- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- 1A-108-576/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27791-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- T. M.
- Civilinis atsakovas
- ADB „(duomenys neskelbtini)“
- Nukentėjusysis
- K. B.
- Advokatai
- Sigitas Mikliušas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nuteistojo T. M. gynėjui advokatui Sigitui Mikliušui (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuteistojo T. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 MGL dydžio bauda. Nukentėjusiosios K. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosios naudai priteista 1560,15 EUR turtinei žalai ir 5000 EUR neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. M. nuteistas už tai, kad jis, 2019 m. birželio 27 d., apie 17.09 val., Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu motociklu „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Sluškų gatvės važiuojamąja dalimi P. Vileišio gatvės kryptimi, tai yra teritorija, kurioje pagal Kelių eismo taisyklių 1 priedo V skyriaus kelio ženklą Nr. 552 „Gyvenamoji zona“ galioja Kelių eismo taisyklių XXI skyriaus „Eismas gyvenamojoje zonoje“ reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenamosiose zonose, pažeidė Kelių eismo taisyklių 175, 127, 128 punktų reikalavimus, tai yra, ties T. Kosciuškos gatvės pastatu Nr. 12 artėdamas prie iš anksto pastebėtą kliūtį jo kelyje sudariusių, ta pačia kryptimi lėčiau Sluškų gatvės važiuojamąja dalimi judėjusių dviejų pėsčiųjų, jis pasirinkdamas vairuojamo motociklo važiavimo greitį, užtikrinantį galimybę esant būtinybei nedelsiant sustabdyti motociklą prieš pirmumo teisę turinčius pėsčiuosius, neatsižvelgė į eismo intensyvumą ir duobėtą kelio važiuojamąją dalį, be to, pasirinktu greičiu važiuodamas pro pėsčiuosius nepaliko saugaus tarpo iš šono, dėl ko partrenkė vieną iš apvažiuojamų pėsčiųjų – jam iš kelio bandžiusią pasitraukti pėsčiąją K. B., kuri patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendį – sumažinti nukentėjusiajai K. B. priteistos neturtinės žalos dydį iki 1450 EUR.
2.1. Skunde nurodoma, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, kadangi, apelianto vertinimu, 1450 EUR suma laikytina pakankama nukentėjusiosios neturtinei žalai atlyginti. Nurodoma, kad T. M. eismo įvykį sukėlė ne tyčia, o dėl neatsargumo, kad jis po eismo įvykio atsakomybės nevengė, nepasišalino iš įvykio vietos, padėjo patraukti motociklą, vėliau bandė susisiekti su nukentėjusiąja.
2.2. Teigiama, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas, jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Apelianto vertinimu, patirti sužalojimai nesukėlė pavojaus gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiosios emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, nukentėjusiajai nebuvo nustatytas darbingumo sumažėjimas. Teigiama, kad nors kojos gijimo procesas užtruko, tačiau dėl įvykio nukentėjusioji nepatyrė sužalojimų, kurie negrįžtamai visam laikui pakeistų jos gyvenimą – priverstų atsisakyti planų dėl vaiko, ribotų karjeros galimybes, laisvalaikio praleidimo būdus ir pan.
2.3. Nurodoma, kad teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir priteisė ženkliai per didelę sumą, yra cituojama Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-452-988/2020. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos, todėl nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo laikytinas nepagrįstu. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismo pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai, kuriais buvo vadovaujamasi priimant nuosprendį, negali būti taikomi ginčo atveju, kadangi juose yra kalbama apie žymiai intensyvesnius ir didesnio masto sužalojimus nei patyrė nukentėjusioji. Taip pat nurodoma, kad priteista suma neatitinka Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) nurodomų neturtinės žalos dydžių, kadangi jose nurodoma, kad, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, jei sveikatos sutrikdymo laikotarpis tęsiasi nuo 3 iki 6 mėnesių, neturtinės žalos dydis siekia iki 6 MMA (šiuo metu 1 MMA yra 607 EUR).
3. Nuteistasis T. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendį ir jį išteisinti.
3.1. Nuteistasis nurodo, kad nuosprendis yra neteisingas, nepagristas bylos medžiaga ir įrodymais, todėl yra neteisėtas. Apelianto vertinimu, jo veiksmai negalėjo būti pripažinti nusikalstamais. Teigiama, kad kyla akivaizdžios abejonės dėl eismo įvykio kaltininko ir pagrindinės įvykio kilimo priežasties, todėl turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, kadangi visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai.
3.2. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino nukentėjusiosios veiksmus ir nepagrįstai pripažino, kad ji netrukdė transporto priemonių eismui, o judėjimo krypties pakeitimas buvo nulemtas savisaugos instinkto ir T. M. veiksmų. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju, kai šaligatvis ir pėsčiųjų takas buvo užstatytas automobiliais, pėsčioji K. B. turėjo juos apeiti ir eiti kiek įmanoma arčiau pėstiesiems skirtų vietų dalimis arba Sluškų gatvės važiuojamosios dalies pakraščiu ir netrukdyti transporto priemonių eismui. Apelianto vertinimu, ėjimas važiojamosios dalies viduriu, kai šalia yra kelkraštis bei šaligatvis, neabejotinai yra trukdymas transporto priemonių eismui. Apelianto vertinimu, K. B. ėjo kelio važiuojamąja dalimi, ne jos pakraščiu ar šaligatviu, taip trukdydama transporto priemonių eismui, be to, prieš pat motociklą pakeitė judėjimo kryptį, todėl šie jos veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Skunde teigiama, kad nuosprendyje remiamasi tik viena ekspertizės išvados dalimi apie galimą eismo įvykio kilimo priežastį, tačiau nutylima ir nesiremiama išvados dalimi dėl nukentėjusiosios veiksmų, kurie taip pat galėjo būti įvykio priežastimi.
