Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. N. patikslintą ieškinį atsakovui A. A. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui R. N. nuosavybės teise priklauso 64,59 kv. m. bendro ploto butas/patalpa – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 28 d. tarp ieškovo ir atsakovo A. A. buvo pasirašyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 202002-01. Pagal šią sutartį nuomotojas (ieškovas) perdavė nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudoti aukščiau nurodytą butą, o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį (300 Eur per mėnesį) ir sumokėti už sunaudotą elektros energiją, vandenį ir dujas, šiukšlių išvežimą. Nuomos sutartis buvo sudaryta vienerių metų terminui, t. y. iki 2021 m. vasario 28 d. Pasibaigus sutarties terminui, nuomininkas ir toliau naudojosi turtu, todėl sutartis tapo neterminuota. Nuomininko (atsakovo) iniciatyva Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta. Šalys susitarė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bus perduotas/grąžintas nuomotojui 2021 m. spalio 11 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.2.11. punktas numato, kad nutraukus patalpų nuomos sutartį, nuomininkas privalo palikti švarias, sutvarkytas patalpas, o sutarties 3.2.12 punktas numato nuomininko pareigą padengti nuostolius, kurie atsiranda dėl turto sugadinimo.

Dėl nuostolių atlyginimo

21. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovui, kaip gyvenamųjų patalpų nuomininkui, kyla sutartinė atsakomybė atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sugadinimų bute, jų atstatymo kaštų.

22. Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (CK 6.477 straipsnis) ir ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo (nuomininko) atsakomybės už netinkamos būklės buto grąžinimą (CK 6.499–6.500 straipsniai); atsiradusios žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo (CK 6.245–6.249 straipsniai).

23. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip. Tam, kad viena šalis privalėtų atlyginti nuostolius kitai šaliai, reikalingas civilinės teisės pažeidimo sudėties visetas: neteisėti veiksmai; priežastinis ryšys; kaltė ir žala. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jei tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

27. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė visų nuostolių realumo fakto. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį siekė įrodyti, kad jo butui buvo padaryta žala, kurią turi atlyginti būtent atsakovas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Sutiktina su ieškovo pozicija, kad pačioje Sutartyje šalys sulygo dėl teisių ir pareigų, atsakomybės (Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.2.7 punktas, 3.2.12 punktas), tačiau, teismo vertinimu, tai nesuponuoja pagrindo besąlygiškai atlyginti nuostolius pilna apimtimi. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sutartinės civilinės atsakomybės samprata, vadovaujantis kuria sutartinė civilinė atsakomybė yra apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovas šiuo atveju turi pareigą pagrįsti bei įrodyti žalos atsiradimą ir nuostolių dydį, atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, t. y. įrodyti šias civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovo kaltė yra preziumuojama, todėl ją paneigti turi atsakovas.

28. Ieškovas nurodė, kad atsakovas perduodamas butą, perdavė tik vieną raktų komplektą, nors jam įsikeliant į patalpas buvo perduoti du raktų komplektai. Dėl šios priežasties ieškovas buvo priverstas pakeisti išorinių durų spyną. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (UAB “Depo Diy Lt” 2021-11-06 mokėjimo kvitas, 2021-11-08 UAB “MG Comsis” PVM sąskaita – faktūra) patvirtina, kad šios išlaidos sudarė 22,98 Eur, iš kurių 12,98 Eur spynos kaina ir 10,00 Eur jos pakeitimo darbai. Bylos proceso metu atsakovas patvirtino, jog jis prarado vieną raktų komplektą. Teismo vertinimu, atsakovui išsikrausčius iš buto ir neperdavus antro raktų komplekto savininkui, kilo grėsmė, kad į butą bet kada gali pateikti svetimi asmenys. Neabejotina, kad butas saugiai galėjo būti eksploatuojamas tik pakeitus spyną. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo nurodyti nuostoliai 22,98 Eur sumoje, susiję su spynos pakeitimu, laikytini pagrįstais ir priteistini iš atsakovo.

29. Teismas, pasisakydamas dėl koridoriuje esančios spintos durų sugadinimo (sulaužytas stumdomųjų durų bėgelis), vertina, kad toks pažeidimas negali būti vertinamas kaip natūralus nusidėvėjimas, kadangi toks pažeidimas galėjo atsirasti tik dėl asmens mechaninio poveikio . Šiai žalai pagrįsti ieškovas pateikė 2021-11-08 UAB “MG Comsis” PVM sąskaitą – faktūrą, iš kurios matyti, kad koridoriaus spintos durų taisymui ieškovas patyrė 20 Eur nuostolių. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 20 Eur sumą pagrįstas, todėl tenkintinas.

30. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 7,89 Eur išlaidas už rūbų kabinimo kabliukų įsigijimą ir jų pakeitimą (UAB “Depo Diy Lt” 2021-11-06 mokėjimo kvitas, 2021-11-08 UAB “MG Comsis” PVM sąskaita – faktūra). Ieškovo teigimu, po atsakovo išsikraustymo buvo nulaužti rūbų kabinimo kabliukai. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jam iki įsikraustant į ginčo butą jau buvo nulaužti minėti rūbų kabinimo kabliukai, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šį jo teiginį, atsakovas į bylą nepateikė ir nenurodė. Priešingai, iš byloje esančių nuotraukų apie buto būklę prieš nuomos sutarties su atsakovu sudarymą, aiškiai matyti, jog prieškambaryje esantys rūbų kabinimo kabliukai buvo pilnos komplektacijos, nenulaužti, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 7,89 Eur išlaidas už rūbų kabinimo kabliukų įsigijimą ir jų pakeitimą tenkintinas pilna apimtimi.

