- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2S-1377-852/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07876-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Pareiškėjas
- J. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo – antstolė I. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (skolininkė) kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones –sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės I. B. vykdomojoje byloje, susijusius su antstolės 2022 m. kovo 29 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. s-22-11-8743, tam, kad būtų užtikrinta pradinė padėtis iki skundžiamo 2022 m. kovo 29 d. antstolės patvarkymo priėmimo.
2. Pareiškėja nurodė, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 1 dalimi, skundžia antstolės 2022 m. kovo 29 d. patvarkymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. s-22-11-8743. Pareiškėjos teigimu, ji su antstole yra sudariusi susitarimą dėl įmokų mokėjimo dalimis, nuolat ir sąžiningai susitarimą vykdė, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) nėra priėmusi naujo sprendimo, todėl nėra jokių objektyvių priežasčių priverstinai nurašyti pareiškėjos banko sąskaitoje esančias lėšas. Mano, kad vykdymo veiksmų sustabdymas nepažeistų nei vienos iš šalies teisių ir interesų, kadangi išieškotoja nusiskundimų dėl pareiškėjos mokamų įmokų nereiškė ir priverstinio piniginių lėšų nuskaitymo nereikalavo. Antstolė elgėsi savavališkai ir napagrįstai sudarė sąlygas pareiškėjai, esančiai trečiojoje šalyje, neturėti lėšų pragyvenimui kitoje valstybėje iki ji sugrįš į Lietuvą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Teismas nurodė, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, remiasi prašyme išdėstytomis aplinkybėmis bei motyvais ir negali peržengti prašymo ribų. Be to, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja pareiškėjų skundo iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar pareiškėjo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi neprieštarauti ekonomiškumo principui, reikalaujančiam, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kurios konkrečiu atveju yra būtinos (pakankamos) galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, taip pat teisingumo principui, įpareigojančiam teismą, parenkant laikinąsias apsaugos priemones, išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. nei vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo ir nevaržyti vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina šioms priemonėms įstatymo leidėjo keliamam tikslui.
5. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų šalių pusiausvyrą, kadangi skolininkė neginčija savo skolos dydžio, tačiau teigia, kad nors ji ir yra skolinga, antstolė pažeidė skolininkės su antstole sutartį dėl vykdomojo dokumento įvykdymo išdėstymo ir nukreipė išieškojimą į banko sąskaitoje esančias lėšas. Jei antstolė pažeidžia išieškojimo iš skolininko turto taisykles ir nukreipia išieškojimą į turtą, iš kurio draudžiama išieškoti ar nesilaiko išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eilės tvarkos, tuomet pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus galėtų būti tik toje dalyje, kurioje antstolės veiksmai yra ginčijami, tačiau visų vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomoje byloje neproporcingai pažeistų išieškotojo interesus, šalių pusiausvyrą. Pareiškėja nepagrindžia, jog galimai palankus jai teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, jeigu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Antstolės patvarkymo panaikinimo neįvykdymo grėsmė neegzistuoja.
6. Teismas nurodė, kad skolininkė teigia, jog ji negali sumokėti už maistą, apgyvendinimą, transportą, tačiau išieškojimo vykdymo procese sustabdymas neįpareigoja antstolės grąžinti nurašytas, areštuotas, išieškotas lėšas. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nėra antstolės veiksmų atgręžimas. Sustabdžius išieškojimą vykdymo procese yra uždraudžiama antstolei atlikti konkretų veiksmą arba visus veiksmus, tačiau tai nereiškia, kad skolininkė galėtų be apribojimų naudotis savo turtu, kadangi apribojimai vykdymo procese, kurie taikomi skolininkės turtui yra skirti apsaugoti išieškotojos interesus. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesumažintų žalos, nepatogumų, kuriuos pareiškėja nurodo, kad patiria dėl jos turtui pritaikyto apribojimo. Pareiškėja nepagrindė, kokia pinigų suma buvo nurašyta, kokios pinigų sumos jai reikia susimokėti už maistą, apgyvendinimą ir transportą, kad būtų sumažinti jos patirti nepatogumai, bei koks pagrindas yra išlygai iš bendrų taisyklių vykdymo procese.
7. Teismas taip pat nurodė, kad pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko sukurta įstatyme nustatytomis išieškojimo iš skolininko turto taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XLVII skyrius), kuriose nurodyta išieškojimo iš skolininko pajamų ir turto eilės tvarka, apribojimai, turtas ir pajamų dalis, iš kurių negali būti išieškoma. Pareiškėja, nors ir teigia, kad su antstole sudarė sutartį dėl vykdomojo dokumento išdėstymo, tačiau tokios sutarties nepateikė ir nepagrindė, jog sutarties laikosi. Pareiškėjos argumentas, kad tarp jos ir išieškotojo nėra ginčo, išieškotoja nepateikė prašymo išieškoti iš jos banko sąskaitoje esančių lėšų, dėl to reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra akivaizdžiai nepagrįstas.
