Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai G. I., jos atstovams advokatams Romualdui Mikliušui, Sigitai Galbuogienei, Sigitui Mikliušui,

civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovams T. Ž., E. O.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2020 m. lapkričio 5 d. apie 20.46 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vokiški numeriai), pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 181 punkto reikalavimus, numatančius, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, ir 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiavo (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatve, maršrutiniam transportui skirta ir „A“ raide pažymėta eismo juosta, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, viršydamas leistiną toje kelio atkarpoje nustatytą 50 km/h greitį, važiuodamas apie 89 km/h greičiu, buvo neatidus ir neatsargus, ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)-u namu, atsiradus priekyje kliūčiai - priešpriešais (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės važiavusiam ir į kairę, į (duomenys neskelbtini)-o namo kiemą, apie 15 km/h greičiu sukusiam automobiliui „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. L., nesugebėjo laiku iki kliūties sulėtinti greičio ir sustabdyti vairuojamo automobilio „BMW M3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vokiški numeriai) ir automobilio priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinį šoną. Įvykusio eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Toyota Auris“ keleivė G. I., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ir šio automobilio vairuotojas A. L., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. B. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad automobilį, kurį vairuojamas pateko į eismo įvykį, įsigijo iš (duomenys neskelbtini) gyvenančio pažįstamo. Įsigijęs automobilį jį sutvarkė ir ruošėsi parduoti. Keletą dienų prieš įvykį buvo pasibaigęs šio automobilio draudimas, kurį jis pamiršo pratęsti. Kaltinime nurodytu laiku, vairuodamas minėtą automobilį važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link PC „Y“. Toje sankryžoje, kur (duomenys neskelbtini) gatvė, yra kelio ženklas greitis 40 km/h, bet jis galioja iki 20.00 val. Nors ir buvo leidžiama važiuoti greičiau, nes laikas buvo po 20.00 val., tačiau kiti vairuotojai važiavo labai lėtai, todėl juos aplenkė važiuodamas maršrutiniam transportui skirta „A“ eismo juosta. Juos aplenkęs sugrįžo į savo eismo juostą ir važiuodamas toliau pamatė, kaip ties (duomenys neskelbtini) namu link jo, priešinga eismo juosta važiuojantis automobilis pradėjo sukti į kairę, norėdamas įvažiuoti į kiemo įvažiavimą. Pamatęs šį automobilį atleido akceleratoriaus pedalą ir pradėjo stabdyti. Tuo metu į kairę sukantis automobilis nebaigęs manevro sustojo ir užkirto jam kelią. Jis galėjo sukti tik į kairę, tačiau gretima eismo juosta važiavo kiti automobiliai. Tada nuspaudė stabdžio pedalą, tačiau nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į prieš jį sukantį ar sustojusį automobilį. Po susidūrimo paklausė, ar viskas gerai kartu su juo važiavusiam keleiviui K. K., ir išlipęs iš automobilio nuėjo prie automobilio, į kurį atsitrenkė. Jis paklausė „taksi“ vairuotojo: „ką tu darai, kur tu suki?“. Prie jo priėjęs K. K. jam parodė netoliese ant šaligatvio gulintį žmogų, o šalia klaną kraujo. Jis bijo kraujo, todėl arčiau gulinčio žmogaus - moters nėjo ir paėmęs telefoną ėmė kviesti policiją. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus kaltinamasis nurodė, kad neturėjo teisės važiuoti „A“ juosta ir dėl įvykdyto pažeidimo sutinka sumokėti piniginę baudą. Šia juosta važiavo, nes skubėjo. Vairuodamas nežiūrėjo į spidometrą, tačiau jo automobilis važiavo ne didesniu kaip 50-60 km/h. Jis nesutinka su byloje esančia specialisto išvada, kad jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 89 km/h ir, kad eismo įvykis įvyko „A“ juostoje. Kokiu greičiu važiavo automobiliai, kuriuos aplenkė „A“ juosta, negali pasakyti, tačiau juos aplenkęs jis sugrįžo į įprastą eismo juostą ir ja važiuojant įvyko susidūrimas. Jo nuomone, dėl eismo įvykio kaltas „Toyota Auris“ vairuotojas A. L., kuris suko į kairę ir jo nepraleido. Toje vietoje matomumas geras ir jam nežinoma, kodėl A. L. nepastebėjo jo vairuojamo automobilio. Jo (R. B.) pasirinktas greitis negalėjo būti priežastis įvykiui kilti. Jeigu jis truputį ir važiavo greičiau, tai A. L. vis tiek turėjo jį pamatyti. Kai pamatė, kad A. L. vairuojamas automobilis suka į kairę pradėjo stabdyti, bet stabdymo neužteko. Jo vairuojamas automobilis trenkėsi į „taksi“ automobilio dešinės pusės galinį sparną. Automobiliai po eismo įvykio stovėjo taip, kaip užfiksuota sudarytoje schemoje. Jis turėjo galimybę išvažiuoti į kitą eismo juostą, bet ten važiavo kiti automobiliai. Kad jų neužkliudytų, tikėjosi, kad suspės sustoti. Į įvykio vietą atvykusiam A. L. darbdaviui kalbėjo, kad nesupranta, kodėl A. L. nepraleido jo automobilio. Darbdavys jam atsakė, kad gal A. L. buvo pavargęs, nes dirbo nuo 8.00 val. ryto. Byloje pateiktų civilinių ieškinių nepripažino ir prašė juos atmesti.

2021 m. vasario 22 d. apklaustas įtariamuoju, R. B. kaltės nepripažino. Parodė, kad 2020 m. lapkričio 5 d. apie 20.40 val., vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (numeriai vokiški), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve „A“ eismo juosta, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) gatvės. Į „A“ juostą iš pirmos eismo juostos persirikiavo už (duomenys neskelbtini) sankryžos, taip padarė, nes priekyje jo važiavę automobiliai judėjo lėtai, apie 40 km/h greičiu, nors toje gatvės atkarpoje nuo 19.00 val. jau galiojo leidimas, leidžiantis važiuoti didesniu nei 50 km/h greičiu. Persirikiavęs į „A“ juostą aplenkė pirma eismo juosta jo važiavimo kryptimi važiavusias transporto priemones. Jo judėjimo greitis buvo apie 50 km/h. Staiga pamatė, kaip priešinga eismo juosta, link jo važiavęs „X“ įmonės automobilis „Toyota“ pasuko į kairę, tiesiai prieš jo automobilį. Koks tuo metu tarp jų buvo atstumas, negali pasakyti. Jis įvertino, kad „Toyota“ automobilis spės įvažiuoti į įvažiavimą, todėl nemažino savo automobilio važiavimo greičio. Kai atstumas tarp jų sumažėjo iki 2-3 m, „Toyota“ automobilis arba sustojo, arba iki minimumo sulėtino savo greitį, vis dar būdamas jo judėjimo juostoje. Tai pamatęs, jis stabdė savo automobilį ir suko vairą į kairę, bet išvengti susidūrimo nepavyko. Savo automobilio priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į „Toyota“ automobilio galinę dešinę pusę. Po smūgio abu automobilius apsuko ir sukdamasis savo automobilio galiniu dešiniuoju sparnu galimai dar atsitrenkė į „Toyota“ automobilio priekinę dalį. „BMW“ automobiliui pilnai sustojus kartu su juo automobilyje važiavusiu K. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie „Toyota“ automobilio. Ar jo vairuotojas jau buvo išlipęs, tiksliai pasakyti negali, tačiau jie kalbėjosi lauke. Netikėtai pastebėjo dešiniajame šaligatvyje gulinčią moterį, kuri nejudėjo ir kraujavo. Jis buvo šoke ir prie jos arčiau nėjo. Jis paklausė „Toyota“ automobilio vairuotojo, kas ta moteris? Šis atsakė, kad ji važiavo su juo. Kaip ji atsidūrė ant šaligatvio, nežino. Pamatęs nukentėjusią moterį surinko 112 ir prašė atsiųsti medikus. Į įvykio vietą atvykę medikai moterį ir automobilio „Toyota“ vairuotoją išvežė į ligoninę. Jis ir K. liko įvykio vietoje su pareigūnais. Savo kaltės dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą, pagal BK 281 straipsnio 3 dalį nepripažįsta, nes mano, jog dėl eismo įvykio kilimo kaltas „Toyota“ vairuotojas, kuris atlikdamas kairį posūkio manevrą neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nepraleido jo vairuojamo automobilio. Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (numeriai vokiški), priklauso jam. 2020 m. rugpjūčio mėnesį praeidinėjo šio automobilio techninę apžiūrą ir buvo apdraudęs automobilį laikinuoju draudimu (1 mėnesiui). 2020 m. lapkričio 5 d. sėdo prie šio automobilio vairo, pamiršęs, kad jo draudimas yra pasibaigęs (t.1, b.l. 148, 149).

