- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- 2S-974-459/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04898-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Adseva“, J. O.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Adseva“ vadovo A. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės L. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Adseva“, J. O., J. O. individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė „Kalnapilio-Tauro grupė“, A. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė L. P. kreipėsi į teismą, prašydama skirti baudą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Adseva“ vadovui A. V. už 2022 m. rugpjūčio 5 d. patvarkyme Nr. S-22-109-31005 „Dėl skolos išieškojimo“ nustatytų įpareigojimų nevykdymą.
2. Pareiškėja nurodė, kad minėtas patvarkymas 2022 m. rugpjūčio 8 d. išsiųstas UAB „Adseva“ registruota pašto siunta registruotu įmonės buveinės adresu bei el. pašto adresais. Procesiniai dokumentai UAB „Adseva“ įteikti 2022 m. rugpjūčio 10 d. 2023 m. birželio 13 d. UAB „Adseva“ pervedė 55,86 Eur sumą iš skolininkės savininkės J. O. darbo užmokesčio, tačiau tai buvo vienintelis pavedimas nuo minėto patvarkymo išsiuntimo. Taigi antstolės reikalavimas dėl išskaitų iš skolininkės darbo užmokesčio yra neįvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino. Paskyrė UAB „Adseva“ vadovui A. V. 3 Eur (trijų eurų) baudą už kiekvieną vykdomojoje byloje Nr. 0109/10/00095 antstolės 2022 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu Nr. S-22-109-31005 „Dėl skolos išieškojimo“ nustatytų reikalavimų neįvykdymo dieną, skaičiuojant baudą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nurodant, kad maksimali išieškotina iš UAB „Adseva“ vadovo A. V. baudos suma pagal šią nutartį negali viršyti 600 Eur. Teismo motyvai:
3.1. Pažymėjo, kad minėtas patvarkymas išsiųstas UAB „Adseva“ registruotu laišku adresu (duomenys neskelbtini), ir įteiktas 2022 m. rugpjūčio 10 d. (vyk. b. l. 180), todėl konstatuota, kad UAB „Adseva“ buvo tinkamai informuota apie antstolės reikalavimą.
3.2. Nurodė, jog duomenų, patvirtinančių, kad antstolės minėtu patvarkymu nustatyti reikalavimai būtų įvykdyti, byloje nėra. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad UAB „Adseva“ vadovu nuo 2016 m. lapkričio 7 d. yra A. V., todėl būtent jis yra atsakingas už įmonės veiklą ir privalo užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įmonėje būtų vykdomi antstolės reikalavimai. Taigi šiuo atveju UAB „Adseva“ vadovas savo neveikimu ir antstolės reikalavimų nevykdymu apsunkino vykdymo procesą, duomenų apie priežastis, pateisinančias antstolio įpareigojimų nevykdymą, nėra, todėl už reikalavimo nevykdymą jam skirtina bauda.
3.3. Atsižvelgiant į patvarkymo nevykdymo trukmę, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, skolininkės UAB „Adseva“ vadovui skirta 3 Eur dydžio bauda už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 585 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu, vadovaujantis apeliacinės instancijos teismo praktika (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-333-1092/2021), atsižvelgta į aplinkybę, kad suinteresuotam asmeniui bauda skiriama į ateitį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki tinkamo antstolio patvarkymo įvykdymo, ir, siekiant užtikrinti, kad nebūtų priskaičiuota neproporcingai didelė baudos suma, nustatyta maksimali išieškotina 600 Eur baudos suma.
3.4. UAB „Adseva“ vadovui išaiškinta, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus (CPK 75 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
2. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (apeliantas) prašo Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nurodo, kad antstolė pateikė teismui klaidinančius duomenis apie atliktas išskaitas iš skolininkės darbo užmokesčio. Kadangi UAB „Adseva“ iš viso atliko 3 mokėjimus antstolei: 2022 m. gruodžio 8 d. – 309,23 Eur; 2023 m. birželio 13 d. – 55,86 Eur; 2023 m. rugpjūčio 11 d. – 10,42 Eur.
