Teisora
Registruotis

Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2022-08-26 · Civilinė byla Nr. 2YT-9640-1156/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-26
Bylos Nr.
2YT-9640-1156/2022
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00820-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Šimkutė
Pareiškėjas
N. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-9640-1156/2022Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00820-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.1.18.1.2; 3.1.18.1.3; 3.1.18.7; 3.1.18.2.10; 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.2.7.3; 3.5.1; 3.5.20.7 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 26 d.Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys: antstolė Svetlana Kastanauskienė, uždaroji akcinė bendrovė „Norbalta“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Sailora“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2022 m. rugpjūčio 23 d. teismo rūmuose gautas N. K. skundas dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų, kuriame suformuotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0056/22/09007 ir Nr. 0056/22/23139.

Šalies argumentai

2. Skundu prašoma panaikinti antstolės patvarkymus Nr. S-22-56-19307, Nr. S-22-56-19587, Nr. S-22-56-19583 ir Nr. S-22-56-19285. Nurodoma, kad antstolės 2022 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymas Nr. S-22-56-19307 „Dėl atsisakymo tenkinti prašymą“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, nustatyta netinkama ½ dalies žemės sklypų vertė/kainos, ko pasėkoje yra priimtas neteisėtas ir nepagrįstas antstolės 2022 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymas Nr. S-22-56-19583 „Dėl siūlymo surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją“, nes būtų nustatyta netinkama turto pardavimo iš varžytynių pradinė pardavimo kaina, visa tai pažeidžia ir pažeistų skolininko N. K. ir išieškotojo interesą į kuo didesnės apimties reikalavimų patenkinimą sukeliant kiek galima mažesnius neigiamus padarinius (turto dalies vertės praradimo) skolininkui. Be to, perteklinis yra antstolės 2022 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymas Nr. S-22-56-19285 „Dėl reikalavimo pateikti informaciją“ apie tai, koks kiekis ir kuriam asmeniui bus parduota grūdinės kultūros, augančios areštuotuose žemės sklypuose, kadangi antstolė yra areštavusi pakankamai pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kad patenkintų tiek išieškotojo interesus, tiek antstolio interesus dengiant vykdymo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-370-516/2022, 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-3130-392/2021, 10 punktas).

4. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų kiek kitaip, nei pagal bendrąsias nuostatas, yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas. Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-3130-392/2021, 12 punktas). CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo taikymo galimybę. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju – sustabdant vykdymo veiksmus, būtina siekti proceso šalių – išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros, nepažeisti proporcingumo principo. Be to, vykdymo veiksmų sustabdymas turi būti būtinas, teisėtas ir pagrįstas bei adekvatus pagal bylos aplinkybes siekiamam tikslui (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1377-852/2022, 14 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1674-910/2020, 13 punktas).

5. Spręsdamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Tam būtina preliminariai (lot. prima facie) įvertinti ieškiniu (skundu) pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus ieškovo (pareiškėjo) pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1377-852/2022, 15 punktas). Pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1976-852/2022, 13 punktas ir jame nurodoma teismų praktika).

6. Byloje nustatyta, kad antstolės Svetlanos Kastanauskienės kontoroje yra užvestos dvi vykdomosios bylos: (1) vykdomojoje byloje Nr. 0056/22/09007 dėl 57 895,25 Eur skolos, 22 444,96 Eur palūkanų ir 266,66 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko N. K. pagal Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-194-212/2020, (1) vykdomojoje byloje Nr. 0056/22/23139 dėl 7 500 Eur skolos išieškojimo iš skolininko N. K. pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1557-852/2020. 2022 m. birželio 2 d. areštuotas skolininkui priklausantis turtas, t. y. (1) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (2) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (3) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šių nekilnojamojo turto vertei nustatyti 2022 m. birželio 8 d. patvarkymu paskirta ekspertizė. 2022 m. birželio 23 d. skolininkas prašė stabdyti ekspertizę, nes tariasi su (duomenys neskelbtini) skyriumi dėl paskolos gavimo skolai pagal Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. vykdomąjį raštą. Prašyme pats skolininkas nurodė, kad paskolos išmokėjimo terminas yra 2022 m. liepos 15 d., tačiau iki nurodytos datos skolos nepadengė, todėl antstolė atnaujino ekspertizės atlikimą nekilnojamojo turto vertei nustatyti. 2022 m. liepos 29 d. skolininkas pateikė ekspertizės aktą bei nurodė, kad planuojamas susitikimas su (duomenys neskelbtini) vadovais yra 2022 m. liepos 29 d., bet 2022 m. rugpjūčio 9 d. skolininkas informavo antstolę, kad (duomenys neskelbtini) vadovai atostogauja iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. Kaip matyti antstolės 2022 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymo Nr. S-22-56-19307, skolininkas jau ilgą laiko tarpą teigia ketinantis paimti paskolą skolai padengti, tačiau per daugiau nei du mėnesius gauti paskolos jam nepavyko.

