Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024 m. rugpjūčio 22 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos atstovai apsilankė ieškovės gyvenamoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad motina su sūnumi, sugyventiniu ir drauge gyvena 2 kambarių, apie 50 kv. m. bute. Pasak ieškovės, būstas nuomojamas (600 Eur per mėnesį ir paslaugos). Viename kambaryje ieškovė gyvena su sugyventiniu ir vaiku, o kitame – draugė. Kambaryje, kuriame gyvena ieškovė su vaiku, yra dvigulis čiužinys, vaikiška lovyte, rašomasis stalas, lentynos su žaislais ir ugdymo priemonėmis. Kambarys neapkrautas daiktais. Bute yra visi patogumai. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Šeima augina kačiuką. Apsilankymo metu ieškovė nurodė, jog šiuo metu, apie keturis mėnesius, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Moters mėnesio pajamas sudaro apie 800 Eur per mėnesį gaunama išmoka iš Užimtumo tarnybos, Vaiko pinigai 96,25 Eur per mėnesį ir 200 Eur per mėnesį vaiko tėvo teikiamas išlaikymas vaikui. A. J. nurodė, jog su atsakovu skyriumi gyvena apie 3-4 metus. Vyras teikia 200 Eur per mėnesį išlaikymą sūnui, su vaiku bendravimas nėra ribojamas – vyksta pagal abiejų šalių bendrą susitarimą, vaiko poreikį ir norą. Moteris teigė, jog nesutinka su atsakovo siūloma bendravimo tvarka, pagal kurią kiekvienas iš tėvų su vaiku praleistų po vieną savaitę, nes vaiko tėvas neišlaiko vaiko dienos rutinos, nėra pastovumo, atsakovas linkęs vartoti alkoholinius gėrimus (2 mėn. vartoja ir pusę metų nebevartoja), namuose nuolatiniai remonto darbai, vaikas grįžta dirglus. Moteris siūlo bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas 3 savaitgalius per mėnesį praleistų su atsakovu ir 1 savaitgalį – su ieškove.

Tarnybos atstovas apsilankė atsakovo gyvenamoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad atsakovas gyvena rąstiniame name su 20 arų žemės sklypu, bendras namo plotas apie 70 kv. m. Šiuo metu gyvenamojo ploto yra apie 40 kv. m.; 2 kambariai – erdvus miegamasis su svetainės ir valgomojo zonomis, kitas kambarys yra išnuomotas. Lauke yra batutas, pripučiamas baseinas, pagalbiniai pastatai, sodas, daržas, šiltnamis, teritorija aptverta. Pasak atsakovo, būstas nuosavybės teise priklauso jam. Atsakovas nurodė, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini), įrengimo technikos mechaniku, taip pat verčiasi individualia veikla, atlieka pastatų rekonstrukciją. Vyro mėnesio pajamos yra apie 1600 Eur per mėnesį gaunamas atlyginimas. Apsilankymo metu atsakovas nurodė, jog su ieškove skyriumi gyvena nuo 2022 m. pradžios. Ieškovė leidžia bendrauti su sūnumi, pasiimti jį su nakvyne, dėl bendravimo tvarkos pavyksta susitarti bendru sutarimu. T. Z. teigė, jog nesutinka su vaiko motinos siūloma bendravimo tvarka. Vyras nurodė, jog norėtų, kad bendravimo tvarka būtų po lygiai – po vieną savaitę. Atsakovas nurodė, jog sūnus turi artimesnį ryšį su juo, nei su motina. Pasakojo, jog su vaiku praleidžia daug laiko – važinėja dviračiais, kieme tvarkosi, ką nors konstruoja, remontuoja, užsiima įvairia aktyvia ir ugdomąją veikla, lankosi muziejuose, žaidžia krepšinį, užsiima su vaiko mokslais – mokosi skaityti, ruošia namų darbus ir kt. Pasak vyro, jis visuomet prižiūri, rūpinasi vaiko ugdymo, sveikata, laisvalaikiu, perka reikalingus daiktus, apmoka būrelius, telefono sąskaitas, papildomai prisideda prie nenumatytų išlaidų, teikia 200 Eur per mėnesį išlaikymą. Atsakovas nurodė, jog sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tačiau nesutinka dėl prašomos priteisti išlaikymo sumos ir prašomos nustatyti bendravimo tvarkos.