4.2. Pažymi, kad antstolės pareiškimo dieną UAB „Adseva“ liko išmokėti tik 10,42 Eur.
4.3. Prie atskirojo skundo prideda buhalterinę pažymą ir bankinių pavedimų kopijas.
3. Atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
6. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės pareiškimas dėl baudos už antstolės patvarkymo nevykdymą skyrimo įmonės vadovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
7. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
8. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
9. UAB „Adseva“ vadovas kartu su atskiruoju skundu teikia papildomus įrodymus – duomenis apie UAB „Adseva“ atliktus pavedimus į antstolės depozitinę sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai gali turėti įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui, yra susiję su nagrinėjamu ginču, suinteresuoti asmenys turėjo galimybę dėl šių įrodymų pasisakyti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus priima.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0109/10/00095, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-14256-676/2009 dėl 1 183,91 Eur skolos bei 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės J. O. individualios įmonės išieškotojai UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“. Vykdydama išieškojimą, antstolė nustatė, kad skolininkė J. O. nuo 2021 m. dirba UAB „Adseva“ (v. b. l. 181). Atsižvelgiant į tai, antstolė 2022 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu Nr. S-22-109-31005 įpareigojo UAB „Adseva“ iš skolininkės J. O. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų lėšų išskaičiuoti tam tikrą darbo užmokesčio dalį (vyk. b. l. 179). Minėtas patvarkymas išsiųstas UAB „Adseva“ registruotu laišku adresu (duomenys neskelbtini), ir įteiktas 2022 m. rugpjūčio 10 d. (vyk. b. l. 180).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
11. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis).
12. Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2008, 2015 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-687/2015). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo vykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).
13. Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, jog teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
14. Baudos dydis, CPK 585 straipsnyje nustatyta tvarka teismo skiriamas už kiekvieną teismo procesinio sprendimo ar teisėto antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, nustatomas teismo, atsižvelgiant į pagrindinį skolininko paskatinimo vykdyti antstolio reikalavimą, ne nubaudimo tikslą. Ši baudos paskirtis lemia tai, kad teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Teismas nėra saistomas skirti nekintantį baudos dydį, tik ribojamas įstatyme nustatyto baudos maksimalaus dydžio. Jei bauda skiriama pagal CPK 585 straipsnio 3 dalį įmonės vadovui ar kitam atsakingam fiziniam asmeniui, atsižvelgtina į atsakingo asmens galimybes savarankiškai vykdyti antstolio patvarkymą; tam tikrais atvejais teismas gali svarstyti baudos skyrimo klausimą įmonei kaip atsakingam asmeniui. Tam tikrais atvejais teismas gali įvertinti veiksmingumą baudos dydžio, kai už teismo nustatytą pradinį laiko tarpą skiriama bauda vėlesniame etape yra laipsniškai didinama, taip sudarant skolininkui palankesnes sąlygas per trumpesnį laikotarpį įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017).
15. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7–8, 10, 12 punktuose nustatyta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, veikia bendrovės vardu, atsako už bendrovės veiklos organizavimą, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovui taikomi didesni apdairumo, sąžiningumo, rūpestingumo standartai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-456-790/2020). Įmonės vadovui keliami itin aukšti kvalifikacijos, lojalumo įmonės veiklai, atsakomybės reikalavimai, vadovas privalo rūpintis išimtinai įmonės interesais, veikti apdairiai, rūpestingai, sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnis). Tokia vadovo teisinė padėtis bei jam keliami reikalavimai pateisinami būtent vadovui suteikiamais plačiais įgaliojimais veikti bendrovės vardu (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-418-459/2021, 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1411-459/2019).
16. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolė, vykdydama išieškojimą iš skolininkės E. O., 2022 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu Nr. S-22-109-31005 „Dėl skolos išieškojimo“ įpareigojo būtent skolininkės darbdavį UAB „Adseva“ iš skolininkės darbo užmokesčio atlikti patvarkyme nurodytų dydžių išskaitas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, t. y. patvarkymo vykdymą pavedė skolininkės darbdaviui UAB „Adseva“ (CPK 733 straipsnio 1–2 dalys). Byloje nėra ginčo, kad patvarkymas įteiktas UAB „Adseva“ 2022 m. rugpjūčio 10 d. Kai antstolio reikalavimų vykdymas pavedamas juridiniam asmeniui, už jų vykdymą atsako juridinio asmens vadovas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33 straipsnio 1 dalis, 2.81 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 12 dalies 16 punktas, CPK 585 straipsnis).
