Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-12-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1142-1132/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-22
Bylos Nr.
II-1142-1132/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00993-2023-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Pažeidėjas
E. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-1142-1132/2023
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00993-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2023 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. D. 2023 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) E. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2023 m. spalio 1 d. 11.00 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,56 promilių neblaivumas.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą pakeisti: skirti vieną administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas atimti teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesių laikotarpiui arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, skirti kuo trumpesniems laikotarpiams.

Skunde nurodoma, kad be administracinės nuobaudos, jam paskirtas administracinio poveikio priemones, numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje, Institucija priėmė nenustačiusi jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nustačiusi vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Institucija jokiais argumentais, kurie paskatino ją priimti tokį sprendimą šiuo konkrečiu atveju, nepagrindė kokios jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės Institucijai leido spręsti, kad jo atžvilgiu, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatant trumpesnius nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytus apribojimo terminus, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tiek bendrieji, tiek prevenciniai tikslai už padarytą pažeidimą. Motyvuotas sprendimas būtų parodęs, kad jo teiktas Institucijai prašymas dėl švelnesnės atsakomybės taikymo, buvo pilnai įvertinas. Nutarime pasigendama ir minėtų nuostatų netaikymo pagrindimo, todėl lieka neaišku, kuo remiantis Institucija laiko, jog nagrinėjamu atveju jam negali būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis. Trafaretinė Institucijos sprendimo motyvacija virto pagrįstu klausimu ar byla išspręsta teisingai. Jis įsitikinęs, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, neįvykdė savo pareigos atidžiai ir pilnai išnagrinėti bylą, vykdyti teisingumą ir priėmė neteisingą sprendimą jo atžvilgiu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde išdėsto jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kurios, jo teigimu, visiškai nebuvo vertintos bei teisės vairuoti turėjimo poreikį patvirtinančias aplinkybes.