Tarnyba nustatė, jog A. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, eis į (duomenys neskelbtini) klasę. Papildomai lanko popamokinę grupę ir krepšinį (apie 35 Eur per mėnesį). Pasak ieškovės, nuo rugsėjo mėnesio vaikas norėtų pradėti lankyti jodinėjimą (apie 25 Eur 10 pamoka). Vaikas sveikas. Sveikatos priežiūra atliekama „Antėja“ klinikoje.

Apsilankymo metu su vaiku buvo bendrauta kambaryje, nedalyvaujant mamai. Pokalbio metu, berniukas bendravo noriai, atvirai, draugiškai. Pokalbio metu vaikas gulėjo ant čiužinio ir žaidė su kačiuku. A. nurodė, jog gyvena su mama A., mamos draugu M. ir mamos drauge D. Pasakojo, jog tėtis T. gyvena name, važiuoja pas tėtį į svečius. Dalinosi, jog kartu važiuoja į parduotuves, eina į vietinę mažą parduotuvėlę, žaidžia gaudynes, krepšinį, važinėja dviračiu, žiūri televizorių, kepa blynus. A. nurodė, jog tėtis turi draugę R., kuriai padeda su remonto darbais jos bute. Berniukas teigė, jog lieka nakvoti pas tėtį ir jam patinka. Teigė, jog patinka nakvoti ir pas mamą, ir pas tėtį. Berniukas dalinosi, jog tėtis jam perka saldainius, žaisliukus, netrukus važiuos atostogauti į Palangą, kartais duoda pinigėlių, duoda darbelių ir galima užsidirbti („padedu nešioti malkas, prikrauti priekabą ir iškrauti“). A. dalinosi, jog tėčio kieme, su draugu D., statosi namelį. Pasak vaiko, tėtis norėtų padėti, tačiau jie neleidžia – nori pastatyti patys. A. sakė, jog jam smagu būti ir su mama, ir su tėčiu. Dalinosi, jog norėtų būti pas tėvelius po lygiai – po 1 savaitę pas kiekvieną. Vaikas tėtį apibūdino – „kartais piktas, biški pyksta, kai negrįžtu namo laiku iš lauko, geras kaip mama, gražus kaip mama“. A. dalinosi, jog jam labiausiai patinka būti lauke. Berniukas dalinosi, jog su mama kartu eina pasivaikščioti, išveda į lauką kačiuką su pavadėliu arba kuprinėje, namų darbus padeda ruošti mama arba M., namuose žaidžia su D., D. perka daiktus iš internetinės parduotuves TEMU ir jam nuperka įvairių smulkmenų. A. dalinosi, jog gražiai sutaria su M. ir D., D. su juo žaidžia, leidžia ateiti į jos kambarį. Berniukas D. apibūdino – „labai linksma ir viską perka“; M. – „po darbo biški piktas, bet šiaip geras“, o mamą – „gera, graži, mėgsta išeiti pasivaikščioti, skaniai gamina kaip tėtis“.