3.2. Apeliantas nurodo, kad ekspertas nevertino, ar eismo įvykio dalyviai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nevertino nukentėjusiosios krypties pakeitimo, o šiuo atveju neprognozuojamas pėsčiosios elgesys galimai turėjo įtaką įvykiui ir paneigia ekspertizės sąlyginę išvadą, kad galbūt vairuotojas nepasirinko saugaus tarpo. Teigiama, kad ekspertizės akte yra iš dalies netiksliai nurodoma, jog nukentėjusiosios koja galėjo būti sužalota, užvažiuojant motociklo ratu.
3.3. Toliau teigiama, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas apie važiavimo greitį, jas grindė prielaidomis, kadangi ekspertas negalėjo nustatyti nei motociklo judėjimo trajektorijos iki įvykio, nei pėsčiosios judėjimo trajektorijos, nei motociklo judėjimo greičio, nei partrenkimo vietos, tačiau byloje yra pateiktos nuotraukos, iš kurių matosi kelio danga bei pėsčiosios vieta po įvykio.
3.4. Taip pat nurodoma, kad nukentėjusiosios parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi ji savo vaidmenį įvykio metu sąmoningai menkina, nors iš bylos medžiagos matyti, kad ji parodymus keitė, pateikus eismo įvykio nuotraukas. Be to, nukentėjusioji yra pateikusi civilinį ieškinį, todėl, apelianto vertinimu, yra suinteresuota bylos baigtimi.
3.5. Apeliantas skunde toliau nurodo, kad civilinis ieškinys negalėjo būti tenkinamas, kadangi jis neatliko nusikalstamų veiksmų. Be to, jo manymu, nukentėjusiosios reikalavimas dėl neturtinės žalos nebuvo pagrįstas įrodymais, teismas nukentėjusiajai priteisė per didelę tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Jo vertinimu, nukentėjusiajai galėjo būti atlyginta turtinė žala, kurią sudaro būtinos gydymo bei reabilitacijos išlaidos. Nurodoma, kad priteistas neturinės žalos dydis yra taip pat per didelis, kadangi nukentėjusioji patyrė sužalojimus, kurie pripažinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teigiama, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis teismų praktikoje (už tyčinius nusikaltimus) svyruoja nuo 500 iki 3000 EUR, kad didesnės sumos yra priteisiamos, esant ženkliai didesniems ir sunkesniems sužalojimams. Nurodoma, kad būtina atsižvelgti į tai, jog nukentėjusiosios patirti sužalojimai pavojaus jos gyvybei nesukėlė, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organai, neigiamas poveikis sukėlė vienkartinius ir trumpalaikius išgyvenimus. Be to, apelianto vertinimu, nukentėjusiosios elgesys buvo priežastiniame ryšyje su įvykio kilimu, todėl ieškinys negalėjo būti tenkinamas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuteistojo T. M. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nagrinėjamu atveju yra ginčijama T. M. kaltė, taip pat keliami klausimai, susiję su priteista turtine ir neturtine žala, prašant ją sumažinti. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui yra suteikti plačiausi įgaliojimai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atliko dalinį įrodymų tyrimą – apklausė Lietuvos teismo ekspertizės centre dirbantį specialistą (eismo įvykių teismo ekspertą) L. A., kuris parodė, kad ekspertai atkuria eismo įvykį, tačiau neteikia išvadų, ar eismo įvykio dalyviai laikėsi KET nuostatų. Jis paaiškino, kad, jeigu motociklas slystų šonu, jo ratas būtų pakeltas ir jis būtų horizontaliai kelio, nebūtų taip nubrozdinęs bato, paaiškino, kad ratas turėjo būti vertikalioje padėtyje – prieš pat virstant arba dar važiuojant. Jis paaiškino, kad viena iš plokštumų – kelio paviršius, kita plokštuma – rato paviršius, ratas turėjo liestis su keliu, turėjo būti vertikalioje padėtyje.
7. Esant eismo įvykiui, būtina nustatyti, kokie Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimai pažeisti, kas juos pažeidė, ir ar nustatyti KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su įvykusiu eismo įvykiu. Nagrinėjamu atveju T. M. yra nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, vairuodamas motociklą gyvenamojoje zonoje, artėdamas prie iš anksto pastebėtą kliūtį jo kelyje – ta pačia kryptimi lėčiau gatvės važiuojamąja dalimi judėjusių dviejų pėsčiųjų, jis pasirinkdamas vairuojamo motociklo važiavimo greitį, užtikrinantį galimybę esant būtinybei nedelsiant sustabdyti motociklą prieš pirmumo teisę turinčius pėsčiuosius, neatsižvelgė į eismo intensyvumą ir duobėtą kelio važiuojamąją dalį, be to, pasirinktu greičiu važiuodamas pro pėsčiuosius nepaliko saugaus tarpo iš šono, dėl ko partrenkė vieną iš apvažiuojamų pėsčiųjų – jam iš kelio bandžiusią pasitraukti pėsčiąją K. B.. Taigi reikia išskirti kelis momentus: 1) eismo įvykis įvyko gyvenamojoje zonoje, kurioje prioritetas taikomas pėstiesiems, 2) T. M. pasirinko tokį greitį, kuris susiklosčiusioje situacijoje buvo nesaugus (dėl kelio būklės (slidi, šlapia, duobėta danga) ir priekyje einančių pėsčiųjų), 3) T. M. važiuodamas pro pėsčiuosius nepaliko saugaus tarpo iš šono. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kvestionuoti kaltinime nurodytų KET nuostatų teisingumo, kadangi šiuo aspektu nėra skundžiamasi, tačiau yra tikrinama, ar minėtų reikalavimų T. M. laikėsi prieš įvykstant eismo įvykiui.