Apklaustas teisme nukentėjusysis A. L. nurodė, kad gal trys mėnesiai iki įvykio jis įsidarbino pavėžėju. Jo vairuotojo stažas nuo 1983 m. 2020 m. lapkričio 5 d. apie 20.00 val. pagal užsakymą iš (duomenys neskelbtini) paėmė klientę – G. I.. Klientė atsisėdo į galinę jo automobilio sėdynę. Jai įsėdus liepė prisisegti saugos diržu. Matė, kad rankoje ji laikė saugos diržą, bet ar prisisegė, negali pasakyti. G. I. turėjo nuvežti adresu (duomenys neskelbtini). Įsukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę pažiūrėjo į galinį vaizdo veidrodį. Jokių mašinų nebuvo. Jis įjungė kairį posūkį. Priekyje nieko nebuvo. Įsitikinęs, kad niekam nesukels kliūčių, pradėjo sukti į kairę. Tik įsuko į tą juostą ir viskas. Po įvykio buvo kažkiek praradęs sąmonę. Atsigavęs pamatė, kad jo automobilyje išsiskleidusios saugos pagalvės. Pažvelgęs atgal automobilio salone nebematė ten buvusios keleivės. Išlipęs iš automobilio pastebėjo ant vejos stovinčius du vaikinus. Vienas iš jų pasakė, kad viską matė. Pamatė, kad gal 20 metrų nuo automobilio stovi susirinkę žmonės. Šalia jų gulėjo, aimanavo moteris. Suprato, kad tai jo keleivė. Ar iš jo automobilio ji iškrito ar pati išlipo, negali pasakyti. Kažkiek metrų nuo tos moters kalbėjosi du vaikinai. Vienas sakė, kad jį pralenkė dideliu greičiu važiavęs „BMW“ automobilis, kuris dabar pateko į autoįvykį. Kalbėjo, kad „BMW“ greitis buvo apie 110 km/h. Vaikinas dvejojo, ar jam būti liudytoju. Jis jau negalėjo kalbėti, jį dusino, prašė iškviesti greitąją. Jam pasakė, kad greitoji atvykusi. Jis priėjo prie GMP automobilio, į kurį tuo metu talpino jo keleivę. Jam pasakė, kad dviejų pacientų jie negali vežti, kad tuojau atvažiuos antras ekipažas. Atvažiavus kitam GMP automobiliui su medikų pagalba įlipo į jų automobilį. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus nukentėjusysis nurodė, kad įvykio metu buvo tamsus paros metas. Darydamas kairį posūkį jis nematė iš priekio atvažiuojančio automobilio. Šiuo metu jam nustatytas neįgalumas ir jis nebedirba pavėžėju. Važiuodamas suko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kirto priešpriešinę juostą ir daugiau nieko neatsimena. Negali pasakyti, ar jo automobilis įvažiavo į „A“ juostą, ar buvo kažkur tarp „A“ juostos ir pagrindinės eismo juostos. Prieš atlikdamas posūkio manevrą nematė kaltinamojo vairuojamo automobilio. Nebuvo jokių automobilių nei gale, nei priekyje. Veždamas klientę važiavo pagal navigaciją, tačiau daugiau mažiau kelią žinojo. Įvykio metu jo regėjimas buvo normalus, o kaltinamojo vairuojamo automobilio negalima buvo pastebėti, jeigu jis važiavo tokiu greičiu. Jei būtų matęs kaltinamojo vairuojamą automobilį, tai būtų jį praleidęs.

2021 m. vasario 11 d. apklaustas liudytoju A. L. paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 5 d., apie 20.40 val., vairuodamas automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį MB „(duomenys neskelbtini)“, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini)-o namo, kur vežė keleivę. Jis važiavo prisisegęs saugos diržu. Ar jo keleivė buvo prisisegusi saugos diržu, nežino, nes kai ji įsėdo į jo vairuojamą automobilį, buvo jau gana tamsu. Ką ji darė galinėje sėdynėje, nestebėjo. Ji sėdėjo už priekinio keleivio sėdynės. Pamena, kad privažiuodamas prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini)-o namo kiemą, jis įjungė kairiojo posūkio signalą ir greitį sumažino iki minimalaus, kažkur iki 10 km/h. Artėdamas prie minėto įvažiavimo, matė, kad priešingos krypties eismo dalyje nei viena eismo juosta (nei bendra eismo juosta, nei „A“ juosta) transporto priemonės link jo neartėja. Būdamas tikras, kad sukti į kairę jam saugu, pradėjo manevrą. Paskutinis dalykas, kurį pamena, kad jo automobilis įvažiavo į priešingos krypties eismo dalį. Kas vyko toliau, kaip įvyko atsitrenkimas ir kuria eismo juosta važiavo į jo automobilį atsitrenkęs kitas automobilis, nežino. Eismo įvykio metu prarado sąmonę. Kiek laiko buvo be sąmonės, pasakyti negali. Atsigavęs pamatė, kad sprogusios jo ir kito automobilio oro pagalvės. Suvokęs, kad įvyko susidūrimas, atsisuko atgal ir pamatė, kad jo keleivės automobilyje nėra. Kur ji dingo, nežino. Išlipęs iš savo automobilio pamatė ant vejos stovinčius du 20-30 metų jaunus vyrus be kaukių. Jis paklausė jų, kas jie tokie. Vienas iš vaikinų su trumpa juoda barzdele pasakė, kad jis viską matė. Kitas nieko nesakė. Tada jis pastebėjo maždaug 20 m nuo jo automobilio, ant šaligatvio, gulintį žmogų. Priėjęs arčiau pamatė moters rankinę ir atpažino gulinčią savo keleivę. Moteris buvo sąmoninga, aimanavo. Prie jos buvo keli žmonės, kurie ja rūpinosi ir neleido atsikelti. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnams forminant eismo įvykį, išgirdo besikalbančius du vyrus. Tai buvo ne tie jauni vyrai, kuriuos pamatė išlipęs iš automobilio stovinčius ant vejos, bet kiti. Vienas iš vyrų kitam sakė, kad „BMW“ automobilis aplenkė jį didžiuliu, apie 110 km/h greičiu. Šis vyras, kiek pamena, minėjo, kad pats važiavo „Audi“ automobiliu. Vyras tarėsi su pašnekovu, ar jam eiti liudyti. Jis priėjo prie jų ir paprašė iškviesti medikus. Vyrai pasakė, kad medikai jau važiuoja. Daugiau su jais nesikalbėjo, nes nebeturėjo jėgų. Kaip vėliau paaiškėjo, jam buvo sulaužyti 6 šonkauliai, pradurtas plautis. Atvykę į įvykio vietą medikai pirma išvežė moterį į ligoninę, kitas GMP ekipažas išvežė jį. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė turtinę ir neturtinę žalą (t.1, b.l. 94, 95).

2020 m. gruodžio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad specialistė J. M. – Č. susipažinusi su A. L. medicininiais dokumentais: gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), 76 puslapiai ir CD Nr. 1694 iš (duomenys neskelbtini) pateikė išvadą, kad <...> A. L. nustatyta dešinės pusės 5-11 šonkaulių lūžiai, skysčio ir oro susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kepenų antro laipsnio plyšimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 103).

Apklausta teisme nukentėjusioji G. I. paaiškino, kad ji svečiavosi pas gimines, kurie jai iškvietė taksi automobilį. Įsėdusi į atvykusį taksi automobilį prisisegė saugos diržą, nes visada taip daro. Automobilis pradėjo važiuoti ir daugiau ji nieko neprisimena. Praėjus savaitei gydytojai pasakė, kad ji ligoninėje. Neturi supratimo, kaip po eismo įvykio atsidūrė gatvėje. Pati negalėjo išlipti, nes iki jos namų taksi neprivažiavo. Visada ją atveždavo iki laiptinės durų. Įvykio metu patyrė sunkius sužalojimus. Dvi savaites išbuvo reanimacijoje, paskui reabilitacija. Dabar jos galva kaip puodynė, svaigsta, nėra koordinacijos, be lazdų negali vaikščioti. Jos balsas buvo dingęs, dabar jos kalba (balsas) atsigavo. Pablogėjo jos klausa, nebegali skaityti. Nebegali pati nueiti į parduotuvę ir turi prašyti, kad jai viską atneštų. Nors po eismo įvykio praėjo nemažai laiko, tačiau jos sveikata į buvusį lygį nesugrįžo. Ji negali būti pasilenkusi, nes nugriūna, o nugriuvus negali atsikelti. Labai skauda kojas. Vienoje kojoje pažeistas meniskas, o kitoje kojos raiščiai nutrūkę. Prašė patenkinti jos civilinį ieškinį.