Tarnyba nurodė, jog atsižvelgiant į šiuo metu byloje esančią medžiagą, į tai jog tėvas neprieštarauja, į tai, kad vaikas faktiškai gyvena su motina, manytina, kad ieškovė galimai tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku, todėl Skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečio gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina. Pasisakydama dėl šalių nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, Tarnyba nurodė, jog atsižvelgiant į vaiko išsakytą nuomonę, kad jis norėtų su kiekvienu iš tėvų praleisti po savaitę, bei tai, jog vaikas išsakė, kad su abiem tėvais sutaria gerai, Skyriaus nuomone būtų tikslinga nusimatyti platesnį nei ieškovės ieškinyje prašomą tėvo ir sūnaus bendravimą, įtraukiant bendravimą ir darbo dienomis, taip pat galimai tikslinga būtų papildomai įtraukti šventines dienas ir mokyklos atostogų laikus. Tarnybos nuomone, ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo yra pareikšti vadovaujantis nepilnamečio vaiko geriausiais interesais (DOK-125306).

2025 m. kovo 12 d. VšĮ Ignalinos rajono savivaldybės sveikatos centras pateikė duomenis apie atsakovo gydymą, iš kurių matyti, jog paskutinis atsakovo apsilankymas šiame sveikatos centre buvo 2022 m. gegužės 15 d., kadangi jis 2 mėnesius vartojo alkoholį; nurodoma, jog atsakovui pasidarė bloga, silpna, plaka širdis, nerimas (tomas 2, e. b. l. 71-85).

2025 m. kovo 13 d. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pateikė duomenis apie atsakovo gydymą, iš kurių matyti, jog atsakovas 2023 m. sausio 28 d. kreipėsi dėl to, jog negali nutraukti alkoholio vartojimo, alkoholį vartoja apie 1,5 mėnesio kasdien. Nurodyta, jog anksčiau dėl priklausomybės gydėsi RVPL, RPLC Minesotos programoje (tomas 2, e. b. l. 86-104).

2025 m. kovo 13 d. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė pateikė atsakovo epikrizę bei nurodė, jog atsakovas ligoninėje gydytas tris kartus laikotarpiais nuo 2013 m. spalio 27 iki 2013 m. lapkričio 5 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 7 d., nustatyta diagnozė: F10.3 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė (tomas 2, e. b. l. 105-111).

2025 m. kovo 17 d. byloje gauti duomenys iš Respublikinio priklausomybės ligų centro, kuriuose nurodoma, jog atsakovas centre dėl priklausomybės ligų gydytas nebuvo (tomas 2, e. b. l. 115-116).

