Kauno apygardos teismo nutartis

2016-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1193-634/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-30
Bylos Nr.
1S-1193-634/2016
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00214-2009-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1193-634/2016
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00214-2009-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 93-506 netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. K. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 9 metams.Komisijos 2016 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 93-506 nuteistajam R. K. atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. K. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis R. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nuteistasis R. K. prašo panaikinti skundžiamą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą arba įpareigoti Komisiją svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš naujo.Skunde nuteistasis nurodo, kad šiuo metu bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, kiekvieną savaitgalį yra išleidžiamas į namus. Per visą bausmės atlikimo laiką vieną kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, baustas nebuvo, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje yra 13 kartų paskatintas. Turi vidurinį išsilavinimą, yra įgijęs suvirintojo, elektriko, statybininko (apdailininko), autokaro vairuotojo specialybes. Atlikdamas bausmę mokėsi virėjo specialybės ir dirba ekspeditoriumi-krovėju VĮ „Mūsų amatai“. Pataisos namuose aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Po paleidimo turi galimybę įsidarbinti UAB „S.“ vadybininko pareigose. Socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Kiekvieną savaitgalį pastoviai vyksta į namus pas artimuosius, savo ateities perspektyvą sieja su šeima. Po paleidimo gyventų kartu su žmona. Nuteistojo teigimu, neformalių nuteistųjų bendrijos tradicijų jis nesilaiko ir kritiškai žiūri į tai. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta dalinai, savikritiškai analizuoja nusikaltimo situaciją sąlygojusias aplinkybes, nuoširdžiai apgailestauja dėl savo neigiamo elgesio.Nuteistasis R. K. skunde taip pat dėsto argumentus dėl jo nepasitenkinimo Komisijos darbu, cituoja principus, kuriais sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis Europos Sąjungos narės bei vardina Kauno apygardos teismo nutartis, kuriomis nuteistiesiems buvo nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Atlikus nuteistojo R. K. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 46 balai. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, jau vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Be to, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nors nuteistasis R. K. bausmės atlikimo metu nustatytą vidaus tvarką pažeidė tik 1 kartą, drausmine tvarka nebaustas, yra skatintas 13 kartų, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad jam yra svarbu išlaikyti savo statusą nuteistųjų bendrijoje. Ankstesni teistumai taip pat byloja apie tai, kad nuteistasis nuolatos užsiima veikla, kuri skatina jo nusikalstamą elgesį. Nors R. K. ir supranta, kad jo veikla, kurioje jis dalyvavo, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja, be to, yra patenkintas savimi, patenkintas tuo, kokia asmenybė jis yra ir save vertina labai gerai. Nuteistasis nors ir apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, be to, kartais praranda savitvardą. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad išlieka du nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniais veiksniai, t. y.: teisės pažeidimai bei gyvenimo stilius ir draugai, į kuruos, teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigą klausimą, privalo atsižvelgti. Nors nuteistasis nurodo, kad laisvėje turės kur galimybę įsidarbinti bei gyvenamąją vietą, tačiau šios aplinkybės lygtinio paleidimo taikymui esminės reikšmės neturi, kadangi tai nėra pakankamas pagrindas pagrįstai išvadai, jog tai sulaikys nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo.Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį 13 kartų skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokėsi, dirba, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo vertinimu, abejonių dėl nepakankamos R. K. elgesio korekcijos neišsklaido ir nuo 56 iki 46 balų (iš kurių statiniai – 22) sumažėjęs nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika visgi išlieka vidutinė. Įvertinęs minėtas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino esmines šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Komisijos ir teismo priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti, todėl juos naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė