Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-255-485/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-03-17Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2011-11-15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. T-230-831/2015Nutartis · 2015-06-12Marijampolės apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2016-09-30Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2017-03-30Kauno apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2017-09-25Kauno apygardos teismas
  7. T-1524-753/2018Nutartis · 2018-07-19Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2018-08-16Kauno apygardos teismas
  9. T-1325-753/2019Nutartis · 2019-07-25Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-23Kauno apygardos teismas
  11. T-2-946/2020Nutartis · 2020-01-13Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-30
Bylos Nr.
1S-255-485/2017
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00214-2009-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-255-485/2017Proceso Nr. 1-30-1-00214-2009-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Viktoro Preikšo ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. K. skundas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2017 m. sausio 16 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį 8 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant jam galutinę 9 metų laisvės atėmimo bausmę. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 7 mėnesiai 23 dienos. Bausmės pradžia – 2011 m. spalio 7 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 5 d. 2017 m. sausio 16 d. Komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikyti, kadangi neįvykdė visų jam skirtų rekomendacijų.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. K. skundą, kadangi Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo padaryta išvada tokia, jog nuteistasis R. K. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį ir Komisijos 2017 m. sausio 16 d. nutarimą bei taikyti jam lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisijos nutarimas nepagrįstas, nemotyvuotas ir šališkas. Nutarime nėra motyvuojamosios dalies, sprendimas nepagrįstas, nenurodyta nei viena aplinkybė sudaranti pagrindą, jog ateityje nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste nurodo Europos Žmogaus Teisių Teismo bylą V. prieš Suomiją (Nr. 40412/92), kur yra nuostata, jog ankstesni teistumai nereiškia kėsinimosi nusikalsti. Komisijos manymas šiuo klausimu yra deklaratyvus bei nepagrįstai priskirtas šiai institucijai teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat skunde nesutinkama su Komisijos teiginiu, jog nuteistasis neįvykdė nustatytų rekomendacijų. Nuteistasis bausmės atlikimo metu pagal teisės aktus gali dirbti arba mokytis. R. K. šiuo metu mokosi, bet nedirba, todėl Komisijos argumentai, kad jis neįvykdė šios rekomendacijos – dirbti – yra niekiniai. Be to, nuteistajam darbas, kuris būtų suderinamas su jo mokslu, nebuvo pasiūlytas. Taip pat skunde nurodo, jog niekinė yra Komisijos išvada dėl kriminogeninių veiksnių, nes jie niekuo nepagrįsti. Pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijose REC(2003)22 numatytus principus kaliniai turi atitikti aiškius ir tikslius kriterijus tam, kad būtų paleisti lygtinio (18 principas). Skundo autoriaus nuomone, iš Komisijos nutarimo nėra aišku kokius kriterijus turi atitikti kaliniai. Taip pat nuteistasis savo atvejį lygina su kitais priimtais Komisijos sprendimais taikyti lygtinį paleidimą kitiems asmenims ir tvirtina, jog šis netaikymas kelia klausimą ar tai nėra konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo. Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta BVK 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – dirbti pataisos įstaigoje, todėl, analizuojant nuteistojo prašymą, ir buvo nustatytas šios sąlygos nevykdymas, kas iš dalies neleido nei komisijai, nei teismui konstatuoti aplinkybių, palankių lygtinio paleidimo taikymui. Taigi formalaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą R. K. nėra. Pažymėtina, jog jei ir būtų formalus, būtinas ir pagrįstas bylos medžiaga materialaus pagrindo buvimas. Materialus pagrindas – tai nusikalstamo elgesio žema rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kurią sudaro pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Šiame kontekste, priešingai nei nurodyta skunde, manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama įvertinus jo nusikalstamo elgesio rizikos bei pažangos mažinant ją rodiklius ir visiškai sutinkama su teismo bei Komisijos išvadomis šiuo klausimu. Analizuojamas pagrindas yra pagrįstas bylos medžiaga ir nurodyta, kad apelianto elgesys bausmės atlikimo vietoje nebuvo išimtinai teigiamas, nes jis du kartus dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo buvo svarstytas drausminėje komisijoje. Nors ir nuobauda neskirta, tačiau tai rodo jo atitinkamą