2021 m. vasario 24 d. apklausta nukentėjusioji G. I. parodė, kad apie 2020 m. lapkričio 5 d. įvykusį eismo įvykį, kurio metu ji nukentėjo, papasakoti nieko negali, nes neprisimena Dėl patirtų kūno sužalojimų jai padaryta turtinė ir neturtinė žala (t. 1, b.l. 73).

2020 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad specialistė J. M. – Č. susipažinusi su G. I. medicininiais dokumentais: gydymo stacionare ligos istorija ir CD Nr. 1728, Nr. 1730 su radiologinio tyrimo vaizdais iš (duomenys neskelbtini) pateikė išvadą, kad <...> G. I. nustatyta kirstinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje momeninėje-kaktinėje srityje (pašalinta 4,5 cm storio kraujo sankaupa), kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abipuskaktinėje-momeninėje, dešinėje smilkininėje srityse, smulkios sumušimo zonos dešinėje smilkininėje skiltyje, dešinio smilkinkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaktikaulį ir momenkaulį iki kairės pusės, dešinio skruostakaulio lūžis, dešinės pusės 4-11 šonkaulių lūžis, oro susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, skysčio susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, dešinio plaučio sumušimo židiniai, kepenų sumušimo židinys, daugybiniai blužnies įplyšimai, nedidelis kiekis laisvo kraujo pilvo ertmėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktą (t. 1, b.l. 80).

Apklaustas teisme per „Zoom“ platformą liudytojas K. K. nurodė, kad kaltinamąjį R. B. pažįsta apie 10 metų. Jų santykiai draugiški. Įvykio dieną jie sutarė susitikti. Vakare jis atėjo iki (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) gatvės. Susitikę jie įsėdo į pilkos spalvos, dviejų durų automobilį M4 ir pradėjo važiuoti link PC „Y“. Už automobilio vairo sėdėjo R. B.. Liudytojas prisimena, kad važiuojant link PC „Y“ R. B. vairuojamas automobilis išvažiavo į visuomeniniam transportui skirtą važiuoti juostą, kad aplenktų automobilius ir tada sugrįžo į savo juostą. Tuomet jis pajuto staigų stabdymą ir pakėlė galvą, nes „sėdėjo telefone“. Pamatė prieš juos tarsi sustojusį automobilį, kuris perkirto jiems kelią ir sustojo prieš įvažiavimą į kiemą. R. B. bandė stabdyti, bandė apvažiuoti prieš jį atsiradusį automobilį, bet nepavyko. Po susidūrimo jie išlipo iš automobilio. R. B. pirmas nuėjo link tos kitos mašinos ir bendravo su jos vairuotoju. Tuo metu pamatė gulinčią moterį. R. B. paskambino į policiją ar į greitąją. Atsimena, kad į įvykio vietą atvažiavo ir kaip pats prisistatė autoįvykyje dalyvavusio „taksi“ automobilio savininkas. Jis pasakė, kad mašiną išnuomojo. Šio asmens paklausė, kaip „taksi“ vairuotojas galėjo taip padaryti. Jiems atsakė, kad vairuotojas buvo pavargęs, nes dirbo nuo 8.00 ryto, o tada jau buvo apie 20.00 val. vakaro. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad negali pasakyti, kokiu greičiu iki įvykio važiavo R. B. vairuojamas automobilis, nes į automobilio spidometrą nežiūrėjo. Tačiau jis nejautė, kad jie būtų lėkę ar kažkas tokio. Mano, kad važiavo normaliu greičiu. Atsimena, kad automobilių susidūrimas įvyko normalioje juostoje. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės neakcentavo. Gal tuo metu tai „išlėkė iš galvos“.

2020 m. lapkričio 11 d. apklaustas liudytojas K. K. parodė, kad 2020 m. lapkričio 5 d., apie 20.40 val., važiavo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jo draugas R. B.. Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje ir nuleidęs galvą, naršė telefone. Jie važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės „A“ juosta, kryptimi link PC „Y“. Kad važiavo „A“ juosta, matė, bet daugiau į kelią dėmesio nekreipė, todėl kas vyko priekyje, pasakyti negali. Nežino, kokiu greičiu jie važiavo. Pajutęs, kad R. pradėjo staigiai stabdyti automobilį, pakėlė akis ir pasižiūrėjo į priekį. Pamatė priekyje, tiesiai prieš juos stovintį skersą, dešiniuoju šonu į juos, automobilį „Toyota“ su „X“ įmonės lipdukais. Ar šis automobilis stovėjo, ar lėtai judėjo, tiksliai pasakyti negali. Tuo metu jam pasirodė, kad stovi. Pamena, kad prieš pat susidūrimą su „Toyota“ automobiliu R. pasuko vairą į kairę, todėl į „Toyota“ automobilį „BMW“ automobilis atsitrenkė dešiniuoju kampu. Po susidūrimo automobilį „BMW“ apsuko ir jis sustojo kelyje skersas. Su R. išlipę iš automobilio ir supratę, kad nenukentėjo, nuskubėjo prie „Toyota“ automobilio. Priėjęs pamatė, kad šio automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir eina link šaligatvio. Priėjęs arčiau, pamatė ant dešinio šaligatvio, žiūrint jų važiavimo kryptimi gulinčią sužalotą ir kruviną moterį. Tai pamatęs R. iš karto surinko telefone 112 ir Bendrojo pagalbos centro operatoriui pranešė apie įvykį, paprašė atsiųsti medikus. Su automobilio „Toyota“ vairuotoju jis nebendravo. Į įvykio vietą atvykę medikai moterį ir automobilio „Toyota“ vairuotoją apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę. Jis ir R. liko įvykio vietoje su policijos pareigūnais (t.1, b.l. 110).

Apklaustas teisme liudytojas A. P. paaiškino, kad stovėjo prie šviesoforo ir laukė žalios spalvos šviesoforo signalo. Matė, kad gatve važiavo dvi ar trys mašinos. Žalias šviesoforo signalas pradėjo mirksėti ir tada „BMW“ visas mašinas aplenkė. Įsijungus žaliam šviesoforo signalui jis nuėjo per gatvę pusę atstumo ir išgirdo į sprogimą panašų garsą. Link garso nėjo, nes ne pirmą kartą ten kažkas sprogsta. Ar koks automobilio duslintuvas, ar kas petardą numeta. Parėjęs į namus pamatė, kad žmona prie lango stovi. Sakė, kad net namie išgirdo tą sprogimą. Pamatęs, kad atvažiavo policija, nusprendė nueiti pažiūrėti, kas atsitiko. Atėjęs pamatė, kad stovi sudaužytas „taksi“ automobilis, o už kažkiek metrų „BMW“. Apžiūrėjo „BMW“. Jo lieti ratlankiai buvo gražūs. Tada prisiminė, kad tai tas pats „BMW“ automobilis, kuris pro jį pravažiavo ir kuris aplenkė kitus automobilius. Priėjęs prie įvykio vietoje buvusių pareigūnų paklausė, kas ir kaip. Jiems sakė, kad stovėjo gatvėje ir matė pravažiuojantį „BMW“. Pareigūnai atsakė, kad liudininkų užtenka. Įvykio vietoje buvo žmonių. Šalikelėje stovėjo „Audi“ ar kažkokia kita mašina ir jis nuėjo į namus. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad yra „A“ juosta, tada yra visuomeninio transporto stotelė ir yra paprasta juosta. O kitoje pusėje paprasta eismo juosta. „BMW“ aplenkė kitas mašinas „A“ juosta. Greičio „BMW“ negali pasakyti. Jeigu kitos mašinos buvo pagreitėjusios ant 40-50 km/h, tai tas „BMW“ jas normaliai lenkė. Maždaug gali pasakyti, kad „BMW“ greitis buvo 80-90 km/h. Pro jį „BMW“ pravažiavo „A“ juosta, o toliau jis nežiūrėjo, ar persirikiavo į normalią eismo juostą. Šito jis nematė. Jeigu ir rikiavosi, tai iki posūkio. Ten yra šviesoforas, truputį nuokalnė, paskui įkalnė, o dar pavažiavus dar vienas posūkis į kiemą, ir kitas posūkis į kiemą. Tas tolimesnis posūkis gan toli ir buvo tamsu. Nuo pėsčiųjų perėjos iki eismo įvykio vietos kokie 300 metrų. Daugiau tame tarpe šviesoforų nebuvo. Yra tik du posūkiai į kiemus.