8. Nors T. M. apeliaciniame skunde ir nurodo, kad K. B. kaip pėsčiajai buvo taikomos ir KET VI skyriuje numatytos nuostatos, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame skyriuje yra numatytos bendrosios taisyklės, taikomos tuo atveju, kai nėra numatyta specialioji tvarka, tuo tarpu K. B. ėjo gyvenamojoje zonoje, kurioje yra taikomos specialiosios nuostatos, reglamentuojamos KET XXI skyriuje. Taigi K. B. turėjo teisę eiti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, ir nors ji tuo pačiu turėjo pareigą netrukdyti transporto priemonių eismui, tačiau gyvenamojoje zonoje ji turėjo pirmumo teisę prieš transporto priemones (KET 175 punktas). Vadinasi, nors jos veiksmai galimai neatitiko bendrųjų pėstiesiems taikomų reikalavimų, tačiau eismo įvykiui įvykus gyvenamojoje zonoje, esminę reikšmę turi transporto priemonę vairavusio asmens veiksmai. Kadangi nėra ginčo, kad eismo įvykis įvyko gyvenamosios zonos teritorijoje, todėl plačiau šiuo aspektu nebus pasisakyta.
9. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios, nuteistojo ir liudytojo parodymai dėl eismo įvykio aplinkybių nėra vienodi. Pastebėtina, kad T. M. nuosekliai laikėsi savo pozicijos dėl eismo įvykio aplinkybių, tuo tarpu nukentėjusioji ir liudytojas duodami parodymus viso proceso metu nebuvo visiškai nuoseklūs. Atitinkamai teisėjų kolegija turi pareigą visų trijų asmenų parodymais grįsti sprendimą tiek, kiek jie sutampa tarpusavyje ir tiek, kiek juos pagrindžia kiti objektyvūs duomenys. Todėl minėtų asmenų parodymus tikslinga išanalizuoti chronologine tvarka, vertinant juos tarpusavyje ir jungiant į nuoseklią logišką grandinę.
10. T. M. iš karto po įvykio parodė, kad važiuodamas matė priekyje einančią porelę, kurią bandė apvažiuoti, privažiavus arčiau mergina susimėtė, dėl ko pėsčiųjų apvažiuoti nepavyko ir įvyko susidūrimas (1 t., b. l. 6). Iš karto po įvykio paaiškinime jis nurodė, kad paskutiniu momentu mergina žengė į priešingą kelio pusę, kuria jis ketino pėsčiuosius apvažiuoti, todėl jis kirto per stabdžius, motociklas nukrito ir prispaudė merginos koją (1 t., b. l. 40). Apklausiamas įtariamuoju 2019 m. rugpjūčio 8 d. parodė, kad važiavo dešiniąja kelio puse, bet arčiau kelio vidurio, priekyje kelio viduriu pamatė einančius du pėsčiuosius, jam link jų artėjant, likus apie 20 m, jam pasirodė, kad pėstieji jį išgirdo ir ėmė trauktis dešiniau, todėl jis pasitraukė kairiau, siekdamas juos apvažiuoti kelio viduriu, likus 3-5 metrams iki jų, mergina ėmė trauktis kairėn, todėl jis tada paspaudė stabdį ir suko vairą dešinėn, po to motociklas slydo į priekį ir griuvo ant dešinio šono, o priekinis ratas užšoko ant pėsčiosios pėdos, galinis ratas slydo į priekį ir atsirado kairėje kelio pusėje. Jie su liudytoju nutarė merginos nejudinti. Įvykio vietą po susidūrimo jis nufotografavo (1 t., b. l. 35). T. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad manevravo tarp duobių, kad likus nedideliam atstumui iki pėsčiųjų taip pat apvažinėjo duobes, kad matė pėsčiuosius ir ketino juos apvažiuoti kelio viduriu, labiau iš kairės, nes jie judėjo dešiniau, po ko mergina pakeitė judėjimo kryptį (ėjo kairiau) ir jis turėjo keisti kryptį (sukti dešiniau), todėl įvyko susidūrimas. Teigė, kad nukentėjusioji judėjo iš dešinės į kairę, o prieš pat susidūrimą atsisuko.
