Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, neteistas, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Jis, 2019 m. birželio 27 d., apie 17.09 val., Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu motociklu „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Sluškų gatvės važiuojamąja dalimi P. Vileišio gatvės kryptimi, tai yra teritorija, kurioje pagal Kelių eismo taisyklių 1 priedo V skyriaus kelio ženklą Nr. 552 „Gyvenamoji zona“ galioja Kelių eismo taisyklių XXI skyriaus „Eismas gyvenamojoje zonoje“ reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenamosiose zonose, pažeidė Kelių eismo taisyklių 175, 127, 128 punktų reikalavimus, tai yra, ties T. Kosciuškos gatvės pastatu Nr. 12 artėdamas prie iš anksto pastebėtą kliūtį jo kelyje sudariusių, ta pačia kryptimi lėčiau Sluškų gatvės važiuojamąja dalimi judėjusių dviejų pėsčiųjų, jis pasirinkdamas vairuojamo motociklo važiavimo greitį, užtikrinantį galimybę esant būtinybei nedelsiant sustabdyti motociklą prieš pirmumo teisę turinčius pėsčiuosius, neatsižvelgė į eismo intensyvumą ir duobėtą kelio važiuojamąją dalį, be to, pasirinktu greičiu važiuodamas pro pėsčiuosius nepaliko saugaus tarpo iš šono, dėl ko partrenkė vieną iš apvažiuojamų pėsčiųjų – jam iš kelio bandžiusią pasitraukti pėsčiąją K. B., kuri patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. M. teismo posėdyje parodė, kad jam (duomenys neskelbtini) metai, turi 3 vaikus, automobilio teises turi 27 m., motociklo - 12 m., vairuoja motociklą 12 metų. Nėra turėjęs eismo įvykių, kurio metu būtų sužalotas kitas žmogus. Jau 3 metai su kolega yra atidaręs (duomenys neskelbtini), kuriame kartu dirba ir kasdien, išskyrus žiemos laikotarpį, jie privalo, pavažiuodami patikrinti klientų (duomenys neskelbtini). Važiuoja daug ir kiekvieną dieną. Tą dieną vairavo sau priklausantį motociklą „Honda“, judėjo Sluškų gatve nuo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Žirmūnų tilto link. Kelio danga buvo po liūties, šlapia, papildomo slidumo suteikė nemažas kiekis smėlio, žvyro, atsiradusio iš atsivėrusių duobių. Manevruodamas judėjo nedideliu greičiu. Matė priekyje beveik kelio centru einančią porelę. Artėjant ir ketinant apvažiuoti pėsčiuosius, važiavo labiau centrine kelio dalimi, ketino apvažiuoti labiau iš kairės. Tuo metu, greičiausiai išgirdę motociklo garsą, pėstieji ėmė trauktis labiau į dešinę kelio pusę, o jis jau buvo paėmęs kryptį juos apvažinėti kairiau. Likus 1,5 m atstumui nuo priekinio motociklo rato, jie pradėjo skirtis į priešingas kryptis. Nukentėjusioji pakeitė savo judėjimo kryptį, metėsi labiau į kairę kelio pusę, pro kur jis ketino juos apvažiuoti. Įvertinęs gresiamą susidūrimą, permetė savo kūno svorį į dešinę pusę, tokiu būdu pakreipdamas motociklą vėl į centrinę kelio dalį, kirto per priekinius stabdžius. Nukentėjusioji eidama į kairę paskutiniu momentu žengė atgal, bet jis jau to nematė, nes krito su motociklu, kuris čiuoždamas ją pasigavo ir prispaudė pėdą. Motociklas slydo daugiausia 1 m-1,5 m priekiniu ratu į atsisukusią nukentėjusiąją. Jos koja buvo atsukta, iškišta į priekį, priekinis ratas prispaudė būtent šią nukentėjusiosios dešinę pėdą. Jis, atsistojęs ir pamatęs situaciją, prišoko prie motociklo ir jį truktelėjo atgal, tokiu būdu išvaduodamas nukentėjusiosios pėdą. Jam padėjo liudininkas. Atitraukęs motociklą padarė nuotrauką, o liudytojas bandė nuraminti merginą. Buvo akivaizdu, kad ji kentė skausmą, nes aimanavo ir šaukė. Jis (T. M.) paskambino 112 ir įsitikino, kad buvo iškviesta greitoji pagalba, važiuoja policijos automobilis. Motociklas buvo nukritęs automobilių išvažiavimo vietoje. Jų priparkuota buvo daug, todėl prašant vairuotojams, motociklą patraukė nuo važiuojamosios dalies. Sužinojęs apie nukentėjusiosios išleidimą iš ligoninės, gavo jos telefono numerį ir parašė žinutę išreikšdamas apgailestavimą, kad dalyvavo tame nelemtame įvykyje, bet iš jos atsakymo negavo. Suprato, kad bendrauti nėra norima. Mano, kad nukentėjusioji nebuvo nutrenkta, greičiau parkrito, nes motociklui prispaudus jos dešinę koją, neteko pusiausvyros ir atsisėdo ant žemės. Priešingu atveju, 250 kg motociklas partrankęs 50 kg merginą, tikrai būtų palikęs papildomas žymes, nubrozdinimus, nebūtų sustojęs prieš nukentėjusiąją, būtų nuvažiavęs toliau. Pėda buvo prispausta, ką patvirtina nukentėjusioji ir liudytojas. Nuotraukoje matyti, kad nuo patraukto motociklo rato nukentėjusioji sėdi apie 20 cm atstumu, liudytojo patarimu iš tos vietos