko skyriuje, lokomotyvo mašinisto padėjėju vietiniame keleiviniame transporte. Akcentuotina, kad pareiškėjo darbas buvo išimtinai techninio pobūdžio, jam nebuvo suteikta prieiga prie valstybės paslapčių ar specialiųjų tarnybų. Pareiškėjas išėjo iš darbo su režimu susijusioje valstybinėje įmonėje, nuo to laiko praėjo daugiau nei 10 metų, todėl jo darbiniai ryšiai nebegali būti laikomais aktualiais.
2.3. Atsisakymas išduoti leidimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu turi būti pagrįstas konkrečiais faktais, o ne prielaidomis, tokie sprendimai turi būti motyvuoti ir pagrįsti. Šiuo atveju atsakovas rėmėsi VSD Išvada, kuri, pasak pareiškėjo, jeigu yra paremta prielaidomis apie ryšius su režimu be konkrečių faktų, gali būti pripažinta nepagrįsta, kadangi turi būti atliktas individualus vertinimas.
2.4. Pareiškėjas netarnavo Baltarusijos armijoje. Tai patvirtina Migracijos departamentui pateiktas karinis bilietas, kas reiškia, kad pareiškėjas neturėjo kontaktų su Baltarusijos saugumo struktūromis ir nebuvo susijęs su jų veikla. Visa tai paneigia galimus atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindus pagal Įstatymo 35 straipsnį, t. y. grėsmę nacionaliniam saugumui. Valdžios institucijos privalo laikytis teisėtumo principo, t. y. sprendimas turi būti pagrįstas faktais, o ne hipotezėmis. Pareiškėjo pateikti įrodymai dėl karinės tarnybos nebuvimo pašalina tokius rizikos veiksnius.
2.5. Atkreiptinas dėmesys, kad pastaruosius 11 metų pareiškėjas dirbo tolimųjų reisų sunkvežimio vairuotoju Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalyse, 5 metus turėjo leidimą gyventi Latvijoje, Latvijoje gyvena pareiškėjo tėvas. Pareiškėjas nuo 2023 metų teisėtai gyvena ir dirba Lietuvoje, moka mokesčius, kaupia pensiją, turi vairuotojo kortelę. Be to, Migracijos departamentas 2023 metais jau buvo suteikęs jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje po Valstybės saugumo departamento išvados, dėl to ginčijamas Sprendimas prieštarauja ankstesnei oficialiai Lietuvos institucijų pozicijai. Manytina, kad sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant ir į ankstesnes teigiamas patikras.
2.6. Pareiškėjas yra vienintelis šeimos maitintojas, su žmona augina mažą vaiką. Jo šeima gyvena Baltarusijoje ir jų tikslas taip pat persikelti gyventi į Lietuvą.
2.7. Pareiškėjo nelojalumas Baltarusijos režimui pasižymi ir tuo, kad jis Lietuvoje ir kitose ES šalyse padeda draugams iš Ukrainos. Tokia pareiškėjo veikla, kuri Baltarusijoje baudžiama, įrodo, kad pareiškėjas nekelia grėsmės Lietuvos saugumui. Pareiškėjas buvo atviras Lietuvos institucijoms, apie savo darbinę patirtį Baltarusijos Respublikos įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ nurodė ir 2023 metais, ir 2025 metais pildydamas anketą, o tai rodo jo sąžiningumą ir nesąžiningų ketinimų nebuvimą.
2.8. Dėl geopolitinės situacijos regione ginčijamas Sprendimas paremtas tik prielaidomis apie galimas rizikas, tačiau nėra pagrįstas jokiais faktais apie pareiškėjo konkrečius veiksmus, dėl to toks Sprendimas neatitinka proporcingumo principo, nes Sprendimo pasekmės pareiškėjui reikšmingos – šeimos išskyrimas, prarastas darbas ir integracijos Lietuvoje nutraukimas.
