Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AB „L.D.“ atstovės ir nukentėjusiojo M. L. atstovo advokato apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, perduodant ją J. B. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, J. B. buvo paskirta 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo M. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo AB „L.D.“ nukentėjusiajam priteista 560 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo AB „L.D.“ atstovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio tenkinimo iš dalies ir civilinio ieškovo M. L. civilinį ieškinį atmesti.

6. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad rekomendacijos buvo priimtos tam, kad draudikai ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turėtų teisės aktą, kuriuo remiantis galėtų vertinti, apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmokas neturtinei žalai atlyginti. Faktą, kad patirtos neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis rekomendacijomis, numato ir Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12 punktas. Taigi aplinkybė, jog draudikui apskaičiavus ir išmokėjus draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti remiantis rekomendacijų nuostatomis, neturėtų būti laikoma netinkamu neturtinės žalos apskaičiavimu ir pagrindu pripažinti draudiko sprendimą neteisėtu.

7. Civilinio atsakovo atstovė pažymi, jog rekomendacijos buvo patvirtintos, įvertinus teismų praktikoje už atitinkamą sveikatos sutrikdymo mąstą, netektą darbingumo lygį, specialiųjų poreikių lygį priteisiamas sumas, taip pat sumas, kurios priteisiamos mirties eismo įvykio metu atvejais, taip pat įvertinus, kad ankstesnėje teismų praktikoje priteistinos sumos konkrečiu metu gali būti nebepakankamos dėl pakitusių ekonominių sąlygų, pragyvenimo lygio, kainų pokyčių po euro įvedimo ir kitų reikšmingų aplinkybių. Be to, rekomendacijose nurodyti neturtinės žalos dydžiai yra susieti su minimalia mėnesine alga, kuri taip pat kinta (didėja) atsižvelgiant į ekonominę šalies situaciją, pragyvenimo rodiklius, kitus objektyvius kriterijus. Todėl darytina išvada, jog rekomendacijose nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai atspindi realias sumas, kurios, įvertinus kiekvienu konkrečiu atveju konstatuotą sveikatos sutrikdymo mastą, nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, jų pobūdį, pasekmes, skirtą gydymą, patirtus nepatogumus ir skausmą, kitus kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui, t. y. nesant nustatytų konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių tam tikram sveikatos sutrikdymo mastui, laikotarpiui, esant nurodytam tik maksimaliam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, sudaro sąlygas teisingai, kiek tai įmanoma, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, atlyginti nukentėjusiesiems jų patirtą neturtinę žalą.

11. Nukentėjusiojo atstovas teigia, kad teismų praktikoje pažymima, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, turi būti atsižvelgiama tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, veiką padariusio asmens kaltę, jo padarytus KET pažeidimus. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie nusikalstamų veikų transporto eismo saugumui. Būtent, uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones savo esme yra su transporto eismo saugumu susieta baudžiamojo poveikio priemonė, nes ji, eliminuodama asmens teisę vairuoti transporto priemones, kartu apriboja ir galimybę daryti naujas su transporto eismo saugumu susijusias nusikalstamas veikas, t. y. turi aiškų prevencinį poveikį ir užtikrinta tiek bendrąją prevenciją, tiek teisingumo principo įgyvendinimą.

14. Nukentėjusiojo atstovas aiškina, jog asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju turi būti įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį.

15. Nukentėjusiojo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą ir kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Civilinio atsakovo AB „L.D.“ atstovės ir nukentėjusiojo atstovo advokato apeliaciniai skundai atmestini.

18. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamą nuosprendį tik tiek, kiek to prašoma civilinio atsakovo atstovės ir nukentėjusiojo atstovo advokato apeliaciniuose skunduose.

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai dėl nukentėjusiajam priteistos pinigų sumos jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

19. Šioje baudžiamojoje byloje visų pirma kyla ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nukentėjusiojo M. L. dėl J. B. nusikalstamų veiksmų patirtos neturtinės žalos dydį (piniginę šios žalos išraišką), t. y. civilinio atsakovo atstovė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė per didelę nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos piniginę išraišką, o nukentėjusiojo atstovas advokatas yra įsitikinęs, kad nukentėjusiajam buvo priteista per maža pinigų suma jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nukentėjusiojo M. L. patirtos neturtinės žalos piniginę išraišką.

20. Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 1 punkte yra nustatyta, kad šiose rekomendacijose yra reglamentuojamos neturtinės žalos, padarytos draudžiamojo eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, kai draudikui ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kyla pareiga mokėti draudimo išmoką dydžio nustatymo gairės. Rekomendacijų 3 punkte yra nustatyta, kad neturtinės žalos dydis nustatomas pagal jose nurodytus orientacinius dydžius. Aptartos nuostatos, vertinant jas kartu su paties teisės akto pavadinimu (rekomendacijos), leidžia daryti išvadą, jog šiame teisės akte yra nurodomas pageidaujamas, tačiau tuo pačiu laisvai pasirenkamas (neprivalomas) elgesio modelis, kurį lemia konkrečios situacijos faktinės aplinkybės. Be to, rekomendacijų 1 punkto turinys leidžia daryti išvadą, jog šio teisės akto nuostatos visų pirma yra skirtos konkretiems subjektams, vykdantiems specifines funkcijas, t. y. draudikams ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Pastebėtina, jog civilinio atsakovo atstovės apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijama tai, kad, atsižvelgus į reikšmingų aplinkybių visumą, eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginama ir didesnė neturtinė žala, nei rekomendacijose nurodyti didžiausi orientaciniai dydžiai. Faktą, jog eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginama didesnė neturtinė žala, nei rekomendacijose nurodyti orientaciniai dydžiai, patvirtina ir TPVCAPDĮ bei Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatos, kurios leidžia teigti, jog neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis rekomendacijomis, tačiau dėl apskaičiuotos neturtinės žalos dydžio galima ginčytis ir šios galimybės neriboja rekomendacijose nurodyti maksimalūs orientaciniai neturtinės žalos dydžiai, t. y. nėra įtvirtinta taisyklė, kad apskaičiuotos neturtinės žalos dydis gali būti ginčijamas tik tais atvejais, kai jis neviršija rekomendacijose konkrečiais atvejais nurodomų maksimalių dydžių neturtinei žalai atlyginti.

21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, o priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-628/2019, Nr. 2K-146-895/2018, Nr. 2K-86-699/2017 ir kt.). Teisės aktuose yra tik nurodomos aplinkybės, kurios vertinamos nustatant konkretaus asmens konkrečioje situacijoje patirtos neturtinės žalos dydį. Taigi, kilus ginčui dėl asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio, teismui kyla pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

22. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, jog dėl neatsargių nusikalstamų J. B. veiksmų nukentėjusiajam M. L., kurio veiksmai visiškai nelėmė žalos atsiradimo, buvo padaryti daugybiniai odos nubrozdinimai visame kūne, plėštinė žaizda dešinėje čiurnoje vidinės kulkšnies srityje, odos nubrozdinimai su paviršine žaizda kairėje blauzdoje ir dešinėje alkūnėje, muštinė žaizda juosmens srityje, dešinio blauzdikaulio vidinio krumplio kraštinis lūžis, dešinio šokikaulio ir kulnakaulio skeveldriniai lūžiai, dešinio kubakaulio, laivakaulio ir pleištukų linijiniai lūžiai, dešinės pėdos II padikaulio lūžis, kairio kelio užpakalinio kryžminio raiščio ir šoninio šalutinio raiščio plyšimai. Padaryti sužalojimai yra įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų patyrė skausmą, tiek iš karto po įvykio, tiek ir šių sužalojimų gydymo, kuris užtruko pakankamai ilgai (nedarbingumo laikotarpis tęsėsi ilgiau nei šešis mėnesius, t. y. beveik devynis mėnesius), metu. Dėl padarytų sužalojimų buvo apribotos nukentėjusiojo judėjimo galimybės, dėl šios priežasties, be jokios abejonės, jis negalėjo laisvai užsiimti būtinomis bei pageidaujamomis kasdieninėmis, taip pat mėgstamomis laisvalaikio veiklomis, jam buvo pasunkintos galimybės pasirūpinti pačiu savimi, sumažėjo galimybės bendrauti su kitais asmenimis, jis turėjo dalyvauti ilgame reabilitacijos procese. Taip pat, be jokių abejonių, M. L. dėl eismo įvykio patyrė didžiulį stresą, išgąstį, jautė nerimą bei susirūpinimą savo sveikata. Be to, dėl lateralinio šalutinio raiščio plyšimo nukentėjusiajam 2020 m. sausio 7 d. buvo rekomenduojamas operacinis gydymas. Dėl nusikalstama veika sukeltų pasekmių buvo apribotos nukentėjusiojo galimybės gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad patirtų sužalojimų pasekmės nukentėjusiojo bus jaučiamos ir ateityje. Aptartų aplinkybių visuma leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nukentėjusiojo patirta neturtinė žala yra vertintina 5000 Eur, t. y. pinigų suma, kuri ne itin ženkliai viršija rekomendacijose nurodytą orientacinę maksimalią pinigų sumą, kuri išmokama asmeniui patyrusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, kai sveikatos sutrikdymo laikotarpis viršija šešis mėnesius, patirtai neturinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos piniginės išraiškos nėra jokio pagrindo vertinti kaip neatitinkančios teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimų, ši pinigų suma neprieštarauja ir teismų praktikai. Priteista pinigų suma, patirtai neturtinei žalai atlyginti, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra nustatyta tinkamai atsižvelgus į neturtinės žalos nustatymui reikšmingus kriterijus, kurie yra nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje bei rekomendacijų 3 punkte, t. y. neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių pobūdį, šių pasekmių atsiradimo aplinkybes, individualius nukentėjusiojo gyvenimo kokybės pokyčius bei kt., ir teisingiau kompensuos nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, nei gydytojo eksperto paskaičiuota pinigų suma, kurios dydis buvo nulemtas formaliu vadovavimusi rekomendacijų 4.2.4. punkto nuostatomis.