11. K. B. apklausiama 2019 m. liepos 5 d. parodė, kad ėjo važiuojamosios dalies viduriu – ji kairiau, liudytojas dešiniau, jiems reikėjo apeidinėti duobes ir balas kelyje, jie išgirdo transporto priemonės garsą ir jai pasirodė, kad transporto priemonė dar toli nuo jų, jie nesusitardami išsiskirstė – ji pradėjo eiti link kairiojo važiuojamosios dalies krašto, o liudytojas – link dešinės. Kai ji buvo prie pat krašto, pažiūrėjo per kairįjį petį, nes išgirdo netoli savęs transporto priemonę ir trinties garsą, ir pamatė, kad motociklas yra apie 2 m atstumu nuo jos. Tuo metu motociklininkas sukinėjo vairą į kairę ir į dešinę, kojomis rėmėsi į asfaltą, po to ji pajuto skausmą, ant dešinės kojos jai buvo užkritęs motociklo priekinis ratas, kuris dar sukosi (1 t., b. l. 16). Apklausiama 2019 m. rugpjūčio 21 d. ji parodė, kad išgirdusi motociklo garsą pradėjo judėti kairiau, kad po smūgio atsirado kelkraštyje, kad po to, kai jai nuo kojos buvo patrauktas motociklas, ji traukėsi link važiuojamosios dalies vidurio, parodė, kad ją partrenkė už asfalto ribų (1 t., b. l. 18). Nukentėjusioji 2020 m. liepos 20 d. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie ėjo tiesiai, tačiau apeidami balas, kad, kai išgirdo motociklo garsą, pradėjo judėti kairiau, kol ji judėjo kairiau, garsas buvo jai už nugaros, išgirdo trynimo (stabdymo) garsą, atsisuko pro kairį petį ir pamatė 2-3 m atstumu motociklininką, kad kolega pasakojo, jog ji bandė išvengti susidūrimo, kad po to, kai buvo patrauktas motociklas, ji šiek tiek atsitraukė, atrodo, kad į kelio pusę. Atsakydama į klausimus, parodė, kad, kadangi apeidinėjo balas, negali tiksliai pasakyti, kada praėjo trauktis, kad gali būti, jog įvyko metu ji buvo gatvės viduryje, kad, kai išgirdo garsą, ji iš lėto pradėjo trauktis kairiau, parodė, kad neatsimena kelių sekundžių iki įvykio ir po jo, kad kolega sakė, jog ji pasitraukė kairiau, kad šliaužė nuo motociklo, kad po to, kai išgirdo garsą, ji nesitikėjo, jog motociklas taip greit atvažiuos, kad pradėjo judėti kairiau 40 laipsnių kampu, nes ten buvo mažas judėjimas.
12. Liudytojas A. Ž. apklausiamas 2019 m. liepos 9 d. parodė, kad jie ėjo kelio viduriu, apeidinėjo duobes ir balas, išgirdo artėjantį motociklą – pažiūrėjo atgal ir pamatė, kad motociklas apvažinėja duobes ir yra už 15 m ar daugiau, po to jam pradėjus trauktis dešiniau, nukentėjusioji ėmė trauktis kairiau, o kitą momentą jis pamatė, kad motociklas, apvažiuodamas duobę, važiuoja link kairiojo kelio krašto – tiesiai į nukentėjusiąją, kuri tuo metu traukėsi link važiuojamosios dalies vidurio, ir tuo metu įvyko susidūrimas. Nuo smūgio ji griuvo, o priekinis ratas užvažiavo ant kojos, po to motociklas ir vairuotojas nukrito (1 t., b. l. 30). Iš esmės analogiškas aplinkybes jis nurodė ir 2019 m. liepos 2 d. paaiškinime (1 t., b. l. 31). Apklausiamas 2020 m. rugpjūčio 13 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad ėjo kelio viduriu, išgirdo motociklą, atsisuko pažiūrėti, ar jis toli, motociklas buvo už 15-20 m, važiavo zigzagais, jie pradėjo trauktis iš kelio vidurio, po to viskas įvyko labai greit – jis pasitraukęs į dešinę pusę pamatė, kad motociklas važiuoja į kairiau esančią nukentėjusiąją, jam pasirodė, kad motociklas važiuoja į kairėje pusėje esančią nukentėjusiąją, tuo metu ji pradėjo trauktis link vidurio, tačiau tuo pačiu metu ta pačia linkme pajudėjo ir motociklininkas, ir įvyko susidūrimas, teigė, kad nukentėjusioji šiek tiek sukosi, bandė rankomis stabdyti, motociklininkas bandė stabdyti kojomis, tačiau įvažiavo į jos koją. Jis paaiškino, kad spėjo pasitraukti 2-3 žingsnius, o dėl nukentėjusiosios nežino, liudytojas teigė, kad kontaktas įvyko arčiau kairiojo krašto, po ko ji kažkiek pajudėjo (pastarasis teiginys prieštarauja kitiems jo parodymams).