2.9. Teismų praktika patvirtina, kad Migracijos departamentas dažnai priima sprendimus, kuriuos teismai panaikina dėl nepakankamo pagrindimo ir konkrečių įrodymų stokos. Valstybės interesas užtikrinti nacionalinį saugumą negali būti įgyvendinamas neproporcingai apribojant asmens pagrindines teises – ypač teisę į privatų šeimos gyvenimą bei judėjimo laisvę.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė darbo pagrindu, ketindamas toliau dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pareiškėjas, 2025 m. gegužės 28 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2012–2015 metais dirbo įmonės „Baltarusijos geležinkeliai“ Minsko lokomotyvų depe elektrinio lokomotyvo mašinisto padėjėju.
3.2. Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti visas su pareiškėjo darbu Baltarusijos Respublikos įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ susijusias aplinkybes, 2025 m. rugsėjo 16 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS (toliau – ir MIGRIS) paprašė pareiškėjo išsamiau paaiškinti, dėl kokių priežasčių pasirinko darbą anksčiau minėtoje įmonėje, kokios buvo jo darbo funkcijos ir kodėl nutraukė darbinius santykius.
3.3. Vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, buvo nustatyta, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos nacionalinė viza išduota nebuvo, 2023 m. rugpjūčio 9 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2025 m. rugpjūčio 9 d. Pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. iki šiol. Nustatyta, kad pareiškėjas dažnai vyksta į Baltarusijos Respubliką. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra.
3.4. Migracijos departamentas gavo VSD Išvadą, kurioje konstatuota, kad jog Baltarusijos valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Svarbu pažymėti, kad pareiškėjas darbinius santykius Baltarusijos valstybinėje geležinkelių įmonėje nutraukė ne dėl ideologinių priežasčių – per MIGRIS komunikaciją nurodė, kad darbinius santykius nutraukė savo iniciatyva, nes norėjo dirbi sunkvežimio vairuotoju Europoje. Migracijos departamento vertinimu, tai gali reikšti asmens pažeidžiamumą ir lojalumą ne tik įmonei, bet ir Baltarusijos režimui ir, atsižvelgus į šiandieninę geopolitinę situaciją ir pareiškėjo buvusius darbinius ryšius, sustiprina Valstybės saugumo departamento išvadą, kad asmenį gali verbuoti Baltarusijos žvalgybos tarnybos.
3.5. Migracijos departamentas, įvertinęs Išvadą ir kitus duomenis, priėmė 2025 m. rugsėjo 24 d. ginčijamą Sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
3.6. Nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose (Baltarusijos valstybės įmonė „Baltarusijos geležinkeliai“ yra pavaldi Baltarusijos transporto ir komunikacijos ministerijai), nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.
3.7. Aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, neatima iš VSD teisės reikšmingas asmens biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui, kaskart vertinant besikeičiančią geopolitinę situaciją.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Valstybės saugumo departamentas atsiliepime nurodė, kad:
4.1. Sprendimas buvo priimtas pagal atsakovo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, jis yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis. Sprendimas priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
4.2. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia Valstybės saugumo departamentą atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, Valstybės saugumo departamentas 2025 m. rugsėjo 8 d. Išvadoje Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, 2025 m. gegužės 28 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2012–2015 metais dirbo Minsko lokomotyvų depe (priklauso įmonės „Baltarusijos geležinkeliai“ Minsko skyriui).
4.3. Vien faktas, jog pareiškėjas jau baigė darbą įmonės „Baltarusijos geležinkeliai“ Minsko skyriuje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis tarnybomis yra išnykusi. Pareiškėjas dėl savo ankstesnio darbo ir ryšių su Baltarusijos valdžios institucijomis ir pareigūnais tampa lengviau palenkiamu vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis ir taip kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.
4.4. Akcentuotina, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos įmonės „Baltarusijos geležinkeliai“ Minsko skyriuje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tarnybos (darbo) pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
4.5. Ginčijamas Sprendimas priimtas nepažeidžiant Lietuvos įstatymų ar kitų teisės aktų, viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. Migracijos departamentas išsamiai įvertino grėsmes valstybės saugumui, atsižvelgė į esamą geopolitinę situaciją, atliko individualų pareiškėjo vertinimą ir nurodė argumentus, kodėl atsisakyta Pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, todėl panaikinti Sprendimą, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo D. B. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, kuris 2025 m. balandžio 30 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu, ketinant ir toliau pas tą patį darbdavį dirbti pagal darbo sutartį arba pagal laikinąją darbo sutartį.
