- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-25
- Bylos Nr.
- 1S-775-317/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00214-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- R. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 93-481 netaikyti jam lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nuosprendį, subendrintą su Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. nuosprendžiu. Jis nuteistas subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausme už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 m. spalio 7 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 5 d. Komisijos posėdžio dieną – 2017 m. birželio 29 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 3 metai 2 mėnesiai 6 dienos. Komisijos 2017 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 93-481 priimtas sprendimas nuteistajam R. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nutarė atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos 2017 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 93-481 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančią medžiagą, Komisijos nutarime išdėstytas išvadas, kurios padarytos neatsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei kitas aplinkybes, lėmusias teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius. Pasak pareiškėjo, apylinkės teismas privalėjo įvertinti, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados apie jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra teisingos ir pagrįstos. Nurodo, kad atsižvelgė į ankstesnių svarstymų Komisijos pasiūlytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones ir jas vykdė, o, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tai, kad jis 14 kartų skatintas, nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, pastangas įgyti išsilavinimą bei susirasti darbą, yra pagrindas manyti, kad jis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmę ir iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, jis laisvėje integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Pasak nuteistojo, apylinkės teismas, pripažindamas, kad jo elgesys keičiasi teigiamai, nurodo, jog jis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ir visiškai nepagrįstai teigia, jog jo elgesio pokyčiai dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, o yra pakankami tik jo perkėlimui į atvirąją koloniją, kur nuteistasis pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį jau atlieka laisvės atėmimo bausmę, kontroliuojamas probacijos tarnybų darbuotojų. Skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į R. K. vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus, kadangi jis padarė išvadas ir suprato savo netinkamą elgesį. Ketvirtą kartą nagrinėjant jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo matyti, kad jis neturi jokių drausminių nuobaudų, yra tik skatinamas, tendencingai mažėja nusikalstamo elgesio rizika, nuteistojo elgesys vertinamas teigiamai, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pareiškėjo teigimu, priešingai nei pažymėta apylinkės teismo nutartyje ir Komisijos nutarime, jis nėra išrankus darbo pobūdžiui, tačiau jo sveikatos būklė neleidžia dirbti sunkaus ir fiziškai aktyvaus darbo. Jis, atsižvelgdamas į sveikatos būklę, stengiasi įgyti žinias bei įgūdžius kitose profesinėse srityse, kas leistų susirasti pelningesnį darbą, ir greičiau įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje rėmėsi aplinkybe, kad vis dar išlieka nuteistajam nustatyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai: teisės pažeidimai bei gyvenimo stilius ir draugai, kadangi po nuteisimo jo ryšiai su buvusiais draugais yra nutrūkę. Šie teismo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistasis R. K. yra atlikęs didesnę nei įstatymo nustatyta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pusę), ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistajam pagal OASys metodiką nustatyta 46 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio vertinimo sumažėjo dešimčia balų, tačiau, ji vis dar išlieka vidutinė. Nors nuteistasis ginčija jam nustatomų kriminogeninių veiksnių įtaką, vertinant jo pažangą nenusikalsti ateityje, teisingai ir pagrįstai socialinio tyrimo išvadoje nurodytus veiksnius priskirdamas iš esmės statiniams, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jam nustatomi statiniai kriminogeniniai veiksniai sudaro tik 22 balus, o likę 24 balai yra dinaminiai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pažanga mažinant riziką nusikalsti turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai iš esmės priskirtini statiniams veiksniams (įvertinus tai, kad nusikalstamas veikas R. K. darė kartu su kitais asmenimis), ir nuteistasis šiuo metu teigia nutraukęs ryšius su asmenimis, su kuriais bendravo būdamas laisvėje, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad ir atliekant laisvės atėmimo bausmę, renkantis draugus jam svarbu išlaikyti savo statusą nuteistųjų bendrijoje. Išvadoje nurodoma, kad R. K. nuolatos užsiima veikla, kuri skatina jo nusikalstamumą, ir, nors tai supranta, tačiau šio fakto reikšmingumą ignoruoja. Todėl, priešingai nei nurodoma R. K. skunde, tiek socialinio tyrimo išvadoje, tiek ir apylinkės teismo nutartyje vertinant galimybę taikyti nuteistajam probaciją, nuteistojo pasirenkamas gyvenimo stilius ir draugai pagrįstai įvertinti kaip aplinkybės, sudarančios prielaidas jam būnant ne struktūruotoje aplinkoje pakartotinai nusikalsti. Nuteistasis, ginčydamas apylinkės teismo sprendimą, skunde pažymi, kad tam tikros aplinkybės rodo teigiamus jo elgesio pokyčius. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Be to, jis buvo keturiolika kartų paskatintas, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais – tėvais ir dukromis, mokosi. Tačiau vien šių aplinkybių egzistavimas dar nesuponuoja teismui neabejotino pagrindo manyti, kad nuteistasis probacijos laikotarpiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Abejones tokio pagrindo buvimui aukštesnės instancijos teismui kelia socialinio tyrimo išvadoje pateikiami individualaus pokalbio su nuteistuoju metu gauti duomenys. Nors nuteistasis skunde tvirtina, kad apylinkės teismo motyvai, jog šiuo metu dar negalima spręsti apie pakankamą nuteistojo taisymosi procesą, nepagrįsti, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažįsta iki šiol, neprisiima atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, iki šiol apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, todėl akivaizdu, kad toks nuteistojo mąstymas ir nusiteikimas šiuo metu dar sudaro prielaidas nusikalsti. Polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų ir taisyklių iš dalies patvirtina ir tai, kad nuteistasis pataisos įstaigoje du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam be dvidešimt dviejų statinių (nekintančių) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos svertinių balų vis dar nustatomi ir dvidešimt keturi dinaminiai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę mažinti. Jų egzistavimas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra tokia pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Priešingai negu tvirtina nuteistasis, probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei asmeniui, kuriam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Toks asmuo privalo tiksliai ir be išlygų vykdyti jam paskirtą bausmę ir sisteminga pažanga įrodyti, kad jo pataisos procesas galimas ir nelaikant jo neizoliuoto nuo visuomenės. Juolab, kad iki šiol R. K. ne kartą jau buvo taikytos realaus laisvės atėmimo bausmės alternatyvos: bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, du kartus buvo paleistas lygtinai, tačiau paskutinį sunkų nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo metu. Iš to matyti, kad ankstesnė probacija teigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamiems polinkiams neturėjo. R. K. bausmę atlieka nuo 2011 metų už sunkaus nusikaltimo padarymą. Jo nusikalstami veiksmai buvo susiję su turtinės naudos gavimu (disponavimas dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti), tačiau pataisos namuose jis dirbti pradėjo tik nuo 2017 m. birželio 5 d. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistasis apibūdinamas kaip išrankus darbo pobūdžiui. Nors šią aplinkybę skunde pareiškėjas ginčija, motyvuodamas sveikatos būkle ir siekiu susirasti kuo pelningesnį darbą, kad galėtų atlygti turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau iki šiol būdamas pataisos namuose iš 4904,83 Eur yra atlyginęs tik 43,08 Eur. Vertindama visumą aptartų R. K. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Minėta, kad apeliantas bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, siekiant turtinės naudos, praeityje jis teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Į visa tai atsižvelgiant nuteistojo elgesio pataisos proceso metu kontekste, sudaromos prielaidos griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Iš aptartų duomenų matyti, jog savo nusikalstamą veiką nuteistasis iki šiol yra linkęs pateisinti tvirtindamas, jog jis buvo apkaltintas be jokių įrodymų. Tai rodo apelianto nekritišką požiūrį į padarytą nusikaltimą. Kadangi akivaizdu, kad nuteistasis ne visuomet apgalvoja visas savo veiksmų pasekmes, darytina išvada, kad jo problemų sprendimo įgūdžiai dar yra nepakankami, o pataisos metu pasiekti rezultatai šiuo metu dar nesudaro pagrindo nuspręsti, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir įtikinama.Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuriuo R. K. skundą dėl Komisijos nutarimo atmetė. Esant tiek statiniams, tiek pakankamai dideliam dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičiui, teismui nėra pagrindo manyti, kad R. K. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau yra akivaizdi ir įtikinanti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas toliau turi būti tęsiamas pataisos namuose, sukuriant jam galimybes laisvės atėmimo vietoje ugdyti gebėjimus, spręsti problemas, susijusias su profesiniais ir socialiniais įgūdžiais bei galimais sunkumais užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį, ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje bei skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.