31. Dėl ieškovo prašymo priteisti 10 Eur nuostolius už koridoriuje esančios komodos paviršiaus pažeidimus , teismas pažymi, jog, kaip jau minėta, ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas - žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, išskyrus kaltę (kuri preziumuojama). Taigi ieškovas, reikalaudamas iš atsakovo ieškinyje nurodytų nuostolių dėl jo turto apgadinimo atlyginimo, turėjo įrodyti, kad turtas buvo apgadintas būtent buto nuomos atsakovui laikotarpiu ir kad nurodyto turto apgadinimas nėra susijęs su įprastu tokio daikto naudojimu pagal paskirtį. CK 6.500 str. nustato, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Teismas, pasisakydamas dėl koridoriuje esančios komodos paviršiaus pažeidimų, konstatuoja, kad tokie pažeidimai negali būti vertinami kaip natūralus nusidėvėjimas, kadangi tokie pažeidimai galėjo atsirasti tik dėl tiesioginio asmens mechaninio poveikio. Teismo vertinimu, komodos paviršiaus pažeidimai, atsiradę dėl mechaninio poveikio, negali būti laikomi natūraliu baldo nusidėvėjimu, nepaisant net ir to fakto, kad šis baldas buvo gerokai padėvėtas, ne naujas, ne patvaraus medžio masyvo baldas, o pagamintas iš medžio drožlių plokščių. Atsakovas taip pat teigia, kad apdaužytos komodos remontas (10 Eur) yra paties ieškovo įsivertinta niekuo nepagrįsta suma, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šis defektas buvo taisytas ir tam buvo patirtos tam tikros išlaidos. Tačiau teismas kritiškai vertina tokius atsakovo teiginius, kadangi pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Teismo vertinimu tokia ieškovo nurodoma žala dėl komodos paviršiaus pažeidimų nėra neadekvačiai didelė, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Atsakovas įrodymų, kad turto vertę galima atkurti mažesnėmis nei ieškovo nurodytomis sąnaudomis nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, nurodyti nuostoliai 10 Eur sumoje laikytini pagrįstais ir priteistini iš atsakovo.

32. Ieškovas nurodė, kad vaikų kambaryje neveikė 3 elektros lemputės – patirtos išlaidos už trijų lempučių įsigijimą ir jų sumontavimą sudarė 7,83 Eur. Miegamojo kambaryje nedegė šviestuve lemputės, buvo pakeistos lemputės – patirtos išlaidos 10,44 Eur. Vonios patalpoje neveikė trys lemputės, 3 lempučių pakeitimas – 11,76 Eur. Virtuvės zonos patalpoje nebuvo 1 lemputės virš baro, nedegė gartraukio apšvietimo lemputė, bei nedegė rūsio patalpoje lemputė. Šiems defektams pašalinti buvo patirtos šios išlaidos: 1 lemputės įsigijimas ir pakeitimas – 2,61 Eur; gartraukio lemputės įsigijimas ir pakeitimas – 6,12 Eur; lemputės rūsio patalpoje pakeitimas – 2,83 Eur. Ieškovo teigimu, jis už lempučių įsigijimą ir jų sumontavimą patyrė 41,59 Eur dydžio išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovas pažymėjo, kad jam iki įsikraustant į ginčo butą kai kuriuose kambariuose nedegė lemputės ir jis jas pakeitė, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šį jo teiginį, atsakovas į bylą nepateikė ir nenurodė. Be to, teismo vertinimu, atsakovas priimdamas kaip nuomininkas patalpas su neveikiančiomis/nedegančiomis lemputėmis ir šio aspekto neaptaręs buto priėmimo – perdavimo akte prisiėmė dėl tokių savo veiksmų kylančią riziką. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, po buto perdavimo atsakovui, kuris vyko 2020-02-29, praėjus mėnesiui, ieškovas pasiteiravo, ar viskas gerai, tačiau atsakovas patvirtino, kad viskas yra gerai ir nusiskundimų neturi. Atsakovas taip pat nurodė, kad gartraukio lemputė veikė, tik nebuvo tinkamas kontaktas, t. y. reikėjo tik stipriau paspausti/ pajudinti lemputę ir ji būtų užsidegusi. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šį jo teiginį, atsakovas į bylą taip pat nepateikė ir nenurodė. Kaip matyti iš byloje esančio antstolės Brigitos Palavinskienės 2021 m. spalio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedo – vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas ginčo patalpų perdavimas/priėmimas, toks komentaras atsakovo nebuvo pasakytas, taip pat nebuvo prieita ir bandyta pajudinti minėto kontakto, kad įsitikinti, ar gartraukio lemputė veikia, todėl tokius atsakovo teiginius teismas vertina kritiškai. Tačiau šiame kontekste teismas sutinka atsakovo argumentu, jog tokius darbus kaip lempučių pakeitimas gali atlikti kiekvienas veiksnus asmuo, tam nėra būtinybės samdyti specialistus. Teismo vertinimu, ieškovui iš atsakovo priteisus išlaidas už lempučių sumontavimą, ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita ir būtų pažeisti teisingumo, bei protingumo principai, todėl teismas šioje dalyje ieškovo patikslintą ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia ieškovui iš atsakovo tik ieškovo patirtas išlaidas už lempučių įsigijimą, kurios sudaro 28,59 Eur sumą.

33. Ieškovas nurodė taip pat patyręs 29,99 Eur išlaidas už vaikų kambaryje sugadintą lango roletą (nutraukta roleto reguliavimo grandinėlė), 10 Eur išlaidas už gyvenamajame kambaryje sugadintą lango roletą (priėmimo metu medžiaga iškrito iš roleto) ir 57,98 Eur išlaidas už virtuvės zonoje sugadintą lango roletą (priėmimo metu roletas buvo nuimtas ir padėtas ant palangės), iš viso 97,97 Eur (UAB “Depo Diy Lt” 2021-11-06 mokėjimo kvitas, 2021-11-06 UAB “Depo Diy Lt” PVM sąskaita – faktūra, 2021-11-08 UAB “MG Comsis” PVM sąskaita – faktūra). Bylos proceso metu atsakovas dėl šių nuostolių prieštaravimų nebuvo pateikęs, nenurodė teismui aplinkybių, kad butas buvo išnuomotas su neveikiančiais ar sugadintais lango roletais, nepateikė duomenų, kad minėti nuostoliai atsirado ne dėl jo, o dėl kito asmens kaltės. Esant šioms aplinkybėms, nurodyti nuostoliai 97,97 Eur sumoje laikytini pagrįstais ir priteistini iš atsakovo.

34. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 94,07 Eur išlaidas už vaikų kambaryje sudraskytų užuolaidų pakeitimą kitomis užuolaidomis ir už užuolaidų pakeitimą kitomis užuolaidomis miegamojo kambaryje (ieškovo teigimu, miegamojo kambaryje atsakovo pakeista apatinė užuolaidos dalis yra siauresnė, palyginus su buvusiomis dieninėmis užuolaidomis). Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, jog vien ta aplinkybė, jog ieškovui nepatiko atsakovo miegamojo kambario langui nupirktos ir vietoje buvusių padėvėtų dieninių užuolaidų pakabintos naujos dieninės užuolaidos, nesudaro pagrindo šioje dalyje tenkinti ieškovo ieškinį. Kaip matyti iš byloje esančio antstolės Brigitos Palavinskienės 2021 m. spalio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedo – vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas ginčo patalpų perdavimas/priėmimas 2021-10-21, atsakovo miegamojo kambaryje pakeistos naujos dieninės užuolaidos dengia visą langą, užuolaidos yra kokybiškos ir tvarkingos, o vien tai, jog jų ilgis ir plotis yra šiek tiek siauresnis, palyginus su buvusiomis dieninėmis užuolaidomis, negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas priteisti iš atsakovo sumas, susijusias su naujų dieninių užuolaidų pakeitimu miegamojo kambario langui. Teismo vertinimu, ieškovui iš atsakovo priteisus išlaidas už dieninių užuolaidų pakeitimą kitomis visiškai naujomis užuolaidomis miegamojo kambaryje, ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita ir būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai, todėl teismas šioje dalyje ieškovo reikalavimą atmeta kaip visiškai nepagrįstą ir neįrodytą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko padengti ieškovui išlaidas už vaikų kambaryje naminio gyvūno sudraskytų užuolaidų pakeitimą kitomis užuolaidomis, dėl šių nuostolių prieštaravimų atsakovas nepateikė. Iš byloje pateiktos 2021-11-08 UAB “Depo Diy Lt” PVM sąskaitos - faktūros matyti, jog už užuolaidų audinio su kaproniniu siūlu įsigijimą ieškovas patyrė 20,77 Eur be PVM išlaidų, už užuolaidų sutraukimo juostos įsigijimą – 2,02 Eur be PVM išlaidų ( 7 metrai audinio * 0,3719 Eur – 22,2222 proc. nuolaida), už užuolaidų sutraukimo juostelės prisiuvimą – 6,65 Eur be PVM išlaidų (7 metrai audinio * 0,9917 Eur – 4,1667 proc. nuolaida), už kraštų apsiuvimą – 2,61 Eur be PVM išlaidų (5,21 Eur/2), iš viso 38,78 Eur su PVM. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 38,78 Eur išlaidų už vaikų kambaryje sudraskytų užuolaidų pakeitimą kitomis užuolaidomis.

35. Teismas, ištyręs į byloje pateiktą medžiagą ir nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dalies dėl 233,01 Eur nuostolių (t. y. 63,01 Eur už tapetų įsigijimą ir 170,00 Eur už tapetų klijavimą) priteisimo už vaikų kambaryje sugadintus tapetus. Bylos duomenimis, ieškovas pripažino, kad atsakovas perklijavo tapetus ant vienos sienos, kurią buvo apdraskę atsakovo vaikai. Ieškovui taip pat liko 3 rulonai naujų tapetų, kas yra aiškiai užfiksuota antstolės vaizdo įraše buto perdavimo – priėmimo 2021 m. spalio 11 d. metu. Nagrinėjamu atveju teismas pritaria atsakovo pozicijai, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog vaikų kambario tapetų nusidėvėjimai atsirado dėl atsakovo veiksmais sukelto mechaninio poveikio ir kad pažeidimų nebuvo anksčiau, t. y. sutarties pasirašymo metu. Pastebėtina ir tai, byloje esančiose nuotraukose apie buto būklę prieš nuomos sutarties su atsakovu sudarymą, tik epizodiškai atsispindi vaikų kambario tapetų būklė, todėl teismas negali objektyviai įvertinti, kokia tapetų būklė buvo prieš atsakovui įsikeliant į butą. Atsižvelgdamas į šių trūkumų (t. y. tapetų nusidėvėjimo) vietą/lokalizaciją, pobūdį, aplinkybes, jog butas nebuvo naujas, su ką tik atliktu nauju remontu, naujais baldais, butas buvo naudojamas ankstesnių nuomininkų, o prieš tai buvo naudojamas ir pačio ieškovo ir jo šeimos, bei byloje nesant objektyvių įrodymų, kokia vaikų kambario tapetų būklė buvo prieš įsikeliant atsakovui į jį, teismas daro išvadą, kad šie buto trūkumai yra normalaus daikto naudojimo ir nusidėvėjimo pasekmė. Ta aplinkybė, jog ieškovas ir atsakovas pasiekė susitarimą, kad atsakovas naujai ištapetuos kambarį naujais tapetais, negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas priteisti iš atsakovo sumas, susijusias su naujų tapetų įsigijimu ir paklijavimu. Kaip teismo posėdžio paaiškino atsakovas, toks susitarimas tarp šalių buvo pasiektas dėl to, jog jau įsikraustant atsakovui į ginčo butą vaikų kambario tapetai buvo nusidėvėję, o atsakovas (iki ieškovui pranešus apie nuomos kainos pakėlimą) ketino ilgesnį terminą nuomotis būstą, todėl norėjo naujai ištapetuoti kambarį naujais tapetais, tam, kad atsakovas su šeima galėtų gražiai gyventi. Šių atsakovo teiginių ieškovas nenuginčijo ir nepaneigė. Priešingų įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 233,01 Eur nuostolių už vaikų kambaryje sugadintus tapetus, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ir neįrodytas.

