- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-23
- Bylos Nr.
- 1S-632-813/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00214-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Evaldas Gražys, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- R. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jūratės Jakubonienės ir Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 –ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2019 m. birželio 3 d. nutarimą taikyti R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. K. bausmę atlieka pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį 8 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą – 9 metų laisvės atėmimo bausmę.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2011 m. spalio 7 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 5 d.
3. Komisija 2019 m. birželio 3 d. priėmė nutarimą Nr. 95-364 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad nors R. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika artima vidutinei ir nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Be to, išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys - teisės pažeidimai (ankstesni teistumai). Įvertinta ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę R. K. atlieka už apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymą, anksčiau ne kartą teistas, jam taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nusikaltimas įvykdytas lygtinio paleidimo metu. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad R. K. vien tik teigiamu elgesiu nepasižymėjo, trumpalaikių išvykų metu padarė tris administracinius nusižengimus, už kuriuos buvo baustas administracine tvarka.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis R. K. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde tvirtinama, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika nuosekliai mažėjo iki maksimalaus minimumo ir šiuo metu yra žema (40 balų pagal „OASys“ metodiką). Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje į šią aplinkybę bei į riziką nusikalsti mažinančius veiksnius, o taip pat ir į dedamas pastangas pasitaisyti neatsižvelgė.
5.2. Skunde akcentuojama, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuteistasis 3 kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką. Nurodoma, jog R. K. elgesys drausmės komisijoje 2 kartus buvo svarstytas dėl galimų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, tačiau nuobaudos neskirtos, o svarstymas drausmės komisijoje teisės aktuose nėra numatytas kaip viena iš nuobaudų rūšių (2018 m. balandžio 10 d. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. E1-1504-423/2018), todėl ir įrašai apie svarstymus drausmės komisijoje padaryti nepagrįstai ir vadovautis šia informacija teismas neturėjo pagrindo.
5.3. Skunde nurodoma, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vyksta trumpalaikių išvykų metu į namus. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo suvirintojo specialybę, statybininko, apdailininko ir autokrautuvo kvalifikacijas, dirba. Yra pateiktas patvirtinimas, kad po galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taip pat bus įdarbintas. Jis nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo, dalyvauja nuteistųjų saviraiškos centro visuomeniniuose renginiuose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Socialinis ryšys yra stiprus. Nuteistasis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių. Turi teigiamas nuostatas darbuotojų, kurie su juo dirba, atžvilgiu, pozityviai nusiteikęs. Be to, net 17 kartų už gerą elgesį ir stropų darbą yra skatintas, paskatinimų skaičius ženkliai viršija pažeidimų skaičių. Skundo autoriaus įsitikinimu, būtent teigiamas jo elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo jo elgesio laisvėje.
5.4. Be to, skunde pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės - lygtinai paleistas asmuo toliau atlieka jam skirtą bausmę, o nesilaikant lygtinio paleidimo sąlygų gali būti sugrąžintas į įkalinimo įstaigą.
5.5. Taip pat teigiama, kad skundžiama nutartimi teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų, neatsižvelgė į Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) išdėstytas nuostatas, nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažeidė teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kitus baudžiamosios teisės principus.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Vertinant ar nuteistasis atitinka lygtinio paleidimo kriterijus, sutiktina su skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, pagrindo tokiai išvadai šiuo atveju nėra.
10. Nors nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (40 balų, iš kurių 11 kintančių balų, t. y. priklausančių nuo bausmę atliekančio asmens pastangų taisytis), tačiau ši rizika artima vidutinei. Be to, nuo 2018 m. (Komisijos posėdis vyko 2018 m. birželio 11 d.) vykusio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo ji išliko nepakitusi, o per dvejų metų laikotarpį (2017 m. birželio 20 d. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas - 42 balai) yra sumažėjusi simboliškai, tik 2 balais. Jau vien dėl šios priežasties galima daryti išvadą, kad jokios pažangos, juolab akivaizdžios, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, R. K., nors paskutiniu metu bausmę ir stengiasi atlikti tinkamai, nedaro, o būtent akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kaip ir minėta, yra pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Tokia pažanga turi suponuoti išvadą, kad nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, ko negalima pasakyti apie R. K..