nukentėjusioji praktiškai nejudėjo. Nėra visiškai jokios logikos nukentėjusiojo ir liudytojo parodymuose, kad tai buvo smūgis, po to nukritimas ir tada prispaudimas. Jam sunku įvertinti, kokiu greičiu važiavo iki susidūrimo, bet mano – ne didesniu, kaip 10 km/val. Tikrai nedaugiau nei 20 km/val. Jis judėjo nevisiškai tiesia linija, važiuodamas stengėsi apvažinėti gilias duobes, kurios buvo pilnos vandens, ir stengėsi nesugadinti transporto priemonės. Prasilenkimui pro kairę pusę, jo manymu, buvo pakankamai vietos, tikrai buvo 1,5 metro. Mano, kad toks atstumas saugus, juo labiau, kad paties kelio plotas nedidelis – apie 2 m. Ten nėra platus kelias, bet imant kelio galimybes, buvo apskaičiavęs vietą, kurioje užteks aplenkti. Jis važinėja pastoviai ir tokių situacijų būna ne viena, būna ypatingai atsargus. Kitus moko būti atsargesniems su pėsčiaisiais, nes tai mažiausiai prognozuojamas eismo dalyvis. Dėl to jis iš anksto judėjo labiau iš kairės pusės. Būtent netikėtas judėjimo pakeitimas įtakojo susiklosčiusią situaciją. Nepakako atstumo, kad motociklas būtų sustojęs 5 cm anksčiau. Nuo asfalto dalies nebuvo nuvažiavęs. Toje vietoje visur buvo priparkuoti automobiliai. Jam žinoma, kad toje vietoje žmonės vaikšto važiuojamąja dalimi, todėl stengėsi važiuoti kuo atsargiau, tačiau nėra įsitikinęs, kad ten buvo gyvenamoji zona. Ta dalis nesenai tapo gyvenamoji zona, nes ten nėra gyvenamųjų pastatų, yra akademija. Tai nėra tokia vieta, kurioje reikėtų nevažiuoti. Jis važiavo laikydamasis saugaus eismo taisyklių, tikrai neviršydamas 20 km/val. greičio tokio tipo zonoje, nes didesniu greičiu ten neįmanoma važiuoti, be to, priekyje jo judėjo žmonės. Ikiteisminio tyrimo metu T. M. parodė, kad kaltės nepripažįsta. 2019 m. birželio 27 d., apie 17 val., vairuojamu motociklu „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Sluškų gatve P. Vileišio gatvės kryptimi. Buvo po lietaus, todėl kelio važiuojamoji dalis buvo šlapia. Be to, Sluškų gatvės kelio važiuojamoji dalis, jos atkarpa, kur vėliau dalyvaujant jam kilo eismo įvykis, buvo labai blogos būklės. Asfaltuota kelio danga buvo duobėta, padengta smėliu. Dėl šių priežasčių jis važiavo labai atsargiai, minimaliu apie 20 km/h greičiu. Pradžioje jis važiavo dešiniąja kelio važiuojamosios dalies puse, arčiau kelio vidurio. Važiuodamas pastebėjo priekyje, Sluškų gatvės kelio važiuojamosios dalies viduriu einančius du pėsčiuosius, t. y. vaikiną ir merginą. Artėjant prie pėsčiųjų, kai iki jų buvo likęs apie 20 metrų atstumas, vaikinas ir mergina, kurie, kaip jam atrodo, išgirdo jo atvažiuojančio motociklo variklio garsą, pradėjo trauktis link dešinio važiuojamosios dalies krašto. Tai matydamas, jis vairuojamu motociklu pasitraukė šiek tiek kairiau, kad saugiai kelio viduriu galėtų juos apvažiuoti. Kai iki pėsčiųjų buvo likęs apie 3-5 metrų atstumas, mergina netikėtai pakeitė judėjimo kryptį ir pradėjo eiti link kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Tai pamatęs, jis iškart paspaudė priekinį stabdį ir suko vairą į dešinę, visu kūnu taip pat pasilenkdamas į dešinę pusę. Sekantį momentą motociklas slysdamas į priekį dešiniuoju šonu griuvo ant kelio, o jo priekinis ratas slysdamas „užšoko“ ant pėsčiosios pėdos, tokiu būdu ją pargriaudamas. Tuo metu motociklo galinis ratas iš inercijos dar slydo į priekį ir atsirado kairėje kelio pusėje. Jis greitai atsikėlė nuo kelio ir patraukė nuo merginos kojos motociklo ratą. Prie merginos pribėgo kitas pėsčiasis, t. y. vaikinas, ir pradėjo ja rūpintis. Mergina buvo šoko būsenoje, verkė ir garsiai aimanavo. Kartu su vaikinu nutarė nejudinti pėsčiosios ir iškvietė medikus. Dar iki medikų atvykimo jis motociklą patraukė iš pirminės vietos, kur buvo partrenkta pėsčioji. Tai padarė iš abiejų kelio pusių priparkuotų automobilių vairuotojų prašymu. Pastarieji norėjo išvažiuoti. Prieš tai jis įvykio vietą ir gulintį motociklą nufotografavo. Vėliau į įvykio vietą atvykę medikai merginą apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvažiavo po medikų. Kaltės dėl eismo įvykio neprisipažįsta, kadangi mano, kad vairuodamas motociklą buvo atidus ir atsargus. Prieš įvykį važiavo minimaliu greičiu. Keliu einančius pėsčiuosius matė iš anksto. Taip pat matė, kaip pastarieji pasitraukė prie dešinio važiuojamosios dalies krašto. Nesitikėjo, kad jo motociklui priartėjus prie pėsčiųjų, kas nors iš jų netikėtai pakeis judėjimo kryptį ir, net nepasižiūrėjęs atgal, žengs prieš pat jo motociklą (t. 1, b. l. 35, 38, 119, 131).

