Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno raj., Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. L. 2023 m. balandžio 13 d., apie 21:25 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, keliu A1, kryptimi nuo Vilniaus link Kauno, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį ,,Renault Scenic” vals. Nr. (duomenys neskelbtini), iki adreso Vandžiogalos pl. 2, Kaunas, kur kelio važiuojamoje dalyje jį sustabdė policijos pareigūnai ir alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“' Nr. ARFM-0375, patikros sertifikato Nr. 1753667, nustatė jam daugiau negu 1,51 promilių neblaivumą, o tiksliai 21 val. 52 min. jam nustatytas mažiausias 1,88 promilių vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2023 m. balandžio 13 d. išgėrė alkoholio, po ko važiavo su jam priklausančiu automobiliu nuo Vilnius link Kauno, kuomet Vandžiogalos pl.2, Kaunas jį sustabdė policininkai ir nustatė 1,88 promiles alkoholio. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Prašo atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimą, skiriant laiduotoju vienintelį jo vaiką – sūnų P. L., su kuriuo jį sieja artimi santykiai, jie dažnai bendrauja, sūnus jam autoritetas, jis jo klauso. Prašo neskirti u-stato, nes jis pensininkas, turi sveikatos problemų, perka vaistus.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojai ir gynėjai, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant kitų proceso dalyvių. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokurorė ir gynėja, kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023-04-13 21.25 vai. Kauno apskr. VPK gautas pranešimas, kuriame nurodoma, kad adresu, Vandžiogalos pi. 2 Kaunas, sulaikytas neblaivus automobilio Renault „Scenic” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Į pirminį pranešimą reagavo pareigūnai dirbantys radijo šaukimu K1724. Po pareigūnų patikrinimo buvo gautas vyr. patrulės E. N. tarnybinis pranešimas. Pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad įvykio vietoje nustatyta, kad automobilį Renault „Scenic”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo V. L., gim. (duomenys neskelbtini). 2023-04-13 21 vai. 31 min. pirmuoju tikrinimu alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0375, patikros sertifikato Nr. 1753667, V. L. nustatytas 1,90 promilių girtumas. Antruoju tikrinimu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 2023-04- 13 21 vai. 52 min. V. L. nustatytas 1,88 promilių girtumas. Įvykio vietoje atlikus automobilio ir įvykio vietos apžiūrą automobilis Renault „Scenic” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežtas saugojimui adresu Technikos g. 18A, Kaunas, (b. 1. 12)

2023-04-13 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad prietaisu Alcotest 6810, Nr. ARFM- 0375, patikros sertifikato Nr. 1753667, V. L. 2023-04-13 21:31 vai., nustatytas 1,90 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 21:52 vai., nustatytas 1,88 promilių girtumas, (b. 1. 52)

VĮ „Regitra" išraše iš duomenų bazės matyti, jog automobilio „Renault Scenic”, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. L.. (b. 1. 60)

Iš VšĮ "Emprekis" pažymos matyti, kad automobilio „Renault Scenic”, gamybos periodas 2003-2006, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 1216,60 eurų, su PVM yra 1540,00 eurų. (b. l. 61)

Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-04-13 apie 21:15 val., važiavo keliu A1, kryptimi nuo Vilniaus link Kauno ir pamatė toje pačioje kelio pusėje važiuojantį lengvąjį automobilį Renault Scenic, v/n (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis į A1 kelią įvažiavo nuo Žiežmarių, jis važiavo apie 100 km, greičiu, automobilis labai nuo jo tolo, tai jam sukėlė įtarimą, todėl jis nusuko į dešinę pusę link Antakalnio tam, kad minėtas automobilis jį pasivytų. Kai pro jį pravažiavo Renault Scenic, jis grįžo atgal į A1 kelią ir važiavo jam iš paskos. Automobilio vairuotojas nesaugiai manevravo kelyje, važiuodamas tai didindavo, tai mažindavo greitį, klaidingai rodė posūkio ženklus. Tai jam sukėlė dar didesnį įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus, todėl jis paskambino „112“ ir jiems pranešė. Važiuodamas minėtam automobiliui iš paskos pamatė, kad kita kelio puse pravažiavo pareigūnų automobilis, priešinga kryptimi link Vilniaus, todėl dar kartą paskambino „112“ ir pasakė kurioje vietoje šiuo metu yra, kad pareigūnai juos pravažiavo. Tada jį tiesiogiai sujungė su policijos darbuotojais, kuriems jis toliau nurodė kurioje vietoje šiuo metu yra. Policija jo sekamą Renault Scenic automobilį susistabdė tik Vandžiogalos plente, jis sustojo šalia jų. Palaukė kol pareigūnai prie jo priėjo, jie padėkojo, kad pranešė, nes automobilio vairuotojas buvo neblaivus, užsirašė jo duomenis ir sakė, kad gali važiuoti. (b. l. 37-39)