Teismo posėdžio metu ieškovė A. J. pareikštą ieškinį pilnai palaikė ir prašė tenkinti. Ieškovė pažymėjo, jog nesutinka su atsakovo siūloma 50 x 50 bendravimo su vaiku tvarka, dėl atsakovo turimo polinkio vartoti alkoholį. Paskutinį kartą atsakovas buvo užfiksuotas vartojantis alkoholį buvimo su vaiku metu 2024 m. gegužės 16 d. Ieškovė nurodė, jog ji norėtų, kad vaikui nereikėtų keisti savo rutinos, kad darbo dienomis vaikas būtų su ja ir sūnui nereikėtų blaškytis tarp tėvų, keliauti pernelyg ilgo atstumo į mokyklą, nes atsakovas neturi vairuotojo pažymėjimo. Ieškovė papildomai paaiškino, jog atsakovas vartoja alkoholį, o vaikas bijo, kad tėtis dings. Anksčiau tėtis dingdavo tai vienai savaitei – tai dviem mėnesiams, tačiau vaikas nėra matęs tėvo girto. Jam buvo aiškinama, kad atsakovas dirba, išvažiuoja į darbą. Tuomet A. prasidėdavo pykčio priepuoliai, jis pradėdavo motiną daužyti, sakydavo, kad jos nekenčia ir nori gyventi su tėčiu, manydamas, kad motina neleidžia jam matytis su tėvu. Tuomet vaikui buvo pasakyta, kad tėtis turi ligą ir vaikui nesaugu su juo būti. Ieškovė papildomai nurodė, jog prašo nustatyti, kad vaiko atostogų metu kiekvienas iš tėvų su sūnumi praleidžia po lygiai laiko, kad tėvo dieną vaikas praleistų su tėvu, o Motinos dieną su motina, taip pat teismo prašė nustatyti, jog per pagrindines metų šventes, kurios trunka po dvi dienas (Šv. Kalėdos ir Šv. Velykos) kiekvienas iš tėvų su vaiku praleistų po vieną dieną: pirmą dieną su ieškove, o antrą – su atsakovu. Atsakydama į klausimus, ieškovė nurodė, jog vaiko susirinkimuose, mokyklos šventėse dalyvauja tiek ji, tiek ir atsakovas, susitaria, kuris iš tėvų vaiką veš pas gydytoją, drabužius ir avalynę vaikui perka ji, tačiau ir atsakovas taip pat yra supirkęs Pasisakydama dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio, ieškovė nurodė, jog vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 700 Eur suma, iš kurios apie 300 Eur per mėnesį būtų skiriama vaiko maitinimui (šiuo metu visi šeimos nariai maistui išleidžia apie 500 Eur per mėnesį, mokykloje vaikas gauna nemokamą maitinimą, tačiau per savaitę dar apie 10 Eur skiriama vaiko kišenpinigiams), apie 100 Eur būtų skiriama būreliams (krepšinis – 30 Eur per mėnesį, žirgynas – apie 30 Eur per mėnesį ir dar apie 30 Eur per mėnesį kainuotų kuras nuvykti į už Naujosios Vilnios esantį žirgyną). Iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį, neatsižvelgiant į teismo nustatytos bendravimo tvarkos intensyvumą (t. y., net tuo atveju, jei teismas nustatytų 50 x 50 bendravimo tvarkos modelį), taip pat neatsižvelgiant į ieškovės gaunamą išmoką vaikui (t. y., išmokos sumos dalimi nemažinant atsakovo prievolės išlaikyti vaiką).

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžių datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai. Byloje gauti prašymai bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Byloje nustatyta, kad nepilnametis A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovės A. J. ir atsakovo T. Z. sūnus (tomas 1, e. b. l. 5). Teismo sprendimo priėmimo metu šalių nepilnametis sūnus yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini) klasę. Šalys gyvena atskirai. Ieškovė gyvena kartu su šalių nepilnamečiu sūnumi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Ieškovė teismo prašė nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja. Tokį prašymą ieškovė motyvavo tuo, jog vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove, kuri jį augina ir rūpinasi.

Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog, neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

Išvadą teikiančios institucijos teismui pateiktoje išvadoje nurodoma, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja vaiko interesams.

Atsižvelgiant į tai, jog šalių nepilnametis sūnus šiuo metu gyvena kartu su motina, byloje nesant duomenų, kad motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis nepilnamečiu sūnumi, kartu įvertinus aplinkybę, jog atsakovas su šiuo ieškovės pareikštu reikalavimu sutinka, tarp šalių nesant ginčo, šalių nepilnamečio sūnaus A. Z. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove A. J. (CK 3.174 straipsnis).

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Ieškovė teismo prašė nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką pagal kurią: atsakovas pasiima vaiką kiekvieną penktadienį iš mokyklos (arba ieškovės namų, jeigu tą dieną išpultų ne darbo diena arba į mokyklą eiti nereiktų) ir vėliau atveža vaiką pas ieškovę sekmadienį ne vėliau nei iki 20 valandos vakaro. Ieškovės pasirinkimu, vieną kartą per mėnesį vaikas savaitgalį praleidžia su motina.

Atsakovas tiek teismui pateiktame atsiliepime, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog su ieškovės siūloma bendravimo tvarka nesutinka ir nori, jog teismas nustatytų tokią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su vaiku bendrautų 50 x 50 santykiu, nustatant jog vaikas su tėvu matosi ir pas jį gyvena kas antrą savaitę. Vaiką tėvas paima iš jo gyvenamosios vietos kas antrą sekmadienį 18 val. ir vaiką grąžina ateinantį sekmadienį 18 val. į jo gyvenamąją vietą.

Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, jog atsižvelgiant į vaiko išsakytą nuomonę, būtų tikslinga nusimatyti platesnį nei ieškovės ieškinyje prašoma bendravimą tarp tėvo ir sūnaus, įtraukiant bendravimą ir darbo dienomis, taip pat galimai tikslinga būtų papildomai įtraukti šventines dienas ir mokyklos atostogų laikus.

Kaip jau buvo minėta, šalys turi nepilnametį sūnų A. Z., kuriam teismo sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis šalys gyvena skyrium. Ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas – adresu (duomenys neskelbtini).

CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, jog priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio sūnaus nuomonė buvo išklausyta su juo bendravusių Tarnybos pareigūnų. Bylos nagrinėjimo teisme metu abi šalys patvirtino, jog vaiko nuomonė nėra pasikeitusi. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, jog vaikas nori po lygiai, t. y., po savaitę laiko, praleisti su kiekvienu iš tėvų, dėl šios priežasties vaikas nebuvo papildomai išklausytas teisme. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė įrodinėjo, jog toks vaiko noras neatitinka geriausių jo interesų dėl atsakovo turimos priklausomybės alkoholiui. Išklausius šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, ištyrus ir įvertinus byloje sutrinktus rašytinius įrodymus, nustatyta, jog atsakovas turi priklausomybių alkoholiui, ne kartą yra dėl to gydytas, jam yra nustatyta diagnozė: F10.3 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė (tomas 2, e. b. l. 105-111). Tačiau byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, jog atsakovas aktyviai siekia šią problemą išspręsti: yra gydęsis RPLC Minesotos programoje, metus laiko lanko AA susirinkimus, turi globėją ir vienerius metus visiškai nevartoja alkoholio. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė teigė, jog kelis kartus jai yra kilę abejonių dėl atsakovo blaivumo, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl ši aplinkybė pripažįstama neįrodyta.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 pasisakyta dėl vienos iš 50 x 50 modelio įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai: 1) dėl jos sutaria abu tėvai, 2) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, ir 3) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus. Tačiau vėlesnėje praktikoje pasisakydamas dėl teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, kasacinis teismas nurodė, kad ji nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, todėl gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytų sąlygų – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Vadinasi, vaiko bendravimas ir gyvenimas su kiekvienu iš tėvų po savaitę nelaikytinas nei dažnu gyvenamosios vietos keitimu, nei prieštaraujančiu vaiko interesams ar pažeidžiančiu vaiko teisę į stabilią namų aplinką. Kartu pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu abi šalys patvirtino, jog šalių nepilnamečio sūnaus atostogų metu, vaikas su tėvu praleidžia net daugiau nei 50 procentų laiko, t. y., bylos nagrinėjimo teisme metu 2024 m. žiemos (vasario mėnesio) atostogas vaikas praleido pas tėvą, 2024 m. pavasario atostogas vaikas praleido po ½ su kiekvienu iš tėvų, 2024 m. vasaros atostogas vaikas praleido po ½ dalį su kiekvienu iš tėvų, 2024 m. rudens atostogas – pas tėvą, o 2024 m. žiemos (Kalėdų) atostogas vaikas praleido po ½ su kiekvienu iš tėvų. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog abu tėvai su tokia bendravimo tvarka vaiko atostogų metu sutinka, tokią bendravimo tvarką vaiko atostogų metu taiko ir prašo teismo nustatyti (teismo posėdžio metu ieškovė pareikštą reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo patikslino žodžiu, o atsakovas su juo iš esmės sutiko), teismo vertinimu, tai netiesiogiai patvirtina aplinkybę, jog atsakovas gali savarankiškai pasirūpinti vaiku nepertraukiamai savaitę laiko ir šiuo metu pilnai užtikrinti visus vaiko poreikius.

Atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumo principą, aplinkybę, jog abu tėvai savo gyvenamosiose vietose yra sudarę tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis (atsakovo nuomininkas yra išsikraustęs), jog vaikas gerai sutaria tiek su kartu gyvenančia ieškovės drauge D. (ieškovė su draugu M. santykius yra nutraukusi), tiek ir su atsakovo drauge R., įvertinus šalių nepilnamečio vaiko amžių (vaikui yra (duomenys neskelbtini) metai) ir jo Tarnybos specialistams apsilankymo metu išsakytą nuomonę, jog jis norėtų bendrauti su abiem tėvais po lygiai laiko, t. y., su kiekvienu praleisti po savaitę, aplinkybę, jog tiek tėvo, tiek ir motinos gyvenamosiose vietose vaikas turi draugų ir yra užmezgęs socialinius ryšius (šalia atsakovo gyvena A. geriausias draugas, nors ieškovės gyvenamojoje vietoje, pasak motinos, A. turi tik „paviršutiniškų draugų“, tačiau mokykloje geria sutaria su Ą. ir T.) bei atsižvelgiant į tai, jog tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios, teismo vertinimu šalių nepilnamečio sūnaus interesus nagrinėjamu atveju geriausiai atitiktų bendravimo tvarkos su tėvu nustatymas, pagal kurią tėvai su sūnumi bendrautų po lygiai, t. y., nepertraukiamai po vieną savaitę laiko, vaiko grąžinimo/paėmimo bendravimui diena paskiriant sekmadienį 18:00-18:30 val. Tokiu atveju nustatytina, jog atsakovas T. Z. su sūnumi A. Z. praleidžia kiekvienų metų nelygines savaites (t. y., 2025 metų 17 savaitę, 19 savaitę ir pan.), pasiimdamas nepilnametį sūnų A. Z. iš ieškovės A. J. gyvenamosios vietos prieš tai einančios lyginės metų savaitės sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18:30 val. ir grąžindamas į ieškovės A. J. gyvenamąją vietą po 7 (septynių) dienų sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18:30 val.

Abiem tėvams bylos nagrinėjimo teisme metu sutikus, teismas nustato, jog: 1) šalių nepilnamečio sūnaus atostogų ugdymo įstaigoje metu kiekvienas iš tėvų su sūnumi praleidžia po lygiai laiko; 2) Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu, o Motinos dieną – motina; 3) kiekvienas iš tėvų praleidžia su sūnumi po vieną Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė teismo prašė nustatyti, jog ji su vaiku praleidžia pirmąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną, o atsakovas – antrąją. T. Z. su šia pozicija nesutiko, nurodydamas, jog paprastai didžiosios šventės yra minimos/švenčiamos pirmąją jų dieną, todėl norėtų, jog būtų nustatyta, kad kas antrais metais kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku pirmąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną.

Atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko interesus bei siekiant sudaryti jam galimybę pirmąją didžiųjų metų švenčių dieną praleisti ne tik su motina, bet ir su tėvu, taip pat atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumo principą, teismas nustato, jog neporiniai metais (t. y., 2025 metais, 2027 metais ir pan.) ieškovė su vaiku praleidžia pirmąją Šv. Velykų ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, o atsakovas - antrąją Šv. Velykų ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, o poriniais metais (t. y., 2026 metais, 2028 metais ir pan.) atvirkščiai.

