Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas procesiniame dokumente „Patikslintas skundas“ (b. l. 29-32; toliau – ir skundas) nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovė advokatė paaiškino, kad, atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų 1-ajame kalėjime (iki reorganizacijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmasis sektorius ir Trečiasis sektorius) laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. balandžio 11 d., nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis bendromis dušo patalpomis, nes tarp dušų čiaupų (galvučių) nebuvo net minimalių pertvarų. Apytiksliai nuo 2022 m. spalio mėnesio pataisos įstaigos administracija pertvaras įrengė, tačiau nebuvo jokių užuolaidėlių, persirengimo patalpos, todėl nebuvo užtikrintas privatumas persirengiant, sudrėkdavo rankšluosčiai, jie įgydavo blogą kvapą. Teigė, kad dušu naudojosi tris kartus per savaitę atsakovo nustatytu grafiku ir du kartus per savaitę po sportavimo. Pataisos įstaigai teikė skundus raštu, tačiau padėtis negerėja. Naudodamasis dušu, kitiems matant, negalėjo tinkamai nusiprausti, sulaukdavo pašaipų, patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, jausdavosi emociškai prislėgtas. Ne kartą kreipėsi į psichologą ir psichiatrą, jam buvo skiriami vaistai. Pažeidimas truko ilgą laiką, pasekmes jaučia pastoviai, prašoma priteisti neturtinė žala yra protingo dydžio. Prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas dalyje tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame ir 2-ajame kalėjimuose laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. balandžio 11 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš neužtikrinto privatumo maudantis duše, dėl dušinėse nebuvusių pertvarų tarp dušo čiaupų (galvučių) ir užuolaidų.

Atsakovas į bylą pateikė duomenis (b. l. 59-60; pažyma „Apie nuteistojo H. Z. laikymo sąlygas“), kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 22 d. iki 2021 m. liepos 26 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Antrajame sektoriuje, kurio dušinėse pertvaros tarp dušo galvučių buvo įrengtos, o nuo 2022 m. spalio mėnesio tokios pertvaros įrengtos ir Trečiojo sektoriaus dušinėse. Pareiškėjas šių aplinkybių byloje ir teismo posėdyje neginčijo, todėl vertintina, kad pareiškėjas naudojosi dušo patalpomis, kuriose tarp dušo galvučių nebuvo įrengtos pertvaros, laikotarpiais nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 22 d. (17 savaičių) ir nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2022 m. spalio mėn. (39 savaitės).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatūrą dušinėse, taip pat privalomą karšto vandens į jas tiekimą. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros, tarp jų nėra. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja.

Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušuose įrengti pertvaras, tačiau vėliausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti bausmę vykdančios įstaigos nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, ir pripažįstama, kad nuteistajam, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, jo privatumas yra pažeidžiamas (žr., pvz., LVAT 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-356-662/2023; 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-348-662/2023; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 22 d. ir nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2022 m. spalio mėnesio naudojosi dušais, kuriuose nebuvo pertvarų, atsakovas šios aplinkybės nepaneigė, todėl, atsižvelgiant į minėtą LVAT ir EŽTT praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo teisė į privatumą, buvo pažeista (pažeistas Konvencijos 8 str.), toks pažeidimas nebuvo momentinis ar vienkartinis. Pareiškėjo ir atsakovo į bylą pateiktos Resocializacijos skyriaus vyresniųjų psichologių pažymos (b. l. 52, 61) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas ne kartą kreipėsi į psichologus dėl patiriamų išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas duše, todėl yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas patyrė perteklinius nepatogumus, neigiamus emocinius išgyvenimus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Pareiškėjas į bylą pateikė medicininius dokumentus (b. l. 13-20), patvirtinančius jam diagnozuotus sveikatos sutrikimus. Teismas vertina, kad analogiški sveikatos sutrikimai diagnozuojami ir laisvėje gyvenantiems asmenims, todėl nėra pagrindo juos sieti išimtinai su kalinimo sąlygomis arba privatumo duše neužtikrinimu.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. liepos 26 d. ir nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2023 m. balandžio 11 d. pareiškėjas pataisos įstaigoje naudojosi dušo patalpomis, kurios atskirtos pertvaromis. Pareiškėjas teismo posėdžio metu šių atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių neginčijo, skunde tik abstrakčiai nurodė, jog privatumą maudantis pažeidė ir užuolaidų duše nebuvimas, tačiau nenurodė jokių konkrečių atvejų, t. y. kas konkrečiai (pareigūnai ir / ar nuteistieji), kada jį galėjo stebėti/matyti, kai maudėsi duše, esant įrengtoms pertvaroms. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad teikė skundus pataisos įstaigai dėl konkrečių jo privatumo prausiantis duše pažeidimo atvejų, kai dušuose buvo įrengtos pertvaros, todėl teismas daro išvadą, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2023 m. balandžio 11 d. pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu. Minėtu laikotarpiu dėl skunde nurodytų aplinkybių teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Toks aplinkybių dėl privatumo duše pažeidimo, kai tarp dušo galvučių yra įrengtos pertvaros, vertinimas atitinka LVAT formuojamą praktiką (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-521-1047/2023).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą skundu (b. l. 40-42), be kita ko, nurodydamas, kad dušinėse nėra persirengimo patalpų, kad nuo vandens garų sudrėksta ir įgyja blogą kvapą rankšluosčiai bei rūbai. Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyrius pateikė atsakymą (b. l. 44; toliau – ir atsakymas), kuriame, be kita ko, nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja dušinėse įrengti persirengimo patalpas, rankšluosčių išdavimas dušinėse taip pat nereglamentuojamas, nurodė atsakymo apskundimo tvarką. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad atsakymą ginčijo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta ir atsakyme nurodyta apskundimo tvarka, todėl darytina išvada, kad su atsakyme pateiktais argumentais sutiko.

Teismas pritaria atsakovo argumentui, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė atskirų persirengimo kabinų dušinėse įrengimo. Pareiškėjas neginčijo atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių, kad dušo patalpose persirengimo patogumui yra įrengti suoliukai, pakabos drabužiams pasikabinti, veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, patalpos vėdinamos ir per langus. Pareiškėjui nepateikus duomenų, kad ginčijo atsakovo pateiktą atsakymą dėl dušo patalpų įrengimo, neginčijant atsakovo argumentų dėl persirengimui sudarytų sąlygų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą dėl neįrengtų persirengimo kabinų dušo patalpose. Tokia pozicija dėl persirengimo kabinų neįrengimo atitinka aktualią LVAT praktiką (žr., pvz., 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-372-821/2023; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-451-525/2022; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 250 str. 2 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Atsižvelgdamas į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatyto pažeidimo (neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu) ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, dėl kurių pareiškėjas kreipėsi į psichologus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-352-624/2023, 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-29-463/2023) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad neturtinę žalą būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Todėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimui iš atsakovo priteistina 500 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo H. Z. skundą dalyje tenkinti.

Priteisti H. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.