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo sustabdyti vykdymą, nes skundžia antstolės patvarkymus Nr. S-22-56-19307, Nr. S-22-56-19587, Nr. S-22-56-19583 ir Nr. S-22-56-19285. Susipažinus su skunde dėl antstolės veiksmų dėstomais nesutikimo su skundžiamais patvarkymais argumentais, daroma išvada, kad nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjo skundas prima facie yra nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad vykdomieji raštai, kurių pagrindu antstolė vykdo išieškojimą, būtų panaikinti, todėl daroma išvada, kad išieškotojų reikalavimo teisė yra galiojanti ir vykdytina (Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-708-657/2022, 18 punktas). Nors pareiškėjas nesutinka su antstolės nustatyta žemės sklypų verte, teismas pažymi, kad žemės sklypų vertė nustatyta pagal paties skolininko pateiktą ekspertizės aktą. Pareiškėjo teigimu, antstolė nepagrindė ir neįrodė, kad ½ dalis turto, t. y. žemės sklypų, yra verta būtent 50 procentų ekspertizės akte nustatytos vertės, nes skirtingos žemės sklypų dalys kainuoja skirtingai ir turi būti įvertintos skirtingai, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnio). Atitinkamai tai reikia, kad šaliai nepateikus įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, šios aplinkybės laikomos neįrodytomis (CPK 185 straipsnis). Be to, iš antstolės 2022 m. rugpjūčio 17 patvarkymo dėl turto vertės nustatymo Nr. S-22-56-19587 matyti, kad skolininkui priklausančių žemės sklypų vertę antstolė nustatė pagal ekspertizės aktą, kuriame ir buvo pasisakyta dėl skolininkui priklausančios ½ dalies žemės sklypų vertės.

8. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1976-852/2022, 16 punktas). Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės būsimo pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui – pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2019). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; kt.).

9. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamais antstolės veiksmais, neįrodė, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų, bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjo kaip skolininko vykdomojoje byloje bei išieškotojo interesai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, nors iš tiesų galėtų susiklostyti tokia faktinė situacija, kad iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo bei jo įsiteisėjimo išieškojimo veiksmai būtų iš dalies įvykdyti arba net užbaigti, vien ši aplinkybė savaime nelemia tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019; Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-708-657/2022, 19 punktas). Atitinkamai tai reiškia, kad planuojama varžytinių pradžia 2022 m. rugsėjo 8 d., savaime nelaikytina nelemiančia vykdomosios bylos sustabdymo būtinumą (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1976-852/2022, 18 punktas). Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu toks turto realizavimas pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.

10. Teismas pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo greičiau, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus. Vien faktas, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų savaime nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus (CPK 510 straipsnio 8 dalis). Kaip jau minėta, kad vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės, – nustatęs akivaizdžią grėsmę asmens teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat dar neišnagrinėjus skundo iš esmės, išryškėjusius antstolio veiksmų neteisėtumo požymius (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1976-852/2022, 21 punktas), tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių teismas nenustatė. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas.

11. Išaiškintina, kad priimta nutartis neužkerta kelio pateikus papildomus motyvus ir įrodymus kreiptis su prašymu pakartotinai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, 147 straipsniu, 151 straipsniu, 290–291 straipsniais, 334–335 straipsniais, 510 straipsniu,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo N. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Išaiškinti, kad asmuo, kurio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo nebuvo tenkintas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jei atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja Donata Šimkutė