6.2. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendimas priimtas remiantis VSD išvada, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas 2012–2015 metais dirbo Baltarusijos Respublikos įmonės „Baltarusijos geležinkeliai“ Minsko lokomotyvų depe. Darbas įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
6.3. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
7. Teismas vadovavosi Įstatymo 4 straipsniu, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Teismas pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnio nuostatas ir Įstatymo 4 straipsnį Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas, vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
8. Teismas apžvelgė aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl nacionalinio saugumo užtikrinimo reikšmės ir užsieniečių teisės atvykti į kitą valstybę bei užsieniečio keliamo pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės vertinimo specifiką.
9. Pažymėjęs, kad aplinkybė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, konstatuota įvertinus faktą, kad pareiškėjas 2012–2015 metais dirbo Baltarusijos Respublikos įmonės „Baltarusijos geležinkeliai“ Minsko lokomotyvų depe, kas reiškia, jog asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jo darbiniai ryšiai nebegali būti laikomais aktualiais.
10. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodomą Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teismas pripažino visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina), ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, teismas nenustatė pagrindo nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu, jo visapusiškumu ir objektyvumu. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nebuvo duomenų, paneigiančių Išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, jog tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Teismas darė išvadą, kad šių išvadų nepaneigia ir pareiškėjo nurodomi argumentai apie jo tarnybos pobūdį, tarnybos santykių pasibaigimo laiką ir priežastis, apie jo nelojalumą Baltarusijos režimui remiant Lietuvoje ir kitose ES šalyse draugus iš Ukrainos.
11. Teismas pripažino, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl potencialiai realios galimybės būti užverbuotam priešiškai Lietuvos Respublikai veiklai vykdyti. Buvo atkreiptas dėmesys, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas.
12. Teismas kaip pažymėjo, kad pareiškėjas darbo Lietuvoje laikotarpiu, remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) duomenimis, 28 kartus kirto Lietuvos–Baltarusijos sieną; šiuo metu pareiškėjas yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos per Šalčininkų pasienio kontrolės punktą (sienos kirtimo data – 2025 m. rugpjūčio 3 d.). Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad tai, jog pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusijos Respubliką, gali reikšti, kad Baltarusijos režimas nelaiko jo nelojaliu. Be to, nenutrūkę ryšiai su Baltarusija ir ten gyvenanti asmens šeima (žmona, vaikas, mama), kuriuos pareiškėjas periodiškai lanko, taip pat sudarė pagrindo manyti, kad asmuo, pasitaikius progai, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui.
13. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos Respublikos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl nebuvo pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumą Baltarusijos Respublikos valdžiai.
14. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas Sprendimą priėmė vien tik vadovaudamasis VSD Išvada ir joje nurodyta aplinkybe apie pareiškėjo darbą įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas nurodė, kad Migracijos departamentas vertino ne tik Išvadą, bet ir kitas aplinkybes, individualiai susijusias su pareiškėju, t. y. jos šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kitus jos socialinius ir ekonominius ryšius.
15. Teismas analizavo Migracijos departamento nustatytas aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas darbą įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ Minsko lokomotyvų depe mašinisto padėjėju pradėjo 2012 m. sausio 10 d., t. y. po to, kai 2011 m. gruodžio 29 d. baigė Minsko miesto geležinkelių transporto profesinę-techninę kolegiją, įgijo spec. vidurinį – mašinisto padėjėjo išsilavinimą, ir dirbo iki 2015 m. birželio 2 d. Teismas pažymėjo, kad pagal Baltarusijos Respublikos išduotą karinį bilietą, pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 31 d. Minsko miesto Zavodskij rajono karinio komisariato įtrauktas į atsargą dėl sveiktos IGM pagal Baltarusijos Respublikos įstatymo dėl karinės prievolės ir karinės tarnybos 67 straipsnį, tarnyba atsargoje – kareivis, karinių pareigų ir profesijos (pareiginės kvalifikacijos) pavadinimas – mašinisto padėjėjas; pakartotiniai medicininiai patikrinimai atlikti 2015 m. spalio 8 d. ir 2018 m. kovo 20 d.
