Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Raimotos servisas“ ieškinį atsakovams D. B. ir L. B. dėl 76 338,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų procesinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

3. Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti tinkamai, t. y. viešo paskelbimo būdu. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį atsakovai nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį taip pat neatvyko, jokių prašymų teismui neteikė.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

4. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019-06-20 nutartimi civ. byloje Nr. eB2-1020-613/2019 ieškovei UAB „Raimotos servisas“ iškelta bankroto byla. UAB „Raimotos servisas“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Eurobankrotas“ (Priedas N. 1 ). UAB „Raimotos servisas“ buvusiems vadovams, paskutiniam direktoriui D. B. bei priešpaskutiniam direktoriui L. B. nustatytas 10 dienų terminas paskirtam bankroto administratoriui perduoti turtą, dokumentus, bei vykdyti kitus teisėtus administratoriaus reikalavimus (priedas Nr. 1 ). Duomenų, kad vienas ar kitas įmonės buvęs direktorius tinkamai įvykdė visus šiuos įpareigojimo byloje nėra. Pagal UAB „Raimotos servisas“ 2015 m. balanse pateiktus duomenis nustatyta, jog į ieškovės balansą įrašyto turto vertė 2015-12-31 sudarė 76 338,00 Eur, iš kurių 16 873,00 Eur (balanso p. 45) sudarė pinigai ir jų ekvivalentai (priedas Nr. 4). Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovės 2015 m. balanse užfiksuota tiksli atsakovų nurodyto įmonės turto ir piniginių lėšų suma - 76 338,00 Eur. VĮ Registrų centro išrašo su istorija duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015-11-11 iki 2016-06-10 ir laikotarpiu nuo 2017-02-21 iki 2019-07-02 įmonės direktoriumi buvo D. B., o laikotarpiu nuo 2016-06-10 iki 2017-02-21 ieškovės vadovo pareigas ėjo L. B., kuris nuo 2016-12-15 taip pat yra vienintelis ieškovės akcininkas (priedas Nr. 3). Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų, kaip buvusių įmonės vadovų, 76 338,00 Eur žalos, kurią sudaro neperduoto turto ir piniginių lėšų suma. Prašymą dėl solidaraus žalos atlyginimo priteisimo grindžia aplinkybe, kad įmonės vadovai nuo 2015 metų iki bankroto bylos iškėlimo dažnai keitėsi, jų vadovavimo laikotarpiai buvo gana trumpi, o įmonės balansas po 2015 metų vėlesniais metais nebebuvo sudaromas. Kadangi po 2015 metų balanso sudarymo turto ir pinigų bei piniginių ekvivalentų kiekio pasikeitimas, ar jo perdavimas iš vieno vadovo kitam užfiksuotas nebuvo, todėl nėra galimybės nustatyti, ar abu, ar kuris vienas konkrečiai iš buvusių vadovų tą turtą prarado, iššvaistė ar pasisavino.

5. Žalos sąvoka apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, samprata apibrėžta CK 6.248 straipsnio 3 dalyje - laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Civilinei atsakomybei kilti pakanka ir netiesioginio priežastinio ryšio, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2012).

6. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą analizuoti juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimai. Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Vadovas privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos akcininkų interesai. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų bei nesupriešinti įmonės ir visuomenės interesų. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011).

7. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Šiuo atveju byloje nustatyta, jog UAB „Raimotos servisas“ balanso duomenys paskutinį kartą pateikti už 2015 metus, jame nurodyta 76 338,00 turto ir piniginių ekvivalentų suma ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31. Teismas, 2019-06-20 priimdamas nutartį iškelti įmonei bankroto bylą konstatavo, kad faktiškai UAB „Raimotos servisas“ turto neturi. Tačiau, kaip minėta anksčiau, balanse už 2015 metus yra nurodyta 76 338,00 turto ir piniginių ekvivalentų suma, o duomenų, kad minėtos vertės, ar kitokios vertės turtas bei pinigai būtų perduoti UAB „Raimotos servisas“ administratoriui, byloje nėra. Teismui akivaizdu, kad atsakovas D. B. juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė ieškovės finansinės atskaitomybės nei už 2016 m., nei už 2017 m., nei už 2018 m., todėl tuo pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 2 p. ir 10 p. nuostatas, kadangi būtent bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Teismui taip pat akivaizdu, kad paskutinis įmonės vadovas D. B. ieškovės bankroto administratoriui neperdavė ieškovės visų dokumentų ir turto pagal balansą, sudarytą ieškovės bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis, todėl darytina išvada, kad atsakovas L. B., kaip buvęs ieškovės vadovas, atsakovui D. B., kaip naujajam ieškovės vadovui, galimai neperdavė ieškovės buhalterinių dokumentų ir turto, tuo pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. expressis verbis nustatytą pareigą.