Pareiškėjas transporto priemones vairuoja apie 15 metų ir šia turima teise naudojasi labai intensyviai. Per mėnesį jam kartais tenka nuvažiuoti apie 2 000 km. Per paskutinius 5 metus, jo atžvilgiu yra užfiksuoti keli smulkūs KET pažeidimai, bet visos baudos sumokėtos laiku. Niekada nėra padaręs jokių nusižengimų, būdamas alkoholio poveikyje. Nėra teistas ar įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą. Ir visa tai rodo, kad ši situacija yra atsitiktinė, sąlygota netinkamai įvertinus savijautą, o ne sisteminis jo elgesys. Be to, po administracinio nusižengimo padarymo nepažeidė KET ir jis nėra pažeidęs draudimo nuo 2023 m. spalio 1 d. nevairuoti transporto priemonių. Taip pat veda sveiką gyvenimo būdą, intensyviai sportuoja, nerūko, užsiima labdara. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad alkoholio vartojimas nėra jo kasdieninio gyvenimo būdo išraiška. Automobilį vairavo esant geroms eismo sąlygoms, prisisegęs saugos diržus, įsijungęs šviesas, niekam žala nepadaryta. Taigi, ANK 22 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto tikslo (taip pat ir kitų tikslų) įgyvendinimui, jam nėra būtina taikyti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytus minimalius poveikio priemonių terminus ir nėra pagrindo manyti, kad tik kartu su bauda paskyrus ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytus minimalius apribojimų terminus, bus efektyviai užkirstas kelias panašių veiksmų pasikartojimui. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kiti asmenys jį charakterizuoja teigiamai ir mato, kad jis labai gailisi nusižengęs ir smerkia savo poelgį. Bet tuo pačiu, neieško būdų, kad pateisinti savo elgesį, tiesiog besąlygiškai pripažįsta buvęs lengvabūdžiu. Taip pat prašo įvertinti jo savalaikius veiksmus, jog pasitikrino sveikatą, kurioje nurodoma, kad gali vairuoti be apribojimų, pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą, išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai ir sumokėjo dalį baudos. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių visumos gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, galintis suvokti savo veiksmų pasekmes bei daromą žalą valstybei dėl ko, pajautęs ir suvokęs realų teisės vairuoti transporto priemones netekimą, pasitaisys ir ateityje sugebės vėl būti atidus ir drausmingas vairuotojas. Byloje nėra jokių neigiamai jį charakterizuojančių duomenų ir mano, kad teigiama jo asmenybės charakteristika sudaro prielaidą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo piktybiškumo, kadangi 2023 m. rugsėjo 30 d. su draugu nuvažiavo į naktinę žvejybą. Vakare, iki 24.00 val., prie laužo išgėrė 0,5 l butelį brendžio. Planavo žvejoti iki kitos dienos vakaro. Niekur neplanavo važiuoti iki sekmadienio vakaro. Ryte išsimaudė, papusryčiavo, išgėrė kavos. Apie 10.00 val. paskambino sutuoktinė ir pasakė, kad kuo greičiau grįžtų namo, nes susirgo vaikas, o ji iš vakaro buvo palikusi automobilyje vaistus, kuriuos pirko sergančiam vaikui. Kadangi nuo nedidelio kiekio alkoholio vartojimo buvo praėję apie 10 val., jis sėdo už automobilio vairo ir drąsiai vairavo. Sėsdamas už automobilio vairo jis jautėsi visiškai blaivus. Galvos neskaudėjo, ji nesisuko, akys nebuvo raudonos, buvo pilnai koordinuotas, energingas. Nejautė nieko, kas jam būtų leidę įtarti, kad yra neblaivus ir negali sėsti prie automobilio vairo, todėl ir sprendė, kad gali vairuoti transporto priemonę. Jį sustabdę pareigūnai taip pat sakė, kad neatrodo neblaivus ir yra tikras, kad byloje nėra jokių duomenų, kuriuose būtų užfiksuoti kokie nors jo neblaivumo požymiai. Jeigu būtų jautęs neblaivumo simptomus, už transporto priemonės vairo nebūtų sėdęs, kadangi gerai žinojo, kokios jam dėl to galėtų kilti neigiamos pasekmės. Jautėsi tvirtai ir net neabejojo, kad normos neviršys, jei ir tikrintų sustabdę pareigūnai. Pažeidimą padarė pervertindamas savo galimybes vairuoti ir dėl to, kad neadekvačiai įvertino situaciją. Jeigu būtų galvojęs priešingai, tai matydamas stovinčius pareigūnus galėjo apsisukti ir nuvažiuoti pro policijos automobilį, tačiau taip nesielgė, drąsiai važiavo link jų. Važiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad nori patikrinti jo neblaivumą. Sutiko, nesipriešino, elgėsi mandagiai. Kai prietaisas parodė promiles, buvo labai nustebęs, kad jo organizme gali būti likę alkoholio. Tačiau nesiekė išsisukinėti ar kitais būdais palengvinti savo teisinę padėtį, netrukdė greitai išsiaiškinti teisės pažeidimo padarymo aplinkybių. Iš karto pripažino kaltę, davė sąžiningą paaiškinimą dėl alkoholio vartojimo aplinkybių, administracinės atsakomybės nevengė. Dėl viso to gailisi, visiškai pripažįsta savo kaltę ir prisiima atsakomybę už įvykdytą nusižengimą. Suvokia, jog netinkamai įvertinęs savo būklę, galėjo sukelti grėsmę aplinkiniams. Nors jo veiksmai yra šiurkštūs ir pavojingi, ir negali būti toleruojami, tačiau vis vien būtina atsižvelgti į tai, kad vairavo lengvąjį automobilį, nesukelti padariniai (eismo įvykis nesukeltas, nenukentėjo jokie asmenys ir pan.), vairavo apdraustą ir techniškai tvarkingą automobilį. Kartu prašo tinkamai įvertinti ir veikos pavojingumą mažinančias aplinkybes: nusižengimą padarė nedarbo dieną (sekmadienį), meteorologinės eismo sąlygos buvo geros, kur judėjimas buvo minimalus, todėl ir tikimybė sukelti eismo įvykį buvo atitinkamai mažesnė. Jo vairuotas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ne dėl pavojingo manevravimo kilus įtarimui dėl jo neblaivumo, o vykdant iš anksto suplanuotą prevencinę policinę priemonę, nesėdo už vairo tikėdamasis būti nesustabdytas, ar sustabdytas neįpūsti daugiau nei leidžia įstatymas ir šį faktą patvirtina jo promilių kiekis kraujyje. Pareiškėjo teigimu, jo veika savo pavojingumu yra žymiai mažesnė nei rūšinis ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, todėl už pažeidimą skiriama nuobauda (bauda) kartu su imperatyviai numatytais minimaliais administracinio poveikio priemonių terminais yra aiškiai, akivaizdžiai neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui ir yra aiškiai per griežta užtikrinti administracinės nuobaudos tikslus – nubaudimą ir prevenciją.