2020 m. lapkričio 11 d. apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad 2020 m. lapkričio 5 d., apie 20.40 val., priėjo prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos per (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį, ties (duomenys neskelbtini). Priėjęs paspaudė šviesoforo mygtuką ir laukė, kol jam užsidegs žalias signalas. Jam stovint ir laukiant, pamatė nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, (duomenys neskelbtini) gatvės „A“ juosta, kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį „BMW“. Minėtas automobilis, važiuodamas „A“ juosta, aplenkė pirma eismo juosta jo važiavimo kryptimi važiavusias kitas transporto priemones ryškiai didesniu greičiu negu leistinas. Mano, kad šio automobilio greitis galėjo būti apie 80 km/h, bet tai tik tai jo nuomonė. „BMW“ automobilis kirto pėsčiųjų perėją, degant jam dar mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui arba jau geltonam. Atkreipė į tą automobilį dėmesį, nes jo ratų ratlankiai buvo gražūs ir neįprasti. Jam pravažiavus, užsidegė žalias signalas pėstiesiems ir jis įžengė į kelio važiuojamąją dalį ir pradėjo eiti link kitos gatvės pusės. Padaręs kelis žingsnius staiga išgirdo kažkokį sprogimą. Kad susidūrė automobiliai, jis tuo metu nepagalvojo. Atėjęs namo pamatė, kad žmona pro langą stebi besirenkančius žmones ir atvažiuojančius policijos automobilius. Pasižiūrėjęs pro langą pamatė skersai kelio (duomenys neskelbtini) gatvėje stovintį automobilį. Jis vėl išėjo į kiemą ir nuėjo prie įvykio vietos. Priėjęs arčiau pamatė, kad skersai kelio sudaužytas stovi anksčiau jo matytas „BMW“ automobilis, kurio ratlankiai patraukė jo dėmesį. Būdamas įvykio vietoje pasakė policijos pareigūnui, kad yra liudininkas ir paklausė, ar jis reikalingas. Pareigūnas atsakė, kad čia viskas aišku ir jis sugrįžo namo. Vėliau per TV pamatė laidą, kurioje buvo sakoma, kad kaltas „X“ įmonės automobilio vairuotojas. Kadangi jis pats matė, kaip automobilis „BMW“ važiavo, akivaizdžiai viršydamas leistiną važiavimo greitį, todėl nutarė parašyti „www epolicija.lt“ tinklapyje, ką matė (t. 1, b.l. 114).

Apklaustas teisme liudytojas N. Z. paaiškino, kad vairuodamas automobilį važiavo nuo „M“ link PC „Y“. Jam atrodo, kad įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš paskos važiavo geltonos spalvos „BMW“, kuris nuo jo nesilaikė tinkamo atstumo ir jį nervino. Taip važiuojant jis pasuko į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę link PC „Y“. Šiek tiek pavažiavus prasideda „A“ juosta. Iš paskos jam sekęs „BMW“ padidino greitį ir išvažiavo į „A“ juostą. Priekyje jo automobilio buvo dar keletas mašinų, bet važiuodamas „A“ juosta „BMW“ visus juos pralenkė. Pas „BMW“ buvo triukšmingas dujų išmetimas. Pravažiavęs porą šviesoforų jis pamatė ant važiuojamosios kelio dalies stovinčią apsuktą „Toyota“ ir jį pralenkusį „BMW“, kuris buvo apdaužytas. Jis vos ne pirmas atvažiavo į įvykio vietą. Kelio vidury stovėjo vyras, kuris jam mojavo ranka ir prašė pagalbos. Jis sustojo įvažiavime į kiemą ir pamatė veidu į žemę gulinčią moterį, o šalia jos daug kraujo. Nuo šio vaizdo jį ištiko šokas. Jis sėdėjo savo mašinoje. Prie jo priėję aplinkiniai žmonės pradėjo stuksenti į jo automobilio langą, kad jis kviestų pagalbą. Jis paskambino 112. Tada paklausė prie moters buvusių vyrų, ar ji gyva. Moteris pradėjo šūkauti, rėkauti. Jam atrodo, jis buvo priėjęs prie „Toyotos“ vairuotojo, kuris, atrodo, tuo metu kalbėjosi su „BMW“ vairuotoju. Jis paklausė, kas čia atsitiko. „Toyota“ vairuotojas nelabai galėjo kažką pasakyti. Jis buvo šoko būsenoje. „Toyota“ vairuotojui jis liepė nesijaudinti, nes jis kažką matė ir galės apie tai pasakyti policijai. Tai pasakęs sugrįžo prie savo automobilio ir kalbėjosi su kitais vyrais. Tuo metu prie jo priėjo „BMW“ vairuotojas ir šiek tiek agresyvia forma pasakė: „ką tu susiruošei įrodinėti, nei tu matei eismo įvykį, nei tu įrodysi, kad aš „A“ juosta važiavau ar viršijau greitį“. Jis atsakė, kad jo reikalas bus pasakyti, o teismas išspręs. Netrukus jis priėjo prie įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų. Jam pasirodė šiek tiek keista, kai jiems pasakė, kad matė, kaip „BMW“ jį aplenkė ir „A“ juosta važiavo. Pareigūnai jam atsakė, kad jo žodžiai nieko verti, nes jis nematė eismo įvykio ir neįrodysit, kad „BMW“ važiavo „A“ juosta ir viršijo greitį. Jam tai pasirodė keista, nes jis buvo liudytojas ir mano, kad tokie jo žodžiai turėjo būti įrašyti. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad paties eismo įvykio jis nematė, tačiau įvykio vietoje buvo nuo pradžios iki valandos laiko. Kai „BMW“ automobilis „A“ juosta jį pralenkė, atstumas nuo tos vietos iki eismo įvykio galėjo būti apie 500 m. Tik prasidėjus „A“ juostai „BMW“ atliko lenkimą. Jis važiavo 40-50 km/h greičiu. Greičio neviršijo, nes buvo vakaras ir intensyvus eismas. Mano, kad „BMW“ greitis galėjo būti virš 100 km/h. Įvykio vietoje „Toyota“ vairuotojas sakė, kad suko į kairę, į kiemą ir pajuto smūgį. Jis negalėjo visko rišliai papasakoti, kalbėjo tik atkarpomis. Sakė, kad iškritusi moteris važiavo su juo, bet po smūgio moteris iškrito pro jo automobilio duris.

Apklausta teisme policijos pareigūnė liudytoja G. S. (buvusi B.) paaiškino, kad tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, ji su kolega pagal gautą pranešimą atvyko į eismo įvykį, kuriame dalyvavo „taksi“ automobilis ir „BMW“. „BMW“ vairuotojas važiavo pagrindiniu keliu, o „taksi“ bandė pasukti į kiemą ir įvyko eismo įvykis. Kiek pamena, moteris iš „taksi“ automobilio iškrito per langą. Kiek jai žinoma, „BMW“ greitai važiavo, o „taksi“ vairuotojas suko į kiemą, tačiau nespėjo, nes „BMW“ vairuotojas važiavo dideliu greičiu. Nežino, ar prieš eismo įvykį „BMW“ automobilis važiavo „A“ juosta. „Taksi“ vairuotojas buvo pasimetęs. Dabar negali tiksliai pasakyti, ką jis aiškino ir kodėl moteris iškrito iš „taksi“ automobilio. Jei gerai pamena, tai eismo įvykio metu ji buvo neprisisegusi saugos diržu ir iškrito per automobilio langą.

2021 m. sausio 22 d. Lietuvos Teismo Ekspertizės Centro specialisto išvadoje Nr. 11-2648 (20) konstatuota, kad:

1. Automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš susidūrimą judėjo kairiojo posūkio kreive trajektorija, pavaizduota tiriamosios dalies 7 pav.

2. Prieš pat susidūrimą automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo apie 15 km/h greičiu.

3. Automobilis „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš susidūrimą vairuotojo buvo nusuktas į kairę ir judėjo trajektorija, kuri pavaizduota tiriamosios dalies 7 pav.

4. Prieš pat susidūrimą automobilis „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo apie 89 km/h greičiu.

5. Automobilis „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė ties įvažiavimo į namo su Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo tolimesniu kraštu, žiūrint link (duomenys neskelbtini) g., ant važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo linijos KET 1.8.

6. Automobilio „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas maksimaliu leistinu tuo paros laiku minėtame kelio ruože 50 km/h greičiu pagal kelio trajektoriją ir nelėtindamas greičio turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, kadangi automobiliui „BMW M4“ priartėjus prie įvažiavimo į namo su Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo artimojo krašto, automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų atlaisvinęs (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąją dalį.

