- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- e2S-1974-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20586-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- S. F.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. patikslintą ieškinį atsakovui S. F. dėl laikino tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. L. patikslintą ieškinį atsakovui S. F. dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir kitų reikalavimų bei atsakovo S. F. priešieškinį ieškovei L. L. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartimi nutarta ieškovės L. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies; iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos nustatyti tokią laikiną atsakovo S. F. bendravimo su nepilnamečiais vaikais: sūnumi D. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra S. F., (duomenys neskelbtini), tvarką:
2.1. S. F. turi teisę su vaikais bendrauti kas antrą (metų porinės savaitės) savaitgalį, paimant vaikus iš ugdymo įstaigų (vaikų lopšelio-darželio, mokyklos), penktadienį pasibaigus vaikų pamokoms ar užsiėmimams, ne vėliau kaip iki 16.30 val., ir grąžinant vaikus sekmadienį 18.30 val. į vaikų gyvenamąją vietą, jei su L. L. nesusitariama kitaip.
2.2. S. F. turi teisę su vaikais bendrauti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaikus iš ugdymo įstaigų (vaikų lopšelio-darželio, mokyklos), pasibaigus vaikų pamokoms ar užsiėmimams, ne vėliau kaip iki 16.30 val., ir grąžinant vaikus tą pačią dieną iki 18.30 val. į vaikų gyvenamąją vietą, jei su L. L. nesusitariama kitaip.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi nutarta ieškovės L. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies, pakeisti (papildyti) 2019 m. spalio 9 d. nutartimi byloje nustatytą laikiną atsakovo S. F. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, numatant, jog kai vaikų ugdymo veikla (mokykloje, darželyje) nevyksta, atsakovas turi teisę paimti nepilnamečius vaikus bendravimui iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (pvz., dukrą iš darželio) nuo 12.30 val. iki 13 val.; Likusioje dalyje ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi nutarta ieškovės L. L. ir atsakovo S. F. prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir taikymo netenkinti.
5. 2021 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovo S. F. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo atsakovas prašė teismo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. birželio 25 d. nutartimis pritaikytas (ir papildytas) laikinąsias apsaugos priemones, prašant įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto skyrių parinkti ir organizuoti pagal 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis nustatytą laikiną tėvo S. F. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. F. tvarką, vaiko perdavimo tėvui vietą, į kurią, dalyvaujant skyriaus parinktam specialistui (socialiniam darbuotojui, VTAS specialistui, šeimos psichologui) bendravimo tvarkos dieną 15.00 val., o kai vaiko ugdymo veikla nevyksta, 12.00 val. motina L. L. sūnų D. F. perdavimui tėvui atveda prieš 15-20 minučių iki perdavimo ir, perdavusi vaiką specialistui pagal jo nurodymus, nedelsdama pasišalina. Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti motinai L. L. tėvo S. F. bendravimo su vaikais dienomis pagal 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis nustatytą laikiną tėvo S. F. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką paimti dukterį S. F. iš jos lankomos ugdymo įstaigos – (duomenys neskelbtini).
6. Prašymą atsakovas motyvavo tuo, kad vaikų motina piktybiškai nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepaiso nepilnamečių vaikų interesų, nuo 2021 m. sausio 10 d. yra visiškai apribojusi tėvo ir sūnaus D. bendravimą. Šiuo metu ieškovė pradėjo aktyvų darbą ir su dukra S. įgyvendina savo sugalvotą mažametės dukters atribojimo nuo tėvo mechanizmą. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog vaiko teisių apsaugos institucija bei socialines paslaugas teikiančios įstaigos iki šiol nesuteikia realios pagalbos, įgyvendinant vaikų tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, neišvengiamai būtina pakeisti 2019 m. spalio 9 d., 2020 m. birželio 25 d. teismo nutartimis byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl nepilnamečio vaiko D. paėmimo būdo. Kadangi panašias manipuliacijas motina pradėjo ir su dukterimi S., atsakovo nuomone, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti motinai L. L. tėvo S. F. bendravimo su vaikais dieną paimti dukterį iš jos lankomos ugdymo įstaigos – (duomenys neskelbtini).
