Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovėms I. Ž. ir T. P. dėl įpareigojimo kaimyninio sklypo bendrasavininkams išduoti sutikimus apsauginės sienutės statybai bei sutikimus prisijungti prie nuotekų tinklų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

7. Preliminariai įvertinęs ginčo pobūdį ir byloje nustatytas aplinkybes, siekdamas neapsunkinti galimo teismo procesinio sprendimo vykdymo, teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismas vertino, kad siekiant užtikrinti padėties, esančios skundo nagrinėjimo metu, stabilumą (status quo), aptariamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/01198 iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.3. Tuo atveju, jei ieškovo ieškinys būtų patenkintas, ieškovo atlikta atraminės sienelės statyba taptų teisėta. Tuo tarpu, jei bylos nagrinėjimo laikotarpiu nebus sustabdyti vykdymo veiksmai, kuriais reikalaujama atraminę sienelę nugriauti, ieškovas patirs neproporcingai didelę žalą, o būsimo teismo sprendimo įvykdymas taps apsunkintas, nes būtų gautas sutikimas atraminės sienelės įteisinimui, kuri, atliekant vykdymo veiksmus, galėtų būti nugriauta. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį, būtų gautas ir Vilniaus miesto savivaldybės leidimas atraminės sienelės įteisinimui, kurią antstolės patvarkymu yra raginama nugriauti, tokiu būdu, antstolės vykdomųjų veiksmų vykdymas taptų nei teisiniu, nei ekonominiu požiūriu netikslingas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

13. CPK 144 straipsnio nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo taikymo galimybę. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju – sustabdant vykdymo veiksmus, būtina siekti proceso šalių – išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros, nepažeisti proporcingumo principo. Be to, vykdymo veiksmų sustabdymas turi būti būtinas, teisėtas ir pagrįstas bei adekvatus pagal bylos aplinkybes siekiamam tikslui.

14. Teismas, spręsdamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tam būtina preliminariai (prima facie) įvertinti ieškiniu pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, kad pareikšti reikalavimai yra, galbūt, nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o kartu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-79-196/2015; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-739-180/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-132-196/2017).

16. Nagrinėjamu atveju apeliantė pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neteisėtumą, be kita ko, grindžia tuo, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu.

17. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo įpareigoti atsakoves išduoti sutikimus dėl atraminės sienelės statybos įteisinimo arba pripažinti ieškovui teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovių sutikimo, taip pat įpareigoti atsakoves išduoti sutikimus dėl prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų arba suteikti teisę ieškovui atlikti reikiamus veiksmus dėl prisijungimo prie nuotekų tinklų be atsakovių sutikimo.

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe susitarė, kad įrengs kelią – privažiavimą iki ieškovui priklausančio žemės sklypo. Pradėjęs statybos darbus jam priklausančiame žemės sklype, ieškovas, siekdamas užtikrinti visų saugumą, kelio ribose įrengė atraminę sienelę, kurios paskirtis buvo išlaikyti kelio gruntą tam, kad keliu saugiai galėtų važiuoti technika, o kelio gruntas nenuvirstų į žemiau esantį atsakovėms ir kitiems asmenims priklausantį žemės sklypą. Vėliau ieškovo buvo pareikalauta gauti kaimyninio sklypo savininkų (atsakovių ir kitų asmenų) sutikimus. Šių sutikimų neturint, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 11 d. išdavė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodydama išardyti (nugriauti) savavališkai pastatytą betoninę atraminę sienutę ir betoninius laiptus bei sutvarkyti statybvietę. Nurodymas buvo perduotas vykdyti antstolei, tačiau iki šiol nėra įgyvendintas, nes ieškovas, atsižvelgdamas į atraminės sienelės būtinumą, ėmėsi atraminės sienelės įteisinimo veiksmų – kreipėsi į kaimyninio sklypo savininkus dėl sutikimų. Dalis savininkų sutikimus davė, tačiau atsakovės sutikimus išduoti atsisako. Anot ieškovo, neturint visų gretimo sklypo bendraturčių sutikimų, jis negali įteisinti atraminės sienelės, o neįteisinus atraminės sienelės ar ją nugriovus, ieškovas negalės vykdyti pasirašytų sutarčių su Vilniaus miesto savivaldybe, todėl ieškovui neliko kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą su ieškiniu.

19. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai (prima facie) įvertinęs ieškovo pateiktą ieškinį ir prie jo pridėtus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad esami duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovo reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti, ar ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, dėl to darytina išvada, kad egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas.

20. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atliko formalų įrodymų vertinimą, vadovavosi tik ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, išsamiai netyrė ir nevertino įrodymų ir teisinių argumentų visumos, laikytini teisiškai nepagrįstais. Jau nurodyta, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinyje pareikšti reikalavimai vertintini tik preliminariai, t. y. teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad ieškinyje nurodytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus procesinis sprendimas.

21. Sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui – teismų formuojamoje praktikoje pasisakoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ar taptų netikslingas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1442-302/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-925-881/2018). Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.

22. Įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamoje nutartyje ir ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems argumentams, kad patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus ieškovo atlikta atraminės sienelės statyba galėtų būtų įteisinta, tuo tarpu netenkinus laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius ieškovo atžvilgiu vykdomų antstolės vykdymo veiksmus, atraminės sienelė galėtų būti nugriauta, tokiu atveju bylos nagrinėjimas taptų iš esmės beprasmis.

23. Apeliantės atskirajame skunde taip pat kvestionuoja pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą, teigdama, kad ieškovo pastatyta atraminė sienelė trukdo šalia gyvenantiems asmenims ir riboja apeliantės teisę tinkamai naudotis jai priklausančiu turtu.

24. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-363-330/2019).

25. Sprendžiant dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad ginčo atraminė sienelė yra pastatyta ne apeliantei priklausančiame žemės sklype, bet valstybinėje žemėje. Nors apeliantė teigia, kad ieškovo pastatyta atraminė sienelė pažeidžia jos teises, išskyrus bendro pobūdžio deklaratyvius teiginius, apeliantė atskirajame skunde nepaaiškino, kokius konkrečiai neigiamus padarinius ji patiria dėl atraminės sienutės buvimo, taip pat nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų.

26. Įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, įskaitant byloje pateiktas fotonuotraukas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja nenustatęs aplinkybių, kurios teiktų pagrindą išvadai, kad vykdymo veiksmų, tarp jų – ir reikalavimo nugriauti atraminę sienelę, sustabdymas, ribotų apeliantės teisę valdyti ir naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu ar kitaip realiai pažeistų jos teises ir teisėtus interesus. Ir priešingai – laikinųjų apsaugos priemonių šiuo konkrečiu atveju netaikymas galėtų sukelti ieškovui realius neigiamus padarinius – nesustabdžius vykdymo veiksmų, ieškovas turėtų nugriauti atraminę sienelę ir vėliau ją statyti iš naujo arba mokėti baudas viso civilinės bylos nagrinėjimo metu. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ieškovo prašytos taikyti ir pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.