Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei N. M., jos atstovui advokatui Severynui Bacevičiui (Severyn Bacevič) ir atsakovui G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.2. Nenustatyti sutuoktiniams termino susitaikyti ir nagrinėti bylą iš esmės;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos bylos aplinkybės

18. Ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims santuokoje gimė du vaikai – K. M., gimimo data: (duomenys neskelbtini) ir M. M., gimimo data: (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovės pajamos šiuo metu sudaro apie 964,31 Eur (gaunamas darbo užmokestis). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir gauna apie 400 Eur pašalpą. Sutuoktinių teigimu, jie bendro ūkio nebeveda, santuokinių ryšių nepalaiko.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Dėl šalių santuokos nutraukimo

22. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas paliko šeimą, nustojo vykdyti sutuoktinio pareigas, nedėjo jokių pastangų išsaugoti šeimą. Pats atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jau sausio viduryje, t. y. mažiau nei po mėnesio, kai išėjo iš šeimos namų, pradėjo santykius su kita moterimi. Nors byloje nėra duomenų apie atsakovo neištikimybę, tačiau, teismo vertinimu, aplinkybė, kad jau po tokio trumpo laiko atsakovas sukūrė naujus santykius, neabejotinai patvirtina, kad atsakovas nedėjo pastangų išsaugoti šeimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad palikęs šeimą, atsakovas padėjo ieškovei rūpintis vaikais, tenkinti jų poreikius. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad gyvenant santuokoje turėjo problemų su alkoholiu, tarp ieškovės ir atsakovo kildavo dėl to konfliktai. Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintas pareigas gerbti sutuoktinę, remti ją moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ir sutuoktinės poreikių tenkinimo. Byloje nenustatyta ieškovės kaltės dėl šalių santuokos iširimo, tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu, todėl šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnis).

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

23. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Santuoką nutraukiant dėl atsakovo kaltės, ieškovei nurodžius, jog ji pageidauja pasilikti ikisantuokinę pavardę, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė „K.“, o atsakovui paliktina pavardė „M.“.

24. Byloje nėra duomenų apie šalių neveiksnumą ar nedarbingumą, šalys tarpusavio išlaikymo neprašo, todėl išlaikymas po santuokos nutraukimo nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

25. Nustatyta, kad ieškovė nepilnamečių K. M. ir M. M. gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja (ieškove), t. y. vaikų motina. Atsakovas aptartam reikalavimui neprieštaravo. Kadangi tarp šalių ginčo dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo po santuokos nutraukimo nėra, todėl teismas laiko, jog šalys abipusiu susitarimu susitarė dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos su ieškove (vaiko motina) ieškovės gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vaikų motina ir, nesant ginčo tarp šalių, detalesnių motyvų teismo sprendime aptariamu klausimu nebenurodo. Pasisakytina tik tai, jog Tarnyba reikalavimui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ieškovės gyvenamojoje vietoje neprieštarauja, o byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė neužtikrina (ar negali užtikrinti) tinkamų sąlygų nepilnamečiams vaikams augti ir vystytis, ar kitaip pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 8 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos

26. Ieškovė prašo nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką. Atsakovas teismui neteikė prieštaravimų/nesutikimo dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos su vaikais. Teismas, įvertinęs ieškovės siūlomą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su vaikais, nenustatė, jog siūlomas bendravimo tvarkos projektas pažeistų atsakovo ir/ar nepilnamečių vaikų teises. Dėl šios priežasties teismas nustato ieškovės pasiūlytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (CK 3.33 straipsnio 1 dalis, CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

27. Galiojantis teisinis reguliavimas, nutraukiant santuoką tarp šalių, įpareigoja teismą išspręsti ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimą (mutatis mutandis (liet. su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CK 3.61 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

33. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

35. Ieškovė nagrinėjamu atveju prašo priteisti išlaikymo sumą, artimą minimalios mėnesinės algos dydžiui ir pateikė į bylą nepilnamečių vaikų poreikių lenteles. Tuo tarpu atsakovas jokių objektyvių įrodymų ar paaiškinimų, dėl kokių priežasčių nesutinka su prašoma priteisti išlaikymo suma, nenurodė. Iš esmės atsakovas nesutikimą su išlaikymo dydžiu grindė tik savo turtine padėtimi, taip pat turima dar viena išlaikytine, tačiau teismas pažymi, kad atsakovas, turėdamas galimybę pateikti teismui duomenis apie savo materialinę padėtį bei pagrįsti savo teiginius, to nepadarė. Be to, aplinkybė, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam yra teikiamas išlaikymas, negali šalinti atsakovo prievolės mokėti išlaikymą ir kitiems savo vaikams. Teismas pažymi, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, turi įgijęs specialybę, duomenų, kad būtų jam nustatytas neįgalumas, nėra. Teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, Tarnybos pateiktą išvadą, konstatuoja, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis – nepilnametei dukrai K. M. po 284,63 Eur per mėnesį ir nepilnamečiam sūnui M. M. po 262,13 Eur per mėnesį – yra pagrįstas, iš esmės atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus. Šiuo metu nepilnametė dukra yra aštuonerių, o nepilnametis sūnus ketverių metų amžiaus, o tokio amžiaus vaikams yra aktualesni jų baziniai-egzistenciniai poreikiai, kaip kad maistas, higiena, rūbai, mokyklinės prekės, etc. Tokių poreikių patenkinimui, teismo vertinimu, prašoma priteisti suma yra adekvati. Svarbu ir tai, jog prašomas išlaikymo dydis atitinka formuojamą teismų praktiką ir yra apskaičiuotas iš esmės atsižvelgiant į šiuo metu esantį minimalų vidutinį atlyginimą.

36. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkina ir priteisia iš atsakovo dukros K. M. išlaikymui po 284,63 Eur periodinių išmokų per mėnesį, o sūnaus M. M. išlaikymui – po 262,13 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

37. Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams nuo 2022-12-19 iki 2022-12-31 – 87,15 Eur K. M. ir 87,15 Eur M. M.; nuo 2023-01-01 iki 2023-06-12 – 1 546,49 Eur K. M. ir 1 424,24 Eur M. M..

38. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą sutinka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteisiant nepilnametei dukrai K. M. iš viso 1 633,64 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir nepilnamečiam sūnui M. M.i 1 511,39 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022-12-19 iki 2023-06-12.

39. Nustatytina, kad nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Atsakovas įpareigojamas išlaikymui skirtas sumas pervesti kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos į motinos N. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, taip pat į šią sąskaitą pervesti ir išlaikymo įsiskolinimo sumas.

40. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto bei kreditorinių prievolių padalinimo

41. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo, klausimą. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 dalie 4 punktas).

42. Byloje nustatyta, kad santuokoje šalys įgijo transporto priemonę VOLKSWAGEN-VW TOUAREG, identifikacinis numeris: (duomenys neskelbtini), gamybos metai: 2003-12-11, kurią ieškovė prašo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas šiam reikalavimui neprieštaravo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas dėl aptariamo ieškinio reikalavimo tarp bylos šalių nėra kilęs, į tai, kad toks turto pasidalijimas tarp šalių, priteisiant ieškovei ieškinyje nurodytą transporto priemonę, nepažeidžia nei šalių, nei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų – priešingos aplinkybės byloje nenustatytos, tenkina ir šį ieškinio reikalavimą, po santuokos nutraukimo (apskaitos akto įrašo panaikinimo), ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant automobilį VOLKSWAGEN-VW TOUAREG, identifikacinis numeris: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

43. Byloje nustatyta, jog šalys santuokoje jokio kito registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo, šią aplinkybę patvirtina valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko bei Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys.

44. Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

45. Bylos duomenys patvirtina, kad iš atsakovo antstolės Ramunė Damulienė ir Birutė Čereškienė vykdo išieškojimus pagal iki santuokos sudarymo išduotus vykdomuosius raštus kreditoriams K. P. ir UAB „Julianus Inkaso“.

46. Byloje nėra duomenų apie tai, kad prievolės kreditoriams K. P. ir UAB „Julianus Inkaso“ prisiimtos šeimos interesais, nėra kitų CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų, kuriais remiantis prievolės šiems asmenims turėtų būti pripažintos bendra šalių prievole. Taip pat pažymėtina, kad vykdomosios bylos užvestos anksčiau nei tarp šalių sudaryta santuoka. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo išieškomi kreditoriniai įsipareigojimai laikytini asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

47. Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 4 038,42 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto sumažėjimą dėl atsakovo kaltų veiksmų. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, vairuodamas neblaivus transporto priemonę 2011-07-19 sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo trečiasis asmuo. Šiuo pagrindu Trakų rajono apylinkės teismas 2014-03-13 priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-774-463/2014, kuriuo iš atsakovo draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ priteista 3 088,70 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo 2014-02-17 (nuo bylos iškėlimo) iki teismo sprendimo įvykdymo – 674,79 Eur, 92,68 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Pagal šį teismo sprendimą antstolė Marija Gaivenė pradėjo priverstinį išieškojimą, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu atsakovas neturėjo pajamų ir turto iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, o taip pat atsakovas nuo 2014-07-24 atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje, aukščiau nurodytas išieškojimas buvo nukreiptas į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – ½ dalį ieškovės pajamų. Ieškovė nurodė, kad tam, jog įvykdytų prievolę už atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovė turėjo skolintis lėšas iš savo mamos – A. K., kurios buvo tiesiogiai pervestos iš ieškovės mamos sąskaitos į antstolės sąskaitą. Kita skolos dalis buvo mokama ieškovės turint lėšų arba išieškoma iš ieškovės darbo užmokesčio. Atsakovas šių aplinkybių neginčija, tačiau teigia, kad lėšos buvo išieškotos santuokos metu, todėl nėra pagrindo jų priteisti iš atsakovo.

48. Bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimas, naudojant bendrą turtą tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų (iš bendro turto vykdytinų) prievolių vykdymu, išskyrus atvejus kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, reglamentuotas CK 3.98 straipsnio 3 dalyje, kuris numato, kad tokiu atveju bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimas turi būti kompensuotas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad 4 038,42 Eur lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, jos iš ieškovės buvo išieškotos atsakovo eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas minėtas lėšas būtų dengęs iš asmeninių lėšų. Priešingai, atsakovas neginčijo, kad lėšos buvo išieškotos iš ieškovės, nes tuo metu jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad eismo įvykis buvo padarytas dar iki santuokos sudarymo. Trakų rajono apylinkės teismo 2014-03-13 sprendimas už akių, kuriuo iš atsakovo priteista žalos atlyginimo suma, taip pat priimtas iki santuokos sudarymo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas dėl 4 038,42 Eur kompensacijos priteisimo tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

49. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

50. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes bei aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų procesines palūkanas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (7 183,45 Eur (už išlaikymo įsiskolinimą ir kompensaciją)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

51. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

52. Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams bei už procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Už kitus reikalavimus ieškovė sumokėjo 316 Eur žyminį mokestį. Ieškovę šioje byloje atstovavo ir jai teisines paslaugas teikė advokatas, už kurio paslaugas ieškovė sumokėjo iš viso 673 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

53. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkintas, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 203 Eur žyminio mokesčio (55 Eur žyminis mokestis už procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 148 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo).

54. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinas 316 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

55. Kadangi ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teiktus procesinius dokumentus, teismo posėdžio trukmę, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, todėl reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą tenkintinas ir atsakovo ieškovei priteistina 673 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

56. Teismas šioje byloje turėjo 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 33,20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

57. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra vykdoma skubiai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023-06-23 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti ieškovės N. M. (ikisantuokinė pavardė – K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo G. M. kaltės.

Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovei N. M. palikti ikisantuokinę pavardę „K.“, atsakovui G. M. – „M.“.

Nepilnamečių ieškovės ir atsakovo vaikų K. M., gimimo data: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gimimo data: (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su mama N. M. jos gyvenamojoje vietoje;

Nustatyti atsakovo G. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

1. Tėvas bendrauja su vaikais lyginėmis mėnesio savaitėmis šeštadienį, nelyginėmis mėnesio savaitėmis – sekmadienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 19:00 val.;

2. Abu tėvai turi teisę dalyvauti vaikų gimtadieniuose. Nei vienas iš tėvų neturi teisės per vaikų gimtadienį kartu su vaikais išvykti atostogų, nebent abu tėvai abipusiai susitartų kitaip;

3. Švenčių dienomis (Kalėdos, Velykos) vaikai vieną šventės dieną būna su vienu iš tėvų, kitą – su kitu. Tais pačiais kalendoriniais metais vaikai vienos šventės metu pirmąją dieną būna su motina, kitos šventės pirmąją dieną būna su tėvu, ir atitinkamai kitais metais – atvirkščiai, pradedant nuo 2023 m. Kalėdų pirmosios dienos, kurią vaikai bus su motina. Šventės dieną tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina iki 19:00 val. į vaikų gyvenamąją vietą;

4. Kitų švenčių dienomis, kai yra paskelbta oficiali nedarbo diena, vaikai būna su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta, t. y. su motina;

5. Motinos dieną (pirmasis gegužės mėnesio sekmadienis) vaikai būna su motina, Tėvo dieną (pirmasis birželio mėnesio sekmadienis) vaikai būna su tėvu. Tėvas Tėvo dieną paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10:00 val. arba iš ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms tą dieną ir grąžina vaikus iki 19:00 val. į vaikų gyvenamąją vietą;

