- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-16
- Bylos Nr.
- 1S-641-397/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00214-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. K.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 – ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. K. bausmę atlieka pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį 8 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą – 9 metų laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 6 d.Komisija 2018 m. birželio 11 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, neatlikus 2 metų 2 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. liepos 19 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodami tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis R. K. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti lygtinio paleidimo komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde teigiama, kad nuteistasis laikosi tų pačių motyvų, kurie nurodyti Komisijos nutarime ir atkreipia dėmesį, kad jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sistemą yra vidutinė. Apeliantas vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi, įgijo specialybes, visą laiką dirba, charakterizuojamas gerai, nevengia darbo, prisideda prie vidaus gerbūvio, baustas du kartus, tačiau nuobaudos neskirtos, skatintas už gerą elgesį. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą, turės legalias pajamas pragyvenimui. Apeliantas yra ramaus būdo, neieškantis konfliktinių situacijų, nepalaikantis neformalių nuteistųjų bendrijos taisyklių. Nurodo, kad labai pergyvena dėl savo artimųjų, pasiryžęs daugiau nenusikalsti, nes visiškai suprato nusikalstamos veikos pasekmes ir ydingumą jam bei artimiesiems. Nuteistojo R. K. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, aukštesnysis teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Sutiktina su skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Vertinant galimybę lygtinai paleisti nuteistąjį, kuris atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą, būtina vertinti jo elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, požiūrį į savo nusikalstamos veikos pasekmes, savo padarytos veikos vertinimą, iš ko būtų galima spręsti, jog mąstymas ir elgesys iš tiesų yra pasikeitęs ir leidžiantis tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Atlikus R. K. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priskirtinas prie žemos rizikos grupės (40 balų). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad ši rizika yra sumažėjusi nuo 56 balų iki 40 balų, tačiau iš jų net 11 balų yra dinaminiai, t. y. priklausantys nuo bausmę atliekančio asmens pastangų taisytis. Net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad už gerą elgesį R. K. buvo 15 kartų paskatintas, dirba, atvirojoje kolonijoje bei Kybartų pataisos namuose mokėsi ir įgijo virėjo, suvirintojo, statybininko, apdailininko, autokrautuvo vairuotojo kvalifikacijas, palaiko ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti. Nors byloje yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas apie galimą nuteistojo įdarbinimą, ši aplinkybė negali būti sureikšminama, kadangi tokios pažymos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti traktuojamos kaip neabejotinos ir įtikinančios, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje.Vis dėlto, byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys kintamieji veiksniai yra teisės pažeidimai (ankstesni teistumai). Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu du kartus buvo baustas drausmine tvarka, vieną kartą iš jų už alkoholinių gėrimų vartojimą, nuobauda panaikinta prieš terminą, anksčiau nesilaikė keliamų reikalavimų, užsiimdavo veikla, kuri skatino jo nusikalstamumą, o tai rodo ankstesni teistumai. Pažymėtina, kad nuteistajam net du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau paskutinę nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu. Šios aplinkybės nuteistojo asmenybę apibūdina kaip nenorinčią laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, linkusią nusikalsti. Be to, pažymėtina ir tai, jog paskutinį kartą R. K. pažeidė nustatytą vidaus tvarką praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo bausmės atlikimo pradžios (bausmę atlieka nuo 2011 m. spalio 7 d., paskutinė nuobauda - 2016 m. spalio 20 d.). Tai tik dar kartą įrodo, jog nuteistasis, net ir žinodamas bausmės atlikimo vietos taisykles, jų nepaisė, visą bausmės atlikimo laikotarpį nesistengė elgtis nepriekaištingai. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.Aukščiau paminėtos aplinkybės dar neleidžia pagrįstai manyti, kad toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutartis teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. K. skundą ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.