Liudytoja E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-04-13 dirbo naktinėje pamainoje kartu su vyr. patruliu A. S. ir LMP kursantu S. V.. Patruliuodami nustatytame maršrute, apie 21:15 val., gavo pranešimą iš OVS budėtojo, kad A1 keliu nuo Viliaus link Kauno važiuoja sidabrinis „Renault“, tikslesnių automobilio duomenų šiuo metu neatsimena, kad automobilis manevruoja nesaugiai, važiuoja tai didindamas, tai mažindamas greitį. Minėtą automobilį sustabdė Vandžiogalos pl., Kaune. Priėjus prie automobilio ir bendraujant su vairuotoju, nuo jo skido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Patikrinus vyro neblaivumą, jam buvo nustatytas vidutinis girtumas, tiksliau nurodyti negali. Daugiau ką papildomai nurodyti neturi, prašo vadovautis jos iš karto po įvykio surašytu tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo. (b. l. 43)

Liudytojas P. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis sutinka būti savo tėčio V. L. laiduotojas. Tėtis dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, šiuo metu labai išgyvena, mato kad savo tokius veiksmus jis vertina neigiamai, toks elgesys jam nėra būdingas, jo padarytą nusikalstamą veiką vertina neigiamai. Jis pats jam papasakojo apie tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Bendraujant su tėčiu apie jo padarytus veiksmus galėtų apibūdinti, kad jis suprato, kad pasielgė neteisingai ir pasimokė iš savo klaidos. Jo tėtis yra pensininkas, todėl jau niekur nebedirba, tačiau jį galėtų apibūdinti kaip rūpestingą tėtį ir senelį jo vaikams. Jo tėtis V. su juo yra atviras, kiekvienoje gyvenimo situacijoje jie visuomet pasitaria, jam rūpi ir yra svarbi jo nuomonė, jis klauso jo patarimų ir atsižvelgia, jeigu duoda jam kokią pastabą. Todėl mano, kad gali daryti teigiamą įtaką savo tėčiui V.. Mano, kad laidavimas, atsižvelgus į jo santykius su tėčiu ir jam daromą jo teigiamą įtaką, jį charakterizuojančius duomenis, turėtų būti paskirtas be užstato taikant minimalų laidavimo terminą. (b. l. 48).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje pačio kaltinamojo parodymais, kurie tiek teisiamojo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojų apklausos protokolais, tarnybiniu pranešimu, alkotesterio rodmenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. V. L. 2023 m. balandžio 13 d., apie 21:25 vai., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, keliu Al, kryptimi nuo Vilniaus link Kauno, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Renault Scenic” vals. Nr. (duomenys neskelbtini), iki adreso Vandžiogalos pi. 2, Kaunas, kur kelio važiuojamoje dalyje jį sustabdė policijos pareigūnai ir alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“' Nr. ARFM-0375, patikros sertifikato Nr. 1753667, nustatė jam daugiau negu 1,51 promilių neblaivumą, o tiksliai 21 vai. 52 min. jam nustatytas mažiausias 1,88 promilių vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas V. L. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. V. L. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Laidavimo instituto taikymas

Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą be užstato sūnaus P. L. atsakomybei, nurodydamas, kad jis galės daryti jam teigiamą įtaką, nes P. L. yra vienturtis jo sūnus, jo autoritetas, jie dažnai bendrauja, dažnai susitinka, aptaria problemas, iškilusius klausimus. Nurodo, jog, pripažįsta nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl to, savo poelgį vertina labai blogai, įsipareigoja daugiau nepažeidinėti nustatytos tvarkos. Prašo perduoti pagal laidavimą be užstato, nes šiuo metu nedirba, yra pensininkas, vartoja vaistus dėl diagnozuotų širdies ligų.