7. 2021 m. gegužės 11 d. teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvada, kurioje nurodyta, kad šeimai taikoma atvejo vadyba, tačiau Tarnyba pripažįsta, jog tai neduoda realių rezultatų. S. F. prašo nurodyti konkretų specialistą, kuris dalyvautų perimant vaiką iš motinos bendravimo su tėvu metu. Tarnybos manymu, toks specialistas galėtų būti vienas iš atvejo vadybą teikiančių specialistų, kuriam pagal pareigas priklauso padėti šeimai spręsti problemas. Tarnybos manymu, tikslinga nustatyti, kad tėvo bendravimo su vaikais dieną tėvas pasiima vaikus iš ugdymo įstaigų, motinai nedalyvaujant, įpareigojant ugdymo įstaigoms tarpininkauti ir netrukdyti tėvui bendrauti su vaikais.
Atsiliepimas
8. 2021 m. gegužės 18 d. ieškovė L. L. pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame prašė atsakovo prašymą atmesti. Ieškovė nesutiko su atsakovo prašyme nurodytais teiginiais ir reikalavimais. Nurodė, kad keisti nusistovėjusios bendravimo tvarkos nėra pagrindo, nes atsakovui sudarytos visos sąlygos bendrauti su vaikais. Ieškovė deda visas pastangas, ji atsakinga už vaikų savijautą, ugdymą, priežiūrą ir laisvalaikio praleidimą, bei už teismų sprendimų vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi nutarė atsakovo S. F. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti pilnai; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. birželio 25 d. nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytą atsakovo S. F. bendravimo tvarką – nustatytu metu sūnų D. F. pasiimti iš sutartos perdavimo vietos, dalyvaujant specialistui; uždrausti motinai L. L. tėvo S. F. nustatytos bendravimo su vaikais dienomis (2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis nustatytą laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką) paimti dukterį S. F. iš jos lankomos ugdymo įstaigos – (duomenys neskelbtini); likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. birželio 25 d. nutartimis nustatytą laikiną atsakovo S. F. bendravimo su vaikais tvarkos dalį paliko nepakeistą.
10. Teismas nurodė, kad nustatydamas/keisdamas laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atsižvelgia: 1) į atsakovo teisę nuolat bendrauti ir matytis su vaikais, į tai, kad vaikai turi teisę bendrauti su savo tėvu, kad nuolatinis ir tiesioginis bendravimas su atsakovu atitinka vaikų interesus; 2) į aplinkybę, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tik laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo sureguliuoti ginčo situaciją, t. y., užtikrinti vaikų teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, palaikyti bei stiprinti su juo fizinį ir emocinį ryšį bei neleisti vaikams atitolti nuo tėvų; 3) į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo; 4) į aplinkybę, jog byloje nebuvo nustatyti vaikų teisių ar teisėtų interesų pažeidimai, jiems bendraujant su skyrium gyvenančiu tėvu; 5) į šalių nepilnamečių vaikų amžių, dienos ritmą, bei siekdamas užtikrinti kuo stabilesnę ir pastovesnę atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Ieškovė L. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovo teisė bendrauti su vaikais yra ribojama ieškovės pastangomis ar neveikimu (ar manipuliacijomis). Atsakovui nėra kliu?čių teismų sprendimais nustatytu laiku atvykti į vaikų ugdymo įstaigas (duomenys neskelbtini) ir iš jų pasiimti vaikus. Atsakovas teismo sprendimus vykdo – atvyksta į ugdymo įstaigas ir pasiima vaikus. Aktualiuoju laiku, šalių dukra S. su atsakovu matosi (fizine prasme) ir papildomai bendrauja telefonu kiekvieną kartą pagal teismų sprendimus, šalių su?nus D. kategoriškai atsisako fizine prasme bendrauti su atsakovu, tačiau bendrauja telefonu.