8. Be to kas aptarta anksčiau, teismas taip pat turi omenyje, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019-09-06 nutartimi civ. byloje Nr. eB2-1020-613/2019 patvirtino ieškovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą iš kurio akivaizdu, kad ieškovės kreditorių reikalavimai sudaro 49 259,41 Eur sumą. Iš ieškovės kreditorių pateiktų duomenų, nustatyta, kad ieškovės skola kreditorei UAB „Klaibuta“, 2016-12-21 buvo 4 867,35 Eur, 2017-01-21 buvo 6 032,69 Eur, 2017-02-21 buvo 9 041,74 Eur, o 2017-03-21 buvo 27 093,63 Eur, taigi nuolat didėjo. Ieškovės skola kitai kreditorei AB „Citadele“ bankas pagal 2016-06-10 sudarytą kredito sutartį sudarė 14 212,45 Eur. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovės valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų sąraše 2016-06-10 buvo 9, o 2017-02-21 buvo 7 asmenys. Tai leidžia daryti išvadą, kad 2016 metais įmonė veiklą vykdė, tačiau finansinės atskaitomybės duomenų juridinių asmenų registro tvarkytojui neteikė. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad 2017-04-01 valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų sąraše buvusių 3 – jų asmenų, įskaitant atsakovą D. B., draudimo pabaiga nustatyta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus iniciatyva. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė 2017-02-21 iš esmės ūkinės komercinės veiklos nebevykdė. Anksčiau aptarti bylos duomenys taip pat patvirtina apie ieškovės skolinių įsipareigojimų kreditorėms UAB „Klaibuta“ ir AB „Citadele“ bankas pokyčius, todėl darytina išvada, kad jau 2017-02-21 ieškovei priklausiusio turto nepakako skolinių įsipareigojimų kreditoriams, įvykdymui, o tai suponuoja pagrįstą išvadą, kad ieškovės 2015 m. balanse nurodytas turtas atsakovo L. B. vadovavimo ieškovei laikotarpiu buvo išvaistytas ir (ar pasisavintas taip, inter alia, pažeidžiant bendrąsias įmonės valdymo organo pareigas juridiniam asmeniui, kurios numatytos CK 2.87 str.

9. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog pasikeitus ieškovės vadovui, buvęs vadovas, t. y. atsakovas L. B., atsakovui D. B. perdavė ieškovės dokumentus ir turtą laikytina tenkančia atsakovui L. B. (CPK 178 str.), tačiau tiek vienas, tiek kitas atsakovas bylos eiga nesidomėjo, paaiškinimų neteikė. Įmonės vadovui keliami itin aukšti kvalifikacijos, lojalumo įmonės veiklai, atsakomybės reikalavimai, vadovas privalo rūpintis išimtinai įmonės interesais, veikti apdairiai, rūpestingai, sąžiningai (CK 2.87 straipsnis). Tokia vadovo teisinė padėtis bei jam keliami reikalavimai pateisinami būtent vadovui suteikiamais plačiais įgaliojimais veikti bendrovės vardu. Taigi, nesant įrodymų, kad buvęs vadovas L. B. perdavė ieškovės dokumentus ir turtą kitam vadovui atsakovui D. B., laikytina, jog atsakovas L. B. šios aplinkybės neįrodė.

10. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Kaip jau minėta, juridinio asmens vadovas yra saistomos lojalumo pareigos; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus darytina išvada, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, netinkamai vykdė savo pareigas ieškovei, neįvykdė jiems įstatymų ir teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų. Ieškovės patirtą žalą sudaro neperduotų turto ir piniginių ekvivalentų suma, iš kurios įmonė bankroto procese būtų galėjusi tenkinti kreditorių reikalavimas. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad įmonės vadovas, kaip buvęs bankrutuojančios įmonės vadovas, teisės aktų nuostatomis įpareigotas veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens, juridinio asmens organų narių, kitų asmenų atžvilgiu, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja juridinio asmens, kreditorių interesams, šių reikalavimų nevykdė, ir tokie jo veiksmai lėmė žalos įmonei padarymą. Taigi atsakovai pažeidė taip pat ir įmonės kreditorių teises bei teisėtus interesus. Tarp netinkamo pareigų vykdymo ir ieškovei atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, nes akivaizdu, jog dėl to, kad nebuvo perduotas įmonės balanse nurodytas turtas, t. y. materialusis ir trumpalaikis turtas, kitas turtas bei pinigų ir piniginių ekvivalentų suma, apribotos įmonės galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus bankroto proceso metu. Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovai kaltės prezumpcijos nepaneigė, todėl spręstina, kad egzistuoja visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Nustačius visas deliktines atsakomybės sąlygas, atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovei žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246 - 6.249 straipsniai).

11. Sprendžiant dėl ieškinio tenkinimo taip pat turėtina omenyje, kad atsakovui įteikus ieškinį pastarasis tampa aktyvus ir privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (LR CPK 7 str.). Tuo tarpu atsakovai D. B. ir L. B. atsiliepimo į BUAB „Raimotos servisas“ ieškinį neteikė, į teismo posėdį neatvyko, jokių paaiškinimų ir savo pozicijos dėl ieškinio teismui neteikė.

12. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, kadangi negalima nustatyti, kurią ieškovei priklausiusio turto dalį prarado atsakovas D. B., o kurią prarado atsakovas L. B., darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovei padaryta žala iš atsakovų priteistina solidariai. Taigi, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 76 338,00 Eur žalos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistinos 76 338,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

13. Ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma – 1 370 Eur, tenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistina valstybei lygiomis dalimis po 685 Eur iš kiekvieno (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.). Kadangi ieškovės atstovas teismo posėdžio metus reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas atsisakė, todėl atsisakymas priimtinas ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

ieškovei bankrutavusiai uždarajai bendrovei „Raimotos servisas“, įmonės juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini), iš atsakovų D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), ir L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), solidariai priteisti 76 338,00 Eur (septyniasdešimt šešis tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus) žalos, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 76 338,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-10-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti iš atsakovo D. B. 685 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bei iš atsakovo L. B. 685 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus), iš viso 1 370 Eur, žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.