Teisės vairuoti reikalingumą patvirtina anyta G. A., kuri, nors ir nurodo, jog pareiškėjas turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, bet tuo pačiu prašo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas yra nepaprastai rūpestingas, doras, sąžiningas, visada atsakingai ir sąžiningai elgiasi visose gyvenimo situacijose. Šis įvykis yra didelė gėda ir jam, ir artimiesiems. Pareiškėjas labai pergyvena dėl neatsakingo poelgio ir dėl gresiančių pasekmių. Be to, ji turi neįgalią dukrą V. A., kuriai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir jos darbingumas yra 0 procentų. Jos tėvas, anytos sutuoktinis, yra miręs ir kadangi ji automobilio nevairuoja, tai pareiškėjas padeda pasirūpinti neįgalia dukra., nuveža pas gydytojus, lydi gydymo įstaigose bei nuvažiuoja į kapines.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis turi du mažamečius vaikus. Vaikai lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį – darželį, kuris yra nutolęs nuo jų gyvenamosios vietos 3 kilometrų atstumu. Tokio amžiaus vaikai dažnai serga, todėl tenka juos vežti pas gydytojus. Jo sutuoktinė dėl darbo grafiko to padaryti negali. Be to, jis pats turi sveikatos problemų. Turi stuburo ligų – stuburo išvaržų ir juosmens kryžmens nervinių ląstelių sutrikimus. Laukia operacijos. Kartais jam sutraukia visą nugarą ir kojas, tuomet negali daryti net mažiausio judesio. Tokiais atvejais teisė vairuoti yra labai reikalinga. Taip pat šiuo metu yra bedarbis. Netekęs teisės vairuoti jis dar ilgai nesusiras darbo ir dar daugiau laiko bus valstybės išlaikytinis, ir negalės vykdyti turimų įsipareigojimų savo šeimai. Jo darbų paieškas komplikuoja ekonominis sunkmetis ir tai, kad kone kiekvienas darbdavys reikalauja turėti teisę vairuoti. Esant tokiai sunkiai ekonominei situacijai, jis tikrai negaus darbo neturint teisės vairuoti transporto priemones. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones ribojimas sukels neproporcingai dideles neigiamas pasekmes tiek jam, tiek jo artimiesiems ir negalės pilnai atlikti jam paskirtų darbinių funkcijų, o tai nėra proporcinga jo asmenybei, kartu atsižvelgiant ir į jo, ir į jo artimųjų sveikatos būklę. Atsižvelgiant į nagrinėjamą situaciją, skunde nurodytas aplinkybes, 6 (šešių) mėnesių specialiosios teisės atėmimas, kartu pritaikius draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, prieštarauja teisingumo, protingumo principams ir nepagrįstai suvaržo jo ir jo artimųjų teises labiau, nei reikia administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Pareiškėjo teigimu, nors už vairavimą neblaiviam yra skiriamos itin griežtos sankcijos, tačiau teismų praktikoje galima rasti pakankamai daug atvejų, kuomet esant lengvam neblaivumo laipsniui, nusižengimo padarymo aplinkybėms, panašioms asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms, teisė vairuoti visai neatimama. Taip pat, esant daugiau nei trigubai didesniam neblaivumo laipsniui nei nustatyta šioje byloje, tačiau esant panašioms administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms, kokios yra nustatytos šioje byloje, taikomas trumpesnis nei 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones ribojimo terminas. Pareiškėjas nurodo, kad dalis skunde nurodytų teismų sprendimų buvo priimti po 2020 m. sausio 1 d., t. y. jau įsigaliojus ANK 27 straipsnio 1 dalies 5 punktui, kuris numato galimybę paskirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, įsigaliojimo, kas reiškia, jog sprendimų priėmimo metu buvo objektyvios galimybės svarstyti dėl minėto draudimo taikymo. Vertinant teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, pažymėtina, kad labai panašias, netgi tas pačias aplinkybes, kurios yra ir nagrinėjamoje byloje, teismai pripažino pakankamomis, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Institucija, priimdama sprendimą nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika ir tokiu būdu nuo jos nukrypo. Taigi Institucijos motyvas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų vien dėl to, kad padarytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, yra nepagrįstas. Be to, jei pareiškėjui būtų nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (artimas minimaliam nuo kurio kyla administracinė atsakomybė), tai yra, kiltų baudžiamoji atsakomybė, tuomet įvertinus teigiamą jo asmenybės charakteristiką, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat būtų galima skirti 12 (dvylikos) mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą. Kadangi administracinė atsakomybė pagal savo prigimtį yra švelnesnė nei baudžiamoji, todėl ir taikomi ribojimai turi būti proporcingai švelnesni. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, jo atsitiktinio nusižengimo pobūdį ir jo nepavojingumą visuomenei, jei jam bus skirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tai greičiau būtų suteikiama galimybė verslininkams pasipelnyti (jų praturtėjimas apie 2 800 eurų, jei įsirengtų įrangą dviejose transporto priemonėse – jo asmeninėje ir galimoje darbinėje transporto priemonėje) jo sąskaita, nei realizavimas būtinumo jį stebint papildomą laiko tarpą, kad jam vairuojant periodiškai būtų tikrinamas jo blaivumas.

