- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-30
- Bylos Nr.
- eA-2516-502/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02871-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Artūras Drigotas, Dalia Višinskienė
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
- Pareiškėjas
- D. D.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 24S129802 (toliau – ir 2024 m. gegužės 27 d. sprendimas) ir Migracijos departamento 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 24S132290 (toliau – ir 2024 m. gegužės 29 d. sprendimas) (toliau kartu – ir Skundžiami sprendimai).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas Migracijos departamentui 2024 m. vasario 8 d. pateikė naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, nes jo sutuoktinė čia gyvena. Pateikdamas šį prašymą, jis taip pat užpildė klausimyną, kuriame nurodė, kad 2010–2011 m. dirbo inžinieriumi Baltarusijos Respublikos respublikinėje gamybos unitarinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, o 2015–2018 m. – Baltarusijos Respublikos respublikinėje unitarinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“.
2.2. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nurodydamas, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Šis sprendimas buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) 2024 m. gegužės 14 d. išvada (toliau – ir Išvada), kurioje teigiama, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai bei palaikyti jos agresyvią užsienio politiką, o tai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Be to, pareiškėjas buvo informuotas, kad jam nuo 2024 m. gegužės 29 d. iki 2026 m. lapkričio 28 d. uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
2.3. Atsakovas prieš priimdamas Skundžiamus sprendimus privalėjo suteikti pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus, pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) nuostatas turėjo teisę būti išklausytas prieš taikant jam nepalankias priemones, tačiau tokia galimybė nebuvo jam suteikta. VSD rėmėsi tik pareiškėjo pateiktais atsakymais į klausimyną, o išsamesnis tyrimas neatliktas. Migracijos departamentas vadovavosi vien Išvada, neatliko išsamaus tyrimo, o pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui buvo siejama tik su jo darbu Baltarusijoje, nepagrindžiant nei jo politinių pažiūrų, nei grėsmės nacionaliniam saugumui.
2.4. Pareiškėjas jokios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui nekelia. Lietuvoje gyvena kartu su sutuoktine ir jos dukra. Sutuoktinė dirba, o jos dukra lanko mokyklą, yra susiradusi draugų. Pareiškėjo išvykimas neigiamai paveiktų podukros emocinę, psichologinę ir socialinę būklę. Pareiškėjas yra glaudžiai susijęs su podukra, padeda jai mokytis, todėl jo nebuvimas apsunkintų sutuoktinės ir podukros gyvenimą tiek emociškai, tiek finansiškai. Šeima siekia toliau integruotis į Lietuvos visuomenę.
2.5. Sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą pažeidžia jo teisę į šeimos gyvenimą, kadangi dėl šio sprendimo šeima nebegali kartu gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas darbovietes Baltarusijoje pasirinko atsitiktinai ir dėl asmeninių poreikių – siekdamas profesinio tobulėjimo bei finansinės naudos, o jokio lojalumo Baltarusijos režimui iš jo nebuvo reikalaujama. Nei pareiškėjas, nei jo šeima nepalaiko Baltarusijos valdžios režimo, dalyvavo protestuose prieš suklastotus rinkimus, finansiškai rėmė labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“, jau penkis metus nesilanko Baltarusijoje.
2.6. Pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui vertinimas yra formalus ir paviršutiniškas.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. Skundžiami sprendimai buvo priimti remiantis Išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia rimtą grėsmę regiono šalių, įskaitant ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Dėl įtemptos politinės situacijos išlieka didelė tikimybė, kad Rusijos ir Baltarusijos propagandistai veiks prieš Lietuvą, o tam gali būti pasitelkiami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių agresyviai politikai. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, gali naudotis Lietuvoje gyvenančiais Baltarusijos piliečiais, kurie anksčiau dirbo valstybinėse institucijose ir gali būti verbuojami kontržvalgybos tikslais arba žvalgybos informacijai rinkti.
4.2. Išvada buvo pagrįsta faktais apie pareiškėjo darbą Baltarusijos Respublikos respublikinėje gamybos unitarinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir unitarinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra pavaldi Baltarusijos Respublikos architektūros ir statybos ministerijai, taip pat lojalumu šiai institucijai. Tai buvo konkrečiai susijusios aplinkybės, priklausomos nuo paties pareiškėjo veiklos.
4.3. Skundžiamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien teisės aktų nuostatų nurodymu – faktinės aplinkybės aptartos išsamiai, pateikta ne pavienių, o visapusiškų juridinių faktų analizė, susieta su taikytinomis teisės normomis, todėl Skundžiami sprendimai atitinka tiek teisės aktų, tiek teismų praktikos keliamus reikalavimus – priimti nešališkai, objektyviai, remiantis faktais ir teisės normomis. Sprendimų motyvai yra aiškūs, pakankamai išdėstyti ir adekvatūs.