Automobilio „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas nustatytu apie 89 km/h greičiu ir reaguodamas stabdymui, kada iki susidūrimo vietos buvo apie 71 m atstumas, neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilio ir tokiu būdu išvengti susidūrimo su automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Jeigu prieš pasukant į kairę automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas turėjo galimybę nustatyti, kad priešpriešais (duomenys neskelbtini) maršrutinio transporto eismo juosta artėjusio automobilio vairuotojas važiuoja žymiai didesniu, kaip leistinu tuo paros laiku maksimaliu 50 km/h greičiu bei nelėtina greičio, tai automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas prieš pasukdamas į kairę, praleidęs priešpriešais važiavusį ir grėsmę eismo saugumui kėlusį automobilį į „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo.

8. Šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Automobilio „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas (duomenys neskelbtini) g. maršrutinio transporto eismo juosta link (duomenys neskelbtini) g. važiuodamas apie 89 km/h greičiu, kada iki susidūrimo vietos buvo apie 71 m atstumas, nusuko automobilį į kairę. Automobilis „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėdamas lanko trajektorija, ties įvažiavimo į namo su Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą tolimesniuoju kraštu, žiūrint automobilio „BMW M4“ vairuotojo važiavimo kryptimi, ant važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo linijos KET 1.8, susidūrė su priešpriešais važiavusio ir į kairę, į namo su Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą sukusio vairuotojo automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjusiu apie 15 km/h greičiu, priekinės dalies dešiniu kraštu, žibinto sritimi, atsitrenkdamas į automobilio „Toyota Auris“ dešinio šono galinę sritį, - galines dureles, sparno šoninį paviršių, ratą, susidūrimo pradžios momentu tarp automobilio „BMW M4“ dešiniojo šono plokštumos ir automobilis „Toyota Auris“ dešiniojo šono plokštumos esant smailiam apie 30 laipsnių kampui, atviram link automobilio „Toyota Auris“ priekio. Po pirminio susidūrimo, automobiliui „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukantis pagal laikrodžio rodyklę, šis automobilis priekiu dešiniuoju kampu susidūrė su automobilio „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniuoju šonu galinio rato srityje. Po antrinio susidūrimo automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atblokštas atgal į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio, o automobilis „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę taip pat nuslinko į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio.

9. Automobilio „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, - važiavo (duomenys neskelbtini) g. maršrutinio transporto priemonių eismo juosta, keldamas grėsmę eismo saugumui apie 89 km/h greičiu, dėl ko jo vairuojamas automobilis susidūrė su priešpriešais važiavusio ir į kairę sukusio vairuotojo automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kada automobilio „BMW M4“ vairuotojui pagal kelio trajektoriją važiuojant nedidesniu kaip tuo paros laiku leistinu maksimaliu 50 km/h greičiu ir nelėtinant greičio, šis susidūrimas nebūtų įvykęs, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti.

Jeigu prieš pasukant į kairę automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas turėjo galimybę nustatyti, kad priešpriešais (duomenys neskelbtini) g. maršrutinio transporto eismo juosta artėjusio automobilio vairuotojas važiuoja žymiai didesniu, kaip leistinu tuo paros laiku maksimaliu 50 km/h greičiu bei nelėtina greičio, tai automobilio „Toyota Auris“ vairuotojo veiksmai, - suko į kairę, kada tai daryti buvo nesaugu, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t.1, b.l. 121-130).

Iškviestas į teismo posėdį Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas V. Š. atsakydamas į proceso dalyvių klausimus nurodė, kad eismo įvykis, kurio tyrimą atliko ir pateikė 2021 m. sausio 22 d. specialisto išvadą Nr.11-2648(19), įvyko ant linijos, ties „A“ juostos kraštu. Tai nurodyta jo pateiktos išvados 6 pav. Automobilių susidūrimo metu automobilis „Toyota Auris“ didžiąją savo kėbulo dalimi (daugiau kaip puse) buvo įvažiavęs į „A“ eismo juostą. Toje eismo juostoje, kurioje gali važiuoti visi kiti eismo dalyviai, buvo likęs tik „Toyota Auris“ galinis dešinys kampas ir galinis dešinys sparnas. Didesnė automobilio „Toyota Auris“ pusė jau buvo „A“ juostoje. Automobilio „Toyota Auris“ ir „BMW“ judėjimo greičiai iki susidūrimo buvo nustatyti pagal šių automobilių padėtį po eismo įvykio. Po susidūrimo automobilis „BMW“ sąlyginai didelį atstumą persislinko ir atbloškė atgal automobilį „Toyota Auris“. Modeliuojant tokį susidūrimą gaunasi, kad tos transporto priemonės atsidurtų tose padėtyse, kurios užfiksuotos po eismo įvykio, turėjo būti tokie atitinkami jų judėjimo greičiai. Automobilio „BMW“ greitis 89 km/h greitis, „Toyota Auris“ - 15 km/h. Toks „Toyota Auris“ greitis tikėtinas. Šio automobilio vairuotojas prieš pasukdamas į kiemą, tikėtina, sulėtino savo automobilį greitį. Ekspertas patvirtino savo išvadoje nurodytą aplinkybę, kad buvo nustatyta, jog prieš pat automobilių susidūrimą automobilio „BMW“ greitis buvo 89 km/h. Ekspertas nurodė, kad jam nėra žinoma, kokia situacija buvo prieš eismo įvykį. Ar automobilis „BMW“ buvo vienintelė transporto priemonė, kuri važiavo nuo (duomenys neskelbtini) g. link automobilio „Toyota Auris“, ar buvo ir kitos transporto priemonės ir kokiame atstume automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas galėjo pamatyti „BMW“ automobilį. Norint įvertinti važiuojančio automobilio greitį, reikia nustatyti, kad atvažiuojantis automobilis važiuoja greičiau, negu leistinas greitis. Reikia kažkiek sekundžių stebėti judantį objektą. Pakankamą laiką stebint artėjančią transporto priemonę, galima nustatyti, kad ji važiuoja ženkliai greičiau, negu leistinas maksimalus greitis, kaip važiuoja visos kitos transporto priemonės. Greičiau važiuojantis automobilis išsiskiria iš automobilių srauto. Stebint, galima nustatyti, kad jis nevažiuoja 50 km/h, bet tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Jeigu automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas būtų įsukęs į kiemą, tai nesusidarytų reali kliūtis. Jei matai, kad atvažiuoja transporto priemonė, darai kairį posūkį, spėji įsukti ir atlaisvini atvažiuojančio automobilio krypties eismo juostą. Tačiau jeigu neįvertini, kad jis važiuoja žymiai greičiau, tada nebespėji tai padaryti. Šiuo atveju, jeigu automobilis „BMW“ būtų važiavęs 50 km/h greičiu, nebūtų įvykęs susidūrimas. Eismo įvykio schemoje nebuvo užfiksuota stabdymo pėdsakų, todėl jis (ekspertas) negalėjo pasakyti, ar „BMW“ vairuotojas stabdė automobilį. Jeigu „BMW“ būtų važiavęs bet kuria eismo juosta, tačiau 50 km/h greičiu, tai eismo įvykis nebūtų įvykęs, nes būtų pakankamas atstumas „Toyota Auris“ vairuotojui atlikti kairį posūkį. Jeigu „BMW“ automobilis važiuotų 89 km/h greičiu, bet ne „A“ juosta, tikėtina, kad automobilių susidūrimas nebūtų vykęs, nes „Toyota Auris“ automobilis jau buvo beveik atlaisvinęs tą eismo juostą, tačiau negalima to pasakyti vienareikšmiškai. Nedaug buvo likę pravažiuoti automobiliui „Toyota Auris“, kad atlaisvintų eismo juostą, skirtą važiuoti link (duomenys neskelbtini) gatvės. Modeliuojant situaciją, jei prieš susidūrimą automobilis „Toyota Auris“ nebūtų judėjęs, o stovėtų, tai po eismo įvykio būtų užfiksuotos visai kitokios automobilių „BMW“ ir „Toyota Auris“ padėtys. Tada gautųsi, kad automobilis „BMW“ atsitrenkė į stovinčio automobilio „Toyota Auris“ galinę dalį, ją nublokštų, o pats nuvažiuotų ta kryptimi, kuria važiavo prieš eismo įvykį. Tačiau buvo nustatyta, kad „BMW“ automobilis po susidūrimo buvo priverstas suktis, nes automobilis „Toyota Auris“ susidūrimo metu turėjo judėjimo greitį ir „BMW“ automobilis užsikabino už judančios transporto priemonės. Savo skaičiavimais jis (ekspertas) pasirinko 71 m atstumą, nes tokiu atstumu galima saugiai automobilį pasukti į kairę poziciją. Jeigu manevras bus atliekamas mažesniu atstumu, automobilis neteks judesio. Iki automobilio susidūrimo likus 3 sekundėms, automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas nebūtų spėjęs atlaisvinti eismo juostos automobiliui „BMW“ važiuojant 89 km/h greičiu. Jeigu prieš susidūrimą automobilio „BMW“ vairuotojas nebūtų manevravęs, tikėtina, kad būtų įvykęs smūgis į automobilio „Toyota Auris“ priekines dešinės pusės dureles. Jis negali pasakyti, prieš kiek laiko „Toyota Auris“ vairuotojas galėjo pamatyti „BMW“ automobilį ir nustatyti, kad jis važiuoja viršydamas greitį.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Bausmės skyrimas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad R. B. naudodamasis šia teise padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė KET taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta G. I. sveikata, o A. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes (ypač kokio sunkumo padarinius sukėlė kaltinamojo padaryta nusikalstama veika), kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančias aplinkybes, šiuo atveju R. B. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant artimą minimaliam – 2 (dviejų) metų šios priemonės taikymo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, mažesnis nei vidurkis, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Šioje byloje civiliniu ieškovu pripažinta (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė 11 721,38 Eur civilinį ieškinį dėl eismo įvykio metu nukentėjusių G. I. ir A. L. gydymo išlaidų, bei prašymą priteisti 5% metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (t.2 b.l.9). Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamasis vairavo automobilį „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vokiški numeriai), kuris nebuvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Šioje byloje civiliniu atsakovu buvo pripažintas Lietuvos Respublikos transporto priemonių Draudikų biuras, kuris teismui raštu pateikė paaiškinimus dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pateikto civilinio ieškinio (t. 4 b.l 25). Biuras nurodė, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalies nuostatomis, (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa negali reikšti reikalavimų biurui. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotose teises aiškinimo taisyklėse civilinėse ir baudžiamosiose bylose.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio, kuris įvyko dėl R. B. kaltės, metu G. I. buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, o A. L. buvo padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusieji G. I. ir A. L. buvo gydomi sveikatos priežiūros įstaigoje ir gydymo išlaidos sudarė 11 721,38 Eur. Šias gydymo išlaidas gydymo įstaigai atlygino (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kaip institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai) (2 t., b. l. 54, 57, 58). Išmokėjusi šią sumą (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa įgijo teisę pareikšti atgręžtinį reikalavimą turėtoms nukentėjusiųjų G. I. ir A. L. gydymo išlaidoms padengti (CK 6.290 straipsnis). Taip pat byloje nustatyta, kad kaltinamojo R. B. automobilis, kuriuo buvo sužaloti nukentėjusieji, nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pažymėtina, kad teisė pareikšti atgręžtinį reikalavimą nepriklauso nuo to, ar kaltininkas savo transporto priemonę buvo apdraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ar neapdraudęs. Draudimo sutarties sudarymo faktas lemia tik tinkamo atsakovo nustatymą. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 punktą, kai civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaryta, o draudžiamasis įvykis įvyko sutarties galiojimo metu, atsakovu trauktinas draudikas, o jo nesant, eismo įvykio kaltininkas. Tais atvejais, kai tokia sutartis nebuvo sudaryta arba nėra atsakingo draudiko (taip pat kai jis negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų), atsakovu trauktinas transporto priemonės valdytojas (CK 6.270 straipsnis). Pažymėtina, kad toks įstatyminis reglamentavimas reiškia tai, jog nagrinėjamoje byloje Valstybinė ligonių kasa, kaip socialinio draudimo institucija, neturi regreso teisės į Draudikų biurą, kuris ir nesutiko būti pripažintas atsakovu dėl Ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nukentėjusiųjų gydymo išlaidoms atlyginti. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2009). Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką ir įstatyminį reglamentavimą sprendžia, jog nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pateiktas 11 721,38 Eur civilinis ieškinys dėl nukentėjusiųjų gydymo išlaidų atlyginimo bei 5% metinių palūkanų nuo šios sumos turi būti priteisiamas iš kaltinamojo R. B.. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina šio ieškinio dydį ir jo pagrįstumą, todėl pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.