Šis atvejis jam yra ir bus didžiausia bausmė bei rimta pamoka ateičiai, kokios pasekmės gali būti dėl nepakankamo atidumo. Kaskart jam važiuojant su kitu bendradarbiu, draugu, savo vaikais, reguliariai reikės papūsti į alkotesterį, kad užsivestų bei toliau važiuotų automobilis. Visi žinos, kad padarė grubų pažeidimą ir jaus aplinkinių paniekinimą ir nepasitikėjimą. Šiai dienai yra pakankamai nubaustas, sugėdintas, nes teko apie šitą įvykį papasakoti tiek šeimos nariams, tiek pažįstamiems. Visuomenės pasmerkimo, gėdos patyrė pakankamai, todėl net ir sutrumpintas terminas yra pakankamas, kad būtų nubaustas ir atgrasytas, nes jau nuo 2023 m. spalio 1 d. negali vairuoti ir šio įpareigojimo laikosi, o tai labai apsunkina jo galimybes nuvykti į darbą, vykdyti darbo funkcijas bei pasirūpinti artimaisiais ir jų poreikiais (b. l. 3–16).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir nurodė, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, būtent dėl vairavimo neblaiviam, kas savaime suprantama yra veika ypatingai pavojinga, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį, privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Už šį nusižengimą pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą, Institucijos nuomone tinkamai individualizavo nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, kuri nėra per griežta. Pareiškėjui iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pateikus prašymą su įvairiais pridedamais dokumentais šis bylą nagrinėjančio pareigūno buvo įvertintas ir tenkintas dalyje dėl antialkoholinio variklio užrakto skyrimo.

Pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu Institucija mano, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis pareiškėjo atžvilgiu netaikytina.

Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pareiškėjo skunde išsakyti argumentai, kad transporto priemonę vairavo mieste, nedideliu greičiu, nepažeidė jokių kitų taisyklių bei nesukėlė pasekmių vertintinas kritiškai, pats nusižengimas yra itin pavojingas ir jam nebūtinos jokios pasekmės. Pareiškėjas skunde teigia, kad yra drausmingas vairuotojas ir per paskutinius 5 metus buvo baustas tik už smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau visos baudos sumokėtos laiku. Toks E. K. savo paties padarytų nusižengimų vertinimas vertintinas kritiškai, kadangi asmuo sistemingai viršija leistiną greitį (baustas 10 kartų) du kartus iš jų nustatytas greitis viršytas daugiau nei 30 km/val., bet ne daugiau kaip 40 km/val., o nusižengimai padaryti miesto ribose, kas iš esmės yra labai pavojinga, nes leistinas greitis viršijamas beveik 2 kartus, 5 kartus nustatytas greitis viršytas daugiau kaip 20 km/val., bet ne daugiau kaip 30 km/val. Nors paskirtos piniginės baudos sumokėtos, o administracinės nuobaudos negalioja, jos charakterizuoja E. K. kaip nedrausmingą eismo dalyvį.

Šalies argumentai

E. K. teiginiai, kad jam praradus teisę vairuoti transporto priemones bus apsunkintos tiek jo artimųjų gyvenimo sąlygos tiek jo paties galimybės susirasti darbą vertintini kaip natūrali pasekmė dėl padaryto nusižengimo. Panašaus pobūdžio bylose, tokie argumentai savaime nepripažįstami ypatingomis aplinkybėmis, turinčias lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Šiuo konkrečiu atveju neblaivaus asmens vairavimas kelia ypatingai didelį pavojų ne tik jam pačiam, bet ir jį tuo metu supančiai aplinkai. Pareiškėjui buvo nustatytas 0,54 promilių (pritaikius paklaidą pareiškėjo naudai) neblaivumas nėra „itin nežymus alkoholio koncentracijos leistinos normos viršijimas“, nusižengimas padarytas sekmadienio rytą, 11.00 val. (duomenys neskelbtini), kuriame visada dienos metu vyksta intensyvus eismas, kas parodo, kad pareiškėjo veiksmai vertinant per pavojingumą buvo ypatingai pavojingi. Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdamas neblaivus valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, jo neblaivumas viršijo leistiną normą. Kaip jau minėta, pareiškėjo byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (b. l. 26–29).

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. K. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir jį patikslino prašydamas netaikyti antialkoholinių variklio užraktų bei paaiškino, jog prisipažįsta, kad vairavo neblaivus. Šiuo metu jis, kartu su sutuoktine ir vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikai lanko darželį, kuris yra 3 kilometrų atstumu nuo namų, o jo sutuoktinė, kuri vienintelė turi teisę vairuoti transporto priemones, dirba (duomenys neskelbtini) ir jos darbo grafikas yra nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro, todėl nelabai spėja. Taigi, norint pasirūpinti vaikais, jam kartais tenka išsikviesti vairuotoją per „Bolt“ programėlę. Be to, vaikai labai dažnai serga, bent kartą per mėnesį, o sutuoktinės sesuo turi negalią ir reikia kiekvieną mėnesį po bent vieną ar du kartus nuvažiuoti į klinikas ar pas specialistus jos apžiūrai. Taip pat ir jis turi sveikatos problemų. Nuo 2022 m. pradžios, iki pat metų galo lankėsi sveikatos įstaigose, vaikščiojo į procedūras, nes buvo užspausti nervai, todėl nori susirasti fiziškai lengvesnį darbą. Minėtu laikotarpiu jo neįgalumo lygis nebuvo nustatytas. Kadangi jis pagal specialybę yra automechanikas, norėtų susirasti darbą, susijusį būtent su šia specialybe, o tam yra reikalinga teisė vairuoti. Taip pat, neseniai gavo pasiūlymą dirbti įmonėje, kuri yra atsakinga už parduotuvių priežiūrą ir jis turėtų važinėti į skirtingas vietas, kuriose atlikinėtų remonto darbus. Tuo metu, kai pateikė skundą, buvo sumokėjęs dalį baudos, tačiau šiuo metu bauda yra pilnai sumokėta. Klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino palieka spręsti teismui, tačiau norėtų, kad būtų panaikintas draudimas vairuoti transporto priemones be antialkoholinio variklio užrakto. Su šia administracinio poveikio priemone sutiko dėl to, kad priešingu atveju, teisė vairuoti transporto priemones būtų sustabdyta ilgesniam laikotarpiui, bet šiuo metu jis šio užrakto negalėtų įsirengti dėl to, kad jis domėjosi šio užrakto įrengimo kaina ir įrengimas savo darbiniame ir sutuoktinės automobiliuose daug kainuotų, o susiradęs darbą, ypač autoservise, šį užraktą turėtų įsirengti kiekviename automobilyje.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 26–29).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė Institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad E. K. skundžiamu nutarimu už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 800 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2023 m. spalio 1 d. 11.00 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,56 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais pažeidė KET 14 punkto reikalavimus (administracinio nusižengimo bylos aprašo, b. l. 1–3).

Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pareiškėjo kaltės nėra, skundu prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, palikti tik specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba šias administracinio poveikio priemones sušvelninti.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).

Pareiškėjas E. K. skunde nurodė, kad jo veiksmuose nėra piktybiškumo ir šis nusižengimas yra atsitiktinis, padarytas netinkamai įvertinus savijautą, nežymiai viršijant leistiną alkoholio kiekį kraujyje ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Be to, jis yra charakterizuojamas teigiamai, yra padaręs kelis smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs ir nėra padaręs jokių nusižengimų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, po įvykio pasitikrino sveikatą, pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą, išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai bei sumokėjo baudą, ir pagal teismų praktiką, panašios aplinkybės yra pakankamos neskirti teisės vairuoti atėmimo net ir esant lengvam neblaivumo laipsniui. Taip pat, jis buvo sustabdytas policinių priemonių metu, patikrinimo nevengė, davė nuoseklius paaiškinimus, savo veiksmais nesukėlė padarinių. Be to, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga jo paties ir jo šeimos narių priežiūrai, ieškantis darbo ir darbo funkcijų atlikimui, o įsirengti antialkoholinio variklio užrakto negalėtų dėl to, kad šio užrakto įrengimas dviejuose automobiliuose brangiai kainuotų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėją sustabdžiusiems pareigūnams patikrinus E. K. bekontakčiu alkotesteriu, šis parodė teigiamą rezultatą. Tarnybiniame pranešime ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad pirmojo tikrinimo metu pareiškėjui buvo nustatytas 0,73 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo – 0,56 promilės neblaivumas, kas rodo, jog nesuvokti savo apsvaigimo objektyviai nebuvo įmanoma. Tai, kad pareiškėjas kritiškai nevertino savo būklės patvirtina ir skunde nurodoma aplinkybė, jog jį sustabdę pareigūnai sakė, kad jis neatrodo neblaivus, ir kad nėra jokių duomenų, kuriuose būtų užfiksuoti kokie nors jo neblaivumo požymiai, tačiau šiuos pareiškėjo teiginius paneigia policijos pareigūnės neblaivumo nustatymo akte užfiksuota aplinkybė, kad buvo užfiksuotas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas.

Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginys, jog vairuodamas transporto priemonę nesijautė neblaivus, o nustatytas 0,56 promilių neblaivumas, nežymiai viršijo leistiną normą, jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, neabejotinai įvertino apsvaigusio asmens vairavimo ypatumus ir administracinę atsakomybę nustatė būtent nuo tokio neblaivumo laipsnio, spręsdamas, kad vairuodamas transporto priemonę, kai nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, asmuo negali tinkamai vertinti savo veiksmų ir tokiu būdu gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo nustatytas 0,56 promilės neblaivumas, todėl spręsti, jog pareiškėjas šiuo atveju nebuvo pavojingas ar mažiau pavojingas, pagrindo nėra.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad E. K. sėdo už vairo kitą rytą po alkoholio vartojimo, rodo, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neįsitikinęs savo būsena ir tyčia. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, prieš vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, privalo įsitikinti, kad yra visiškai blaivus, tačiau šiuo atveju jis nesiėmė jokių priemonių įvertinti savo galimą neblaivumo laipsnį ir pasikliovė asmeniniu subjektyviu savo savijautos vertinimu.