4.4. Pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika nėra tokie stiprūs, kad atsvertų grėsmę valstybės saugumui. Nors pareiškėjas gyvena Lietuvoje ir turėjo leidimą laikinai gyventi ar vizą, tai neįrodo, kad jis integravosi į Lietuvos visuomenę ar palaiko vieningą Europos Sąjungos poziciją. Vien tai, kad asmuo turi leidimą laikinai gyventi ir dirba Lietuvoje, nepaneigia jo keliamo pavojaus valstybės saugumui. Nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad Migracijos departamentas, priešingai nei teigia pareiškėjas, ne tik rėmėsi Išvada, bet ir atliko savarankišką tyrimą, atsižvelgdamas į visus turimus duomenis. Pareiškėjo darbas Lietuvos Respublikoje taip pat neįrodo aukšto jo integracijos lygio ir nepaneigia nustatytos galimos grėsmės.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. VSD nurodė, kad sprendimas dėl leidimo panaikinimo buvo priimtas pagal atsakovo kompetenciją, vadovaujantis Lietuvos ir Europos Sąjungos galiojančiais teisės aktais. Jis yra teisėtas, pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų nuostatomis, ir priimtas, įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją. Sprendimas atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus bei dabartinę geopolitinę situaciją. Ginčijamu sprendimu siekiama sumažinti rizikos veiksnius ir pavojus bei stiprinti apsaugą nuo galimų grėsmių nacionaliniam saugumui.
7. VSD pažymėjo, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos respublikinėse įmonėse, pavaldžiose Baltarusijos Respublikos architektūros ir statybos ministerijai, privalėjo rodyti lojalumą Baltarusijos valstybei ir palaikyti agresyvią šios šalies užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos kontroliuoja tokių strateginės reikšmės įmonių darbuotojų patikimumą bei lojalumą valstybei. Tyrimų metu surinkti duomenys patvirtina, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais Baltarusijos piliečiais, anksčiau dirbusiais strateginės reikšmės valstybės institucijose ir įmonėse. Baltarusijos žvalgybos tarnybų agentų verbavimo sistema, taikoma valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose, sudaro palankią aplinką šiai veiklai.
II.
8. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Skundžiamus sprendimus ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 368,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:
9.1. Migracijos departamentas 2022 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, kadangi jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. 2022 m. gegužės 2 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. gegužės 2 d.
Šalies argumentai
9.2. Pareiškėjas 2024 m. vasario 8 d. Migracijos departamentui pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena užsieniečio sutuoktinė. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, anksčiau turėjo Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. Pareiškėjas nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2024 m. gegužės 13 d. įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“.
9.3. Migracijos departamento klausimyne pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010 m. iki 2011 m. jis dirbo Baltarusijos Respublikos respublikinėje gamybos unitarinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2015 m. iki 2018 m. – Baltarusijos Respublikos respublikinėje unitarinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini).
9.4. Pareiškėjas turėjo Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikoje gyvena asmens sutuoktinė Baltarusijos Respublikos pilietė T. B., kuriai leidimas laikinai gyventi išduotas kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojui. Pareiškėjo santuoka su minėtu asmeniu sudaryta 2023 m. gruodžio 26 d.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatas (50 str. 1 d. 14 p., 4 str. 3 d., 4 d., 133 str. 1 d., ), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas (64 p.), nurodė, kad 2024 m. gegužės 29 d. sprendimas laikytinas išvestiniu iš 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo, nes jis grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
11. Teismas nurodė, kad, priimdamas Skundžiamus sprendimus, Migracijos departamentas vertino atsakymus, pateiktus pildant Migracijos departamento klausimyną. Vadovaudamasis VSD raštu, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad yra reali tikimybė, jog pareiškėjas gali būti išnaudojamas Baltarusijos Respublikos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, kadangi pareiškėjas nuo 2010 iki 2011 m. dirbo Baltarusijos Respublikos respublikinėje gamybos unitarinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2015 iki 2018 m. – Baltarusijos Respublikos respublikinėje unitarinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini).
12. Teismas nurodė, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui iš esmės siejo tik su faktine aplinkybe, kad pareiškėjas nuo 2010 m. iki 2011 m. bei nuo 2015 m. iki 2018 m. dirbo Baltarusijos Respublikos įmonėse ir todėl jis yra galimas potencialus verbavimo taikinys Baltarusijos režimo jėgos struktūroms.
13. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas į Lietuvą persikėlė kartu su savo šeima – sutuoktine T. B. ir nepilnamete sutuoktinės dukra Y. Z., nurodė, kad turi būti vertinama pareiškėjo atliekamų, planuojamų atlikti arba realiai galimai atliktų veiksmų grėsmių visuma, atsižvelgiant į jos faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą, proporcingumą ir kt. aplinkybes. Teismas konstatavo, kad ginčo atveju toks pareiškėjo vertinimas nebuvo atliktas.
14. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas tyrimą atliko paviršutiniškai, skubotai, nebuvo surinkta pakankamai duomenų išvadai dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui konstatuoti, nebuvo pasiūlyta ir išaiškinta teisė pareiškėjui kaip silpnesnei pusei pateikti tyrimui visus reikšmingus įrodymus, iš esmės apsiribota tik biografijos faktais dėl jo darbinės veiklos.
15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, išskyrus klausimyno užpildymą, Migracijos departamento nebuvo apklaustas, nebuvo išaiškinta teisė jam papildomus duomenis ir sprendė, kad tai sudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamu atveju Skundžiami sprendimai priimti formaliu, apsiribojant vien formaliu procedūrų vykdymu. Teismas vertino, kad toks pažeidimas yra esminis.
16. Teismas pažymėjo, kad bylą nagrinėjant teisme pareiškėjo buvo pateikti papildomi įrodymai, bei kita ko, ir dėl jo dalyvavimo protestuose prieš oficialią Baltarusijos valdžios politiką, ir dėl šeimyninės padėties ir kt., tačiau bylą nagrinėjantis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų, nes tai reikštų (naujos) administracinės procedūros atlikimą už kompetentingą viešojo administravimo subjektą.
III.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
18. VSD apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos valstybei, nesilaikė teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Baltarusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybingumui, tinkamai neįvertino Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimo neišprovokuotos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekste, nepagrįstai suteikė prioritetą vieno Baltarusijos piliečio teisėms ir interesams, o ne visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams.
18.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra itin formali, iš esmės grindžiama bendrąja prevencija, esą grėsmės realumas neįrodytas padaryta netinkamai aiškinant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
18.3. Įstatymo 98¹ straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad būtent Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės piliečio arba jo šeimos nario keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti grindžiamas tik atitinkamo asmens elgesiu, kuris turi kelti realią, akivaizdžią ir pakankamai rimtą grėsmę. Nagrinėjamuoju atveju Pareiškėjas nėra nei ES narės pilietis, nei ES piliečio (-tės) šeimos narys, vadinasi, negali būti reikalaujama įrodyti Pareiškėjo grėsmės, kaip to reikalauja Įstatymo 98¹ straipsnio 1 dalis.
Žemesnės instancijos teismas
18.4. Nagrinėjamu atveju taikytinas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris numato žemiausią grėsmės lygmenį – asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Visiškai pagrįsta, kad užsieniečiams, trečiųjų šalių piliečiams (išskyrus prieglobsčio prašytojus), reikalaujama nustatyti tik pačio žemiausio lygmens grėsmę valstybės saugumui. Lygiai taip pat pagrįsta, kad norint taikyti teisių ir laisvių ribojimus ES valstybių narių piliečiams (ir prieglobsčio prašytojams) reikalaujama nustatyti rimtą arba labai rimtą grėsmę valstybės saugumui. Atitinkamai turėtų būti traktuojamas ir įrodinėjimo standartas, aukščiausius įrodymų ir įrodinėjimo reikalavimus keliant labai rimtos grėsmės pagrindimui, žemesnius – rimtos grėsmės pagrindimui, ir pačius žemiausius – grėsmės pagrindimui. Užsieniečių, trečiųjų šalių piliečių (išskyrus prieglobsčio prašytojus), dėl kurių pagal Įstatymą reikalaujama nustatyti tik pačio žemiausio lygmens grėsmę, keliamos grėsmės vertinimas gali būti grindžiamas ne tik jų konkrečiai atliktais ar ketinamais atlikti veiksmais (egzistuojančia grėsme „čia ir dabar“) ir pan. Ypač tais atvejais, kai šios priemonės (užsieniečių gyvenimo Lietuvos Respublikoje apribojimas), skirtos egzistenciniams, gyvybiniams ir pirmaeiliams Lietuvos valstybės saugumo interesams apsaugoti, yra taikomos Lietuvai priešiškumą akivaizdžiai reiškiančių valstybių piliečiams.