Dėl nukentėjusiosios G. I. civilinio ieškinio

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad nukentėjusioji G. I. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. CK nėra nustatytas konkretus atlygintinos neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Taigi, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018). Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl neatsargiais nusikalstamais nuteistojo veiksmais nukentėjusiajai G. I. buvo sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, buvo gydoma ligoninės stacionare bei 24 dienas išbuvo reabilitacijoje (duomenys neskelbtini) sanatorijoje. G. I. teisme nurodė, kad jos sveikata pilnai neatsistatė į iki eismo įvykio buvusį lygį. Ji ir toliau patiria buvusių traumų pasekmes, kurios riboja jos galimybes dalyvauti įprastame gyvenime, ji negali be pagalbinių priemonių judėti, savarankiškai apsipirkti. Ji patiria dvasinius išgyvenimus, nes atsirado baimė dėl tolimesnės jos sveikatos, jaučia psichologines pasekmes. Teismų praktikoje pažymima, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-252-697/2020). Teismų praktikoje eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, baudžiamosiose bylose priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, Nr. 2K-276-458/2019).

Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu G. I. patyrė sunkius sužalojimus, tačiau teismui, išskyrus pačios nukentėjusiosios duotą paaiškinimą, kad po įvykusios avarijos jos sveikata neatsistatė į prieš tai buvusį lygį ir žymiai pablogėjo, teismui nebuvo pateikta tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Tokiu būdu teismas sutinka su Draudikų biuro išsakyta pozicija dėl G. I. padarytos neturtinės žalos atlyginimo. G. I. civilinis ieškinys dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kaip moralinė kompensacija iš Draudikų biuro jai priteistina 7 284 eurų suma.

Dėl nukentėjusiojo A. L. civilinio ieškinio

2022 m. sausio 19 d. nukentėjusiojo A. L. atstovas advokatas J. Bogdanov teismui pateikė „Ieškinio pagrindo ir dalyko patikslinimą“. Advokatas nurodė, kad prašo iš LR Transporto priemonių draudikų biuro ir kaltinamojo R. B. priteisti 1 495,54 eurus (atskaičius mokesčius) kaip kompensaciją už A. L. negautas pajamas, jo gydymo ir nedarbingumo laikotarpyje bei 13 698,85 eurus (atskaičius mokesčius) už ateityje A. L. negautas pajamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki darbingumo lygio pažymoje nurodyto termino, 2022 m. birželio 29 d. indeksuojant išmokos dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (t.3 b.l. 86-87).

2022 m. gegužės 16 d. LR transporto priemonių Draudikų biuras teismui pateikė Žalų administravimo departamento galutinę 2022 m. gegužės 13 d. išvadą Nr. V-1707-22-(5.9.) dėl nukentėjusiojo A. L. pateikto civilinio ieškinio (t.4 b.l.4).

Išvadoje nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl atlygintinos 190,61 Eur turtinės žalos, vertinami šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai bei nustatomas priežastinis ryšys tarp išlaidų ir eismo įvykio metu padarytos žalos. A. L. prašomą atlyginti 190,61 Eur turtinę žalą sudaro (kartu pateikiamas Žalų administravimo departamento vertinimas dėl išlaidų pagrįstumo) - 25 Eur kuro išlaidos pagal 2021 m. kovo 12 d. degalinės UAB „Alauša“ kvitą, patirtos vykstant į gydymo ir reabilitacijos įstaigas – šios išlaidos neatlygintinos, nes patirtos vėlesniu laikotarpiu nei galėjo trukti gydymas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. 15,98 Eur išlaidos dėl maisto papildo „Glucosamin“ įsigijimo (pagal 2021 m. kovo 24 d. vaistinės „Eurovaistinė“ kasos kvitą – šios išlaidos neatlygintinos, nes nepagrįstos medicininiais dokumentais ir nesiejamos su tiesioginiu eismo įvykio sužalojimo gydymu). 128,36 Eur išlaidos už automobilio nuomą MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)– šios išlaidos neatlygintinos. A. L. sudarė veiklos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 18 d., žymiai anksčiau, nei įvyko eismo įvykis. Be to, nėra pateikta jokios informacijos, kad ši sutartis yra nutraukta. 8,55 Eur išlaidos dėl 2020 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo Valstybinei mokesčių inspekcijai – šios išlaidos neatlygintinos, nes nesusijusios su eismo įvykio metu patirta žala. 12,72 Eur išlaidos už baudžiamosios bylos dokumentų kopijavimą – šios išlaidos neatlygintinos, nes nesusijusios su eismo įvykio metu patirta žala. Todėl įvertinus patirtų išlaidų sąsają su eismo įvykiu metu patirta žala, ieškovui A. L. 190,61 Eur turtinė žala neatlygintina.