11.2. Teismas neargumentavo, kodėl tenkina atsakovo reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
11.3. Sistemiškai vertinant dabar galiojančią tvarką, visiškai neaišku, kokioje apimtyje lieka galioti ansktesniais teismo sprendimais nustatyta bendravimo tvarka, kurioje buvo nurodytas sąlyginis bendravimo pradžios ir pabaigos laikas (pvz. dėl neformalaus ugdymo užsiėmimų), vaikų bendravimo pradžios ir pabaigos vietos (toliau - Naujas įpareigojimas). Naujo įpareigojimo laikas nurodytas teismo teiginiu „Nustatytu metu“, tačiau bendravimo pradžios vieta visiškai keičiama ir nurodoma „iš sutartos perdavimo vietos“, visiškai neaiškus specialisto statusas. Skundžiamas teismo sprendimas dėl nežinomų motyvų (kurių nenurodė ir atsakovas) pakeičia atsakovo bendravimo su sūnumi laiką į 15 val., nustato naują atsakovo bendravimo pradžios fiksuotą laiką (15 val. arba 12 val.), tačiau, bendravimo pabaigos laikas nenustatytas, tokiu atveju, kada grąžinami vaikai nenustatyta ir į kokią vietą. Visiškai neaišku, kodėl keičiama bendravimo pradžios vieta – vaikų ugdymo įstaigos ar gyvenamoji vieta, ką reiškia sutartoje vietoje, į kurią ieškovė sūnų D. turi perdavimui tėvui “atvesti” prieš 15- 20 minučių iki perdavimo ir, perdavusi vaiką specialistui pagal jo nurodymus, nedelsiant pasišalinti.
11.4. Skundžiama nutartimi bus apsunkintos galimybės ieškovei derinti darbą su nutartyje numatytais įpareigojimais dėl vaikų pristatymo laiko atsakovui.
Atsiliepimas
12. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. vaikų motina deda visas pastangas, kad sūnus D. su tėvu nesusitiktų ir visiškai nebendrautų. Vaikui mokantis nuotoliniu būdu, motina verčia berniuką tėvui sakyti, kad nenori su juo susitikti arba išsigalvoja eilę kitų priežasčių, kliudančių tėvui paimti sūnų bendravimui, vaikas motinos paliepimu išsako tėvui L. L. nurodymus. Sūnus D., vietoje to, kad nustatytu laiku susitiktų su tėčiu, telefonu ištransliuoja jam tą informaciją, kurią yra nurodžiusi motina perduoti tėvui. Vaikui mokantis tiesiogiai ugdymo įstaigoje motina yra susitarusi su sūnumi, kad jį pasiims iš ugdymo įstaigos arba davusi vaikui nurodymus, kaip jis turėtų išeiti po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos, kad nesusitikti su atvykusiu jo pasiimti tėvu (pavyzdžiui, išeiti pro kitas ugdymo įstaigos duris, kad išvengti susitikimo su tėvu). Šią aplinkybę patvirtina 2020-09-17 incidentas vaiko lankomoje ugdymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ir teismui pateiktas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriame yra užfiksuoti mažamečio D. F. lankomos ugdymo įstaigos vadovės, klasės mokytojos bei psichologės parodymai. Visi šie duomenys aiškiai paneigia ieškovės atskirojo skundo argumentus, pagal kuriuos motina tariamai neriboja tėvui įgyvendinti jo teisę bendrauti su sūnumi.
Šalies argumentai
12.2. Ieškovės atskirojo skundo argumentai, nurodant, kad teismo nutartis nemotyvuota ir neargumentuota, pažeidžia ieškovės teisę dėl rungtyniškumo, teisę dėl nešališko teismo sprendimo priėmimo, teisę dėl teisinio tikrumo yra abstraktaus pobūdžio.