Šalims išaiškintina, jog vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

Kartu pažymėtina, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios. Pasikeitus aplinkybėms, abu tėvai kartu arba kiekvienas iš jų atskirai gali kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas seka iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalys buvo susitarę, jog atsakovas teiks nepilnamečiui sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį. šalims nepavykus susitarti dėl didesnio išlaikymo dydžio, ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo ir teismo prašė priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur per mėnesį. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko iš dalies ir pateiktame atsiliepime nurodė, jog įvertinęs vaiko poreikius, savo turtinę padėtį ir vaiko poreikių patenkinimui patiriamas išlaidas, sūnaus išlaikymui galėtų skirti 250 Eur per mėnesį (tuo atveju, jei būtų nustatyta ieškovės siūloma bendravimo tvarka 3 mėnesio savaitgalius) arba 125 Eur per mėnesį (tuo atveju, jei būtų nustatyta atsakovo siūloma bendravimo tvarka - 50 x 50).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2024 m. birželio 4 dieną. Nuo 2024 m. sausio 1 d. šalyje nustatytas MMA sudarė 924 Eur, kas atskaičius mokesčius sudarė apie 709 Eur, o nuo 2025 m. sausio 1 d. šalyje nustatytas MMA sudaro 1038 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 777 Eur. Kartu pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarė po 96,25 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio), o nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 122,50 Eur. Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai yra mažinamas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina vaikui reikalingo tėvų išlaikymo suma nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 612 Eur (709 Eur – 96,25 Eur = 612,75 Eur),o nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 654 Eur (777 Eur – 122,50 = 654,50 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų 2024 metais apie 306 Eur, o 2025 m. apie 327 Eur iš kiekvieno iš tėvų (612,75 Eur / 2 = 306,38 Eur, 654,50 Eur / 2 = 327,25 Eur).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y., nuo 2024 m. birželio 4 d., iš atsakovo priteisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur per mėnesį, t. y., prašo priteisti didesnę sumą, nei teismų praktikoje nusistovėjusi minimali neįrodinėtina suma. Dėl šios priežasties ieškovei tenka pareiga pagrįsti tiek ir didesnius, nei minimalūs neįrodinėtini, vaiko poreikius, tiek ir prašomą priteisti 350,00 Eur per mėnesį išlaikymo sumą, tačiau ieškovė bylos nagrinėjimo metu vaiko poreikių neįrodinėjo, jiems pagrįsti į bylą neteikė jokių rašytinių įrodymų.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimai (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais.

Bylos duomenimis, nepilnametis A. Z., yra gimęs (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 5). Vaikui teismo sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini). Berniukas specialių sveikatos ar kt. poreikių neturi, lanko valstybinę ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini). Berniukas lanko popamokinę grupę, lankė krepšinį. Bylos nagrinėjimo teisme metu šalys nurodė, jog vaikas krepšinio būrelio nebelanko. Ieškovė nurodė, jog vaikus norėtų lankyti jodinėjimą, o atsakovas teigė – jog sūnus norėtų lankyti boksą, tačiau šiuo metu neužsiima jokia papildomo ugdymo veikla.

Ieškovė apklausta teismo posėdžio metu patikslino sūnaus poreikius ir išlaidas, tenkančias šiems poreikiams patenkinti, nurodydama, vaiko minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga apie 700 Eur suma, iš kurios apie 300 Eur per mėnesį būtų skiriama vaiko maitinimui (šiuo metu visi šeimos nariai maistui išleidžia apie 500 Eur per mėnesį, mokykloje vaikas gauna nemokamą maitinimą, tačiau per savaitę dar apie 10 Eur skiriama vaiko kišenpinigiams), apie 100 Eur būtų skiriama būreliams (krepšinis – 30 Eur per mėnesį, žirgynas – apie 30 Eur per mėnesį ir dar apie 30 Eur per mėnesį kainuotų kuras nuvykti į už Naujosios Vilnios esantį žirgyną), tačiau jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo T. Z. nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 350,00 Eur mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, neatsižvelgiant į teismo nustatytos bendravimo tvarkos intensyvumą (t. y., net tuo atveju, jei teismas nustatytų 50 x 50 bendravimo tvarkos modelį), taip pat neatsižvelgiant į ieškovės gaunamą išmoką vaikui.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškovės pateiktomis išlaidomis sutinka iš dalies, kadangi vaikas specialiųjų poreikių neturi, šiuo metu jokių papildomo ugdymo veiklų (būrelių) nelanko, be to, pats atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisideda ne tik teikdamas 200 Eur per mėnesį išlaikymą, o taip pat ir pirkdamas įvairius daiktus, tiek drabužius ir avalynę (batus, striukes ir pan.), tiek ir laisvalaikio bei sporto inventorių (batutą, baseiną, dviratį ir kt.). Todėl tuo atveju, jei bus nustatyta ieškovės prašoma bendravimo su vaiku tvarka, sutinka teikti vaikui 250 Eur per mėnesį išlaikymą, o tuo atveju, jei teismas nustatytų jo prašomą 50 x50 bendravimo su vaiku tvarką, sutinka vaikui teikti 125 Eur per mėnesį išlaikymą, vaiko išmoką gaunant ieškovei.