36. Ieškovas nurodė patyręs 70 Eur dydžio sekcijos, esančios gyvenamajame kambaryje, remonto išlaidas. Minėtoms išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė 2021-11-08 UAB “MG Comsis” PVM sąskaitą – faktūrą. Ieškovo teigimu, sekcija nuomininkui nebuvo reikalinga, todėl buvo pasiektas atsakovo ir ieškovo papildomas rašytinis susitarimas, kuris yra pateiktas į bylą, kad nuomos sutarties nutraukimo/pasibaigimo atveju sekcija turi būti grąžinta tokios pačios būklės, kokia buvo atsakovo išvežta sandėliuoti. Buto perdavimo nuomotojui metu buvo pastebėti sekcijos defektai, t. y. stipriai pažeistas sekcijos korpusas dėl netinkamo saugojimo ar transportavimo, taip pat grąžinta sekcija be stalčiukų, netinkamai sumontuota sekcija – juda sekcijos nugarėlė. Bylos proceso metu atsakovas nenurodė teismui jokių aplinkybių, bei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad butas buvo išnuomotas su pažeistu sekcijos korpusu. Atsakovo teigimu, jam išnuomojant butą sekcija jau buvo be stalčiukų, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šį jo teiginį, atsakovas į bylą taip pat nepateikė ir nenurodė. Priešingai, iš byloje esančių nuotraukų apie buto būklę prieš nuomos sutarties su atsakovu sudarymą, aiškiai matyti, jog sekcija buvo pilnos komplektacijos, t. y. su stalčiukais, be pažeidimų. Esant šioms aplinkybėms, nurodyti nuostoliai 70 Eur sumoje laikytini pagrįstais ir priteistini iš atsakovo.

37. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 30 Eur dydžio nekokybiškai atlikto atsakovo sienos defekto pašalinimo išlaidas, teismas remdamasis byloje antstolės Brigitos Palavinskienės 2021 m. spalio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vaizdo įrašu, kuriame yra užfiksuotas ginčo patalpų perdavimas/priėmimas, pastebi, jog šalia balkono durų aiškiai matyti įdaužta vieta sienoje, kurią atsakovas, bylos duomenimis, bandė šalinti, tačiau nekokybiškai, t. y. nelygiai, netinkamai užglaistyta įdaužta vieta, kuri buvo nudažyta ne ta pačia, kaip ir likusios buto sienos, spalva. Šios byloje nustatytos aplinkybės atsakovas neginčijo. Atsakovo teigimu, ne dėl jo kaltės sienoje atsirado įdaužimas, o dėl netvarkingai sumontuoto roleto, tačiau teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais, kadangi, kaip teisingai nurodė ieškovas, toks sienos pažeidimas galėjo atsitikti tik daužant duris į sieną, nesaugant nuomotojo daiktų, esančių bute nuo pažeidimų, o ne dėl to, kad roletas buvo netvarkingai sumontuotas. Priešingų įrodymų, t. y. jog sienoje įdaužimas atsirado dėl netinkamai sumontuoto roleto, atsakovas į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 30 Eur dydžio nekokybiškai atlikto atsakovo sienos defekto pašalinimo išlaidas tenkintinas pilna apimtimi.

39. Teismas sutinka su ieškovo nurodytais argumentais, kad atsakovas privalo atlyginti nuostolius už stalo kojos pažeidimą. Ieškovo teigimu, stalo koja dėl netinkamo sandėliavimo yra išpūsta ir matyti plokštės įskilimas, atsiradęs galimai dėl drėgmės ir netinkamo sandėliavimo. Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu išsakytus paaiškinimus, pažymėtina, kad atsakovas pripažino, jog stalas buvo laikomas terasoje, kuri buvo nesandari ir kurioje nuolat kaupėsi drėgmė ir vanduo. Atsakovas taip pat nurodė, jog stalas vasaros metu buvo nešamas į lauką ir statomas ant žolės. Atsakovo teigimu, ieškovas tai žinojo, tačiau jokių pastabų nereiškė. Teismo vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės vertinamos kaip pagrindas atsiradusiai žalai iš atsakovo ieškovui priteisti (CK 6.493 straipsnis), nes, nepriklausomai nuo to, kad ieškovas apie tai žinojo, tai neeliminuoja atsakovo, kuris naudojosi butu, ir, būdamas atidus ir sąžiningai bei protingai besirūpindamas jam perduotu turtu, pareigos pastebėti atsirandančią žalą – t. y. atsakovas turėjo matyti, kad stalas, stovėdamas terasoje, kurioje nuolat kaupiasi vanduo ir drėgmė, yra gadinamas, todėl turėjo pareigą pasirūpinti tuo, kad žala neatsirastų ar bent jau būtų minimali. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog atsakovas nedėjo jokių pastangų, kad ta žala neatsirastų ar bent jau nedidėtų – neinformavo ieškovo apie pokyčius, pats taip pat nesistengė jo suremontuoti. Teismo vertinimu, atsakovo akcentuojama aplinkybė, kad šis baldas buvo gerokai padėvėtas, ne naujas, ne patvaraus medžio masyvo baldas, o pagamintas iš medžio drožlių plokščių taip pat neeliminuoja atsakovo, kuris naudojosi butu, ir, būdamas atidus ir sąžiningai bei protingai besirūpindamas jam perduotu turtu, pareigos pastebėti atsirandančią žalą, t. y. dėti pastangas, kad ta žala neatsirastų ar bent jau nedidėtų. Esant tokiai aplinkybei, darytina išvada, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir pareigingas naudodamas ieškovui priklausantį turtą, ir tokiu būdu pažeidė nuomos sutartį ir dėl to jam atsirado pareiga atlyginti nuostolius. Atsakovas teigia, kad stalo kojos pažeidimo remontas (20 Eur) yra paties ieškovo įsivertinta niekuo nepagrįsta suma, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šis defektas buvo taisytas ir tam buvo patirtos tam tikros išlaidos. Tačiau teismas ir šiuos atsakovo teiginius vertina kritiškai, kadangi, kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, jog pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs stalo defektų pobūdį, aplinkybę, jog stalas buvo ne naujas, padėvėtas, įvertinęs baldo nusidėvėjimą, bei atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimus, kuriais teismas privalo vadovautis (CK 1.5 straipsnis) daro išvadą, jog teisinga ir protinga yra iš dalies tenkinti šioje dalyje ieškovo ieškinį ir ieškovui iš atsakovo priteisti 10 Eur dydžio nuostolius už stalo kojos pažeidimą.