požiūrį į tai. Be šių aplinkybių atsižvelgtina ne tik į teigiamai charakterizuojančias nuteistojo asmenybę savybes, bet atidžiai ir preciziškai vertinami neigiami jo elgesio aspektai. Skundą nagrinėjantis teismas akcentuoja, jog vis tik socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad anksčiau nuteistasis dirbo laisvės atėmimo vietoje pagalbininku, bet šiuo metu nėra duomenų patvirtinančių šį faktą. Iš skundo turinio matyti, jog nuteistasis kitaip vertina darbą ir mokymąsi, tačiau jo nurodytas teisės aktų interpretavimas, kiek susijęs su jam nustatytomis rekomendacijomis įsidarbinti yra kritikuotina ir nustatyta, jog jam yra aiškiai nurodyta viena iš rekomendacijų – dirbti pataisos įstaigoje, o ne ir / arba mokytis. Tai, kad apeliantas mokosi, nėra atitikmuo darbui, todėl šiuo atveju Komisija šią aplinkybę nustatė ir ją įvertino tinkamai, kas eliminuoja formalaus pagrindo buvimą. Be to, R. K. kritiškai vertina savo poelgius, tai patvirtina atliktas socialinis tyrimas, kurio metu nustatyta, jog apeliantas žino ryšį tarp savo veiklos ir nusikalstamo elgesio, tačiau jį menkina, be to jo užsiimama veikla skatino nusikalstamumą. Tai rodo jo ankstesni teistumai. Šiame kontekste analizuotas skundo argumentas ir apeliantui pažymima, jog ankstesni teistumai vertinant lygtinio paleidimo galimybę gretinami kartu su visais kitais reikšmingais duomenimis tiek kiek reikalinga formuoti vidinį įsitikinimą bei materialaus pagrindo egzistavimą. Tai nėra lemiantis kriterijus netaikyti šio instituto, o įvertinamas duomenų visumoj. Taip ir buvo teismo padaryta.Be minėtų aplinkybių, atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantas neignoravo dalyvavo bado akcijose. Jo atžvilgiu nustatyti kriminogeniniai veiksniai susiję su ankstesniais ir jau paminėtais teistumais dėl teisės pažeidimų bei gyvenimo stiliaus ir draugų, kurių detalizavimas aptartas dėl R. K. užsiimamos veiklos pobūdžio. Apeliantas tvirtina, jog Komisijos teiginiai šiuo aspektu nepagrįsti, tačiau jie paneigti bylos medžiaga, teismo sprendimu, todėl tokie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat nustatyta ir tai, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, R. K. priklauso vidutinės rizikos grupei – 45 balai. Konstatuotas neryškus rizikos sumažėjimas, t. y. nuo 46 iki 45 balų, nors statiniai galimi 22 balai. Kadangi svarbus rodiklis žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau įvertinus nustatytas aplinkybes ir sprendžiant dėl pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kurią sudarytų itin teigiamas ir išimtinai pozityvus nuteistojo elgesio modelis bausmės atlikimo laikotarpiu, duodantis pagrindą vertinti situaciją, kad nuteistasis yra pasirengęs reintegruotis į visuomenę bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, tokios išvados daryti negalima. Analizuojant bylos medžiagą ir vertinant ją kartu su pateiktais skundo teiginiais, nustatyta, jog tikslūs ir aiškūs kriterijai, sąlygos bei tvarka dėl lygtinio paleidimo nuteistiesiems, kurie gali būti paleisti neatlikę įstatymo numatytos bausmės dalies, reglamentuota BVK. Šiuose ginčijamuosiuose procesiniuose sprendimuose aiškiai ir suprantamai nurodyti lygtinio paleidimo instituto netaikymo motyvai, jie pagrįsti bylos medžiaga, padarytas reikšmingų duomenų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio nuostatas, pažeidimų šiame kontekste nenustatyta, todėl konstatuojama, jog skunde nurodytų rekomendacijų principai yra nepažeisti. Taip pat nuteistajam nurodoma, kad lygtinio paleidimo taikymo pagrindai nustatomi, tiriami ir vertinami tik analizuojant konkrečią bylą, jos konkrečias aplinkybes, nežiūrint į kito nuteistojo individualias bylos aplinkybes bei atsižvelgus į formuojamą teisminę praktiką. Taigi, konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo apraiškų nenustatyta ir nepažeista. Šioje byloje nuo suformuotos teisminės praktikos nenukrypta, analogiško precedento nenurodė ir pats apeliantas, todėl Komisija tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio teisėtumu ir teisingumu nesuabejojo ir apylinkės teismas. Sutinkamai su apylinkės teismo išvada, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurių pasekoje padarytas tinkamas ir teisingas teisinis įvertinimas, vadovaujantis tik įstatymu. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Komisijos sprendimas atitinka sprendimo formą, motyvacinė dalis yra, pats sprendimas motyvuotas ir pagrįstas. Tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę šiuo aspektu, skundžiamo sprendimo nedaro neteisėto. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teistas teisingai atliko įstatymo pareigą ir, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą, priėmė teisingą sprendimą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo R. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Arūnas PaštuolisViktoras PreikšasAlgirdas Remeika