Nukentėjusioji K. B. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. liepos 27 d., apie 17 val., su kolega iš ofiso ėjo prie Sluškų g. priparkuotos „City bee“ mašinos. Ėjo nuo (duomenys neskelbtini) pusės, buvo ką tik po lietaus, visur balos, ėjo tiesiai kelio centru, apeidami balas. Eidami ieškojo mašinos pagal numerius, kolega ėjo dešiniau, ji kairiau. Atstumas buvo apie metrą. Ėjo keliu, nes nebuvo šaligatvio ir visur stovėjo priparkuotos mašinos. Tai buvo kiemas, mašinos važiavo labai lėtai, jas praleisdavo. Kai išgirdo tolumoje iš nugaros motociklo garsą, pradėjo maždaug 40 laipsnių kampu judėti kairiau, o kolega dešiniau. Kol ji judėjo kairiau, garsas jau buvo arti, maždaug iš kairės, bet jai iš nugaros. Išgirdo dar tokį trynimo garsą, kaip stabdžių cypimą. Atsisuko per kairįjį pietį ir 2-3 metrų atstumu pamatė motociklininką. Pamatė kaip jis panikoje bando stabdyti, bet vairas buvo nestabilus ir jis kojomis bandė stabdyti. Jo greitis galėjo būti apie 20 km/val. Kas toliau atsitiko, nelabai atsimena, porą sekundžių išsitrynę iš atminties. Nepamena, kad būtų judėjusi į dešinę. Vėliau kolega pasakojo, kad ji bandė išvengti susidūrimo pasitraukdama kaičiau, bet pati atsimena tik smūgį, kaip nukrito ir skausmą kojoje. Paskui atsimena, kad guli ant žemės, motociklo ratas ant jos kojos, variklis dar veikia. Ji ištikta panikos bandė trauktis ir nustumti jį nuo savęs, nes nežinojo, kuris ratas varantis. A. padėjo nukelti motociklą nuo jos ir ramino. Ji šiek tiek atsitraukė, atrodo, į kelio pusę, bet nepamena, kiek pajudėjo. Kolega neleido judėti, nes buvo sužalota koja. Negali tiksliai pasakyti, kuriuo momentu pradėjo trauktis ir kurioje kelio dalyje buvo, kai įvyko eismo įvykis. Gali būti, kad gatvės vidurį. Pirmiausia jie išgirdo artėjantį motociklo garsą, tada ji iš lėto pradėjo eiti kairiau. Jie ir prieš tai, kai mašinos važiavo, keitė judėjimo kryptį. Kolega ėjo į dešinę, o ji į kairę. Ji susidūrimo vietos tiksliai neatsimena, bet prašant tyrėjui, nuotraukoje ją pažymėjo. Negali 100 proc. pasakyti, kad ji buvo konkrečiai atžymėtoje vietoje, tačiau jai tuo metu, kai parodė nuotrauką, atrodė taip. Motociklą ji matė atsisukusi, prieš pats susidūrimą, mano, kad jis greitai judėjo. Ji nesitikėjo, kad nuo garso išgirdimo motociklas taip greitai privažiuos. Vizualiai viskas išsitrynę, galėjo būti, kad motociklas ją parbloškė. Žino, kad toje vietoje buvo gyvenamoji zona, kadangi dirbo šalia - (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), dažnai ten būdavo. Atrodo, kad ten visą laiką buvo gyvenamoji zona, ten net mamos su vežimėliais vaikšto, vaikai vaikšto, atrodo kaip namo kiemas. Reikšdama civilinio ieškinio reikalavimą vadovavosi patirtų išgyvenimu dydžiu. Su suma, kurią siūlo draudimas, ji nesutinka, kadangi padaryta žala didesnė, ji dvigubai ilgiau buvo nedarbinga. Pasekmes jaučia iki šiol, skauda koją, vis dar tęsia gydymą, nes lūžis buvo pakankamai sudėtingas, kaulas suskaldytas, todėl labai sunkiai suauginėjo, buvo oda nudraskyta, pateko infekcija, teko mėnesį gerti antibiotikus. Nuo antibiotikų jai buvo šalutinės pasekmės, bet draudimas pasakė, kad tai nesusiję. Mėnesį laiko jai sunku buvo judėti net su ramentais, buvo dideli skausmai. Maždaug 3 mėnesius vaikščiojo su ramentais, labai atrofavosi raumenys, biomechanika, net iki dabar negali normaliai judėti, skaudėjo klubo sąnariai. Koja nebebus tokia pati. Ėjimo metu ne taip jaučia skausmą, bet po darbo vakare koja skauda, kaip ir prieš oro pasikeitimą. Kaulas suaugo, bet liko problema su minkštais audiniais. Tęsia gydomąją mankštą. Buvo net nukreipta pas kardiologą, kadangi nuo ilgo nejudėjimo prasidėjo tachikardija. Antibiotikai nelabai gerai veikė, nuo streso ir visų vartojamų vaistų, pradėjo labai slinkti plaukai. Be to, teko atidėti vaiko planavimą. Labai sirgo (duomenys neskelbtini) gyvenanti jos mama ir tuo metu ji negalėjo pas ją nuvažiuoti. Darbe turėjo iki spalio mėn. galiojantį kontraktą, todėl labai pergyveno, jog dėl nedarbingumo neteks darbo. Nors kontraktas buvo pratęstas, per 4 nedarbingumo mėnesius jos niekas nepavadavo, todėl grįžus reikėjo nudirbti visus susikaupusius darbus, pasikeitė kolegų požiūris, bendravimas. Ji neištvėrė įtampos. Kaltinamasis jos neatsiprašė, tik parašė žinutę dėl jos savijautos, į kurią ji nematė tikslo atrašyti. Palaiko savo civilinį ieškinį, išskyrus draudiko atsiliepime 10 punktu įvardintas išlaidas, kurių atsisako. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad 2019 m. birželio 27 d., apie 17 val., pasibaigus darbui, ji kolegai A. Ž. pasakė per „City Bee“ išsinuomojusi automobilį, kuris stovi kažkur Sluškų gatvėje. Po to, kartu su kolega jie nuėjo ieškoti išnuomoto automobilio. Ieškodami automobilio pagal valstybinį registracijos numerį, jie ėjo Sluškų gatvės kelio važiuojamosios dalies viduriu. Ėjo keliu, nes kelkraščiai buvo „užstatyti“ priparkuotais automobiliais. Ji žiūrėjo kairiajame kelkraštyje priparkuotų automobilių valstybinius registracijos numerius, o A., ėjęs jai iš dešinės, dešiniajame kelkraštyje priparkuotų automobilių numerius. Sluškų gatvės važiuojamoji dalis buvo labai duobėta, dėl ko jiems reikėjo apeidinėti kelyje esančias duobes ir balas. Einant Sluškų gatvės važiuojamąja dalimi išgirdo jiems iš už nugarų sklindantį artėjančios transporto priemonės variklio garsą. Nors tuo metu pagal garsą ji negalėjo spręsti, kokia tai transporto priemonė, tačiau jai pasirodė, kad ši dar gana toli nuo jų. Norėdami praleisti link jų artėjančią transporto priemonę, jie su A. be jokio susitarimo išsiskirstė į skirtingas puses. Ji pradėjo eiti link kairiojo važiuojamosios dalies krašto, o jis link dešiniojo. Kai buvo prie pat važiuojamosios dalies krašto, ji per kairįjį petį pasižiūrėjo atgal. Taip pasielgė, nes išgirdo, kad atvažiuojančios transporto priemonės garsas jau buvo labai arti jos, iškart jai už nugaros. Be to, girdėjo kažkokį trinties garsą. Pamatė, kad minėta transporto priemonė, tai motociklas, kuris tuo metu jau buvo labai arti, apie 2 metrų atstumu nuo jos. Tuo metu motociklo vairuotojas abejomis rankomis sukinėjo vairą tai į kairę, tai į dešinę, be to, kojomis rėmėsi į asfaltą, lyg taip bandydamas sustabdyti motociklą. Viskas įvyko labai greitai. Sekantį momentą ji pajuto skausmą. Pamatė, kad ji jau guli ant kelio, o ant jos dešinės kojos užvirtęs vis dar besisukantis motociklo priekinis ratas. Patyrė šoką. Labai išsigandusi pradėjo rėkti, pabandė patraukti nuo savo kojos ratą. Pamena, kad netrukus po to ratas nuo jos kojos dingo. Kaip vėliau suprato, motociklą nuo jos patraukė motociklininkas ir A. A., kuris neleido jai žiūrėti į kojos žaizdą, iškvietė į įvykio vietą medikus. Atvykę medikai išvežė ją į ligoninę. A. važiavo kartu su ja. Neprisimena, ar prieš tai įvykio vietoje bendravo su motociklo vairuotoju (t. 1, b. l. 16, 18). Papildomos apklausos metu 2019 m. rugpjūčio 21 d. nukentėjusioji parodė, kad pasitraukimo iš kelio atvažiuojančiai transporto priemonei metu, jai būnant prie pat kairiojo kelio važiuojamosios dalies krašto, ji pasižiūrėjo per kairįjį petį ir pamatė motociklą, kurio vairuotojas sukinėjo vairą į visas puses ir kojomis remdamasis į kelią bandė stabdyti motociklą. Kitą momentą ji pajuto smūgį ir skausmą, po ko iškart suvokė jau gulinti ant žemės. Kadangi jai atrodo, kad po partrenkimo ji gulėjo ant žvyrkelio, mano, kad po smūgio ji atsirado kelkraštyje. Fotonuotraukoje pažymėjo vietą, kur buvo partrenkimo momentu – buvo prie pat kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Manė, kad greičiausiai ji galėjo būti net už asfaltuotos kelio dangos ribų. Konkrečiau nurodyti vietą nuotraukoje, kur yra važiuojamosios dalies kraštas, o kur jau kelkraštis, labai sudėtinga, nes asfalto danga ties kelio kraštu netolygiai ir nevienodai ištrupėjusi. Po to, kai motociklo ratas nuo jos kojos buvo patrauktas, ji, toliau sėdėdama ant užpakalio, atsispirdama rankomis ir sveikąja koja traukėsi nuo rato link važiuojamosios dalies vidurio iki ją sustabdė A. Tokių veiksmų rezultate ji galėjo atsidurti Sluškų gatvės kelio važiuojamosios dalies viduryje, kaip užfiksuota nuotraukoje (t. 1, b. l. 18, 19).