13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus asmenų parodymus, eismo įvykis įvyko tokiu būdu: nukentėjusioji kartu su liudytoju ėjo tiesiai kelio viduriu apeidinėdami balas (duobes) (nukentėjusioji kairiau, liudytojas dešiniau), jie išgirdo už 15-20 m atvažiuojančią transporto priemonę, tačiau, kaip patys nurodė, jiems pasirodė, kad ji dar toliau nuo jų ir nesitikėjo, kad ji taip greit priartės, todėl K. B. neskubėdama pradėjo judėti kairiau (kaip pati nurodė, 40 laipsnių kampu), tuo tarpu iš anksto (likus 15-20 metrų) pėsčiuosius pastebėjęs nuteistasis, važiavęs dešine puse, tačiau labiau laikydamasis vidurio, dar kurį laiko pavažiavo ties kelio viduriu, apvažinėdamas duobes, ketino pėsčiuosius apvažiuoti jiems iš kairės, t. y. kelio viduriu labiau iš kairės, taigi susiklostė situacija, kad T. M. važiavo tiesiai į K. B., esančią kairėje kelio pusėje, kuri, siekdama išvengti motociklo, bandė eiti atgal link kelio vidurio, tuo pat metu, siekdamas išvengti susidūrimo, T. M. taip pat staigiai pakeitė važiavimo kryptį (pasuko dešinėn) ir įvyko susidūrimas. Kad susidūrimas įvykio praktiškai kelio viduryje, rodo tiek T. M. parodymai, tiek nuotrauka, padaryta iš karto po susidūrimo, iš kurios matyti, kad K. B. sėdi kelio viduryje, o šalia jos guli motociklas (priekinis ratas arčiau nukentėjusiosios), kuris buvo patrauktas nuo jos kojos. Tuo tarpu pagrindo išvadai, kad nukentėjusioji buvo partrenkta kelio pakraštyje, nėra. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad: 1) toje vietoje, kurią K. B. nurodė kaip įvykio vietą, įvykio metu nebuvo jokio automobilio, todėl ji turėjo galimybę pasitraukti nuo važiuojamosios dalies taip, kad T. M. būtų pravažiavęs keliu, 2) nėra pagrindo išvadai, kad T. M. tikslingai būtų važiavęs tiesiai į K. B., stovinčią kelio pakraštyje, esant galimybei ją apvažiuoti iš dešinės, 3) aplinkybę, jog po smūgio ji dar kiek pasistūmė link kelio vidurio, K. B. nurodė tik byloje atsiradus po eismo įvykio padarytoms nuotraukoms (tai nurodė tik apklausiama antrą kartą, t. y. 2019 m. rugpjūčio 21 d., o nuotraukas T. M. pateikė 2019 m. rugpjūčio 8 d., t. y. tą dieną, kai buvo apklausiamas įtariamuoju), 4) teisiamojo posėdžio metu pati K. B. teigė, jog eismo įvykis galėjo įvykti kelio viduryje, 5) iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad motociklo priekinis ratas yra šalia nukentėjusiosios dešinės kojos, kas, atsižvelgus į tai, jog koja buvo sužalota priekiniu ratu, ir į tai, jog motociklas buvo patrauktas nuo sužeistos dešinės kojos, tik sustiprina išvadą, jog nukentėjusiosios ir motociklo susidūrimas įvyko toje vietoje, kuri užfiksuota byloje esančioje nuotraukoje (1 t., b. l. 43), 6) iš karto po įvykio tarnybiniame pranešime fiksuota, kad K. B. ėjo gatvės viduriu (1 t., b. l. 7), 6) iš 2019 m. birželio 27 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad vieta, kurioje įvyko susidūrimas, fiksuota kelio viduryje (1 t., b. l. 8). Taigi neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko kelio viduryje, kai K. B., būdama kelio kairėje pusėje, tačiau tikrai ne jo pakraštyje, ir matydama, kad į ją važiuoja motociklas, siekdama išvengti susidūrimo bandė eiti link kelio vidurio, o tuo pačiu metu link kelio vidurio metėsi ir T. M., dėl ko įvyko susidūrimas. Šiuo atveju lemiamą reikšmę eismo įvykiui kilti turėjo T. M. veiksmai. Jeigu T. M., vairuodamas motociklą gyvenamosios zonos teritorijoje ir matydamas pėsčiuosius, einančius važiuojamąja kelio dalimi, būtų įvertinęs situaciją taip, kaip tai numato KET nuostatos, o būtent, būtų sulėtinęs greitį, pasirinkęs saugų atstumą, ar net visiškai sustabdęs transporto priemonę, eismo įvykis nebūtų įvykęs, todėl ir nukentėjusiosios veiksmai nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių.
14. Nagrinėjamu atveju esminės įtakos neturi aplinkybė, kokiu būdu buvo sužalota nukentėjusiosios koja, kadangi neginčytinai nustatyta, kad koja buvo sužalota motociklo priekiniu ratu. Tuo tarpu ar ant jos buvo užvažiuota, ar ji buvo suspausta motociklui slystant, T. M. veiksmų vertinimui jokios reikšmės neturi. Bet kuriuo atveju – nukentėjusioji nukrito ant žemės tik po kontakto su motociklu, vadinasi, buvo partrenkta. Visgi pastebėtina, specialistas J. M. P. 2019 m. liepos 18 d. objektų apžiūros metu nustatė, kad 5-o padikaulio lūžis ir pėdos nubrozdinimas atsirado galimai pėdą suspaudžiant tarp kitų bukų daiktų, kad sužalojimas galėjo atsirasti ant pėdos užvažiavus motociklo ratu (1 t., b. l. 25). Teismo posėdžio metu specialistas L. A. paaiškino, kad iki sužalojimo turėjo būti vertikalioje padėtyje, t. y. kontaktas su koja turėjo būti prieš pat jam virstant arba dar važiuojant, kad suspaudimas tarp 2 bukų daiktų reiškia, kad yra dvi plokštumos: kelio paviršius ir rato paviršius. Be to, specialistai nustatė, kad eismo įvykio metu, motociklui nuvirtus ant dešinio šono ir slystant kelio paviršiumi, tikėtina ir buvo apgadinti variklio apsaugos lankai.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek T. M. apvažinėjo balas ir duobes, tiek K. B. apeidinėjo balas ir duobes. T. M. parodymais nustatyta, kad jis pėsčiuosius matė iš anksto, taigi suvokė, kad jie jam sudaro kliūtį, kurią reikės apvažiuoti. Visgi vairuotojas, pats apvažinėdamas duobes ir balas, matydamas realią kelio būklę turėjo įvertinti, jog ir pėstieji, siekdami išvengti balų ir duobių, gali keisti savo judėjimo kryptį, kas nagrinėjamu atveju ir įvyko. Teisėjų kolegija sprendžia, kad T. M., vairuodamas motociklą nebuvo pakankamai atidus susiklosčiusioje situacijoje. Be kita ko, jis pats skunde nurodo, kad nesitikėjo, jog pėsčioji netikėtai pakeis judėjimo kryptį.