12.3. Ieškovė nurodo, kad teismo nutartis nevykdytina, nes yra neaiški ir netiksli bei prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Pažymėjo, kad ieškovei, tikėtina, yra neaiški ir šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka, kadangi ji jos visiškai nevykdo ir neketina vykdyti. Jau ne kartą vaikų motina prašė pakeisti galiojančias teismų nutartis, siekdama maksimaliai apriboti tėvo bendravimą su vaikais, tačiau nepagrįsti ir neteisėti jos prašymai nebuvo patenkinti. Siekiant užkirsti kelią vaikų motinos piktnaudžiavimams, aktualus yra sūnaus perdavimo tėvui organizavimas, priklausantis išimtinai nuo motinos veiksmų, kadangi vaiko/vaikų grąžinimas priklauso nuo vaikų tėvo, kuris suinteresuotas vykdyti teismo nutartis ir yra aiškiai nurodytas teismų nutartyse. Vaiko tėvas suinteresuotas užtikrinti ne tik kasdieninę aplinką bei rutiną sūnui, tačiau ir neformaliojo ugdymo užsiėmimų lankymą, todėl sūnaus dalyvavimas neformaliojo ugdymo užsiėmimuose bei socialiniame gyvenime, išlaikant ieškovės akcentuojamą jo stabilumą, neabejotinai bus užtikrintas ir vaiko motina dėl to neturėtų nuogąstauti. Teismas yra ne kartą vertinęs ieškovės nurodomus tariamus atsakovo pažeidimus ir nė karto nenustatė, kad yra kilusi grėsmė vaikų interesams kokiais nors tėvo veiksmais. Kad vaikų motinos elgesys, aktyviais bei pasyviais veiksmais griaunant tėvo ir vaikų ryšį, kelia rimtą grėsmę vaikų interesams, yra akivaizdu. Todėl yra neišvengiamai reikalingas aktyvus valstybės institucijų įsikišimas.
12.4. Skirtinga atsakovo bendravimo su vaikais tvarka yra nustatyta, atsižvelgiant į teismo nutarties priėmimo metu faktiškai susiklosčiusią situaciją, įgyvendinant tėvo bendravimą su nepilnamečiais vaikais. Nors šalių dukra S. F. šių metų vasarą baigia lankyti vaikų lopšelio darželio (duomenys neskelbtini) priešmokyklinę grupę, nes nuo rugsėjo 1 d. ji lankys pirmąją (duomenys neskelbtini) progimnazijos klasę, šiai dienai ji dar lanko priešmokyklinio ugdymo įstaigą. Pasikeitus ugdymo įstaigai, bendravimo tvarka galios šios ugdymo įstaigos atžvilgiu.
12.5. Ieškovė jau du kartus yra bausta už tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pažeidimus, vykdant 2019 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019: 2020-03-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2093-930/2020 buvo bausta už teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdymą ir pirmą kartą jai buvo paskirtas įspėjimas. Ji jokių išvadų nepadarė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-32507-984/2020 pagal pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą dėl baudos skyrimo yra nubausta už 2019-05-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 nevykdymą. 2021 m. sausio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-52-933/2021 vaikų motinos L. L. atskirasis skundas buvo atmestas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Antstolis I. G. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl naujų vaikų motinos pažeidimų, trukdant vaikų tėvui įgyvendinti teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi D. F. (civilinė byla Nr. 2VP-12680-930/2021). Kaip matyti L. L. procesinio teismo sprendimo sistemingas nevykdymas jau fiksuojamas trečią kartą, jokios priemonės, kurių imasi institucijos ir teismas, nėra veiksmingos, todėl konstatuotinas L. L. veiksmų, nevykdant procesinio teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, piktybiškumas ir sistemingumas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos bendravimo su vaikais tvarkos) pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra įprasto civilinės bylos nagrinėjimo proceso išimtis, kuri taikoma tik tokiu atveju, kai egzistuoja būtinosios sąlygos jai taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos bylos šalių reikalavimams užtikrinti bei atskirais atvejais gali atlikti laikino tam tikros situacijos sureguliavimo funkciją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, kadangi jomis siekiama iki ginčo išnagrinėjimo momento laikinai sureguliuoti šeimos teisinius santykius maksimaliai apsaugant sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nepažeidžiant sutuoktinių interesų.
15. Vadovaujantis civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
17. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą ir pakeitė atsakovo laikiną bendravimo su vaikais tvarką, nors nėra duomenų, kad ieškovė kliudo atsakovui bendrauti su vaikais pagal šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką.