42. Ieškovas nurodė patyręs 15 Eur dydžio nuostolius už šaldiklio stalčiaus durelių sulaužymą, bei šaldytuvo apdailos juostos defektą. Teismo vertinimu, tokie pažeidimai/defektai negali būti vertinami kaip natūralus daikto nusidėvėjimas, kadangi tokie pažeidimai galėjo atsirasti tik dėl tiesioginio asmens mechaninio poveikio. Minėtos aplinkybės nepaneigia ir atsakovo teiginys, jog šaldytuvas buvo gerokai padėvėtas, ne naujas, beveik dešimties ar daugiau metų senumo. Atsakovas taip pat teigia, kad šaldytuvo apdailos juostos defekto taisymas (15 Eur) yra paties ieškovo įsivertinta niekuo nepagrįsta suma, ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad šis defektas buvo taisytas ir tam buvo patirtos tam tikros išlaidos. Tačiau teismas ir šiuos atsakovo teiginius vertina kritiškai, kadangi, kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, jog pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Taikant išlaidų (kaštų) metodą neturi būti apsiribojama kaštų reikalingų objektui atkurti apskaičiavimu. Jie turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo (sunaikinimo) metu objekto fizinę būklę. Jei sugadintas (sunaikintas) daiktas yra (buvo) naujas, tai jo sugadinimo (sunaikinimo) metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas arba eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to yra sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas (sunaikinamas) ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001). Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs šaldytuvo defektų pobūdį, aplinkybę, jog šaldytuvas buvo ne naujas, gerokai padėvėtas, bei įvertinęs šaldytuvo nusidėvėjimą, daro išvadą, jog teisinga ir protinga yra iš dalies tenkinti šioje dalyje ieškovo ieškinį ir ieškovui iš atsakovo priteisti 10 Eur dydžio nuostolius už šaldiklio stalčiaus durelių sulaužymą, bei šaldytuvo apdailos juostos defektą.

43. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 20 Eur išlaidas, patirtas už išbrinkusių vonios durų remontą, teismas remdamasis byloje esančiu antstolės Brigitos Palavinskienės 2021 m. spalio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vaizdo įrašu, kuriame yra užfiksuotas ginčo patalpų perdavimas/priėmimas, pastebi, jog sunkiai atsidaro vonios durys. Teismo vertinimu, atsakovas, kuris naudojosi butu, ir, būdamas atidus ir sąžiningai bei protingai besirūpindamas jam perduotu turtu, turėjo pareigą pastebėti atsirandančią žalą – t. y. atsakovas turėjo matyti, kad vonios durys galimai dėl drėgmės yra gadinamos, todėl turėjo pareigą pasirūpinti tuo, kad žala neatsirastų ar bent jau būtų minimali. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog atsakovas nedėjo jokių pastangų, kad ta žala neatsirastų ar bent jau nedidėtų. Esant tokiai aplinkybei, darytina išvada, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir pareigingas naudodamas ieškovui priklausantį turtą, ir tokiu būdu pažeidė nuomos sutartį ir dėl to jam atsirado pareiga atlyginti nuostolius. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nenurodė teismui aplinkybių, kad butas jam buvo išnuomotas su sunkiai atsidarančiomis vonios kambario durimis, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 20 Eur išlaidas už išbrinkusių vonios durų remontą teismas tenkina pilna apimtimi.

44. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 9,89 Eur už sulaužytų rūbų pakabinimo kabliukų (vonioje) pakeitimą (UAB “Depo Diy Lt” 2021-11-06 mokėjimo kvitas, 2021-11-08 UAB “MG Comsis” PVM sąskaita – faktūra). Ieškovo teigimu, po atsakovo išsikraustymo buvo nulaužti vonios kambaryje esantys rūbų kabinimo kabliukai. Tuo tarpu atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vonios kambaryje jokių rūbų pakabinimo kabliukų apkritai nebuvo. Išsamiai ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatuoja, jog į bylą pateikti antstolės Brigitos Palavinskienės 2021 m. spalio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vaizdo įrašai, kuriuose yra užfiksuotas ginčo patalpų perdavimas/priėmimas, aiškiai patvirtina faktą, kad buto perdavimo metu vonios kambaryje rūbų kabinimo kabliukai buvo ir jie buvo nulaužti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas taip pat nenurodė teismui jokių aplinkybių, kad butas jam buvo išnuomotas su nulaužtais rūbų kabinimo kabliukais, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 9,89 Eur išlaidas už sulaužytų rūbų pakabinimo kabliukų (vonioje) pakeitimą tenkintinas visiškai.