16. Tuo tarpu gyvenamoji zona yra ypatinga teritorija, kurioje galioja specialios kelių eismo taisyklės, įvertinus tai, kad toje teritorijoje pėsčiųjų eismas yra intensyvesnis nei keliuose, skirtuose transporto eismui. Gyvenamojoje zonoje transporto priemonių vairuotojai privalo būti ypač atidūs, kadangi joje bet kada gali atsirasti pėstieji, o pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones – juos privaloma praleisti. Be kita ko, tokioje teritorijoje pėstieji, matydami transporto priemonę, gali pasielgti neprognozuojamai, pavyzdžiui, pakeisti kryptį, kas ir nutiko nagrinėjamu atveju. Pėsčiųjų judėjimo krypties pakeitimas savaime nepašalina transporto priemonės vairuotojo pareigos būti pasirengusiam bet kokiems pėsčiųjų veiksmams. Be to, dėl stovinčių transporto priemonių matomumas tampa ribotas, dėl ko kyla didelė rizika, jog bet kurią akimirką aplinkybės gali pasikeisti (kelyje atsirasti kliūtis), dėl ko reikėtų staigiai stabdyti. Taigi transporto priemonės vairuotojas, važiuodamas gyvenamojoje zonoje, privalo įvertinti tai, kad bet kuriuo metu jam gali būti sudaroma kliūtis, todėl privalo važiuoti tokiu pasirinktu leistinu greičiu, kad atsiradus tokiai netikėtai kliūčiai spėtų laiku sustabdyti. Be kita ko, įvertinus ir jau minėtas aplinkybes, susijusias su kelio būkle. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad kelio danga buvo prasta – duobėta, šlapia ir slidi po lietaus, duobėse telkšojo vanduo (balos), tai matyti tiek iš asmenų parodymų, tiek iš nuotraukų, esančių byloje.
17. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad T. M. pėsčiuosius matė 15-20 m saugiu atstumu, nenustatyta jokių kliūčių jam mažinti greitį ir pasirinkti saugų atstumą manevrui ar sustabdyti motociklą, kaip tai numato KET reikalavimai.. Nagrinėjamu atveju T. M. pasirinko jo vertinimu saugų atstumą ir saugų greitį, tačiau pasikeitus aplinkybėms, ir pasirinktas atstumas, ir greitis pasirodė esą netinkami ir nesaugūs šiai situacijai. Be to, K. B. atsidūrimas kelio vidurio kairėje pusėje negali būti laikoma netikėtai atsiradusia kliūtimi, kadangi pėsčiuosius motociklo vairuotojas matė, kaip jau minėta, iš anksto. Taigi tokiu atveju iš transporto priemonės vairuotojo yra reikalaujama ne tik leistino ir saugaus greičio, bet ir padidinto atidumo bei tinkamos reakcijos dėl pėstiesiems turimos pirmumo teisės, vairuotojas privalo atidžiai stebėti pėsčiųjų judėjimą. Šiuo atveju T. M., pamatęs kliūtį kelyje (einančius jo judėjimo kryptimi pėsčiuosius) savalaikiai nestabdė transporto priemonės ir nepasirinko saugaus atstumo, taip sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, taip pažeisdamas KET nuostatas, o minėti pažeidimai ir buvo priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajai padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
18. 2020 m. sausio 24 d. specialisto išvadoje, kurią surašė L. A., nurodyta, kad motociklo, važiuojančio 20 km/h greičiu, stabdymo kelias yra apie 8,7 m, kad motociklo vairuotojas, važiuodamas minėtu greičiu ir pradėjęs stabdyti nurodytu atstumu turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio (1 t., b. l. 108-109). Pastaroji išvada yra pateikta specialių žinių pagrindu, ja netikėti teismas neturi pagrindo. Šiuo atveju daroma išvada, kad T. M. pradėjo stabdyti ne pamatęs keliu einančius pėsčiuosius (matė likus 15-20 metrų), tačiau tik tada, kai iki nukentėjusiosios liko keli metrai (ką patvirtina tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas), taigi šioje situacijoje jis nepasirinko saugaus greičio, kuriam esant transporto priemonę nedelsiant būtų galima sustabdyti kelyje atsiradus kliūčiai. Ir nors K. B. veiksmai galimai neatitiko bendrųjų pėstiesiems taikomų reikalavimų, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad būdama toje kelio dalyje, kurioje buvo prieš eidama link kelio vidurio, siekiant išvengti susidūrimo, ji trukdė transporto eismui. Pagrindinė priežastis kilti eismo įvykiui buvo būtent T. M. veiksmai. Gyvenamojoje zonoje nors pėstieji ir privalo netrukdyti transporto priemonėms, tačiau visgi jie turi pirmumo teisę prieš jas, vadinasi, T. M. privalėjo pasirinkti tokį greitį, kad, atsiradus netikėtai kliūčiai, jis būtų turėjęs galimybę sustoti, be kita ko, turėjo įvertinti, kad jo numatytas ir pasirinktas atstumas, turintis skirti jį nuo lygiagrečiai einančių pėsčiųjų, gali būti per mažas, vertinant, kad jie gali keisti savo judėjimo kryptį. Tuo tarpu K. B. veiksmai, pamačius, kad į ją atvažiuoja motociklas, jokios reikšmės teisiniam vertinimui neturi, kadangi jos staigus krypties pakeitimas ir judėjimas link dešinės pusės, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, buvo nulemtas savisaugos instinkto, siekiant išvengti susidūrimo su motociklu.