Liudytojas A. Ž. teismo posėdyje parodė, kad prisimena kaip su kolege K. B. ėjo iš darbo. Nukentėjusioji sakė, kad yra rezervavusi „City bee“ automobilį Sluškų g. Jis tuo metu ėjo į universitetą, niekur neskubėjo, todėl palydėjo. Sluškų gatvės kelias toje vietoje prastas, duobėtas ir siauras, pėsčiųjų tako nėra, buvo priparkuota daug mašinų. Jie ieškojo automobilio ir ėjo apie kelio vidurį tik jis iš dešinės kelio pusės, o K. kairėje. Matė ir motiną einančią su vaikais taip pat. Vienu momentu išgirdo važiuojantį motociklą, atsisuko pažiūrėti, ar toli nuo jų. Motociklas buvo už 15-20 metrų, lyg tai, vairuotojas važiavo zigzagais, galbūt, dėl duobių, mašinų. Jis pats nevairuoja motociklo, bet tuo metu atrodė, kad kažkiek pavojingai, per greitai važiuoja. To nesureikšmino ir tiesiog su kolege pradėjo trauktis iš kelio vidurio. Jis traukėsi į dešinę pusę, K. į kairę. Jis spėjo į šoną paeiti 2-3 žingsnius. Po to viskas vyko labai greitai. Jis, pasitraukęs į dešinę pusę, dar pasisukęs pamatė, kad motociklas važiuoja į kairiau esančią K. Sunku pasakyti, kas ten dėjosi, galbūt ji tuo metu pagalvojo, kad jai geriau trauktis labiau į vidurį ir pradėjo šiek tiek trauktis į dešinę, į kelio vidurį, kažkaip suktis keldama rankas ir bandydama stabdyti. Tuo pačiu metu ir motociklininkas pasuko ta pačia linkme ir įvyko susidūrimas. K. šiek tiek sukosi, bandė rankomis stabdyti, motociklo vairuotojas taip pat bandė stabdyti kojomis, bet greitis buvo per didelis ir jis įvažiavo į K. pėdą. Tada K. parkrito, motociklas taip pat nukrito, vairuotojas nušoko. Mano, kad motociklas nukrito po kontakto. Kontaktas buvo vertikalioje padėtyje. Nukritusi K. bandė instinktyviai judėti ant užpakalio, bet jis neleido. Pajudėjo iki metro. Jie kartu su vairuotoju patraukė motociklą. Jis iškvietė greitąją pagalbą ir kartu išvažiavo. Negali pasakyti, ar ties K. buvo kokia duobė. Vaizdo motociklininkui niekas neribojo. Iš garso neatrodė, kad vairuotojas lėtino greitį, tik prieš pat susidūrimą, stabdė net kojomis, nes neužteko paties motociklo stabdžių. Po susidūrimo motociklo ratas buvo ant K. kojos. Jie staigiai jį patraukė. Nuotraukose užfiksuota jau patraukto motociklo padėtis. Kontaktas įvyko šiek tiek arčiau kairiojo krašto. Motociklas į K. įvažiavo vertikaliai stovėdamas, priekiniu ratu. K. tuo metu korpusu jau buvo atsisukusi į motociklą, bet kaip buvo išsidėsčiusios jos kojos – nepasakys. Jo prisiminimuose, dešinė koja buvo arčiau motociklo. Kokioje padėtyje buvo motociklo priekinis ratas susidūrimo metu – nepamena. Po susidūrimo motociklas ir ji pargriuvo. Neatsimena, kad būtų judėję iš karto dešiniau, o paskui skyręsi į priešingas puses. Su K. bendrauja gana daug, nes yra kolegos. Po įvykio ją buvo aplankęs. Vaizdas buvo negražus, ji iš skausmo negalėjo naktimis miegoti, netgi atsisėsti, judėti. Grįžusi į darbą kartais iš skausmo vis dar negalėjo skaityti, koncentruotis į medžiagą, kurią jai siuntė partneriai. Iš jos girdėjo apie kineziterapiją, kad buvo labai sunku sugrįžti į normalų vaikščiojimo modulį, ką jau kalbėti apie įvairius skausmus. Negali įvertinti, ar pasikeitė kolegų požiūris. Matė tik kelis epizodus, jautėsi aukštesnė įtampa. Stresas spaudė turbūt visus, ypač K., grįžus po traumos. Iš tam tikrų kolegų jautėsi tam įtampa, nes K. nepakankamai greitai sugrįžo į darbo ritmą. Negali pasakyti, kad tai buvo nuolatinis procesas, bet momentai tokie buvo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2019 m. birželio 27 d., apie 17 val., Vilniuje, kartu su kolege K. B. išėjo iš darbovietės. K. pasakė, kad ji per „City Bee“ išsinuomavo automobilį, kuris stovi kažkur Sluškų gatvėje. Kadangi niekur neskubėjo, jis padėjo K. ieškoti automobilio. Ieškodami automobilio, jie ėjo Sluškų gatvės važiuojamosios dalies viduriu, nes kelkraščiai buvo „užstatyti“ priparkuotais automobiliais. K. ėjo jam iš kairės pusės. Sluškų gatvės važiuojamoji dalis buvo labai duobėta, todėl jiems nuolat reikėjo apeidinėti kelyje esančias duobes ir balas. Einant jis išgirdo už nugaros važiuojantį ir artėjantį motociklą. Žvilgtelėjęs atgal, pamatė kelio važiuojamąja dalimi artėjantį motociklą. Apvažiuodamas duobes, motociklo vairuotojas „vingiavo“ per visą kelią. Tuo momentu tarp jų su K. ir motociklo buvo apie 15 metrų ar didesnis atstumas. Atsižvelgiant į kelio būklę, jam pasirodė, kad motociklas važiavo gana greitai. Jo manymu K. taip pat išgirdo link jų atvažiuojančio motociklo garsą, nes tik jam pastebėjus motociklą ir pradėjus trauktis dešiniau link dešinio važiuojamosios dalies krašto, pastaroji taip pat pradėjo trauktis nuo kelio vidurio link kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Kitą momentą jis pamatė, kaip duobę apvažiuojantis motociklas važiuoja link kairiojo važiuojamosios dalies krašto, tiesiai į K. Tuo metu pastaroji buvo pusiau atsisukusi į motociklą ir bandė trauktis atgal link kelio važiuojamosios dalies vidurio. Sekantį momentą įvyko motociklo ir K. susidūrimas. Nuo smūgio K. griuvo ant kelio, o motociklo priekinis ratas užvažiavo jai ant kojos. Po to, motociklas su vairuotoju taip pat griuvo ant kelio važiuojamosios dalies. Jis pribėgo prie kolegės ir motociklininko. Motociklo vairuotojas pats atsikėlė ir jie kartu su juo pakėlė motociklą patraukdami šį nuo K. kojos. K. buvo šoko būsenoje. Jis telefonu apie eismo įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Taip paprašė į įvykio vietą atsiųsti medikus, nes matė, kad su K. koja „kažkas negerai“. Atvykę medikai apžiūrėjo K. ir nutarė ją vežti į ligoninę. Jis į ligoninę važiavo kartu su K. (t. 1, b. l. 30).