45. Dėl ieškovo prašymo priteisti 3 Eur už dušo kabinos durų rankenos klijavimą, teismas sutinka atsakovo argumentu, jog tokius darbus kaip dušo kabino rankenos klijavimas gali atlikti kiekvienas veiksnus asmuo, tam nėra būtinybės samdyti specialistus. Teismo vertinimu, ieškovui iš atsakovo priteisus išlaidas už dušo kabinos durų rankenos klijavimą, ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita ir būtų pažeistas teisingumo, protingumo, bei proporcingumo principai, todėl ieškovo ieškinį teismas šioje dalyje atmeta.

46. Ieškovas nurodo patyręs 54,73 Eur išlaidas už vandens maišytuvo įsigijimą ir sugadintos vonios santechnikos remontą. Minėtoms išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė UAB “Depo Diy Lt” 2021-11-06 mokėjimo kvitą, bei 2021-11-08 UAB “MG Comsis” PVM sąskaitą – faktūrą. Bylos duomenimis, viena iš vonios čiaupo atsukimo rankenėlių neveikė, iš kriauklės čiaupo bėgo silpnesnė srovė. Bylos proceso metu atsakovas dėl šių nuostolių prieštaravimų nebuvo pateikęs, nenurodė teismui aplinkybių, kad butas atsakovui buvo išnuomotas su neveikiančia ar sugadinta santechnika. Esant šioms aplinkybėms, nurodyti nuostoliai 54,73 Eur sumoje laikytini pagrįstais ir priteistini iš atsakovo.

47. Teismas sutinka ir su ieškovo nurodytais argumentais, kad atsakovas privalo atlyginti 10 Eur nuostolius už kriauklės atkimšimą (lėtai nubėga vanduo), kadangi būtent atsakovui naudojantis butu ir santechnikos įranga dešimt mėnesių akivaizdu, jog dėl jo kaltės užsikimšo buto kanalizacijos vamzdynai, todėl teigti, jog pats ieškovas turi padengti nuostolius už kriauklės atkimšimą, nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl atsakovo teiginių, jog namas yra senas, daugiabutis, viena kanalizacija naudojasi tris butai, todėl nėra jokio pagrindo kaltinti atsakovo dėl kanalizacijos problemų, be to, atsakovas savo lėšomis net kelis kartus, naudodamasis butu, mokėjo už namo kanalizacijos atkimšimą, nors atsakovo kaltė dėl kanalizacijos užsikimšimo nebuvo nustatyta, teismas pažymi, jog kaip matyti iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo, atsakovas 2020-12-12 informavo ieškovą, kad užsikimšo kanalizacija, dėl ko buvo kviestas meistras, kuris rado susidariusį kamštį tarp kriauklės - dušo vonioje bei kriauklės virtuvėje. Bylos duomenimis, atsakovas dėl užsikimšusios kanalizacijos yra mokėjęs tik tais atvejais, kai buvo nustatytas kanalizacijos užsikimšimas buto kanalizacijos vamzdžiuose, o ne bendruose vamzdynuose, kuriais naudojasi keli butai. Įrodymų, jog atsakovas būtų apmokėjęs bendrų vamzdynų kanalizacijos išvalymą, kai jų užsikimšimo priežastis nebuvo nuomojamame būste, atsakovas į bylą nepateikė. Taigi ieškovo prašomi priteisti 10 Eur dydžio nuostoliai už kriauklės atkimšimą įrodyti, kadangi, kaip minėta, būtent atsakovui naudojantis butu ir santechnikos įranga dešimt mėnesių akivaizdu, jog dėl jo kaltės užsikimšo buto kanalizacijos vamzdynai, atsakovas nepateikė duomenų, kad nuostoliai atsirado ne dėl jo, o dėl kito asmens kaltės, ar egzistavo dar iki atsakovui atsikraustant į butą, todėl tenkinti visiškai.

48. Dėl to, kad perduotas butas buvo neišvalytas, ieškovas nurodė patyręs 193,60 Eur buto valymo išlaidas. Atsakovas nesutiko su tokiu reikalavimu, nurodydamas, kad ieškovo prašoma priteisti buto valymo kaina yra užaukština. Atsakovo teigimu, butą ieškovui atsakovas paliko tvarkingą, ne antisanitarinės būklės, todėl bute atlikti brangesnį generalinį, o ne paprastą valymą, buvo ieškovo pasirinkimas.

49. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Pagal Nuomos sutarties 3.2.11 punktą, nutraukus nuomos sutartį atsakovas privalėjo grąžinti nuomotojui (ieškovui) švarias, sutvarkytas gyvenamąsias patalpas.

50. Pažymėtina, jog ieškovo kartu su ieškiniu pateiktame priede prie sutarties, sudarytos su valymo paslaugas ieškovui suteikusia įmone UAB „Generalinis valymas“, aptarta, kad į suteiktas generalinio valymo paslaugas įėjo tokie darbai, kaip ventiliacinių angų grotelių valymas nuo dulkių, visų jungtukų, kištukų ir jungiklių valymas nuo dulkių ar kitų užsinešimų, durų staktų, rankenų valymas ir kiti išsamaus valymo darbai. Byloje esantys antstolės Brigitos Palavinskienės 2021 m. spalio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vaizdo įrašai, kuriuose yra užfiksuotas ginčo patalpų perdavimas/priėmimas, nepatvirtina fakto, kad butas paliktas itin netvarkingas, antisanitarinės būklės ir pan. Vaizdo įrašuose matyti, kad langai yra neišvalyti, palangės nešvarios, butas neišvalytas, vietomis ant grindų yra nešvarumų, dulkių, todėl teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo jokio poreikio bute atlikti brangesnį generalinį, o ne paprastą valymą. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog bute atlikti brangesnį generalinį, o ne paprastą valymą, buvo ieškovo pasirinkimas. Be to, šiame kontekste pažymėtina, jog atsakovui galutinio išsikraustymo metu nebuvo suteikta galimybė pačiam išvalyti patalpas. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas, pavadinimu „Buto tvarkymas“, patvirtina, jog atsakovas 2021-10-05 ir 2021-10-08 el. laiškuose prašo ieškovo atrakinti butą, kad valymo įmonė galėtų suteikti butui valymo paslaugas, kadangi, kaip nurodo atsakovas, buto raktus jau buvo grąžinęs ieškovui. Ieškovas byloje neįrodė, kad tokią galimybę atsakovui buvo suteikęs, taigi šiuo atveju iš atsakovo buvo atimta Nuomos sutartyje įtvirtina teisė pačiam išvalyti butą. Taigi įvertinus byloje esančias aplinkybes teismas daro išvadą, jog šioje dalyje visiškai tenkinti ieškovo ieškinį ir priteisti iš atsakovo 193,60 Eur dydžio buto generalinio valdymo išlaidas būtų neteisinga ir nesąžininga, bei leistų ieškovui nepagrįstai pasipelnyti atsakovo sąskaita, todėl teismas visiškai sutinka su atsakovo teiginiu, jog dalį buto valymo išlaidų turi prisiimti ir pats ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priteisia ieškovui iš atsakovo 140 Eur buto valymo išlaidų, o likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmeta.

51. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 96 Eur dydžio minkštųjų baldų cheminio valymo išlaidas, teismas pastebi, jog minėtas išlaidas apima kampinės sofos cheminis valymas (40 Eur), lovos čiužinių (40 Eur) ir pufų (16 Eur) cheminis valymas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas dėl kampinės sofos valymo prieštaravimų nereiškė ir sutiko minėtas išlaidas padengti. Atsakovas nesutiko su lovos čiužinių ir pufų valymo išlaidomis, teigdamas, kad jie nusidėvėjo natūraliai.

52. Kaip minėta, CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Pagal Nuomos sutarties 3.2.11 punktą, nutraukus nuomos sutartį atsakovas privalėjo grąžinti nuomotojui (ieškovui) švarias, sutvarkytas gyvenamąsias patalpas.

53. Bylos duomenimis, lovų čiužiniuose matyti didelės, geltonos spalvos dėmės. Teismo vertinimu, šių dėmių kilmė negali būti laikoma natūraliu čiužinio susidėvėjimu, kadangi tokios dėmės galėjo atsirasti tik netinkamai naudojant daiktą, t. y. nesaugant čiužinių. Atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad dėmės čiužiniuose atsirado ne dėl jo ar jo šeimos kaltės, taip pat nepateikė jokių duomenų, jog dėmės čiužiniuose egzistavo dar iki atsakovui atsikraustant į butą. Taigi ieškovo ieškinyje nurodytus nuostolius už čiužinių cheminį valymą teismas laiko pagrįstais ir įrodytais. Pasisakydamas dėl ieškovo patirtų išlaidų už pufų cheminį valymą teismas pažymi, jog byloje esantys antstolės Brigitos Palavinskienės 2021 m. spalio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vaizdo įrašai, kuriuose yra užfiksuotas ginčo patalpų perdavimas/priėmimas, nepatvirtina fakto, kad pufai buvo palikti nešvarūs, purvini ištepti purvu ar su dėmėmis. Vaizdo įrašuose matyti, kad pufai yra natūraliai nusidėvėję, todėl ieškovo prašomų 16 Eur išlaidų už pufų cheminį valymą teismas iš atsakovo nepriteisia ir šioje dalyje ieškovo patikslintą ieškinį atmeta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priteisia ieškovui iš atsakovo 40 Eur dydžio išlaidas už čiužinių cheminį valymą, bei 40 Eur dydžio išlaidas už kampinės sofos cheminį valymą, iš viso 80 Eur, o likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmeta.

54. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog kad atsakovas neįvykdė Nuomos sutartyje 3.2.11 punkte įtvirtintos pareigos grąžinti ieškovui butą tvarkingą, švarų, tokios pat būklės, koks buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą ir su visais daiktais, todėl tokiu būdu pažeidė Sutartį. Esant nustatytoms visoms sutartinės civilinės atsakomybės sąlygoms (neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui) bei atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 692,51 Eur nuostolių, atsiradusių dėl buto būklės pabloginimo, atlyginimą (CK 6.189 straipsnis, 6.245, 6.249 straipsniai, 6.489 straipsnio 3 dalis).

55. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl komunalinių mokesčių priteisimo

56. Tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovui komunalinių mokesčių išlaidas. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus, atsakovas liko skolingas ieškovui 36,97 Eur už sunaudotą elektros energiją (iki skaitiklio rodmens 7332), 39,57 Eur už sunaudotas dujas (iki skaitiklio rodmens 24812); 15,84 Eur už sunaudotą vandenį (iki skaitiklio rodmens 1224) ir 6,64 Eur už šiukšlių išvežimą, iš viso 98,99 Eur. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas pripažino patikslinto ieškinio dalį dėl komunalinių mokesčių sumokėjimo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 98,99 Eur išlaidos už nesumokėtus komunalinius mokesčius.