19. Nors T. M. skunde nurodo, kad ekspertas nevertino, ar eismo įvykio dalyviai pažeidė KET, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad eismo įvykio dalyvių veiksmų atitikimo KET vertinimą atlieka teismas, kadangi tai yra teisinis klausimas, o teismo ekspertai neturi teisės pateikti išvadų teisiniais klausimais (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsnio 2 dalis, be to, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir pats specialistas L. A.). Tuo pačiu pažymėtina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centre dirbantis specialistas L. A., pateikęs specialisto išvadą, buvo apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atsižvelgus į apeliaciniame skunde suformuluotą T. M. prašymą, be to, tiek nuteistasis, tiek gynėjas turėjo teisę užduoti klausimus, todėl plačiau šiuo klausimu teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti.
20. Pastebėtina, kad nuteistasis nepagrįstai nurodo ir in dubio pro reo principo taikymą nagrinėjamos bylos kontekste. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamu atveju visos abejonės buvo pašalintos ir pagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą apeliacinių skundų ribose ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
21. Apibendrinus išdėstytą, pažymėtina ir tai, kad proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar pagrindžiančiomis esminį baudžiamojo proceso normų pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-130-699/2015, 2K-173-976/2016).
Dėl civilinio ieškinio
22. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas turtinės žalos (1560,15 Eur) dydį atsižvelgė į tai, kad civilinis atsakovas sutiko atlyginti šią turtinę žalą: 671,70 EUR gydymo išlaidos, 196,40 EUR (127,90 + 68,50) kelionių išlaidos, 148 EUR už sugadintus drabužius, 400 EUR reabilitacijos išlaidas, be to, sprendė, kad nukentėjusiosios reikalavimas priteisti 144,05 Eur už plaukų folikulų gydymo išlaidas yra pagrįstas.
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinio ieškinį reikalavimą pagrindžiančius duomenis, daro išvadą, kad turtinę žalą nagrinėjamu atveju sudaro šios išlaidos: 1) vaistai, gydymo ir reabilitacijos išlaidos: 2019 m. birželio 27 d. 2019 m. birželio 28 d., 2019 m. birželio 30 d., 2019 m. liepos 2 d., 2019 m. liepos 4 d., 2019 m. liepos 5 d., 2019 m. liepos 7 d., 2019 m. liepos 9 d., 2019 m. liepos 10 d., 2019 m. liepos 13 d., 2019 m. liepos 14 d., 2019 m. liepos 15 d., 2019 m. rugpjūčio 17 d., 2019 m. rugpjūčio 19 d., 2019 m. rugpjūčio 22 d., 2019 m. rugpjūčio 29 d., 2019 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. rugsėjo 5 d., 2019 m. rugsėjo 10 d., 2019 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. rugsėjo 13 d., 2019 m. rugsėjo 17 d., 2019 m. rugsėjo 24 d. čekiai – iš viso 936,78 Eur (iš minėtos sumos yra išminusuota suma, kurios nukentėjusioji atsisakė teisiamojo posėdžio metu, kaip nesusijusios su eismo įvykiu) (1 t., b. l. 67-72); taip pat pagrįsta laikytina žala patirta dėl reabilitacijos: 2019 m. spalio 3 d., 2019 m. spalio 24 d., 2019 m. lapkričio 4 d., 2019 m. lapkričio 12 d., 2019 m. lapkričio 19 d., 2019 m. lapkričio 26 d., 2019 m. lapkričio 28 d., 2020 m. sausio 28 d. – iš viso 400 Eur (1 t., b. l. 190-191, 193), t. y. iš viso – 1336,78 Eur. Visgi teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad išlaidos, susijusios su plaukų folikulų gydymu, yra atsiradusios dėl eismo įvykio, todėl išlaidos šioje dalyje negali būti priteisiamos; 2) kelionės išlaidos, kurios yra priteisiamos tik tos, kurios buvo maršrutu (duomenys neskelbtini) 73, t. y. iš nukentėjusiosios namų iki (duomenys neskelbtini) – iš viso 76,08 Eur (1 t., b. l. 73-75, 194-195, 2 t., b. l. 2-4, 7, 9). Tuo tarpu išlaidos, kurias galimai patyrė nukentėjusioji važiuodama kviečiama ikiteisminio tyrimo pareigūnų, yra laikomos proceso išlaidomis, jos nelaikomos turtine žala ir nėra priteisiamos iš nuteistojo (BPK 103 straipsnio 1 punktas, 140 straipsnio 1 dalis); 3) išlaidos, susijusios su sugadintais drabužiais (2 džinsai) ir pora batų: nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų apie sugadintų daiktų vertę, todėl, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad civilinis atsakovas sutiko sumokėti 148 Eur, sprendžia, kad tokia žala ir buvo padaryta. Taigi iš viso nukentėjusiosios patirta turtinė žala įvertinama 1484,78 Eur.
24. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad K. B. pateikė 2019 m. rugpjūčio 18 d. čekį iš degalinės, iš kurio matyti, kad buvo mokėta už kurą (1 t., b. l. 72), kas leidžia manyti, kad praėjus beveik 2 mėnesiams po eismo įvykio, K. B. pati ne tik pylė kuro į automobilį, tačiau juo ir važiavo. Pastaroji aplinkybė grindžia ir tai, jog nukentėjusioji nepagrįstai siekia pasipelnyti.
25. Sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstą neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertina CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus neturtinės žalos požymius. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019). Tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo ir vertinimo dalykas. Pažymėtina, kad šie teismai privalo atsižvelgti ir į analogiškos kategorijos bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018).
26. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos (5000 Eur) dydį atsižvelgė į tai, kad, be kita ko, K. B. buvo lūžęs padikaulis, dėl ko ji buvo operuota. Visgi teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka, kadangi bylos duomenys nepatvirtina, jog buvo atlikta operacija, be to, pati nukentėjusioji teigė, kad operacija jai nebuvo atlikta. Iš 2019 m. liepos 12 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad K. B. yra siunčiama gydytojui ortopedui traumatologui kontrolei dėl tolimesnio gydymo, kad čiurna ir pėda patinusi skausminga, žaizda užgijusi, poodinė hematoma. Rekomenduota – imobilizacija longete iki 6 savaičių, paskirti vaistai nuo skausmo ir uždegimo Cefuroximum. Tą pačią dieną gydytojas ortopedas traumatologas paskyrė vaistus Zinat ir Nimesil, nurodė kontrolinį apsilankymą 2019 m. liepos 26 d. (1 t., b. l. 61-62). Toliau matyti, kad planinis apsilankymas buvo 2019 m. rugpjūčio 9 d., rekomenduoti vaistai nuo skausmo ir uždegimo, nustatyta, kad pėdos padėtis gera, paskirtas plastikinis įtvaras, paviršinis nubrozdinimas sugijęs, rekomenduotas tausojantis režimas iki 2 mėn. po traumos (1 t., b. l. 63). Taigi iš išdėstytų medicininių dokumentų teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pėdos lūžimas gijo su komplikacijomis, kad būtų kilusi infekcija, kad dėl to būtų reikėję keisti įtvarą ir pan. Priešingai, bylos duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad lūžimas gijo be pasekmių, buvo gydoma konservatyviai, be operacinės intervencijos. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų ji gydėsi ambulatoriškai, operacija jai nebuvo atlikta, buvo taikomas reabilitacinis gydymas, jokių duomenų apie liekamuosius reiškinius nėra, nedarbingumo trukmė siekė beveik 4 mėnesius, dėl to ji neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.
27. Tuo pačiu pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o padarinių, kad ir kokie jie skaudūs būtų, sureikšminimas, formaliai įvertinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015).
28. Nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta eismo įvykio metu. Kadangi eismo įvykis yra draudiminis įvykis, o motociklas yra apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, tai pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą tenka draudikui. Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, reglamentuojamos neturtinės žalos, padarytos draudžiamojo eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, kai pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką, dydžio nustatymo gairės. Šioje rekomendacijose yra nurodytas orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį (iki 1 mėnesio – iki 4 MMA; nuo 1 iki 3 mėnesių – iki 5 MMA; nuo 3 iki 6 mėnesių – iki 6 MMA; virš 6 mėnesių – iki 8 MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga eismo įvykio metu siekė 555 Eur (laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.). Vadinasi, nukentėjusiajai, kuri buvo nedarbinga beveik 4 mėnesius, galėtų būti išmokama iki 6 MMA, t. y. maksimaliai 3330 Eur (6x555 Eur). Civilinis atsakovas nustatė, kad neturtinės žalos dydis siekia 1450 Eur, atitinkamai prašo ir tenkinti civilinį ieškinį tik šioje dalyje.
29. Nuosprendyje nurodyta teismų praktika, teisėjų kolegijos vertinimu, negalėjo būti grindžiamas neturtinės žalos dydis, kadangi nebuvo nustatytos analogiškos aplinkybės, pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405-935/2020 buvo priteista 5000 Eur, kadangi nedarbingumo laikotarpis tęsėsi beveik devynis mėnesius, nustatyti daugybiniai lūžiai ir odos nubrozdinimai, raiščių plyšimai, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-744/2019 buvo priteista 5000 Eur, kadangi buvo nustatyti daugybiniai lūžiai, buvo atliktos operacijos, asmuo prarado darbingumą, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-578-966/2019 priteista 4000 Eur, kadangi nustatyti daugybiniai lūžimai, atlikta operacija.
30. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-125-557/2020 nustatyta, kad, įvertinus pastaruoju metu besiformuojančią kasacinio teismo formuojama praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, matyti, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3 500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, Nr. 2K-211-895/2018).
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad 2000 Eur dydžio suma, kuri neženkliai viršija apskaičiuotą civilinio atsakovo, yra teisinga ir proporcinga atlyginti nukentėjusiosios patirtai neturtinei žala. Atitinkamai, nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio yra keičiamas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu (netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuteistojo T. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendį dalyje dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžių – priteisti nukentėjusiajai K. B. iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ 1484,78 eurų patirtai turtinei žalai ir 2000 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.