8. Išieškotoja pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti, vien tai parodo, kad išieškotoja yra suinteresuota skolos išieškojimu ir įstatymas nenustato, jog išieškotoja turėtų teikti pakartotinius prašymus antstolei dėl skolos išieškojimo ir kad tokių prašymų nepateikimas leidžia skolininkei nevykdyti vykdomojo dokumento ar sudaro pagrindą atidėti vykdomojo dokumento įvykdymą. Išieškotojos tylėjimas nėra laikomas taikos sutarties vykdymo procese sudarymu.
9. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjos nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pašalintų galimai jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymui grėsmę, pareiškimo padavimo metu galima daryti prielaidą, jog reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pažeistų išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą, dėl to pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Pareiškėja atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir stabdyti antstole?s I. B. nurodymo priverstinai nuras?yti pinigines le?s?as Nr. s- 22-11-8743 vykdyma?. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pareiškėja ir antstolė buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl įmokų mokėjimo dalimis. Tai, jog sandoris buvo sudarytas, pagrindz?ia pareis?ke?jos vykdomos periodine?s i?mokos. Akivaizdu, kad kreditorius nepries?taravo tokio susitarimo vykdymui, tačiau antstolė nusprendė nurašyti 112 659,88 Eur.
10.2. Pareis?ke?ja yra antstolei padavusi skunda?, tode?l viena is? priez?asc?iu?, de?l kuriu? antstole?s veiksmai ture?tu? bu?ti sustabdyti – vykdomos derybos tarp pareis?ke?jos ir antstole?s.
10.3. Antstole? kartu ares?tavo pareis?ke?jos darbo uz?mokesti?, siekianti? 511,75 Eur per me?nesi?. Tai reis?kia, kad nepritaikius laikinu?ju? apsaugos priemoniu?, toliau bus is?ies?koma is? darbo uz?mokesc?io ir kiekviena? me?nesi? gaunama suma bus nuskaic?iuojama.
10.4. Sprendimo vykdymo sustabdymas nepaz?eistu? nei vienos is? s?aliu? teisiu? ir interesu?.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
14. CPK 144 straipsnio nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo taikymo galimybę. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju – sustabdant vykdymo veiksmus, būtina siekti proceso šalių – išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros, nepažeisti proporcingumo principo. Be to, vykdymo veiksmų sustabdymas turi būti būtinas, teisėtas ir pagrįstas bei adekvatus pagal bylos aplinkybes siekiamam tikslui.
15. Spręsdamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Tam būtina preliminariai (prima facie) įvertinti ieškiniu (skundu) pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus ieškovo (pareiškėjo) pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, ginčydama antstolės I. B. vykdomojoje byloje 2022 m. kovo 29 d. patvarkymą Nr. s-22-11-8743 priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Susipažinus su skunde dėl antstolės veiksmų dėstomais nesutikimo su skundžiamu patvarkymu ir antstolės veiksmais teisiniais bei faktiniais argumentais, nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjos skundas prima facie yra nepagrįstas.
17. Pareiškėja atskirajame skunde dėsto nesutikimo su priimtu antstolės patvarkymu motyvus, tačiau pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų bus nagrinėjamas atskiroje civilinėje byloje (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų bus nagrinėjamos Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2YT-15535-1094/2022), kurioje ir bus iš esmės sprendžiama dėl pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų bei reiškiamų reikalavimų pagrįstumo.
18. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės būsimo pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui – pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2019).
19. Pirmosios instancijos teismo teisingai nurodyta, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; kt.).
20. Išnagrinėjęs pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
21. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame teigia, kad ji tinkamai įrodė, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų, bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjos interesai – ji negaus darbo užmokesčio, nurodė konkrečius argumentus dėl tinkamos interesų pusiausvyros ir būtinybės stabdyti vykdymo veiksmus, kol bus pasiektas antstolės ir pareiškėjos susitarimas.
22. Nagrinėjamos bylos atveju iš antstolės atsiliepimo į pareiškėjos skundą civilinėje byloje Nr. e2YT-15535-1094/2022 nustatyta, kad antstolė panaikino sąskaitos areštą, į kurią pareiškėjai pervedamas darbo užmokestis. Pareiškėja nurodo, kad skolos sumokėjimas pagal žodinį susitarimą su antstole buvo išdėstytas ir siekia, jog ir toliau jis būtų išdėstytas. Teigia, kad kreditorė neprieštaravo skolos mokėjimui dalimis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
23. Įvertinus tiek skundo dėl antstolės veiksmų, tiek atskirojo skundo turinį, darytina išvada, kad, išskyrus deklaratyvius teiginius apie galimai pažeidžiamas pareiškėjos teises ir galimus nuostolius, pareiškėja nenurodė jokių teisiškai reikšmingų ir įrodymais pagrįstų išimtinių aplinkybių, kurios teiktų pakankamą pagrindą konstatuoti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius vykdymo veiksmų, galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Viniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.