6. Dėl objektyvių aplinkybių (tarnybinės, darbinės būtinybės ar kitų aplinkybių) bet kuriam iš tėvų laikinai negalint įgyvendinti nustatytų bendravimo sąlygų, tėvai geranoriškai dės visas pastangas, kad susitarti dėl vaikų priežiūros atitinkamu laikotarpiu;

7. Tėvas iš anksto informavęs motiną ir gavęs sutikimą turi teisę bendrauti su vaikais darbo dienomis pasiimdamas vaikus iš darželio/mokyklos nustatytu laiku ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą iki 19:00 val. Bendraudamas su Vaikais darbo dienomis tėvas turi užtikrinti vaikų dalyvavimą ugdymo ar iki mokyklinio ugdymo įstaigose, užtikrinti vaikų dalyvavimą popamokinėje veikloje (jei tokia bus);

8. Kiekvienas iš tėvų, su kuriuo yra vaikai turi užtikrinti galimybę vaikams nevaržomai bendrauti su kitu iš tėvų telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis. Šios pareigos vykdymo pažeidimas yra esminis ir besąlyginis pagrindas keisti nustatytą bendravimo tvarką su vaikais;

9. Tuo atveju, jei vaikai būdami su vienu iš tėvų patiria traumą, suserga, tas iš tėvų, su kuriuo yra vaikai, turi pareigą nedelsiant pranešti kitam iš tėvų apie vaikų sveikatos būklę;

10. Vaikų ir tėvo bendravimas galimas tik patiems vaikams to norint. Vaikams ar vaikui pageidaujant grįžti į gyvenamąją vietą buvimo su tėvu laiku tėvas įsipareigoja nedelsiant grąžinti vaikus (vaiką) į gyvenamąją vietą. Taip pat, vaikams (vaikui) pageidaujant buvimo su tėvu metu grįžti į gyvenamąją vietą vaikų motina turi teisę pasiimti vaikus (vaiką) nedelsiant iš jų buvimo vietos, tėvas įsipareigoja netrukdyti ir nekliudyti įvykdyti motinai šią pareigą ir vaikų (vaiko) norą grįžti į gyvenamąją vietą;

11. Tėvas pasiimdamas vaikus (vaiką) iš jų gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos šioje bendravimo tvarkoje nustatytu metu įsipareigoja pranešti motinai apie planuojamą vaikų (vaiko) buvimo su tėvu vietą.

Priteisti iš atsakovo G. M. išlaikymą nepilnameti dukrai K. M. periodinėmis išmokomis po 284,63 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus, 63 ct) per mėnesį ir nepilnamečiam sūnui M. M., periodinėmis išmokomis po 262,13 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus, 13 ct) per mėnesį.

Priteisti iš atsakovo G. M. įsiskolinimą už neteiktą išlaikymą vaikams: nepilnametei dukrai K. M. iš viso 1 633,64 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris eurus, 64 ct) išlaikymo įsiskolinimą ir nepilnamečiam sūnui M. M. 1 511,39 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus vienuolika eurų, 39 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. birželio 12 d.

Vaikams priteistą išlaikymą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Piniginių lėšų, skirtų K. M. ir M. M. išlaikymui, valdytoja uzufrukto teise paskirti motiną N. M. ir įpareigoti atsakovą G. M. išlaikymui skirtas sumas pervesti kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos į motinos N. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, taip pat į šią sąskaitą pervesti ir išlaikymo įsiskolinimo sumas.

Padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovei N. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VOLKSWAGEN-VW TOUAREG, identifikacinis numeris: (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2003 m. gruodžio 11 d., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo ieškovei N. M. 4 038,42 Eur (keturių tūkstančių trisdešimt aštuonių eurų, 42 ct) dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir N. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto sumažėjimą.

Nustatyti, kad vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriams K. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ iš atsakovo išieškomi kreditoriniai įsipareigojimai laikytini asmeninėmis atsakovo G. M. prievolėmis.

Priteisti ieškovei N. M. iš atsakovo G. M. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7 183,45 Eur) (nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo G. M. ieškovei N. M. 316 Eur (tris šimtus šešiolika eurų) žyminio mokesčio ir 673 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt tris eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo G. M. į valstybės biudžetą 203 Eur (du šimtus tris eurus) žyminio mokesčio ir 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus, 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 23 d. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo sprendimo priėmimo dienos.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.