Išklausius šalių paaiškinimų, ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai viršija teismų praktikoje nusistovėjusią neįrodinėtiną sumą – minimalią mėnesinę algą, kadangi šalių nepilnametis sūnus lanko valstybinę ugdymo įstaigą, šiuo metu jokių papildomo ugdymo užsiėmimų nelanko, specialių sveikatos ar kitų specialių poreikių neturi, todėl teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tiek būtiniesiems, tiek ir papildomiems patenkinti per mėnesį yra reikalinga minimalios mėnesinės algos suma.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaranti 122,50 Eur (2024 metais sudarė 96,25 Eur). Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Dėl šios priežasties, įvertinus tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus A. Z. poreikių tenkinimui bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y., nuo 2024 m. birželio 4 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki 2024 m. gruodžio 31 d. per mėnesį buvo reikalinga 612 Eur suma (709 Eur – 96,25 Eur), o nuo 2025 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo reikalinga apie 654,5 Eur suma (777 Eur - 122,5 Eur), kurią turėtų skirti abu tėvai. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį.

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Bylos duomenimis, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra sveiki, darbingo amžiaus, jų darbingumas nėra ribotas, neįgalumo nei viena iš šalių neturi, be šalių nepilnamečio sūnaus kitų nepilnamečių išlaikytinių neturi.

Vadovaujantis teismo išreikalautais duomenimis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, atsakovas nuo 2023 m. liepos 17 d. iki 2024 m. rugsėjo 11 d. dirbo AB (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. spalio 24 d. atsakovas verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Apklausiamas Tarnybos specialistų atsakovas nurodė, jog jo mėnesio pajamos yra apie 1600 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini) mechaniku, taip pat verčiasi individualia veikla (pastatų rekonstrukcija), tačiau iš jos ženklių pajamų negauna (2023 metais gavo apie 15.000 Eur pajamų, tuo tarpu 2024 metais iš šios veiklos gavo kelis šimtus eurų pajamų). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), patalpa – butas, adresu (duomenys neskelbtini), du žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 120-144). Atsakovas juridinių asmenų veikloje nedalyvauja (tomas 1, e. b. l. 103). Vadovaujantis teismo išreikalautais turto arešto aktų bei antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovas neturi finansinių įsipareigojimų kreditoriams, tačiau apklaustas posėdžio metu nurodė, jog turi 15000 Eur įsiskolinimą, kurį dengia mokėdamas 700 Eur per mėnesį įmokas.

Sprendžiant dėl išlaikymo vaikui priteisimo nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, atsižvelgtina į šiuo teismo sprendimu nustatomą bendravimo su vaiku tvarką 950 x 50 modelį). Pažymėtina, jog formuodamas teismų praktiką, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2019 Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės pareikštą ieškinį tenkina iš dalies ir iš atsakovo priteisia išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. Z., mokamą periodinėmis išmokomis po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur per mėnesį mokamomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (t. y., nuo 2025 m. balandžio 16 d.) iki vaiko pilnametystės.