- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- e2S-3130-392/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28200-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0177/21/01401 iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl skundžiamų antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 18 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė.
3. Nutartyje nurodė, jog pareiškėja prašyme teigia, kad skundą dėl antstolio veiksmų grindžia tuo, jog antstolė netyrė ir nesiaiškino, ar pareiškėja iš tikrųjų neįvykdė Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 21R-370(AG-267/04-2021), kuris buvo pateiktas antstolei vykdyti. Anot pareiškėjos, antstolė, vadovaujantis CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktu, turėjo tai padaryti.
4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 651 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai antstolis sprendžia, ar nėra kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus ir ši teisės norma negali būti aiškinama plečiamai. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, numatytus CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Teismų praktikoje argumentai, kad antstolis, priimdamas suinteresuoto asmens prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nepatikrino, ar skolininkas tinkamai atlieka savo pareigą vykdant teismo sprendimą, laikomi nepagrįstais (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-152-227/2017).
5. Teismas atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų grindžia antstolio pareiga priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, patikrinti, ar pareiškėja tinkamai atlieka savo pareigą vykdant teismo sprendimą, nors tokios antstolio pareigos nenumato nei teisės aktai nei teismų praktika, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog pareiškėja tikėtinai pagrindė savo skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimus, kaip to reikalaujama pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį. Kadangi šioje civilinio proceso stadijoje nėra vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, teismas sprendė pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Pareiškėja (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartį, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėti iš esmės – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0177/21/01401 iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl skundžiamų antstolio veiksmų. Atskirojo skundo argumentai:
6.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai įvertino CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų buvimą ir preliminaraus vertinimo metodu tinkamai neišanalizavo pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų dalyką, pagrindą. Teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju atmetė nepagrįstai, kadangi turėdamas patikrinti skundo antstoliui pagrįstumą, teismas analizavo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą, taip iš esmės pažeisdamas CPK 144 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
6.2. Apeliantė akcentavo, jog nagrinėjamu atveju antstolė neįvertino, jog egzistavo ir tebeegzistuoja objektyvi ir neginčijama kliūtis antstolei priimti vykdyti išieškotojos pateiktą dokumentą (CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Antstolė netyrė ir nesiaiškino, ar pareiškėja iš tikrųjų neįvykdė Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 21R-370(AG-267/04-2021). Apeliantės nuomone, antstolė vykdymo veiksmus pradėjo neteisėtai, nepatikrino ir neįvertino kitų objektyvių priežasčių, kurios sudarė realią kliūtį priimti vykdyti išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą ir tokiu būdu neteisėtai priėmė vykdyti dokumentą, t. y. Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą, kuris laiku ir tinkamai buvo įvykdytas. Įvykdymo faktą pareiškėja įrodė pateikdama tiek antstoliui, tiek teismui tai patvirtinančius įrodymus.
6.3. Apeliantė, vykdydama antstolės raginime nurodytą įpareigojimą, t. y. jei sprendimas yra įvykdytas, nedelsiant informuoti antstolį ir pateikti įvykdymą patvirtinančius įrodymus, 2021 m. spalio 7 d. raštu kreipėsi į antstolę ir nurodė visas faktines situacijos aplinkybes, pabrėžė, kad pareiškėja yra laiku ir tinkamai įvykdžiusį sprendimą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, ir prašė vykdomąją bylą Nr. 0177/21/01401 nutraukti. Šiuo atveju išieškotoja neginčija atsakymų gavimo fakto, tačiau, gavusi atsakymus ir galimai nesutikusi su jame nurodytais argumentais, užuot apskundusi juos Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka, nutylėdama sprendimo įvykdymo faktą ir aplinkybes, pateikė antstolei vykdyti įsiteisėjusį sprendimą kaip neįvykdytą, kuris, be kita ko, buvo laiku ir tinkamai įvykdytas. O antstolė, tinkamai neįvykdžiusi savo pareigos patikrinti visus jai prieinamus duomenis prieš darant išvadą apie objektyvių kliūčių vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti nebuvimą, priėmė vykdyti išieškotojos pateiktą antstolei vykdyti dokumentą.
6.4. Apeliantė nurodo, jog argumentų, patvirtinančių skundo antstolei pagrįstumą – daugiau negu pakankamai, todėl teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neva nepateikė pakankamai nurodytas aplinkybes pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Apeliantės nuomone, egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – skundas antstoliui yra tikėtinai pagrįstas. Šiuo atveju, nesustabdžius antstolio vykdymo veiksmų kol nėra galutinai išspręstas antstolio veiksmų vykdomojoje byloje teisėtumo klausimas gali būti neproporcingai pažeidžiamos pareiškėjos teisės, kadangi nesustabdžius vykdymo veiksmų, kurių vykdymui nėra jokių teisinių ir (ar) faktinių prielaidų, antstolė įgyja teisę imtis priverstinių vykdymo veiksmų, dar daugiau, antstolė nepagrįstai skaičiuoja jos patiriamas vykdymo išlaidas.
Atsiliepimas
7. Antstolė Asta Stanišauskaitė atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, prašo teismo spręsti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą.
12. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų kiek kitaip, nei pagal bendrąsias nuostatas, yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas. Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Tam būtina preliminariai (prima facie) įvertinti ieškiniu (pareiškimu) pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus ieškovo (pareiškėjo) pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodo, kad skundą dėl antstolio veiksmų grindžia tuo, kad antstolė netyrė ir nesiaiškino, ar pareiškėja iš tikrųjų neįvykdė Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 21R-370(AG-267/04-2021), kuris buvo pateiktas vykdyti antstolei, tokiu būdu neteisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą.
14. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 6 d. nutartis byloje 3K-3-127/2007). CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose yra išvardytos konkrečios akivaizdžios kliūtys, kurioms esant negalimas vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas. Atkreiptinas dėmesys, jog tarp nurodytų kliūčių vykdomajam dokumentui priimti nėra nustatyta pareiga antstoliui patikrinti ar vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nagrinėjamu atveju nenustatyta antstolio pareiga, priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, patikrinti ar pareiškėja tinkamai atlieka savo pareigą vykdant teismo sprendimą.
15. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja savo reikalavimus grindžia tuo, jog antstolė, neišsiaiškinus ar sprendimas įvykdytas, neteisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, o apeliacinės instancijos teismas vertina skundžiamos nutarties priėmimo metu pateiktus dokumentus ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja tikėtinai nepagrindė savo reikalavimus, kaip to reikalaujama pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, yra pagrįsta.
16. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, jog, atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju nustatytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkinamas, kaip neatitinkantis vienos iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad prašyme nurodytos aplinkybės, neišnagrinėjus skundo dėl antstolio veiksmų iš esmės, nesudaro pakankamo pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus, pagrįstai pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
17. Kadangi nesant bent vienos iš minėtų privalomų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo, tai dėl antrosios sąlygos, t. y. teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo, nebuvimo nepasisakytina.
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.