Motociklas „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas draudimo bendrovėje ADB „G“ (t. 1, b. l. 10).

Ikiteisminio tyrimo metu T. M. savanoriškai pateikė dvi 2019 m. birželio 27 d. eismo įvykio vietoje darytas nuotraukas, kuriose užfiksuota Sluškų gatvės kelio važiuojamosios dalies viduryje sėdinti moteris ir prie jos pritūpęs vyras (nukentėjusioji K. B. ir liudytojas A. Ž.). Prieš juos (žiūrint P. Vileišio gatvės kryptimi), ant važiuojamosios dalies, įstrižai kelio ašinės linijos atžvilgiu (priekiniu ratu ties sėdinčia nukentėjusiąja), guli motociklas (t. 1, b. l. 41, 43-44). Nukentėjusioji K. B. 2019 m. rugpjūčio 21 d. apklausos metu pažymėjo fotonuotraukoje vietą, kurioje, jos manymu, įvyko susidūrimas su motociklu (t. 1, 18-19).

Vilniaus apskrities VPK vyriausiojo patrulio V. N. 2019 m. birželio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad eismo įvykio vietoje alkotesteriu patikrintas T. M. buvo blaivus (t. 1, b. l. 6,7).

Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu nustatyta, kad 2019 m. birželio 27 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, Sluškų gatvėje, ties T. Kosciuškos g. pastatu Nr. 12. Asfaltuota kelio važiuojamoji dalis šioje Sluškų gatvės atkarpoje yra apie 4,2 m pločio. Asfaltuotos dangos būklė dėl duobių bloga, važiuojamosios dalies kraštų riba dėl išbyrėjusio asfalto tam tikrose vietose neaiški. Kelio kelkraščiuose, ties eismo įvykio vieta, buvo priparkuota (skersai kelio ašinės linijos atžvilgiu) keletas lengvųjų automobilių. Eismo įvykio metu T. M. vairuota transporto priemonė, motociklas „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio buvo patraukta iš pirminės padėties ir pastatyta apie 3,2 m atstumu už kelio važiuojamosios dalies ribų. Apžiūrėjus transporto priemonę užfiksuota, kad įvykio metu buvo apgadinti motociklo variklio apsauginiai lankai. Eismo įvykio vietos schemoje pažymėta vieta kelio važiuojamosios dalies viduryje, kurioje įvyko pėsčiosios ir transporto priemonės susidūrimas ( t. 1, b. l. 8-9, 11).

2019 m. spalio 3 d. buvo atlikta Sluškų g. papildoma apžiūra, siekiant nustatyti šioje gatvėje galiojančius KET ženklus. Apžiūrėjus Sluškų gatvę nuo įvažiavimo iš T. Kosciuškos gatvės, nusileidus iki upės ir į abi puses palei upę, nustatyta, kad įvažiuojant į Sluškų g. nuo T. Kosciuškos g. pradeda galioti KET ženklas Nr. 552 („Gyvenamoji zona“) ir KET ženklas Nr. 332 („Sustoti draudžiama“). Nusileidus Sluškų gatve link upės, T-formos sankryžoje stovi KET ženklai Nr. 533 ir 534 („Pėsčiųjų perėja“) ir 203 (Duoti kelią“). Iš kitos pusės kairėje ir dešinėje stovi KET ženklai Nr. 332 („Sustoti draudžiama“). Pasukant šioje sankryžoje į kairę, link eismo įvykio vietos, matyti KET ženklai Nr. 333 („Stovėti draudžiama“). Važiuojant atgal Sluškų gatve link T. Kosciuškos g., Sluškų gatvėje prieš sankirtą su T. Kosciuškos g. kelio važiuojamąją dalimi stovi kelio ženklas Nr. 553 („Gyvenamosios zonos pabaiga“), ženklas Nr. 534 („Pėsčiųjų perėja“) ir ženklai Nr. 409 („Apvažiuoti iš dešinės arba iš kairės“) (t. 1, b. l. 87-91).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus atsakymo į teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. paklausimą matyti, kad ties T. Kosciuškos-Sluškų g. sankryža kelio ženklai Nr. 552, 553 (Gyvenamosios zonos pradžia ir pabaiga) buvo perkelti 2015 m. (t. 2, b. l. 47-51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad vadovaujantis medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, K. B. eismo įvykio metu patyrė dešinės pėdos 5-ojo padikaulio lūžį ir pėdos nubrozdinimą. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai suspaudžiant pėdą tarp kitų bukų daiktų prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ant pėdos užvažiuojant motociklo ratu. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 25).

2020 m. sausio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2108(19) konstatuota, kad pėsčioji K. B. pradinio smūgio metu buvo vertikalioje padėtyje ir nugara atsisukusi į artėjantį motociklą. Pirminis kontaktas buvo motociklo priekiniu ratu su tuo metu vertikalioje padėtyje buvusios pėsčiosios K. B. dešinės kojos pėdos išorine dalimi užvažiuojant ratu ant dešinės kojos avalynės/batelio išorinės (dešinės) dalies, esant trauminio poveikio krypčiai nuo avalynės/batelio užkulnio link noselės (t. 1, b. l. 103, 104).

2020 m. sausio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 11-160(20) nurodyta, kad motociklo variklio apsaugos lankai, tikėtina buvo apgadinti eismo įvykio metu motociklui nuvirtus ant dešinio šono ir slystai paviršiumi. Iš tyrimui pateiktų duomenų nustatyti, kurioje vietoje kelio pločio ir ilgio atžvilgiu, motociklas, vairuojamas T. M., partrenkė pėsčiąją K. B., negalima. Taip pat iš turimų duomenų negalima nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį ir pėsčiosios K. B. partrenkimo metu važiavo motociklas. Motociklo, važiuojančio maksimaliu leistinu 20 km/h greičiu, sustabdymo kelias buvusiomis kelio sąlygomis yra apie 8,7 m. Motociklo vairuotojas T. M., važiuodamas maksimaliu leistinu 20 km/h greičiu ir stabdydamas iki pėsčiosios partrenkimo vietos didesniu, nei 8,7 m atstumu, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Iš kompleksinės eismo įvykių - teismo medicinos specialistų išvados Nr. 11-2108 (19) matyti, kad pėsčioji K. B. kontakto metu buvo vertikalioje padėtyje ir nugara pasisukusi į artėjantį motociklą. Prieš eismo įvykį pėsčioji Sluškų gatve ėjo link Žirmūnų tilto, t. y. judėjo ta pačia kryptimi kaip ir iš paskos artėjantis motociklas. Tokiu atveju, motociklas galėjo kontaktuoti su pėsčiąją tik judėdamas pro dešinę pėsčiosios pusę, todėl motociklo vairuotojo T. M. nurodomos aplinkybės, kad pėsčioji K. B. judėjo skersai jo judėjimo krypties atžvilgiu, iš dešinės pusės į kairę techniniu požiūriu pagrįsti negalima. Šio eismo įvykio mechanizmo elementai, tikėtina, buvo tokie: motociklas, vairuojamas T. M., važiavo Sluškų gatve link Žirmūnų tilto. Ta pačia kryptimi judėjo ir pėsčioji K. B.. Priartėjęs prie pėsčiosios, motociklas užvažiavo ant pėsčiosios dešinės pėdos išorinės dalies. Po kontakto, motociklas nuvirto ant dešiniojo šono. Neturint galimybės iš objektyvių duomenų nustatyti pėsčiosios partrenkimo vietos, pėsčiosios ir motociklo judėjimo trajektorijos, negalima tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmo ir spręsti kokia buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Motociklo vairuotojas T. M., važiuodamas Sluškų gatve ir matydamas priekyje ta pačia kryptimi, važiuojamąja kelio dalimi, kelio viduriu einančius ir jam kliūtį sudarančius pėsčiuosius, turėjo mažinti greitį ir pro pėsčiuosius važiuoti paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Įvertinat nustatytą pėsčiosios partrenkimo mechanizmą, motociklo vairuotojas, tikėtina, nepasirinkto saugaus tarpo važiuojant pro pėsčiąją ir šie jo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Šioje eismo situacijoje, kai kelkraščiai buvo užstatyti automobiliais, pėsčioji K. B., turėjo eiti Sluškų gatvės važiuojamosios dalies pakraščiu ir netrukdyti transporto priemonių eismui. Jeigu pėsčioji ėjo kelio važiuojamąja dalimi, ne jos pakraščiu, taip trukdydama transporto priemonių eismui, jos veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 105-109).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagal KET 127 punktą pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. KET 128 punkte nustatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Nors T. M. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad pamatęs važiuojamojoje dalyje pėsčiuosius ėmėsi visų atsargumo priemonių išvengti susidūrimo, tačiau ištyrus byloje surinktus įrodymus matyti, jog kaltinamojo pastangos buvo nepakankamos, o būdamas atidus ir rūpestingas, jis turėjo techninę galimybę įvykio išvengti.