16. Įvertinęs, kad bylos duomenimis pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, o asmenį su Lietuvos sieja tik ekonominis ryšys, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusijos Respubliką, kur gyvena pareiškėjo žmona, vaikas ir mama, teismas darė išvadą, kad dėl darbo pobūdžio pareiškėjas nepertraukiamai Lietuvoje negyveno ir negalėjo palaikyti pastovių ir ilgalaikių socialinių ryšių, be to išvykęs į Baltarusijos Respubliką pareiškėjas praleidžia apie mėnesį. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, nelaikytinos tokiu ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmes valstybės saugumo svarbai.
17. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Kartu buvo pažymėta, kad aplinkybė, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui. Kaip deklaratyvūs buvo atmesti pareiškėjo argumentai, kad Sprendimas pažeidžia Konstitucijos 29 ir 48 straipsnius.
18. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, Sprendime įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimo motyvai yra aiškūs ir pakankami. Teismas nenustatė teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą.
III.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Migracijos departamento 2025 m. spalio 6 d. sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, kaip neproporcingą, ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
20.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai nemotyvuotas ir neteisėtas, pažeidžia Konstitucijos 29 ir 48 straipsniuose įtvirtintas teises ir principus, taip pat proporcingumo, teisėtumo ir individualaus vertinimo principus.
20.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, privaloma įvertinti realumą ir akivaizdumą galimos grėsmės (laiko ir įrodymų pakankamumo aspektu). Be to, perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas negali remtis vien prielaidomis, įtarimais ar hipotetinėmis rizikomis. Turi būti visapusiškai ir išsamiai įvertinta užsieniečio individuali situacija, kokį leidimą prašoma (šiuo atveju – pakeitimas darbo pagrindu), kokie šeiminiai, socialiniai, ekonominiai ryšiai su Lietuva, kiti reikšmingi veiksniai.
20.3. Akcentuotina, kad 2023 metais pareiškėjas atvirai deklaravo darbą „Baltarusijos geležinkeliuose“ anketose, pateikė karinį bilietą (jis patvirtina tarnybos nebuvimą armijoje – įtrauktas į atsargą 2012 metais dėl sveikatos), pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi po VSD patikros, nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. teisėtai dirbo toje pačioje įmonėje (tolimųjų reisų vairuotojas, specializacija – pavojingi kroviniai cisternose: Belgija, Nyderlandai, Vokietija), mokėjo mokesčius, kaupė pensiją, neturėjo teistumo, nedarė pažeidimų. Tai rodo ankstesnį institucijų pripažinimą, kad grėsmės nėra. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo šią aplinkybę, nepaisant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kad ankstesnė teigiama patikra reikalauja pateikti naujus, konkrečius faktus (žr. 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1639-520/2024).
20.4. Pareiškėjo darbas baigėsi 2015 m. birželio 2 d. pareiškėjo iniciatyva (t. y. nuo darbo pabaigos praėjo daugiau nei 11 metų), pareiškėjo pareigybė – techninė, žemos kvalifikacijos, nesusijusi su slapta informacija. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo ryšius su žvalgyba ar pareiškėjo kontrole dėl lojalumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika reikalauja realių ryšių įrodymo, o ne bendros prielaidos. Teismai bendro pobūdžio, neindividualizuotus VSD raštus pripažįsta nepakankamais.
20.5. Pareiškėjo nelojalumą Baltarusijai patvirtina į bylą pateikti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas palaiko Ukrainą, teikia finansinę pagalbą draugams iš Ukrainos. Tokia veikla Baltarusijoje baudžiama. Teismas šiuos įrodymus atmėtė kaip nepakankamus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį.
20.6. Pareiškėjo ryšiai su Lietuva ir ES yra stiprūs ekonominiai ir socialiniai, pareiškėjas yra vertinamas, tarptautinės patirties turintis specialistas, jo tėvas 7 metus gyvena Latvijoje (praėjęs saugumo patikras, įskaitant pareiškėją). Pareiškėjo žmona neturi ryšių su režimu. Pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją lankyti šeimos, todėl tai nepatvirtino jo lojalumo (Migracijos departamento duomenys apie 28 sienų kirtimus neįrodo rizikos, o rodo normalų šeimos gyvenimą).