18.5. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių Išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valdžios institucijose dirbančių / dirbusių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad Pareiškėjas, turėdamas teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos ir (ar) Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
18.6. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste pareiškėjo ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją ir taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Pareiškėjas dėl savo ankstesnio darbo bei ryšių su Baltarusijos Respublikos architektūros ir statybos ministerija bei pareigūnais tampa lengviau palenkiamas vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.
18.7. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pateiktas išaiškinimas, kad nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamentas privalėjo įvertinti, kokias konkrečias pareigas ėjo ir kokias funkcijas vykdė pareiškėjas, 2010–2018 metais dirbdamas Baltarusijos Respublikos respublikinėje gamybos unitarinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir unitarinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, yra nepagrįsta.
18.8. Iš 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, t. y. vertinti jo šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, iš kurių matyti, kad pareiškėjas iš esmės nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje. Pareiškėjo siekiui likti Lietuvos Respublikoje, dėl to, kad jo podukra ir sutuoktinė turi leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, negali būti teikiamas prioritetas prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.
Žemesnės instancijos teismas
18.9. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir vertindamas, kad Išvada, kuria remiantis buvo priimtas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimas, nėra pakankama konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes. 2024 m. gegužės 27 d. Sprendimas laikytinas adekvačia, proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui, t. y. užkirsti kelią gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, priešiškų Lietuvai valstybių piliečiams, kurių buvimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.
Atsiliepimas
19. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
20. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, priimdamas Skundžiamus sprendimus, automatiškai perkėlė Išvadą. Apeliaciniame skunde VSD pažymi, jog Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, tačiau tokios išvados padarytos neatliekant jokio papildomo pareiškėjo aplinkybių vertinimo ir nesuteikus pareiškėjui galimybės duoti išsamesnius paaiškinimus dėl jo praeityje dirbto darbo: pareiškėjas negavo jokio įspėjimo apie prieš jį pradėtą procedūrą ar prašymo paaiškinti jo ankstesnio darbo valstybei priklausančioje įmonėje pobūdį, atsakomybes, jam buvo išsiųstas tik pranešimas dėl leidimo gyventi ir draudimo atvykti. VSD nurodytos prielaidos yra paremtos vien tik klausimyne nurodyta informacija apie ankstesnes pareiškėjo darbovietes Baltarusijoje.
21. Pareiškėjas pažymi, kad Migracijos departamentas, priimdamas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą, savarankiškai nesurinko jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo reikalavimų ar kelia grėsmę valstybės saugumui. Su pirmosios instancijos teismo padaryta išvadą, kad nebuvo surinktos visos pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės sutinka ir pats Migracijos departamentas, kuris ne tik sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė apeliacine tvarka, bet ir kreipėsi į pareiškėją dėl papildomos informacijos, kuri nebuvo vertinta Skundžiamų sprendimų priėmimo metu, pateikimo.
22. Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai šios išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali.
23. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad vien anketinė informacija apie pareiškėjo pertraukiamą 4 metų (2010-2011 m.; 2015-2018 m.) darbinę patirtį per 14 metų laikotarpį (2010 m. – 2024 m.) dirbant inžinieriumi Baltarusijos Respublikos respublikinėje gamybos unitarinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir Baltarusijos Respublikos respublikinėje unitarinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, savaime negali patvirtinti VSD šiuo metu daromos prielaidos apie pareiškėjo lojalumą Baltarusijos valdžiai ar jos vykdomai vidaus ir užsienio politikai. Per visą gyvenimo ir darbo laikotarpį Lietuvoje pareiškėjas sąžiningai dirbo, buvo lojalus Lietuvos Respublikai, taip pat nebuvo nustatytą jokių faktinių duomenų apie pareiškėjo galimas kelti ar keliamas grėsmes. Po persikėlimo į Lietuvą, pareiškėjas net nebuvo grįžęs į Baltarusijos Respubliką.
24. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad VSD 2022 m. jau vertino pareiškėjo darbovietes, kai Migracijos departamentas išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau jokios grėsmės nenustatė.
25. Pareiškėjas pažymi, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas grėsmės valstybės saugumui tyrimas, t. y. individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, o vien faktas, kad pareiškėjas dirbo valstybei priklausančioje įmonėje, nesant jokių kitų papildomų indikacijų, nebuvo pakankamas pagrindas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Skundžiamų sprendimų, kuriais panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi ir uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
27. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Skundžiami sprendimai buvo priimti neatlikus išsamaus individualaus aplinkybių tyrimo ir vertinimo, į sprendimus perkeliant Išvadą bei pateikiant bendro pobūdžio argumentus, tinkamai neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant sprendimų jų proporcingumo principo aspektu dėl jų neigiamų pasekmių pareiškėjui ir jo šeimai, nevertinant šeimos integracijos Lietuvoje, jo ryšių su kilmės šalimi nutraukimo aplinkybių, pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Skundžiamus sprendimus.
28. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde teigia, kad vien fakto, kad pareiškėjas 2010–2018 m. dirbo Baltarusijos Respublikos respublikinėje gamybos unitarinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir unitarinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, pakanka konstatuoti, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, be to, iš 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas.
29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
30. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pagal to paties straipsnio 7 dalį VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
31. Bylos duomenys patvirtinta, kad 2024 m. gegužės 27 d. sprendime padaryta išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui grindžiama iš esmės vienintele aplinkybe – kad pareiškėjas 2010–2018 m. dirbo Baltarusijos Respublikos respublikinėje gamybos unitarinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir unitarinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. VSD išvadoje taip pat ši vienintelė faktinė aplinkybė įvertinta kaip suponuojanti pareiškėjo lojalumą kilmės valstybės valdžiai ir vykdomai politikai, pažeidžiamumą, išnaudojant asmenį priešiškos Lietuvai valstybės žvalgybos (kontržvalgybos) interesais, ir konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę.
32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Migracijos departamentas turi teisę vadovautis VSD išvada dėl asmens grėsmės vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Migracijos departamentas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje ir kt.), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023; kt.).
33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023). Atliekant tokį vertinimą, svarbu takyti proporcingumo principą, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius konkretaus užsieniečio teisinei padėčiai.
34. Kartu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtais įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, atsižvelgusi į ginčui aktualią teismų praktiką, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi VSD pateiktus duomenis bei ginčijamuose Migracijos departamento sprendimuose išdėstytas aplinkybes, taip pat teismui pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad VSD ir Migracijos departamentas tinkamai neįvertino individualios pareiškėjo situacijos.
36. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad VSD teisingai pasisako dėl Rusijos / Baltarusijos valstybių ir jų vykdomos politikos esminės grėsmės Lietuvos valstybei, taip pat dėl šių valstybių piliečių lojalumo kilmės valstybės valdžiai, vykdomai politikai, tuo atveju, kai asmuo yra dirbęs (tarnavęs) valstybinėse ar jos kontroliuojamose institucijose, tačiau, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Skundžiamuose sprendimuose nebuvo įvertinta visuma su pareiškėju susijusių aplinkybių. Sutiktina su argumentais, kad šiuo atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimas, t. y. individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, ypač pareiškėjo šeiminiai santykiai, apsiribojus tik pareiškėjo biografijos faktų išvardinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjo biografijos faktas apie darbą Baltarusijos Respublikos respublikinėje gamybos unitarinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir unitarinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia teisės Migracijos departamentui neįrodinėti aplinkybių, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ir negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad atsakovas Sprendimuose nevertino pareiškėjo darbo pobūdžio, tolesnės jo darbinės veiklos, nedetalizavo, kaip pareiškėjo darbas savaime lemia lojalumą priešiškai Baltarusijos valdžiai, o kartu ir kelia grėsmę Lietuvos saugumui.
37. Dėl VSD apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausią praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog VSD nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai priimti faktinėmis aplinkybėmis skirtingose bylose tarnybos Baltarusijos valdžios institucijose aspektu. Kartu pažymėtina, kad kiekviena užsieniečio situacija vertinama individualiai, ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti remiantis VSD išvadomis, vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo konstatavimas, kad Sprendimai nepagrįsti, nepaneigia atsakovo (ir VSD, kaip kompetentingos institucijos, pateikti išvadas dėl užsieniečio keliamos grėsmės) pareigos kruopščiai ir atidžiai patikrinti tam tikro profilio užsieniečių, siekiančių gyventi Lietuvoje, atvejus, be to, kaip minėta, būtina įvertinti įrodymų visetą, neapsiribojant vieninteliu tarnybos / darbo faktu. Papildomai pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamentas, susipažinęs su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti papildomą informaciją, t. y. pradėjo rinkti naują medžiagą, kuri būtina siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti situaciją.
38. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; kt.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl VSD apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
39. Pareiškėjas prašo atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 968 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
40. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi atmetamas VSD apeliacinis skundas, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, konstatuoja, kad jos faktiškai patirtos, pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtintos maksimalios priteistinos sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, į advokato suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjui iš trečiojo suinteresuoto asmens VSD priteisia 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui D. D. iš trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.