Asmens prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant dėl poveikio priemonių parinkimo. Pareiškėjo E. K. neblaivumo faktas, dydis neabejotinai nustatytas nepriklausomai nuo pačio nusižengimą padariusio pareiškėjo valios – pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kai neblaivus vairavo transporto priemonę, neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkoholio matavimo prietaisu, todėl ginčyti patį pažeidimo faktą nebuvo jokios prasmės, jo prisipažinimas administracinio nusižengimo tyrimui esminės reikšmės neturėjo. Į atsakomybę lengvinančią aplinkybę buvo atsižvelgta skundžiamu nutarimu paskiriant minimalią nuobaudą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad išskirtine aplinkybe nelaikytina pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog dėl jo padaryto nusižengimo nekilo neigiamų padarinių. Tai, kad šiuo atveju faktiškai nekilo eismo įvykis ar nepadaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nė kiek nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Vairavimas esant neblaiviam, nepriklausomai nuo to ar buvo sukeltas eismo įvykis ar ne, padaryta žalos kitų asmenų turtui bei sveikatai ar ne, jau pats savaime yra pavojinga ir įstatyme uždrausta veika, o vairuojant neblaiviam sukeltas eismo įvykis gali tapti nebent pagrindu dar griežtesnei atsakomybei pagal kitus ANK straipsnius arba sukelti net ir baudžiamąją atsakomybę. Pareiškėjas teigė, kad praeityje nebuvo baustas už analogiško pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šis faktas, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atsakomybės nešvelnina. Vairuodamas automobilį neblaivus, nors ir žinodamas, kad iki to momento jis vartojo alkoholį, pareiškėjas E. K. kritiškai nevertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių (pavyzdžiui, eismo įvykio sukėlimo), todėl faktą, jog praeityje jis nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, vertinti kaip ypatingai jo teisinę padėtį švelninančią aplinkybę, jokios objektyvios galimybės nėra.

Atkreiptinas skundą padavusio asmens dėmesys ir į tai, kad paskirtos baudos sumokėjimas, atitinkamų kursų išklausymas, taip pat negali būti laikomi išimtine aplinkybe, nes už padarytą nusižengimą paskirtą baudą asmuo privalo sumokėti ir tai nėra pažeidėjo pasirinkimo laisvė, o norint praėjus atitinkamam laikui vėl turėti teisę vairuoti transporto priemones – privalomai išklausyti kursus. Šiuo atveju teismas pažymi, kad papildomų vairuotojų mokymų išklausymas, kaip ir prievolė perlaikyti vairavimo egzamino teorinę ir praktinę dalis nėra administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-181-530/2020).

Sprendžiant dėl nusižengimo pavojingumo, teismas sutinka, kad pareiškėjui E. K. nustatytas neblaivumo lygis ne itin žymiai viršijo leistiną normą – 0,56 promilės, tačiau tai nėra laikytina išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei nemažina pačio nusižengimo pavojingumo. Toks skundo argumentas kartu rodo ir E. K. atsainų požiūrį į visuomenės saugumo užtikrinimo interesą bei kelia abejonių nuoširdžiu jo gailėjimusi dėl nusižengimo padarymo. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad pareiškėjo veiksmai buvo neatsakingi, kėlė pavojų ne tik jo paties, bet ir visuomenės saugumui ir pats nusižengimas laikytinas vienu iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Kartu pažymėtina ir tai, jog ši aplinkybė jau buvo įvertinta skiriant minimalų administracinės poveikio priemonės terminą.