20.7. Akcentuotina, kad Sprendimas neproporcingas, kadangi juo sukeliamos pasekmės neproporcingos hipotetinei rizikai: šeimos išskyrimas (mažas vaikas Baltarusijoje, planuotas persikėlimas atidėtas dėl karo), darbo praradimas (specializuota sritis, sunku rasti kitą darbą), 5 metų draudimas atvykti (negalėjimas lankyti tėvo Latvijoje, tranzito problema). Tai pažeidžia Konstitucijos 29 ir 48 straipsnius, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje akcentuojamą būtinybę paisyti pusiausvyros tarp valstybės saugumo intereso ir asmens teisių.
20.8. Sprendimas nemotyvuotas, neatliktas visapusiškas ir individualus pareiškėjo situacijos vertinimas (neįvertintas karinės tarnybos nebuvimas, realūs ryšiai su institucijomis, ryšių su Lietuva stiprumas ir ryšių su kilmės šalimi nutrūkimas), o VSD Išvada yra bendro pobūdžio, neindividualizuota (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2024.
21. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2026 m. vasario 12 d. pateikė ir prašo pridėti prie bylos papildomus įrodymus, kurie, jo teigimu, reikšmingi nagrinėjamai bylai. Pareiškėjas pateikė Lietuvos Respublikos išduotą vairuotojo kvalifikacijos kortelę, Europos Bendrijos vairuotojo liudijimo kopiją, savo asmens dokumento ir leidimo laikinai gyventi kopiją, Latvijos institucijos išduotą pažymą (be vertimo), kitų asmenų leidimų laikinai gyventi kopijas, kredito įstaigos sąskaitos išrašą.
Atsiliepimas
22. Atsakovas Migracijos departamentas ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:
22.1. Tokio pobūdžio bylose grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
22.2. Vien tai, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ankstesnių užsieniečio darbinių ryšių yra išnykusi. Keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėjo susijusių aplinkybių vertinimas, todėl vien tai, kad jam prieš tai buvo išduoti leidimai, savaime nereiškia, jog toks leidimas ir ateityje turi būti išduodamas. Asmens atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje ar dėl Krymo) nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo darbiniais santykiais. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo eitų pareigų.
22.3. Remiantis VSAT informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjo leidimo laikinai gyventi turėjimo laikotarpiu (nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. iki 2025 m. rugpjūčio 9 d.) fiksuoti 28 valstybės sienos kirtimai. Taigi, nenutrūkę ryšiai su Baltarusija, ten gyvenanti asmens šeima (žmona, vaikas, mama), kurią asmuo periodiškai lanko, sudaro pagrindą manyti, kad asmuo, pasitaikius progai, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, o tokios rizikos turi būti įvertintos.
22.4. Atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuris atitinka yra motyvuotas, atitinka teisės aktų reikalavimus ir suformuotą teismų praktiką.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. VSD atsiliepime nurodo, kad:
23.1. Apeliantas dėl Migracijos departamento 2025 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. 25S17073 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką yra pateikęs atskirą skundą, kuris priimtas nagrinėti, tačiau teismo sprendimas dar nėra priimtas.
23.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Vien tai, kad apeliantas įrodymus vertina kitaip ir mano, kad tam tikros aplinkybės yra reikšmingesnės už tas, kuriomis savo išvadas grindė teismas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
23.3. Nacionalinis saugumas – viešasis interesas ir visai visuomenei reikšminga vertybė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai laikantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyto imperatyvo visus valstybės institucijų priimamus sprendimus, taip pat ir susijusius su užsieniečių teisine padėtimi, analizuoti tuo aspektu, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.
23.4. Dėl apelianto pozicijos, kad jam anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, pastebėtina, kad ši aplinkybė nepaneigia VSD teisės reikšmingas biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui.
23.5. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad praėjo daugiau nei 11 metų, kai yra nutraukti darbo santykiai su Baltarusijos įmone, tačiau, atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbo specifiką, jos ir praėjus ilgesniam laiko tarpui gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams.