Įvertinęs nukentėjusiojo A. L. civiliniame ieškinyje bei Draudikų biuro išvadoje pateiktus argumentus, teismas pritaria Biuro išvadai, kad A. L. prašomos atlyginti patirtos kelionės išlaidos – 25 Eur bei sumokėtas 8,55 Eur mokestis Valstybinei mokesčių inspekcijai neturi būti priteistos iš Draudikų biuro, nes jos nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu, kurio metu nukentėjo A. L.. Kaip teisingai buvo pažymėta Draudikų biuro išvadoje, 25 Eur kuro išlaidos pagal 2021 m. kovo 12 d. degalinės UAB „Alauša“ kvitą negali būti atlygintinos, nes patirtos vėliau, nei truko A. L. gydymas dėl patirto eismo įvykio, o A. L. sumokėtas 8,55 Eur mokestis Valstybinei mokesčių inspekcijai nesusijęs su teismo nagrinėjamu eismo įvykiu.

Draudikų biuras nesutiko atlyginti A. L. pairtų išlaidų 15,98 Eur sumai dėl maisto papildo įsigijimo, nes nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad po eismo įvykio nukentėjusįjį gydę medikai būtų jam išrašę tokio vaistinio preparato naudojimą. Teismas įvertinęs po eismo įvykio nukentėjusiojo patirtus kūno sužalojimus, daro išvadą, kad nukentėjusiojo įsigyti maisto papildai buvo susiję su jo gydymu ir nežiūrint į tai, kad jie nebuvo nurodyti A. L. medicininiuose dokumentuose, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu jų įsigijimo išlaidos turi būti atlygintinos ir 15,98 Eur suma priteistina iš Draudikų biuro.

Teismui pateiktoje Draudikų biuro išvadoje nurodyta, kad A. L. reikalaujamos atlyginti 128,36 Eur išlaidos už automobilio nuomą MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)– negali būti atlygintos, nes ši suma buvo sumokėta dar iki eismo įvykio ir A. L. nepateikė informacijos, kad ši sutartis nenutraukta ir jis toliau MB „(duomenys neskelbtini)“ moka periodines išmokas už automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą. Kaip matyti iš teismui pateiktos MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nuomos sutarties, 2020 m. rugsėjo 18 d. sudarytos tarp nuomininko A. L. ir nuomotojo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. S., grafoje nuomos kaina nurodyta, kad nuomininkas, o šiuo atveju A. L. moka nuomotojui MB „(duomenys neskelbtini)“ 40% nuo bendros nuomininko surinktos apyvartos be „X“ administravimo mokesčio sumokant kiekvienos savaitės trečiadienį. Įvertinus sutarties sąlygas, kaip teisingai pažymėjo Draudikų biuras 128,36 Eur suma buvo sumokėta dar iki 2020 m. lapkričio 5 d. įvykusio eismo įvykio. Akivaizdu, kad daugiau pinigų už automobilio nuomą A. L. nemokėjo, nes šiuo automobiliu nesinaudojo. Neatmestina, kad po eismo įvykio šis automobilis nebuvo tinkamas tolesnei jo eksploatacijai ir galimai MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išmokėta draudimo kompensacija, nes nuomos sutartyje nurodyta, kad automobilis draustas Kasko draudimu.

Draudikų biuras nesutiko atlyginti A. L. patirtų išlaidų - 12,72 eurų, susijusių su baudžiamosios bylos dokumentų nuorašų gavimu, jas vertindamas kaip nesusijusias su eismo įvykiu, tačiau teismas jas vertina ne kaip turtinę žalą, o kaip proceso išlaidas, kurios turi būti priteistos iš kaltinamojo R. B..

Teismui pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis A. L. ir jo atstovas advokatas J. Bogdanov pateikė savo paskaičiavimą, kuriuo remiantis prašė teismo iš kaltinamojo ir Draudikų biuro priteisti ryšium su eismo įvykiu, kurio metu nukentėjo A. L., jo negautas pajamas gydymo ir nedarbingumo laikotarpyje -1 495,54 Eur bei ateityje - 13 698,85 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki darbingumo lygio pažymoje nurodyto termino 2022 m. birželio 29 d. indeksuojant išmokos dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Draudikų biuras prašė teismo A. L. teikiamus reikalavimus tenkinti iš dalies, o kaltinamojo R. B. advokatas – atmesti.

Teismui pateiktoje Draudikų biuro išvadoje nurodyta, kad teisinis reglamentavimas, skaičiuojant nukentėjusio asmens draudžiamojo įvykio metu patirtas negautas pajamas – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 8 ir 10 punktu:

1. „8. Nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas)“.

2. „10. Asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo (Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje ir jos patvirtintoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas gautas individualios veiklos pajamas). Šios pajamos, atskaičius sumokėtą ar mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir nukentėjusio trečiojo asmens turėtas išlaidas, vykdant individualią veiklą, dalijamos iš 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti, skaičiaus. Jeigu asmuo individualia veikla vertėsi trumpiau negu 12 mėnesių, žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą individualios veiklos laikotarpį“.

Skaičiavimai dėl A. L. negautų pajamų atlikti vadovaujantis turimais dokumentais:

1. Pajamų mokesčio deklaracija už 2020 metus, kuria nurodyta, kad A. L., vykdydamas individualią veiklą, gavo 1 157 Eur pajamų. Atėmus pajamų mokesčio už 2020 metus sumą (40,50 Eur), pajamų gauta 1 116,50 Eur.

2. A. L. pajamos, gautos vykdant individualią veiklą, mažintinos 128,36 Eur suma pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą sąskaitą-faktūrą Serija SF Nr. (duomenys neskelbtini) už įsigytą automobilio nuomos paslaugą pavėžėjo veiklai vykdyti. A. L. veiklos nuomos sutartį dėl automobilio „Toyota Auris“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos pasirašė 2020 m. rugsėjo 18 d..

3. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) išduota nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtinama, kad A. L. veiklą vykdė nuo 2020 m. rugsėjo 7 d.. Vadovaujantis VMI tinklapyje pateikiama informacija, individuali veikla buvo vykdoma nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. Laikotarpis nuo individualios veiklos vykdymo pradžios (2020 m. rugsėjo 7 d.) iki įvykio datos (2020 m. lapkričio 5 d.) vertintinas kaip laikotarpis, kurio metu A. L. gavo pajamas, deklaruotas Pajamų mokesčio deklaracijoje už 2020 metus, t.y. pajamos gautos per 60 dienų.

4. Atsižvelgus į 1 – 3 punkte turimą informaciją, teigtina, kad A. L. vienos dienos pajamos iki eismo įvykio buvo 16,47 Eur: (1 116,50 Eur – 128,36 Eur ) / 60 dienų.

5. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (8.5E) DV_S-37578 A. L. dėl 2020 m. lapkričio 5 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d., tačiau ligos išmoka jam nebuvo paskirta, kadangi asmuo neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo, būtino ligos išmokai gauti, taip pat nebuvo draustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. VSDFV papildomai 2022 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (8.5E) DV_S-45608 pateikė A. L. nedarbingumo pažymėjimų nuorašus už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d..

Vadovaujantis pateiktais VSDFV raštais bei nedarbingumo pažymėjimų nuorašais, laikytina, kad dėl eismo įvykio metu patirtos traumos A. L. buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d., t.y. 43 dienas ir šis laikotarpis taikytinas negautoms pajamoms apskaičiuoti. Ieškovas dėl eismo įvykio metu patirtų traumų negavo pajamų sumai 708,21 Eur (16,47 Eur/dieną x 43 dienos). Draudikų biuras sutiko nukentėjusiajam A. L. atlyginti 708,21 Eur sumą, kaip negautas pajamas dėl įvykusio eismo įvykio.