18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 patvirtino ieškovės ir atsakovo taikos sutartį, kuria šalys, be kita ko, susitarė nepilnamečių vaikų D. F. ir S. F. gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina ir nustatė tėvo bendravimo su vaikais tvarką, kurioje, be kita ko, nustatyta: „4.1. S. F., atsižvelgdamas į vaikų poreikius, vystymąsi bei interesus prieš 24 valandas įspėjęs L. L.-F., turi teisę su vaikais D. F. ir S. F. bendrauti kas antrą savaitgalį, paimant vaikus iš ugdymo įstaigų penktadienį, pasibaigus vaikų pamokoms ar užsiėmimams, ne vėliau kaip iki 16.30 val., ir grąžinant vaikus sekmadienį 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą, jei su L. L.-F. nesusitariama kitaip. 4.2. S. F., atsižvelgdamas į vaikų poreikius, vystymąsi bei interesus prieš 24 valandas įspėjęs L. L.-F., turi teisę su vaikais bendrauti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaikus iš ugdymo įstaigų, pasibaigus vaikų pamokoms ar užsiėmimams, ne vėliau kaip iki 16.30 val., ir grąžinant vaikus tą pačią dieną iki 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą, jei su L. L.-F. nesusitariama kitaip. 4.6. S. F. turi teisę su vaikais bendrauti Tėvo dieną, paimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant vaikus tą pačią dieną iki 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą. 4.8. Šalys susitaria, kad vaikų gimimo dienos šventėje dalyvaus abi Šalys pagal kiekvienos užimtumą ir galimybes. 4.10. Šalys nustato, kad S. F., atsižvelgdamas į vaikų poreikius, vystymąsi bei interesus, turi teisę su vaikais praleisti atostogas, atostogos bei jų trukmė turi būti suderinta Šalių iš anksto, ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki numatomų atostogų su vaikais. Tėvas privalomai informuoja motiną apie numatomą atostogų su vaikais vietą ir pobūdį. Motina pateikia tėvui turimus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ir pasus, dokumentus, jei jie reikalingi atostogoms išvykimui už Lietuvos Respublikos ribų. S. F. paima vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse 18 val. arba atostogų pirmąją dieną 9.30 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną iki 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą. 4.13. Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali perduoti, pasiimti ar grąžinti vaikus, jis turi pareigą apie tai informuoti kitą iš tėvų kiek įmanoma operatyviau SMS žinute ar telefonu. 4.14. S. F. tomis dienomis, kai jis bus ne kartu su nepilnamečiais vaikais, turi teisę su jais bendrauti telefonu, internetinių programų pagalba iki 20 valandos, atsižvelgdamas į jų užimtumą dėl pamokų ir papildomų užsiėmimų.“
19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2093-930/2020 konstatuota, kad L. L. nevykdė teismo procesinio sprendimo dėl atsakovo S. F. bendravimo su vaikais tvarkos; jai skirtas įspėjimas už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo nevykdymą. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-824-614/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis palikta nepakeista.
20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-32507-984/2020 konstatuota, kad L. L. sistemingai pažeidinėja vaikų bendravimo su tėvu tvarką, nustatytomis dienomis nesikooperuodama su išieškotoju, neinformuodama jo savalaikiai apie vaikų užimtumą vyksiančiose pamokose, pamokų ruošoje, nesudarydama sąlygų tėvui S. F. pasiimti vaikų tiesioginiam bendravimui; jai skirta 200 Eur bauda už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties dalies civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 nevykdymą. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-52-933/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis palikta nepakeista.
21. Aukščiau nurodytais įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuoti faktai, priešingai nei teigia ieškovė, patvirtinta faktines aplinkybes, kad ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaikais pagal šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką. Būtent dėl tokių ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovas ir prašė pakeisti laikiną bendravimo tvarką tokiu būdu, kad ieškovės galimybės kliudyti vaikų bendravimui su atsakovu būtų sumažintos, t. y. į vaikų perdavimo procesą įtraukiant trečiąjį asmenį – vaiko teisių apsaugos specialistą, uždraudžiant ieškovei atsakovo nustatytos bendravimo su vaikais dienomis paimti dukterį S. F. iš jos lankomos ugdymo įstaigos – (duomenys neskelbtini).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykstant teisminiam ginčui, esant konfliktiškiems santykiams tarp tėvų, vaikas dėl to turėtų patirti kuo mažiau nepatogumų, jausti saugumą ir gyvenimo tvarkos stabilumą, nebūti įtrauktas į tėvų tarpusavio santykių aiškinimąsi. Tėvai turi siekti užtikrinti aptartų sąlygų vaikui sukūrimą, veikti ne savo asmeniniais, tačiau vaiko interesais.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad atsakovo siūlyti laikinos atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimai atitinka vaikų ir bylos šalių interesus, kadangi tokiu būdu bus sudaryta galimybė atsakovui realizuoti teisę nuolat bendrauti ir matytis su vaikais, užtikrinta vaikų teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, palaikyti bei stiprinti su juo fizinį ir emocinį ryšį bei neleista vaikams atitolti nuo tėvų, nustatyti pastovesnę atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti aukščiau nurodytiems pirmosios instancijos teismo motyvams. Atitinkamai atmestini ir ieškovės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė atsakovo prašymo tenkinimo motyvų.
24. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, jog atsakovo siūlyti laikinos bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimai pažeistų vaikų interesus, neužtikrintų sąlygų tinkamai bendrauti su abiem tėvais ar pažeistų ieškovės teisę į šeimos ryšius su vaikais (CPK 178 str.). Jais siekiama užtikrinti, kad vaikams būtų sudarytos sąlygos tinkamai bendrauti su abiem tėvais, sumažinant galimybes ieškovės galimam piktnaudžiavimui savo padėtimi ir kliudymui vaikams bendrauti su tėvui.
25. Nesutiktina su ieškovės argumentu, kad pakeitus laikiną vaikų bendravimo tvarką su atsakovu į šalių bendravimo su vaiku procesą nepagrįstai bus įtrauktas specialistas, kurio statusas nėra aiškus.
26. Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 12 straipsnio 1 dalis Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai užtikrina šią vaiko teisę. Jeigu ši vaiko teisė nėra užtikrinama, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti. Prie vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų priskiriama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei savivaldybių institucijos ir įstaigos; visos institucijos, užtikrinančios vaiko teisių apsaugą, privalo tarpusavyje bendradarbiauti (VTAPĮ 47 straipsnio 4 dalies 2–6 punktai, 5 dalis).
27. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar kitos savivaldybės institucijos ir įstaigos, veikiančios vaiko teisių apsaugos srityje, ir jų specialistai, turintys atitinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją, turi teisę dalyvauti užtikrinant vaiko teisę bendrauti su tėvais. Taigi, vaiko teisių apsaugos srityje veikiančios įstaigos specialisto dalyvavimas vaiko bendravimo su tėvais procese yra pagrįstas, numatytas įstatyme. Pažymėtina ir tai, kad pagal atsakovo siūlomą laikinos bendravimo tvarkos su atsakovu pakeitimą, toks specialisto vaidmuo būtų ribotas, t. y. jis dalyvautų tik užtikrinant sklandų vaiko perdavimą atsakovui, neturėtų papildomų įgaliojimų.
28. Ieškovė taip pat nurodė, kad laikinos vaiko bendravimo su ieškovu tvarką nereikia keisti, kadangi ji negali darbo metu nuvežti vaiko atsakovui.
29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014, 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
30. Nagrinėjamu atveju, ieškovė neįrodė, kad dėl darbo ypatumų ji neturi jokių galimybių darbo laiko metu atvesti vaiką specialistui, tokiu būdu užtikrinant galimybę vaikui bendrauti su atsakovu (CPK 178 str.). Vien aplinkybė, kad ieškovė nurodytu metu dirba, nėra pagrindas atsisakyti vykdyti jai priskirtą pareigą – užtikrinti vaiko bendravimą su atsakovu.
31. Atmestini ir ieškovės argumentai, kad iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kokioje sutartoje vietoje, ir kokiu metu vaikai turi būti grąžinti ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikų perdavimo, grąžinimo vietos ir laikai buvo numatyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. birželio 25 d. nutartyse, nustatant, kad atsakovui vaikai perduodami ugdymo įstaigose (vaikų lopšelyje-darželyje, mokykloje), grąžinami į vaikų gyvenamąją vietą atitinkamai 18:30 val., 13:00 val. Kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, likusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. birželio 25 d. nutartimis nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos dalis (įskaitant nutarties dalis, kuriose nurodyta vaikų paėmimo ir grąžinimo vieta bei laikas) liko nepakeista ir tebegaliojanti.
32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių keitimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
35. Kasacinio teismo išaiškinta, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus).
36. Kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
37. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs baigiamojo akto byloje, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo nėra teisinio pagrindo. Tokios išlaidos pirmosios instancijos teismo bus paskirstytos bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus joje sprendimą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.