Dėl nuomos mokesčio priteisimo

57. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo išsikraustymo iš buto momento ir būsto perdavimo ieškovui, bei dėl susidariusios skolos už nuomą apmokėjimo. Ieškovo teigimu, buto perdavimo ieškovui data – 2021 m. spalio 11 d. Tuo tarpu, kaip teismo posėdžio paaiškino atsakovas, jis iš ginčo buto galutinai išsikraustė ir raktus ieškovo giminaitei ( t. y. ieškovo sutuoktinės motinai) atidavė 2021 m. spalio 2 d. Tačiau teismo vertinimu, ši atsakovo byloje įrodinėjama faktinė aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi Nuomos sutarties 2.4 punkte šalys aiškiai susitarė, pasibaigus šios Nuomos sutarties terminui ar nuomininkui pageidaujant nutraukti sutartį prieš terminą, nuomininkas privalo pilnai atsiskaityti už nuomojamas patalpas, komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius, padengti nustatytus nuostolius dėl nuomojamų patalpų būklės pabloginimo ar turto sugadinimo. Tik pilnai atsiskaičius sutartis gali būti nutraukta pasirašius patalpų priėmimo – perdavimo aktą (t. y. tik pasirašius patalpų priėmimo – perdavimo aktą neskaičiuojamas nuomos mokestis, komunalinės paslaugos ir kiti privalomi mokėjimai). Taigi, kaip minėta, Nuomos sutarties 2.4 punkte aiškiai įtvirtinta, kad tik pasirašius patalpų priėmimo – perdavimo aktą neskaičiuojamas nuomos mokestis, komunalinės paslaugos ir kiti privalomi mokėjimai, kitaip tariant, nuomos mokestis, komunalinės paslaugos ir kiti privalomi mokėjimai skaičiuojami iki patalpų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos. Bylos duomenimis, buto priėmimo – perdavimo aktas buvo pasirašytas 2021 m. spalio 11 d., dalyvaujant antstolei. Ginčo tarp šalių dėl to nėra. Ši data, t. y. 2021 m. spalio 11 d., yra laikoma nuomos teisinių santykių pasibaigimo momentu. Vadinasi, ieškovas pagrįstai prašomo priteisti iš atsakovo nesumokėto nuomos mokesčio dydį skaičiuoja iki 2021 m. spalio 11 d.

59. Pažymėtina, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Šalys, sudariusios sutartį, gali keisti jos turinį. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis), o kitais atvejais – kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pavyzdžiui, CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

60. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-2012).

61. Nagrinėjamu atveju šalys sudarė rašytinės formos Nuomos sutartį, kurios 6.3 punkte šalys susitarė, kad Sutartis gali būti pakeista arba papildyta tik raštišku abiejų šalių susitarimu.

62. Minėta, kad CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių valios sutapimas), o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012).

63. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas yra aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Kilus ginčui dėl minėtos normos taikymo, teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, sprendžia, ar sutarties šalys iš tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016).

64. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2021-05-14 el. laišku ieškovas informavo atsakovą apie tai, kad nuo 2021-09-01 bus didinamas nuomos mokestis nuo 300 Eur iki 370 Eur. Atsakovui nurodant, kad nuo 2021-09-01 būsto jis nesinuomos ir toliau tik derinant atsakovo išsikraustymo iš buto sąlygas, teismas konstatuoja, jog atsakovas tokiu savo elgesiu aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią nesutikti su padidinta nuomos kaina. Tuo tarpu ieškovo 2021-05-14 pranešimas elektroniniu laišku apie nuomos kainos padidinimą laikytinas vienašališku ieškovo valios išreiškimu apie pageidavimą gauti didesnį nuomos mokestį, bet ne abiejų šalių bendru ketinimu (suderinta valia) keisti nuomos sutarties kainą. Taigi ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo padidintą nuomos mokestį (t. y. 370,00 Eur/mėnesiui) yra neteisėtas ir nepagrįstas.

65. Bylos duomenimis, atsakovo nesumokėtas nuomos mokestis už 2021 m. rugsėjo mėn. sudarė 300,00 Eur, o nuomos mokestis už 2021 m. spalio mėn. iki buto perdavimo momento ( t. y. iki 2021 m. spalio 11 d.) sudarė 106,45 Eur (300 Eur/31d. * 11 d.). 2021-09-13 nuomininkas sumokėjo 79,00 Eur (ginčo dėl to byloje nėra). Taigi atsakovo įsiskolinimas už nesumokėtą ieškovui nuomos mokestį sudaro 327,45 Eur (300,00 Eur + 106,45 Eur – 79,00 Eur), todėl būtent ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo.

Dėl patenkintų ieškinio reikalavimų galutinio dydžio

66. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 692,51 Eur nuostolių, 327,45 Eur skolą už nesumokėtą nuomos mokestį ir 98,99 Eur skolą už nesumokėtus komunalinius mokesčius, iš viso – 1118,95 Eur sumą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuomininkas, sudaręs gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sumokėjo ieškovui 600,00 Eur depozitą, todėl sumokėto depozito sumą įskaičius į šiuo teismo sprendimu priteistą 1118,95 Eur sumą (nuotolius), galutinė atsakovo nuostolių suma ieškovui sudaro 518,95 Eur (1118,95 Eur – 600,00 Eur), kuri ir priteistina ieškovui iš atsakovo. Likusioje dalyje ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

67. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

68. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 518,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

70. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro už ieškinį sumokėtas 24 Eur žyminis mokestis ir 1200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1300 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (1200 Eur) ir atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (1300 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįsti, atitinkantys Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus.

71. Vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, būtina nustatyti, kokia apimtimi patikslintas ieškinys buvo patenkintas, o kokia atmestas. Bendra patikslinto ieškinio reikalavimo suma sudarė 1052,69 Eur, tačiau teismas patikslintą ieškinį tenkino priteisdamas ieškovui 518,95 Eur sumą (49,3 proc.), o likusioje dalyje 533,74 Eur (50,7 proc.) ieškinį atmetė. Todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 11,83 Eur žyminio mokesčio (24 Eur x 49,3 proc./100) ir 591,6 Eur atstovavimo išlaidų (1200 Eur x 49,3 proc./100), iš viso 603,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovo naudai priteisti 659,10 Eur (1300 Eur x 50,7 proc./100) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovo iš viso priteistina 55,67 Eur (659,10 Eur – 603,43 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis), o ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

72. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 518,95 Eur (penkių šimtų aštuoniolikos eurų ir 95 ct) nuostolių atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (518,95 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovui A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 55,67 Eur (penkiasdešimt penkių eurų ir 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškovo patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.