Pasisakydamas baigiamosiose kalbose kaltinamojo R. B. advokatas nurodė, kad iš A. L. pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad jam buvo mokamos Valstybinio socialinio draudimo (Sodros) išmokos dėl nedarbingumo, todėl akivaizdu, kad negautų pajamų A. L. nepatyrė. Pagal A. L. pateiktą banko sąskaitos išrašą matyti, kad A. L. gavo 949,43 eurus pajamų, iš kurių turėjo susimokėti mokesčius VMI ir Sodrai. Iš Sodros atsakymo A. L., matyti, kad jo draudžiamosios pajamos sudaro 728,91 eurą iš kurių 12,52 % (91,36 Eur) reikia sumokėti Sodrai ir 15% (109,33 Eur) GPM VMI. Tokiu būdu, pajamos sudaro 528,22 eurų per laikotarpį - 31 darbo dieną. Dienos pajamos 17,04 eurų. Nedarbingumo laikotarpis 43 d., iš jų 30 darbo dienų. Po 17,04 Eur negautos pajautos sudaro 511,2 Eur. Tuo metu Sodra A. L. sumokėjo po 260,75 Eur per mėn. 2 mėn. 60 dienų - 521,50 Eur. Tai reiškia, kad A. L. negautų pajamų nepatyrė. Pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. L. sutartį 20 % pajamų tenka administratoriui „X“ tai reiškia, kad A. L. realiai gautos pajamos yra dar 20 % mažesnės. Pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. L. sudarytą sutartį, A. L. gavo automobilį tik po 2020 m. rugsėjo 18 d., o veiklą pradėjo nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. dienos. Pateikdamas ieškinyje neteisingas datas A. L. klaidina teismą. A. L. iki eismo įvykio buvo mokamos Sodros ligos išmokos, todėl kaip nurodė Draudikų biuras, nukentėjusiojo A. L. neįgalumas nesusijęs su eismo įvykiu.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, Draudikų biuro išvadą, prokuroro, nukentėjusiojo atstovo, kaltinamojo R. B. advokato išsakytus argumentus manytina, kad Draudikų biuro išvadoje pateikti apskaičiavimai dėl A. L. negautų pajamų jo nedarbingumo laikotarpyje, susijusiame su eismo įvykiu yra teisingi. Nors kaltinamojo R. B. advokatas akcentavo, kad iš Draudikų biuro paskaičiuotų A. L. negautų pajamų sumos turėtų būti išskaičiuotos A. L. gautos Valstybinio socialinio draudimo išmokos, tačiau Draudikų biuras nurodė, kad A. L. dėl 2020 m. lapkričio 5 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d., tačiau ligos išmoka jam nebuvo paskirta, kadangi asmuo neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo, būtino ligos išmokai gauti, taip pat nebuvo draustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Pats A. L. teisme pripažino, kad Valstybinio socialinio draudimas jam moka pensiją bei nedarbingumo išmoką pagal neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) V teritorinio skyriaus 2021 m. liepos 19 d. sprendimą (t.2 b.l. 200- 203).

Teismui pateiktame ieškinyje ir nagrinėjant bylą teisme A. L. nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis neteko dalies darbingumo. Prašė iš Draudikų biuro ir kaltinamojo jam priteisti negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs toliau dirbdamas pavėžėju. Teismas su tokia pozicija nesutinka. Draudikų biuro atstovas T. Ž. teisme tvirtino, kad A. L. nustatytas darbingumo lygis susijęs su anksčiau nustatytais jo stuburo pakitimais ir negali būti sietinas su įvykusiu eismo įvykiu. Eismo įvykio metu A. L. patyrė krūtinės ląstos sumušimą, dešinės pusės šonkaulių lūžius, kepenų sumušimus ir hematomą. Šių sužalojimų Draudikų biuras nesieja su A. L. nustatytu darbingumo lygiu, nes tai nėra eismo įvykio pasekmė. Tokios pat pozicijos laikėsi ir teisme apklausta liudytoja J. Š., dirbanti gydytoja - eksperte AB „(duomenys neskelbtini)“. Minėta liudytoja nurodė, kad A. L. nustatytas darbingumas buvo vėliau, praėjus pusei metų nuo patirto eismo įvykio ir šis įvykis tam įtakos neturėjo. Atsižvelgiant į Draudikų biuro pateiktą išvadą bei AB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertės paaiškinimus teismas sutinka su jų pozicija, kad nukentėjusiajam A. L. prašomos priteisti jo negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs toliau dirbdamas pavėžėju, negali būti atlygintinos ir šioje dalyje nuketėjusiojo civilinio ieškinio teismas netenkina.

Tokiu būdu teismas A. L. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies ir iš Draudikų biuro jam priteisia 15,98 eurus.

Dėl nukentėjusiojo A. L. pateikto civilinio ieškinio susijusio su 5 000 eurų neturtinės žalos kompensavimu kaltinamojo R. B. gynėjas nepasisakė, o Draudikų biuras prašė teismo šioje dalyje A. L. reikalavimą tenkinti iš dalies. Teismui pateiktoje išvadoje Draudikų biuras nurodė, kad A. L. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.2.2 punktu reglamentuota, kad, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kai sveikatos sutrikdymo laikotarpis trunka nuo 1 iki 3 mėnesių, neturtinės žalos dydis gali būti skaičiuojamas iki 5 MMA (minimalus mėnesinis atlyginimas).Todėl Vadovaujantis teisės akto nuostatais bei įvertinus, kad eismo įvykio metu MMA dydis siekė 607 Eur, A. L. turėtų būti atlygintina 3 035 Eur (5 MMA x 607 Eur) jam padarytos neturtinės žalos.

Neturtinės žalos kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje ir detalizuoti teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus patvirtinta teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga). Be to, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Lietuvos Respublikos 2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija) 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad neturtinė eismo įvykio žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Teismui nekyla abejonių, kad autoįvykio metu nukentėjusysis A. L. patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas A. L. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykis tik nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Draudikų biuras sutinka, kad A. L. turėtų būti atlygintina 3 035 Eur jam padarytos neturtinės žalos. Įvertinęs A. L. padarytus kūno sužalojimus, jų laipsnį, jo nedarbingumo laikotarpį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais bei teismų praktika, teismas daro išvadą, kad A. L. reikalavimas iš Draudikų biuro ir kaltinamojo priteisti 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra neadekvatus įvykusiam eismo įvykiui, iš to kilusioms pasekmėms ir turi būti tenkintinas iš dalies iš Draudikų biuro priteisiant jų surodytą sumą - 3 035 Eur.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už nukentėjusiojo A. L. atstovavimą

2021 m. rugsėjo 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui A. L. parengiant procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme ir parengti apeliacinį skundą (esant poreikiui). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsnio 1 dalimi A. L. 100% buvo atleistas nuo BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų proceso išlaidų, o jo atstovu paskirtas advokatas Jevgenij Bogdanov (t.2 b.l. 134-135).

2022 m. liepos 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir nurodė, kad advokato J. Bogdanov teiktos antrinės teisinės pagalbos A. L. išlaidos sudaro 923,88 Eur ir jas prašė priteisti iš kaltinamojo (t.4 b.l. 90-92).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kasacinėje teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-313-489/2019, 2K-144-222/2020 ir kt.).

Teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, be kita ko, atsižvelgdamas į proceso stadiją, kurioje yra sprendžiama dėl tokių išlaidų atlyginimo. Reikia pabrėžti tai, kad nukentėjusiojo A. L. atstovas advokatas J. Bogdanov aktyviai atstovavo nukentėjusįjį teisminio nagrinėjimo metu. Teismas, atsižvelgdamas proceso trukmę, bylos apimtį, protingumo ir proporcingumo kriterijus, daro išvadą, kad advokato J. Bogdanov teiktos antrinės teisinės pagalbos A. L. išlaidos nėra per aiškiai per didelės ar neprotingos, todėl pilnai priteistinos iš kaltinamojo.

Teismas taip pat iš kaltinamojo R. B. priteisia nukentėjusiojo A. L. patirtas išlaidas 12,72 eurų, už jo prašomų baudžiamosios bylos dokumentų nuorašų išdavimą, pripažindamas šias išlaidas procesinėmis.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD laikmena su vaizdo įrašais, prisegtas prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Šioje baudžiamojoje byloje kardomosios priemonės nebuvo skirtos, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 80 (aštuoniasdešimties) MGL (BBND), t.y. 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. B. kardomosios priemonės neskirti.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti iš R. B. 11 721,38 eurų nukentėjusiųjų A. L. ir G. I. gydymo išlaidų ir 5% metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš civilinio atsakovo LR Transporto priemonių draudikų biuro 99,16 eurų turtinės žalos atlyginimą bei 7 284 eurus neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš civilinio atsakovo LR Transporto priemonių draudikų biuro 15,98 eurų turtinės žalos atlyginimą bei 3 035 eurus neturtinės žalos atlyginimą.

Tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo už nukentėjusiojo A. L. atstovavimą ir iš kaltinamojo R. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteisti 923,88 Eur.

Priteisti nukentėjusiajam A. L. iš kaltinamojo R. B. 12,72 eurų proceso išlaidų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD laikmena su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti R. B., kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.