Laiduotojas P. L. byloje pateikė prašymą perduoti V. L. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nes nors jis ir dirba su sutuoktine, tačiau turi du nepilnamečius vaikus, kreditorinių įsipareigojimų, tačiau jis gali įtakoti tėvo elgesį, sprendimus, dažnai sprendžia ir aptaria kartu savo gyvenimo problemas, tame tarpe ir šią veiką, dėl kurios tėvas labai gailisi ir išgyvena. Jis nėra teistas, baustas 1 kartą administracine tvarka.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį V. L. esančių duomenų, jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis labai kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, nenustatyta jo pozicijos viso baudžiamojo proceso metu kaitos ir nenuoseklumo, priešingai, jis veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, jis praeityje baustas administracine tvarka už nešiurkštų pažeidimą, bauda sumokėta. Kita vertus, kasacinės instancijos teismo buvo ne kartą pažymėta, jog šių aplinkybių buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020, 2K-108-648/2022). Kaltinamasis Respublikinio priklausomybės ligų centro, psichiatrijos ligų centro įskaitose neregistruotas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamą veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs laikytis įstatymų, yra pilnavertis visuomenės narys, garbaus pensinio amžiaus, nusikalto pirmą kartą, praeityje nėra baustas už vairavimą būnant neblaiviu. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, žala nepadaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo P. L. asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju siūlomas laiduotojas yra kaltinamojo šeimos narys, vienintelis sūnus. Kaip matyti iš kaltinamojo ir laiduotojo teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, jie yra labai artimi, besidalinantys problemomis, aptariantys įvairius kylančius klausimus, tarp jų susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbūs santykiai. Jis neteistas, baustas vieną kartą administracine tvarka už nešiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad P. L. yra tinkamas laiduotojas ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad V. L. gali būti perduotas pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad nustatytos tiek formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sąlygos, tiek prašymas perduoti asmenį pagal laidavimą pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, bendravimo su kaltinamuoju pobūdį, saistomus tvirtus asmeninius šeiminius ryšius, bendravimo reguliariumą, siejamus glaudžius draugiškus artimus santykius, darys jam teigiamą įtaką, kad pastarasis nedarytų nusikalstamų veikų ateityje. Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes, jų draugišką ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, laiduotojo finansines galimybes, tai, kad jis turi du išlaikytinius nepilnamečius vaikus, kreditorinių įsipareigojimų, teismas nustato laidavimą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi padaryta viena nesunki nusikalstama veika, po jos įvykdymo praėjo nemažas laiko tarpas, per kurį kaltinamasis jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam laidavimo termino minimumui. Kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo P. L. atsakomybėn, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Laiduotojui išaiškintina jo teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei jis atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

V. L., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Vairavo neblaivus, nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią nuobaudą, bet bauda sumokėta. Atsižvelgus į šias aplinkybes kaltinamojo piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju negalima laikyti. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, tačiau pažymėtina, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, pats KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas vidutinio neblaivumo būsenos asmens, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nelinkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, į tai, kad asmuo nedirba ir teisė vairuoti nėra būtina darbui, nenukrypstant nuo teismų nuosekliai suformuotos praktikos analogiškose bylose, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis) (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 1A-341-397/2020, Nr. 1A-609-634/2019, Nr. 1A-606-348/2019, Nr. 1A-579-966/2019, Nr. 1A-518-919/2019 ir kt.). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Renault Scenic” vals. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Renault Scenic” vals. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis kaltinamajam, konfiskuotinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi. Pažymėtina, kad tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

2023 m. balandžio 14 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui ,,Renault Scenic” vals. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudoti, bei disponuoti šiuo turtu, paliktinas iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. L. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojo P. L. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą V. L. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemones:

– naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 14 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti V. L. priklausantį automobilį „Renault Scenic” vals. Nr. (duomenys neskelbtini), su jo užvedimo raktais, saugomais uždarosios akcinės bendrovės „Augenas“ aikštelėje, esančioje Kaune, Technikos g. 18A. V. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį ,,Renault Scenic” vals. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintini. Apie panaikintą laikiną nuosavybės apribojimą pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui V. L. ir laiduotojui P. L. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatas:

– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajai, kad js turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.