17. Bylos duomenys patvirtina, kad skolininkė dirba UAB „Adseva“. Taigi po antstolės 2022 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymo įteikimo (2022 m. rugpjūčio 10 d.), skolininkės darbovietės UAB „Adseva“ vadovas turėjo pareigą vykdyti antstolės patvarkyme nurodytus įpareigojimus, o negalėdamas šių įpareigojimų įvykdyti privalėjo laiku apie tai pranešti antstolei ir nurodyti vėlavimo priežastis, juolab, kad ir minėtame patvarkyme buvo nurodyta, jog vėluojant pervesti išskaitas daugiau kaip 15 dienų, privaloma apie tai pranešti antstoliui ir nurodyti vėlavimo priežastis. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Adseva“ vadovas būtų kreipęsis į antstolę ir nurodęs priežastis, kodėl negali įvykdyti antstolės įpareigojimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad esant antstolės pateiktam patvarkymui dėl skolos iš skolininko darbo užmokesčio išieškojimo ir dėl to kilus abejonėms ar neaiškumams, neatsižvelgiant į skolininko pateiktus paaiškinimus, skolininko darbdavys negali savo nuožiūra nuspręsti dėl patvarkymo vykdymo galimybių.
18. Apeliantas nurodo, kad antstolė pateikė teismui klaidinančius duomenis apie atliktas išskaitas iš skolininkės darbo užmokesčio. Kadangi UAB „Adseva“ iš viso atliko tris mokėjimus antstolei, o ne vieną: 2022 m. gruodžio 8 d. – 309,23 Eur; 2023 m. birželio 13 d. – 55,86 Eur; 2023 m. rugpjūčio 11 d. – 10,42 Eur. Be to, pažymi, kad antstolės pareiškimo dieną UAB „Adseva“ liko išmokėti tik 10,42 Eur.
19. Įvertinus apelianto pateiktą buhalterinę pažymą ir tris (3) mokėjimo nurodymus, iš kurių paskutinysis atliktas jau po antstolės pareiškimo teismui pateikimo dienos, akivaizdu, kad mokėjimai buvo vykdomi nereguliariai, nors antstolės 2022 m. rugpjūčio 5 d. patvarkyme Nr. S-22-109-31005 yra nurodyta išskaičiuotas sumas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą; sumas išskaičiuoti ir išmokėti reguliariai iki visos sumos išieškojimo arba antstolio nurodymo. Įvertinus byloje esančius duomenis matyti, kad po 2022 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymo gavimo pirmasis mokėjimas antstolei buvo atliktas tik po 4 mėnesių, kitas mokėjimas atliktas tik dar po 6 mėnesių, paskutinysis dar po 2 mėnesių. Antstolė negaudama reguliarių mokėjimų iš skolininkės darbo užmokesčio ne kartą kreipėsi į UAB „Adseva“ (2022 m. spalio 21 d., 2023 m. vasario 21 d.), kodėl nevykdomi antstolės nurodymai, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad UAB „Adseva“ vadovas būtų atsakęs į antstolės paklausimus ir nurodęs priežastis, kodėl negali įvykdyti antstolės įpareigojimų.
20. Taip pat pažymėtina, jog apeliantas nepagrįstai nurodo, kad antstolės pareiškimo teismo pateikimo dieną UAB „Adseva“ liko išmokėti tik 10,42 Eur. 2022 m. rugpjūčio 5 d. patvarkyme nurodyta išskaityti suma yra 1 564,48 Eur, UAB „Adseva“ išskaičiavo ir antstolei pervedė tik 375,51 Eur (309,23+55,86+10,42), taigi likusi išskaitų iš skolininkės darbo užmokesčio suma sudaro 1 188,97 Eur.
21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į CPK 585 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju neteisėtas UAB „Adseva“ vadovo neveikimas, t. y. antstolės įpareigojimų nevykdymas bei nebendradarbiavimas su antstole sudaro teisinį pagrindą skirti UAB „Adseva“ vadovui baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „Adseva“ vadovas neįrodė, jog buvo pateisinamos antstolės patvarkymo nevykdymo priežastys.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Vykdomąją bylą Nr. 0109/10/00095 grąžinti antstolei L. P..