11. Pastebėtina, kad R. K. nuo 2015 m. liepos 2 d. bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, nuo 2018 m. gruodžio 19 d. jam suteikta teisė vykti trumpalaikių išvykų metu į namus iki 2 parų kartą į savaitę, tuo įvertinant jo pastangas savo elgesį koreguoti teigiama linkme. Tačiau laikotarpis, per kurį skundo autorius naudojasi tokia jam suteikta teise, yra per trumpas, kad būtų galima spręsti, jog jis sugeba laikytis paskirtų įpareigojimų ir draudimų, net ir esant švelnesniam bausmės atlikimo režimui, ypač atsižvelgus į tai, kad nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. 2017 m. spalio 2 d., t. y., nuo bausmės atlikimo pradžios praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, tad puikiai žinant pataisos įstaigos vidaus taisykles ir jų nesilaikymo pasekmes, baustas už šiurkštų drausmės pažeidimą – alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Negana to, išvykų iš pataisos namų metu, R. K. padarė net keturis administracinius nusižengimus, trys iš jų, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje (smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas), vykdyti sistemingai – 2018 m. liepos 28 d., 2018 m. rugpjūčio 4 d., 2018 m. rugpjūčio 11 d. (visi trys nutarimai priimti 2018 m. rugpjūčio 25 d.) Alkoholinių gėrimų smulkios vagystės iš parduotuvės įvykdytos tame pačiame kaime, į kurį, kaip kad teigia nuteistasis, jis vyktų gyventi būdamas lygtinai paleistas. Tad akivaizdu, jog pajamų turėjimas (bausmės atlikimo metu dirba), užtikrinta gyvenamoji vieta, o taip pat ir socialinių ryšių palaikymas (t. y., Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai) jo nuo neteisėto elgesio nesulaiko. Be to, 2019 m. kovo 6 d. R. K., vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį, dėl ko jam 2019 m. liepos 1 d. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis, esant sušvelnintam bausmės atlikimo režimui, nesugeba gyventi pagal visuomenėje priimtinas elgesio taisykles. Įvertinus tai, kad jis net laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (išvykų į namus metu) daro administracinius nusižengimus, nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad jo probacija gali būti sėkminga. Priešingai, šiuo atveju net būtų pagrindas, kaip kad tai numato BVK 91 straipsnio 3 dalies nuostatos, grąžinti nuteistąjį iš atviros kolonijos į pataisos namus.
12. Šių duomenų kontekste svarbi aplinkybė yra ir tai, kad sunkus nusikaltimas, už kurį R. K. šiuo metu atlieka bausmę, įvykdytas ankstesnio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, kas tik patvirtina faktą, jog skundo autorius visiškai nesugeba laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, nėra teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam, todėl jei asmuo net griežtesnėmis bausmės atlikimo sąlygomis daro vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, juolab šiurkščius, o suteikus galimybę išvykti iš pataisos namų šia galimybe naudojasi neatsakingai, daro administracinius nusižengimus, akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad būdamas lygtinai paleistas, t. y., esant dar švelnesniam bausmės atlikimo režimui, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab, kad teisės pažeidimai Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami kaip R. K. nustatytas kriminogeninis veiksnys. O iš paskutiniųjų metų nuteistojo elgesio esant ne pataisos namuose, be pareigūnų priežiūros, akivaizdu, jog šis kriminogeninis veiksnys yra pakankamai reikšmingas ir negali būti sumenkinamas, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai jo nenusveria.
13. Visos šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu dar neleidžia pagrįstai manyti, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje, ypač turint omenyje, jog nusikalstamo elgesio rizika, nors ir priskiriama prie žemos rizikos grupės, tačiau artima vidutinei, o kintamų balų, galinčių mažėti priklausomai nuo teigiamo asmens elgesio, yra dar 11. Esant šioms aplinkybėms, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas R. K. iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių.
14. Vertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose, reikia pripažinti, kad R. K. pataisos įstaigoje paskutiniu metu charakterizuojamas teigiamai – bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dalyvauja pozityvaus užimtumo, socialinės reabilitacijos programose, dirba, nėra įrodymų, kad būtų susijęs su kriminaline subkultūra, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas 17 kartų. Tačiau šios aplinkybės bendrame skundo autorių charakterizuojančių duomenų kontekste, visgi nėra pakankamos spręsti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo minima rekomendacija dėl lygtinio paleidimo yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuri nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji. Apylinkės teismas priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, laikėsi minėtų nuostatų ir nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų nepažeidė.
16. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, daroma išvada, Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. K. skundą ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.