Sluškų g. papildomos apžiūros metu (2019 m. spalio 3 d.) nustatyta, kad eismo įvykio vietoje galiojo KET kelio ženklas Nr. 552 „Gyvenamoji zona“, kurioje pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi. KET 175 punkte nustatyta, kad gyvenamojoje zonoje pėstieji neturi trukdyti transporto priemonių eismui, tačiau turi pirmumo teisę prieš transporto priemones (KET 175 punktas). KET 176.1. punkte nustatyta, kad gyvenamojoje zonoje draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu (KET 178). Nors Sluškų g. papildoma apžiūra dėl joje esančių kelio ženklų buvo atlikta praėjus daugiau nei trims mėnesiams po eismo įvykio (2019 m. spalio 3 d.), tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrius, atsakydamas į teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. paklausimą nurodė, kad eismo įvykio vietoje kelio ženklas Nr. 552 galiojo nuo 2015 m., taigi ir eismo įvykio metu. Tai patvirtino ir nukentėjusioji K. B., nurodydama, kad jos darbovietė yra netoliese, todėl toje vietoje lankosi dažnai ir žinojo, kad ten yra „Gyvenamoji zona“. Kaltinamasi taip pat parodė žinojęs apie kelio ženklo Nr. 552 galiojimą nurodytoje teritorijoje, tik nebuvo tikras, ar jis galiojo eismo įvykio metu. Taigi, teismui nekyla abejonių, jog eismo įvykis buvo padarytas gyvenamojoje zonoje, kurioje galioja maksimalus 20 km/val. greitis.

2020 m. sausio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 11-160(20) nurodyta, kad važiuodamas ne didesniu, nei 20 km/val. greičiu ir pradėdamas motociklą stabdyti likus 8,7 m iki kliūties, T. M. galėjo išvengti susidūrimo, tačiau pagal byloje esančius duomenis specialistas negalėjo nustatyti nei motociklo judėjimo greičio iki susidūrimo, nei eismo įvykio dalyvių judėjimo trajektorijos. Kaltinamasis tvirtino, kad važiavo pakankamai lėtai, apie 10 km/val. greičiu, ir eismo įvykis kilo tik todėl, kad nukentėjusioji pakeitė judėjimo kryptį prieš pat susidūrimą, tuo tarpu liudytojas A. Ž. ir nukentėjusioji K. B. negalėjo įvardinti motociklo važiavimo greičio, tačiau nuosekliai parodė, kad motociklininkas važiavo per greitai tokiomis eismo sąlygomis ir dėl to nesuvaldė transporto priemonės. Išsiskyrė kaltinamojo parodymai ir dėl nukentėjusiosios judėjimo trajektorijos. Kaltinamasis tvirtino, kad pirmiausia matė, kaip pėstieji ėjo kelio viduriu, o išgirdę motociklo garsą abu ėmė trauktis į dešinę kelio pusę, juos ketino apvažiuoti iš kairės, bet likus 1,5 m atstumui, nukentėjusioji metėsi į kairę – jo lenkimo pusę, dėl to jis vertė motociklą ant šono ir jo priekinis ratas prispaudė jai koją. Tuo tarpu tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas A. Ž. parodė, kad išgirdę motociklo garsą jie iš kelio vidurio pradėjo trauktis į skirtingas puses – K. B. į kairę, o A. Ž. į dešinę. Nukentėjusioji teigė, kad išsigando, pamačiusi 2-3 m atstumu artėjantį T. M., kadangi jai pasirodė, kad važiuoja tiesiai į ją, tolimesnių savo veiksmų nepamena. Visą įvykį iš šalies stebėjusiam A. Ž. taip pat atrodė, kad motociklas važiuoja į kairę kelio dalį, tiesiai į K. B.. Liudytojas teigė, kad tuo metu ji pradėjo šiek tiek trauktis į dešinę, į kelio vidurį, ir suktis keldama rankas bandant stabdyti motociklą. Tuo pačiu metu motociklininkas pasuko ta pačia linkme į dešinę ir įvyko susidūrimas. Vertindamas aukščiau minėtus kaltinamojo parodymus specialistas darė išvadą, kad techniniu požiūriu negalima pagrįsti T. M. nurodytų aplinkybių, t. y., kad pėsčioji K. B. judėjo skersai jo judėjimo krypties atžvilgiu, iš dešinės pusės į kairę, ir konstatavo, kad motociklas galėjo kontaktuoti su pėsčiąją tik judėdamas pro dešinę jos pusę. Tokia specialisto išvada atitinka liudytojo A. Ž. parodymus, todėl teismas jais neabejoja. Iš šio liudytojo, o taip pat ir nukentėjusiosios parodymų akivaizdu, kad išgirdusi motociklo garsą pastaroji traukėsi nuo važiuojamosios dalies vidurio į kairę, siekdama nesudaryti vairuotojui kliūties. Tokie K. B. veiksmai atitinka KET 175 punkte pėstiesiems keliamą reikalavimą netrukdyti transporto priemonių eismui. Sekantis jos judėjimo krypties pakeitimas (iš kairės į dešinę) jau buvo nulemtas savisaugos instinkto ir kaltinamojo veiksmų – greito artėjimo nukentėjusiosios kryptimi, todėl negali būti tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejamas su eismo įvykio kilimu.

Visi byloje apklausti asmenys patvirtino, kad eismo įvykio vietoje Sluškų gatvė buvo itin duobėta ir šlapia. Tai matyti ir įvykio vietos fotonuotraukose. Kaltinamasis patvirtino iš anksto pastebėjęs pėsčiuosius, atitinkamai, būdamas patyręs motociklo vairuotojas, kelio ženklo „Gyvenamoji zona“ galiojimo ribose, kur pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones, privalėjo labiau įvertinti savo galimybę juos lenkti siauroje, kitais automobiliais apstatytoje, šlapioje ir duobėtoje gatvėje. Matydamas tokių veiksmų riziką, vairuotojas privalėjo pasirinkti saugų važiavimo greitį, kad bet kuriuo momentu galėtų sustoti. Šiuo atveju iš nukentėjusiosios ir liudytojo parodymų akivaizdu, kad motociklo greitis buvusiomis eismo sąlygomis buvo per didelis, motociklas buvo stabdomas ne tik stabdžiais (K. B. girdėjo stabdžių garsą), bet ir mechaniškai – kojomis. T. M. taip pat parodė, kad siekdamas kuo greičiau sustabdyti, turėjo motociklą versti ant šono. Vadinasi stabdyti kaltinamasis pradėjo vėliau, nei likus 8.7 m iki kliūties, jei važiavo ne didesniu greičiu, nei leistinas 20 km/val., arba neįvertino saugaus atstumo K. B. aplenkimui ir saugaus lenkimo greičio. Gyvenamojoje zonoje 20 km/val. greitis yra maksimalus leistinas, tačiau tai nereiškia, kad atsiradus kliūčiai – pėsčiajam, vairuotojas neturi jo sumažinti arba visiškai sustoti, kaip to reikalauja KET 127, 128 punktai. Šiuo atveju T. M. pasirinkus tinkamą priartėjimo prie nukentėjusiosios greitį, net ir pastarajai pakeitus judėjimo kryptį, nelaimės būtų buvę galima išvengti. Esant nurodytoms aplinkybėms eismo įvykis ir jo padariniai tiesioginiu priežastiniu ryšiu sietini su T. M. veiksmais. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas kelių transporto eismo saugumui, dėl padaryto nusikaltimo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus. Po nusikalstamos veikos padarymo T. M. atsakomybės nevengė, iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės gydymą nėra, T. M. yra dirbantis, anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 134), baustas administracine tvarka du kartus, abu už leistino greičio viršijimą. Paskutinį kartą 2018 m. Skirtos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 135). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis parinktinas artimas už neatsargų nusikaltimą numatytam minimaliam baudos dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, kaltinamasis eismo įvykio metu buvo blaivas, taip pat kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (pasiliko įvykio vietoje, kvietė policijos pareigūnus) ir kad jo darbinė veikla tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, T. M. netaikytina.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, kurį teisme patikslino (t. 1, b. l. 57-60, 184-186), prašydama iš priteisti 1 539,38 EUR turtinę ir 16 539,38 EUR neturtinę žalą. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Paprastai už padarytą žalą atsako pats ją padaręs asmuo, tačiau pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnį, 6.263 straipsnio 3 dalį, ir 6.987 straipsnį, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, teisės aktuose nustatyta apimtimi su kaltuoju asmeniu už padarytą žalą atsako ir draudimo bendrovė. Draudimo įmonės pareigų apimtis nustatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte, numatančiame, kad dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, atlygintina žalos suma yra 5 000 000 eurų (įskaitant ir neturtinę žalą). Kaltinamojo T. M. motociklas „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas draudimo bendrovėje ADB „G“ (t. 1, b. l. 10).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį). Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą įstatymų leidėjas yra palikęs bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai.