Administracinio nusižengimo padarymo metu E. K. nebuvo pradedantysis vairuotojas, kaip teigia pats pareiškėjas, jo vairavimo stažas yra 15 metų. Taigi, E. K., kaip patyręs vairuotojas, prieš vairuodamas automobilį turėjo elgtis atsakingai ir įvertinti, kad yra neblaivus, numatyti galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri jam gali sukelti nepatogumų. Aplinkybės, jog pareiškėjas, būdamas neblaivus, vairavo automobilį nedarbo dieną (sekmadienį), ten, kur eismas buvo neintensyvus, esant geroms meteorologinėms sąlygoms, automobilis sustabdytas policinių priemonių metu, nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina. Be to, nors pareiškėjas nurodo, kad anksčiau yra baustas už kelis smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašą nustatyta, kad pareiškėjas anksčiau ne kartą baustas už pakankamai didelį leistino greičio viršijimą ir šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas nėra itin drausmingas eismo dalyvis.

Teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą.

Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti nepilnamečių vaikų nuvežimą į darželį, gydymo įstaigą, artimųjų nugabenimą į gydymo įstaigas, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, suteikiančioms pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog jo sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl, teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad dėl to, jog pareiškėjas laikinai neturės šios teisės, nebus tinkamai pasirūpinta pareiškėjo ir jo šeimos narių sveikata. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai apie laikinus jo paties sveikatos sutrikimus, nesant jokių objektyvių duomenų apie netektą darbingumą ir kad dėl to pareiškėjui būtina teisė vairuoti transporto priemones, negali būti pagrindu neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją sušvelninti.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas šiuo metu nedirba ir, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, nori susirasti darbą pagal automechaniko specialybę, taigi pareiškėjo norimos užimti pareigos nėra tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti pareiškėjo darbo paieškas, tačiau ši aplinkybė taip pat nelaikytina išskirtine, suteikiančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjui nėra kliūčių užimti tokias pareigas, kurios būtų nesusijusios su teise vairuoti transporto priemones.

Pareiškėjas E. K., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad E. K., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.

Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Pareiškėjas, žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tarp jų ir draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, šių reikalavimų privalomumą visiems vairuotojams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai suvokdamas, sąmoningai pasirinko teisei priešingą elgesį. Taigi, tokio elgesio sąlygotos neigiamos pasekmės pareiškėjo asmeniniam bei šeiminiam gyvenimui nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, dėl kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad net ir minimalių sankcijoje numatytų nuobaudų (administracinio poveikio priemonių) pritaikymas aiškiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad terminuotas teisės vairuoti transporto priemones netekimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pareiškėjui ir jo šeimai sukeltų itin neigiamas pasekmes.

Skunde išdėstytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo pareiškėjui E. K. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ar skirti trumpesnį šių administracinių poveikio priemonių terminą. E. K. paskirtas minimalus galimos nuobaudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Skunde pareiškėjas taip pat teigė, kad jam paskirtos dvi administracinio poveikio priemonės, tačiau teismas tokius pareiškėjo teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Šiuo atveju įstatyme įtvirtintos dvi alternatyvios administracinio poveikio priemonės, t. y. arba 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas sutiko, kad jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tuo tarpu teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad su šio draudimo taikymu sutiko tik dėl to, kad, priešingu atveju, teisė vairuoti transporto priemones būtų atimta ilgesniam laikotarpiui. Pareiškėjas prašė netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kadangi alkobloką tektų įsirengti tiek savo, tiek sutuoktinės automobiliuose, o jei įsidarbintų, toks draudimas jam tik trukdytų. Pareiškėjas iš esmės laikėsi pozicijos, kad teismas, pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies, turėtų skirti kuo trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, netaikant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau savo pozicijos dėl alternatyvios administracinio poveikio priemonės taikymo, jei teismas nematytų pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neišdėstė.

Taigi, nors pareiškėjas teismo posėdžio metu ir prašė netaikyti jam draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau neišreiškus pozicijos dėl alternatyvios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, taikymo, taip pat teismui nenustačius pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sušvelninti pareiškėjui administracinio poveikio priemonę ar jos apskritai netaikyti, įvertinus tai, kad vadovaujantis ANK 642 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau negu to prašoma skunde, paskirta administracinio poveikio priemonė paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2023 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Tamošaitienė