Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininko), Rimos Ažubalytės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo T. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 17 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatorius kasaciniame skunde prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti, kadangi, jo nuomone, šie sprendimai yra nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų. Kasatorius teigia, kad jo veiksmai netinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį nesant šio nusikaltimo sudėties, padaryti esminiai BPK 305 straipsnio 1 dalies, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimai, netinkamai išspręstas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo bei galimai netinkamo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį grindžiami ne teisiniais argumentais, o žemesnės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių analize, savu jų vertinimu, darant išvadą, kad teismai netinkamai vertino eismo įvykio aplinkybes ir dėl to nepagrįstai veiksmus kvalifikavo kaip nusikalstamus. Be to, kasatorius, tvirtindamas, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, nekonkretizuoja, kurie motyvai iš tiesų buvo neišnagrinėti. Kiti argumentai dėl priteistos per didelės turtinės ir neturtinės žalos nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes jie susiję su faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų žalos dydžio nustatymui, o fakto kasacinės instancijos teismas nenagrinėja. Žalos atlyginimo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdami šį klausimą teismai teisingai taikė įstatymą. Taigi teisinių argumentų, paneigiančių žemesnės instancijos teismų išvadas teisės taikymo aspektu, skunde nepateikiama.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje, BPK 369 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo T. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.