Civiliniame ieškinyje ir jo patikslinime nurodyta, kad įvykio metu ir apžiūros/gydymo RVUL metu buvo sugadinti K. B. dėvėti rūbai ir avalynė – džinsinės kelnės, odiniai sportbačiai. Dar vienas kelnes teko specialiai sukarpyti gipso langetės dėjimo metu. Be to, ji turėjo pirkti vaistus, gydymo priemones, turėjo vykimo į gydymo įstaigą transporto išlaidų, kadangi savarankiškai didelių atstumų įveikti vis dar negali. Prie reikalavimo priteisti turtinę žalą pateikė gydymo bei reabilitacijos išlaidas patvirtinančius mokėjimo kvitus (t. 1, b. l. 67-72), išlaidas už taksi paslaugas vykstant į gydymo ir reabilitacijos įstaigas (t. 1, b. l. 73-75), sugadintų džinsinių kelnių ir batelių fotonuotraukas (t. 1, b. l. 76-77).

Atsiliepime į civilinį ieškinį ADB „G“ nurodė, kad sutinka nukentėjusiajai atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro 671,70 EUR gydymo išlaidos, 196,40 EUR (127,90 + 68,50) kelionių išlaidos, 148 EUR už sugadintus drabužius, 400 EUR reabilitacijos išlaidas. Kaip nesusijusias su įvykiu ir gydytojų rekomendacijomis nepagrįstas atsisakė atlyginti išlaidas: 1,70 EUR saldymedžio šaknys; 9,07 EUR – „live well“ (maisto papildas), 0,06 EUR – maišeliai, 9,23 EUR „Canifug“, 10,99 EUR – „vagisan“ kremas, 2,38 EUR fitokosmetika sveikatinimo priemonės, 3,30 kelionių išlaidas pagal 2020 m. liepos 13 d. kvitą bei 144,05 EUR trichologo konsultacijos ir plaukų folikulų gydymo išlaidas. Teismo posėdyje K. B. atsisakė nuo reikalavimo priteisti ADB „G“ atsiliepime nepagrįstomis įvardintas išlaidas, išskyrus susijusias su 144,05 EUR trichologo konsultacijos išlaidomis. Nurodė, kad dėl patirto streso jai prasidėjo stiprus plaukų slinkimas, todėl šias išlaidas siejo su eismo įvykiu. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios reikalavimas priteisti plaukų folikulų gydymo išlaidas yra pagrįstas. Iš pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad už paslaugas mokėta 2019 m. spalio 2 d., 2019 m. spalio 7 d., 2019 m. gruodžio 2 d., t. y. po eismo įvykio praėjus trims mėnesiams, per kuriuos nukentėjusiajai teko iškęsti didelius skausmus, nuolatinę įtampą ir stresą, vartoti daug medikamentų, kas galėjo sukelti plaukų slinkimą. Teismui pateiktame medicinos dokumentų išraše 2019 m. spalio 7 d. įrašyta diagnozė telogeninis plaukų slinkimas, be kita ko, sukeliamas patirto streso. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos, bei kitos, kurias ADB „G“ pripažino pagrįstomis, laikytinos tiesiogiai susijusios su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, todėl iš ADB „G“ nukentėjusiosios naudai priteistina 1 560,15 EUR turtinė žala.

Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti neturtinę žalą. Nukentėjusioji nurodo, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, prarado profesines, laisvalaikio ir šeimos pagausėjimo galimybes, suprastėjo išvaizda. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad įvykio metu K. B. buvo lūžęs padikaulis, pėdos lateralinė pusė buvo smarkiai nubrozdinta, žaizdoje atsirado uždegimas. Dėl patirtų sužalojimu ji 4 savaites turėjo praleisti visiškoje nejudroje, sužalotą koją turėjo nuolat laikyti pakeltoje padėtyje, todėl atsirado labai dideli skausmai, negalėjo judėti net su ramentais, buvo priversta vartoti nuskausminamuosius. Sužeista koja 6 savaites buvo imobilizuota. Pirmąją savaitę į gipso langete, bet dėl negyjančios kojos žaizdos ir prasidėjusio uždegimo ji pakeista plastikiniu ortopediniu įtvaru, kad galėtų gydytojo nurodymu kasdien keisti tvarsčius ir tvarkyti žaizdą. Dėl žaizdoje prasidėjusio uždegimo buvo priversta ilgai vartoti antibiotikus ir priešuždegiminius vaistus. Pirmus du mėnesius po sužalojimo didžiąją laiko dalį buvo priversta praleisti taip pat lovoje ir laikyti koją pakeltoje padėtyje. Visą šį laiką buityje buvo visiškai priklausoma nuo sutuoktinio, dėl skausmų ir apriboto judėjimo buvo namuose, išvykdavo tik į gydymo įstaigas ir tik naudodamasi sutuoktinio pagalba. Iki šiol turi naudotis ramentais, kadangi dėl kojos skausmų negali minti pilna apimtimi, vis dar tęsia gydymą ir reabilitaciją, stipriai atrofavosi jos raumenys. Vis dar pasireiškia traumos skausmai ir vizualinės pasekmės, pėda tebetinsta, ypač esant karštam orui, o keičiantis orams visada jaučiamas stiprus skausmas. Jos mobilumas yra reikšmingai apribotas, kas sukelia nuolatinius nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Dėl įvykio patyrė šoką ir išgąstį. Nedarbinga išbuvo 4 mėnesius. Per šį laiką jos gyvenimo būdas pasikeitė visiškai netikėtai ir staiga, dėl priverstinės izoliacijos namuose, sugriuvusių planų patyrė didžiulį stresą. Kojos sužeidimo vietoje liko randai, atsirado hiperpigmentacija, pėda yra deformuota, todėl yra priversta atsisakyti atviros avalynės, sijonų ir suknelių. Turės ne tik iš esmės pakeisti garderobą, bet ir nuolat rūpintis, kad išvaizdą bjaurojantys randai ir dėmės nebūtų matomi. Be to, patirtas stresas ir taikytas gydymas sąlygojo intensyvų plaukų slinkimą, kas taipogi neigiamai paveikė išvaizdą, kėlė neigiamus išgyvenimus. Iki įvykio gyveno labai aktyvų gyvenimą, daug ir aktyviai sportavo. Vasaros metu nuolat dalyvaudavosi žygiuose, iškylose gamtoje, muzikiniuose festivaliuose, kituose renginiuose atvirame ore. Dėl patirtos traumos tiek ji, tiek sutuoktinis, buvo priversti atsisakyti ilgai lauktų vasaros pramogų ir atostogų. Užsitęsus imobilizavimui, dėl fizinio neveiksnumo buvo nukreipta ir papildomoms konsultacijoms pas kardiologą reabilitacijos centre. Pastarosios buvo būtinos dėl pasireiškusių tachikardijos ir kraujotakos (mėlynuojančios lūpos) problemų. Ji neseniai sukūrė šeimą ir planavo artimiausiu metu susilaukti vaikų, tačiau dėl patirtų sužalojimų, taikomo ir tęsiamo gydymo, išgyvenamo streso yra priversti atsisakyti šių planų iki visiško pasveikimo, galimybės pilnai apkrauti koją tiek jai įprastu kūno svoriu, tiek ir būsimo vaiko svoriu, vartotų medikamentų nepalankaus poveikio ir emocinės būklės stabilizavimosi. Taip pat ji patyrė stresą abejodama, ar dėl ilgo nedarbingumo bus pratęsta jos darbo sutartis. Darbo praradimas būtų itin neigiamai paveikęs tiek jos šeimos turtinę padėtį, o perspektyvos greitai susirasti naują darbą tęsiant gydymą ir dar užsienietei, nėra palankios. Nors darbo sutartis buvo pratęsta, tačiau pašlijo santykiai su kolegomis, grįžus jai reikėjo atlikti visą per jos nedarbingumą susikaupusį darbą, kas vėl kėlė papildomą stresą. Be to, ilgas nedarbingumo laikotarpis apribojo ir galimybes derėtis dėl atlyginimo pakėlimo. Dėl šių faktorių ir streso neigiamai pasikeitė jos emocinė darbo aplinka, dėl ko galiausiai turėjo palikti darbovietę ir šiandien yra bedarbė. Dėl nedarbingumo ji negalėjo išvykti iš Lietuvos. Pati yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir didžioji dalis jos šeimos bei draugų gyvena (duomenys neskelbtini), kurių ji negalėjo aplankyti, negalėjo susitikti su sunkiai sergančia motina. Tai ne tik iš esmės apribojo jos socialinius ryšius, bet sukėlė labai aštrius dvasinius išgyvenimus. Ji vis dar nėra tikra, jog pėda kada nors pilnai sustiprės ir tai verčia jaudintis dėl paprastai aktyvaus jos gyvenimo būdo pokyčių permanentiškumo. Trauma taip pat sukelia apribojimų renkantis ir avalynę, iki šiol gali dėvėti tik sportinę su plokščiu padu.