Žemesnės instancijos teismas
23.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip nepaneigiančias keliamos grėsmes pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo darbo pobūdžio, laikotarpio nuo darbo pradžios; kt.
Šalies argumentai
23.7. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis palaiko Ukrainą, remia ukrainiečius, nedaro jokios įtakos ir nepaneigia Apelianto keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais darbo santykiais. Apeliantas nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų akivaizdų priešiškumą Baltarusijos Respublikos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Atsižvelgiant į tai, apelianto siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. Labai tikėtina, kad atitinkamos institucijos disponuoja asmenine ir profesine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis, o tai suponuoja potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą, ypač kai pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją.
23.8. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pareiškėjo periodiški vykimai į Baltarusijos Respubliką gali reikšti, kad Baltarusijos režimas nelaiko apelianto nelojaliu, tokie vizitai kelia papildomą riziką, kad, pasitaikius progai, asmuo gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 25S209100, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo bei teisėtumo. Pareiškėjas skunde taip pat suformulavo reikalavimą įpareigoti atsakovą priimti iš naujo išnagrinėti jo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas skundžiamame Sprendime tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino visas su pareiškėjo susijusias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Pareiškėjo įsitikinimu, jo individuali situacija, darbo pobūdis, laikotarpis ir kitos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti grėsmės valstybės saugumui. Ginčijamas Sprendimas paremtas vien neindividualizuota VSD Išvada, yra nemotyvuotas ir pareiškėjui sukelia neproporcingus suvaržymus.
27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
28. Visų pirma, pažymėtina, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Migracijos departamento 2025 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 25S17073, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Kadangi apeliacine tvarka tikrinamoje byloje pareiškėjas skunde neprašė panaikinti aptariamą sprendimą, tokio reikalavimo pagrįstumas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimo panaikinti Migracijos departamento 2025 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 25S17073, kuris nėra bylos ginčo dalykas.
29. Teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo pridėti apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
30. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
31. Susipažinus su pateiktais dokumentais, matyti, kad dalis pareiškėjo teikiamų duomenų jau yra bylos medžiagoje. Be to, pareiškėjas nenurodė, kodėl šių duomenų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir su kokiomis byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis yra susiję pareiškėjo teikiami įrodymai.
32. Pareiškėjo ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
33. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Priimant skundžiamą Sprendimą buvo vadovautasi VSD Išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2012–2015 metais dirbo Minsko lokomotyvų depe (priklauso įmonės „Baltarusijos geležinkeliai“ Minsko skyriui). VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Išvadoje taip pat pažymėta, kad, VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
34. Nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika rodo, kad asmens darbas Baltarusijos valstybinėse įmonėse / institucijose paprastai yra vertinamas kaip tokio asmens lojalumas Baltarusijos valdžiai ir kartu yra rimtas pagrindas manyti, kad toks asmuo kelia grėsmę nacionaliniam saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2724-629/2025; 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2755-602/2025; 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-624/2025; 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2026-968/2025; ir kt.). Tokios išvados savaime nepaneigia asmens kvalifikacija / veiklos sritis / einamų pareigų pavadinimas. Pvz., kaip galintis grėsti saugumui praktikoje vertinamas darbas mokslų akademijoje (Nr. eA-1327-575/2025), dėstymas valstybiniame universitete (Nr. eA-1751-442/2025), darbas Baltarusijos biatlono federacijoje (Nr. eA-1476-525/2025), Baltarusijos geležinkeliuose (Nr. eA-1130-1188/2025; eA-2755-602/2025), Baltarusijos miškų ūkyje (Nr. eA-2178-602/2025); kt. Vis dėlto pabrėžtina, jog nors asmens darbas Baltarusijos valstybinėje institucijoje vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, grėsmės nacionaliniam saugumui konstatavimas neturėtų būti automatinis, t. y. jis vis tiek turėtų būti susietas su kitais asmens biografiniais faktais ir šeiminėmis ir / ar kitomis aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2516-502/2024). Šiuo aspektu pažymėtina, kad svarbiu veiksniu, sprendžiant dėl grėsmių nacionaliniam saugumui bei vertinant valstybinėje institucijoje dirbusio asmens lojalumą Baltarusijos valdžiai, be kita ko, laikytinas periodiškas asmens ar jo šeimos narių vykimas į Baltarusiją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-624/2025; 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1476-525/2025; 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2178-602/2025; 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2755-602/2025), taip pat laikotarpis, praėjęs nuo asmens darbo įmonėje pabaigos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1476-525/2025).
35. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kiti prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)).
36. Svarbu tai, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, o tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas yra neišvengiamas, kita vertus, šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu.
37. Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu paminėti, kad Baltarusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte, kuriame nurodyta, jog autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą. Apie Baltarusijos valdžios intensyvią veiklą prieš Lietuvą ir taikomus metodus detaliai yra atkleista VSD 2024 metų ir 2025 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitose (https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2024/03/GR-2024-02-15-LT-1-1.pdf; https://www.vsd.lt/ ataskaitos/gresmiu-nacionaliniam-saugumui-vertinimas-2025/).
38. Šiuo atveju VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, nustatė, kad pareiškėjas, dirbdamas valstybės įmonėje, turėjo būti patikimas ir lojalus Baltarusijos Respublikai ir šis lojalumas buvo kontroliuojamas ir tikrinamas, todėl tikėtina, kad atitinkamos institucijos disponuoja asmenine ir profesine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis, o tai suponuoja potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą. Pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų ir argumentų, paneigiančių tokį VSD vertinimą.
39. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Atsižvelgusi į nurodytas nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
40. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu, nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Kaip minėta, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, jog pareiškėjo darbas Baltarusijos Respublikos įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ 2012–2015 metais Valstybės saugumo departamento surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Nagrinėjamu atveju vien faktas, kad nuo pareiškėjo darbo valstybinėje įmonėje praėjo ilgas laiko tarpas (virš 10 metų), savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) bei nebegali kelti grėsmės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, reguliariai vykdavo į kilmės valstybę lankyti šeimą (28 sienos kirtimai), joje išbūdavo pakankami ilgus laikotarpius, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro pagrindą įžvelgti grėsmes valstybės saugumui.
41. Nustatytų aplinkybių visuma jas vertinant esamos geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos autoritarinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų akivaizdų pareiškėjo priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką ar kad darbą Baltarusijos valstybės įmonėje pareiškėjas paliko dėl vertybinių įsitikinimų / moralinių priežasčių, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai ir kad jis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali vykdyti režimo užduotis. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti Valstybės saugumo departamento, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateiktos informacijos teisingumu bei pagrįstumu.
42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama priežastimi, keliančia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1481-442/2024, 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2527-1047/2024).
43. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ginčijamas Sprendimas iš esmės yra grindžiamas Valstybės saugumo departamento pateikta informacija ir aplinkybėmis, tačiau iš jų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika vertinimą. Sprendime atsakovas detalizavo pareiškėjo gyvenimo ir darbo Lietuvoje laikotarpius, Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovo naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad Migracijos departamentas neatliko savarankiško vertinimo, o pareiškėjo galima grėsmė valstybės saugumui buvo konstatuota remiantis tik prielaidomis ir bendro pobūdžio informacija.
44. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjos biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023). Taip pat minėta aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus išduotas (pakeistas) leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; ir kt.).
45. Pareiškėjo procesiniuose dokumentuose teismui nurodytos kitos aplinkybės nekeičia atlikto vertinimo dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. dabartinės situacijos kontekste savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas asmuo. Be to, pareiškėjo asmeniniai ar ekonominiai interesai negali būti laikomi prioritetiniais Lietuvos valstybės saugumo atžvilgiu. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva nėra ilgalaikiai ir išskirtinai ekonominio pobūdžio, jo šeima gyvena Baltarusijoje. Atsižvelgiant į tai, kaip deklaratyvūs atmetami pareiškėjo argumentai dėl šeimos išskyrimo ir kitų neproporcingų pasekmių, kurias jam sukelia Sprendimas.
46. Įvertinusi teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, atsižvelgęs į VSD Išvadą, kurioje vertinta, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl pareiškėjui pakeitus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, taip pat įvertinęs Įstatymo nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Sprendimu pagrįstai nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi.
47. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. (D.) B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.