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, atsižvelgus į šio procesinio sprendimo 22 pastraipoje aptartas aplinkybes, nėra pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam M. L. priteisė pernelyg mažą pinigų sumą jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pagrindas didinti priteistos pinigų sumos nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde yra nurodoma daug ir įvairios teismų praktikos, susijusios su neturtinės žalos atlyginimu, tačiau ši teismų praktika iš esmės nėra niekaip susiejama su konkrečiomis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra pagrindžiama, kodėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo neatitinka teismų praktikos ir šioje konkrečioje situacijoje nėra nei teisingas, nei protingas, nei sąžiningas. Be to, pastebėtina ir tai, jog nukentėjusiojo atstovas advokatas prašo nukentėjusiajam priteisti ženkliai didesnę pinigų sumą patirtai neturtinei žalai atlyginti, nei jo paties apeliaciniame skunde nurodoma didžiausia pinigų suma, kuri teismo sprendimu buvo priteita už nusikalstamais veiksmais (eismo įvykis) padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Konstatuotina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti pinigų suma neturtinei žalai atlyginti yra vertintina tik kaip subjektyvus, racionaliais argumentais nepagrįstas pageidavimas, kurio tenkinti nėra pagrindo.

24. Faktas, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5000000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą), nėra reikšmingas nustatant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad tiek anksčiau, tiek šiuo metu tais atvejais, kai padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba kitas už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Taigi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumų pasikeitimai nėra pagrindas teigti, jog anksčiau teismų praktikoje neturtinės žalos dydžiai buvo nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumas, kadangi tiek kiek žalos neatlygindavo draudikas, tiek žalos privalėdavo atlyginti kaltas arba už jo veiksmus atsakingas asmuo.

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai dėl J. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

25. BK 67 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 67 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Jokia kita baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis įstatyme nėra nustatyta. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių tikslai, nurodyti BK 41 straipsnyje, nesikeičia, t. y. skiriamomis baudžiamojo poveikio priemonėmis iš esmės turi būti siekiama tų pačių tikslų, aišku, atsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto specifiką.

26. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo atstovas mano, kad J. B., skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemone – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nebus pasiekti baudžiamajame įstatyme numatyti tikslai. Įstatyme numatyti tikslai būtų geriau įgyvendinti, jeigu J. B. būtų paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Apeliacinės instancijos teismas su tokia nukentėjusiojo atstovo pozicija nesutinka.

27. BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nukentėjusiojo atstovas visiškai teisingai nurodo, kad vertinant, ar nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, reikia atsižvelgti į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, šio asmens kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus. Vis tik teiginys, jog J. B. būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, apeliaciniame skunde iš esmės yra grindžiamas tik tuo, kad nukentėjusiajam buvo padaryti įvairūs sužalojimai, kurie yra įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir visiškai ignoruojamos kitos aplinkybės, reikšmingos baudžiamojo poveikio priemonės parinkimui.

28. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, jog J. B. eismo įvykį sukėlė, nes nepastebėjo, kad ties žaliu šviesoforo signalu yra įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, leidžiančia važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi tik įsijungus šios sekcijos signalui, ir įvažiavo į sankryžą nesuprasdama, jog pažeidžia KET reikalavimus. Taigi J. B. nusikalto dėl savo nerūpestingumo. J. B. anksčiau nėra teista ar bausta administracine tvarka, dėl padaryto teisės pažeidimo ir sukeltų pasekmių gailisi, ji dirba, darbovietėje yra charakterizuojama kaip kruopštus ir atsakingas asmuo, todėl apeliacinės instancijos teismas mano, jog J. B. nėra tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, net ir atsižvelgus į tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė naudodamasi tokia teise. Įvertinus tai, jog J. B. neteisėti veiksmai yra atsitiktinio pobūdžio, nėra pagrindo tvirtinti, kad ji ateityje, naudodamasi teise vairuoti transporto priemones, gali daryti naujus teisės pažeidimus.

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. B. baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnyje, t. y. įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, buvo paskirta visiškai pagrįstai. Įvertinus J. B. charakterizuojančius duomenis, jos neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė iš tikrųjų sudarys jai galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeisti visuomenėje galiojančių taisyklių. Taigi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra tinkama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

30. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo M. L. atstovas advokatas prašė nukentėjusiajam priteisti 600 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, patirtas už apeliacinio skundo parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

31. Pagal BK106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

32. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nukentėjusiojo atstovo advokato ir civilinio atsakovo atstovės apeliacinius skundus. Nukentėjusiojo M. L. atstovo advokato skundas pripažintinas nepagrįstu ir yra atmestinas, todėl nukentėjusiojo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jam neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinio atsakovo AB „L.D.“ atstovės ir nukentėjusiojo M. L. atstovo advokato apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiojo M. L. atstovo advokato prašymą dėl proceso išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti atmesti.