Atsiliepimu į civilinį ieškinį ADB „G“ sutiko atlyginti nukentėjusiajai 1 450 EUR neturtinę žalą. Nurodė, kad jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, žalos dydis įvertintas atsižvelgus į įvykio metu patirtos traumos (sužalojimų) pobūdį, jos sunkumą, pakenkimo sveikatai laipsnį, sveikatos sutrikdymo trukmę, sužalojimų progresavimo tikimybę, liekamųjų reiškinių atsiradimą, patirtos traumos įtaką nukentėjusiojo trečiojo asmens gyvenimo kokybei, darbinei veiklai ir šeiminiam gyvenimui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei teismine praktika, kur priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 500 iki 2 896 EUR. Didesnės sumos yra priteisiamos esant ženkliai didesniems ir sunkesniems sužalojimams. Nukentėjusiosios patirti sužalojimai pavojaus jos gyvybei nesukėlė, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, kas turi tiesioginės įtakos nustatant patirtos neturtinės žalos dydį. Nenustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai emociniai išgyvenimai būtu peraugę i mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus. Nenustatyta, jog sužalojimo mastas būtų artimas sunkiam sveikatos sutrikdymui, dėl ko būtų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių. Pažymėjo, kad draudiko nurodoma suma atitinka Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose nurodomus neturtinės žalos dydžius (t. 1, b. l. 169-172).

Byloje neginčytinai nustatyta, jog dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio, nukentėjusioji patyrė sužalojimus, kurie Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos specialistės įvertintini nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Iš nukentėjusiosios medicinos dokumentų išrašų matyti, kad K. B. buvo lūžęs padikaulis, dėl ko ji buvo operuota ir neabejotinai patyrė stiprų skausmą tiek sužalojimo, tiek ir jo ilgalaikio gydymo metu, buvo priversta vartoti vaistus, antibiotikus, lankyti iki šiol besitęsiančius reabilitacijos užsiėmimus. Nukentėjusioji tiek kelios savaitės po eismo įvykio (2019 m. liepos 12 d.) skundėsi čiurnos ir pėdos skausmu, tuomet jai rekomenduota taikyti šalčio terapiją, pakelta padėtis, tausojantis režimas – neminti, eiti su 2 ramentais, mobilizacija langete iki 6 sav., vaistai nuo skausmo ir uždegimo, čiurnos sąnario mankšta, ortopedo ir traumatologo konsultacija (t. 1, b. l. 61-62), tiek ir praėjus daugiau, nei mėnesiui (2019 m. rugpjūčio 9 d.) konsultacijos metu nurodyta, kad imobilizacija pakeista plastikiniu įtvaru, čiurna ir pėda vis dar patinusi, skausminga, vis dar rekomenduota pakelta padėtis, tausojantis rėžimas iki 2 mėn., minti skausmo ribose, kasdienė mankšta, vaistai nuo skausmo ir uždegimo, reabilitacinis gydymas (t. 1, b. l. 63). Taigi, medicininiai dokumentai rodo, jog ilgą laiką po traumos nukentėjusioji negalėjo laisvai judėti, koja buvo imobilizuota, turėjo laikytis tausojančio režimo, gulėti lovoje arba laiką leisti reabilitacijose. Iš nukentėjusiosios pateikto SoDra išrašo matyti, kad dėl sužalojimo K. B. buvo nedarbinga beveik keturis mėnesius, tad jos įprastas gyvenimo ritmas, socialiniai ryšiai buvo sutrikdyti pakankamai ilgai. Neabejotinai tai kėlė stresą ir įtampą tiek dėl karjeros, tiek ir dėl priverstinio buvimo namuose, savarankiškumo trūkumo, kaip nurodė nukentėjusioji, ji negalėjo aplankyti draugų ir sergančios mamos, daugeliu atveju, turėjo prašyti sutuoktinio pagalbos buityje. Akivaizdu, jog dėl sužalojimo ilgam pakito K. B. kojos išvaizda, atsirado plaukų slinkimas (tai matyti iš kojos fotonuotraukų (t. 2, b. l. 11), medicinos dokumentų išrašo (t. 1, b. l. 189)) ir tai neabejotinai kėlė papildomą stresą, tiek gydymo laikotarpiu, tiek ir dėl pasekmių ateityje. Kaip parodė nukentėjusioji, ji iki šiol nėra tikra, ar koja atsistatys visiškai, vis dar negali pasirinkti kitokios, nei plokščiapadės avalynės ir praėjus daugiau nei metams po įvykio, ji vis dar jaučia skausmus. Taigi, įvertinęs nukentėjusiosios nurodytus neigiamus išgyvenimus, jos nedarbingumo ir reabilitacijos laikotarpį, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose nurodytus orientacinius neturtinės žalos dydžius, teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405-935/2020, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-744/2019, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-578-966/2019 ir kt.), taip at tai, jog sveikatos sutrikdymas buvo padarytas esant neatsargiems kaltinamojo veiksmams, netikėtai, kaltininkui esant blaiviam, jo turtinę padėtį (yra jauno amžiaus, dirbantis), sprendžia, kad šiuo atveju teisingas ir proporcingas neturtinės žalos atlyginimas yra 5 000 EUR. Ši suma priteistina nukentėjusiajai iš draudimo bendrovės.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio prisegtame voke esanti CD-R laikmena su eismo įvykio metu darytomis fotonuotraukomis – paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1 500 EUR) dydžio baudą.

Nukentėjusiosios K. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš ADB „G“ nukentėjusiosios naudai priteisti 1 560,15 EUR turtinei žalai ir 5 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos viršelio prisegtame voke esančią CD-R laikmeną su eismo įvykio metu darytomis fotonuotraukomis – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti T. M., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.