Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-08-31 · Civilinė byla Nr. e2S-855-618/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-04-20Klaipėdos apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2023-08-31Klaipėdos apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2026-09-02Šiaulių apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2026-09-23Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-31
Bylos Nr.
e2S-855-618/2023
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-02351-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Ieškovas
K. L.
Atsakovas
I. K.
Trečiasis asmuo
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-855-618/2023Proceso Nr. 2-24-3-02351-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei I. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir motinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo A. R., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) nustatyti vaikų M. L., gimusio (duomenys neskelbtini) ir C. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo; 2) nustatyti motinos I. K. bendravimo su vaikais tvarką; 3) priteisti iš I. K. išlaikymą vaikams M. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir C. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 230 Eur kiekvienam vaikui nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu, priėmimo ir iki jų pilnametystės. Periodines išmokas indeksuoti įstatymų nustatyta tvarka. Vaikų lėšomis uzufrukto teise paskirti disponuoti vaikų tėvą K. L.; 4) prijungti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-1998-867/2022; 5) paskirti kompleksinę vaikų psichologinę – psichiatrinę ekspertizę ir suaugusiųjų komisinę psichologinę – psichiatrinę ekspertizę, pavedant šalims pateikti pasiūlymus dėl ekspertizės įstaigos; 6) apklausti liudytojus, kurie patvirtins aplinkybės, sudarančias pagrindą riboti motinos valdžią vaikų atžvilgiu.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi paskirta ieškovo ir atsakovės mažamečių vaikų ambulatorinė pirminė teismo psichologijos ekspertizė, ją pavesta atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriui. Civilinė byla sustabdyta.

4. 2023 m. liepos 10 d. teisme gautas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti K. L. vaiką M. L. nuvežti 2023 m. liepos 17 d. 8-10 val. į Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centrą (toliau – VULSK VRC) vaiko ištyrimui, būnant su vaiku ištyrimui reikalingą laiką. Po vaiko ištyrimo įpareigoti grąžinti vaiką vaiko motinai I. K. į motinos gyvenamąją vietą kitą dieną, pasibaigus vaiko ištyrimui. Dėl objektyvių priežasčių nesuspėjus nuvežti vaiko VULSK nustatytu laiku 2023 m. liepos 17 d., įpareigoti K. L. vaiką nuvežti ištyrimui kitu su Vaiko raidos centru suderintu laiku, informuojant apie tai vaiko motiną, vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos vieną dieną prieš suderintą laiką ištyrimui ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną po vaiko ištyrimo VULSK. Įpareigoti I. K. perduoti M. L. K. L. prieš vieną dieną nuo paskirto laiko ištyrimui VULSK Vaiko raidos centre apie konkretų laiką informuojant I. K. ir VTAS. I. K. nevykdant teismo nutarties ir atsisakius perduoti vaiką K. L., išduoti teismo leidimą dėl priverstinio nutarties vykdymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 764 straipsnyje nustatyta tvarka. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių įpareigoti vykdyti skubiai. Nurodė, kad 2022 m. kovo 15 d. M. L. gyd. E. B. siuntimu dėl fiziologinės raidos sutrikimų buvo nukreiptas į Santaros klinikas ištyrimui pas vaikų psichiatrą D. K.. Psichiatras nustatė diagnozę (duomenys neskelbtini) ir nusiuntė vaiką ištirti VULSK VRC stacionare. Ištirti vaiką stacionare taip pat rekomendavo ir Priekulės darželio psichologė, Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Testas“ psichologė V. P., Gargždų pedagoginė psichologinė tarnyba bei šiuo metu vaikui konsultacijas teikianti psichoterapeute R. B.. 2023 m. birželio 8 d. atvejo vadybos posėdyje, kuris vyko Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centre, buvo patvirtintas pagalbos planas, kuriuo nustatyta: K. L., vaikų motinai nevykdant pareigų vaikams, yra įpareigotas kreiptis į Vilniaus Santarų Klinikų Vaikų raidos centrą dėl M. ištyrimo; įtraukti vaikus M. ir C. į darželio ir mokyklos sąrašus. Mano, kad M. dėl jo elgesio, raidos sutrikimų bus sunku adaptuotis ikimokyklinėje grupėje, dėl ko teks kreiptis į dėl spec. pedagogo paskyrimo. M. ištyrimas yra būtinas, nes vaikas nuo rugsėjo mėnesio pradės lankyti paruošiamąją grupę. Nurodo, kad gautas pranešimas, kad vaiką reikia atvežti 2023 m. liepos 17 d. (pirmadienį). Atvykti reikia į Priėmimo kabinetą F170 Vaiko raidos centrą 8-10 val. VRC stacionaras 2023 m. liepos 17 d. paskyrė ištyrimą pagal (duomenys neskelbtini). Ieškovas turi gavęs Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centro Šeimos gydytojo 2023 m. liepos 4 d. siuntimą. Nurodo, kad prašydamas taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones siekia apsaugoti vaiko M. L. interesus, suteikiant vaikui teisę į sveikatos ir lavinimo apsaugą. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus padaryta žala vaiko sveikatai ir raidai, nes bylos nagrinėjimas gali užtrukti, o laiko faktorius vaiko vystymuisi yra itin svarbus.

Atsiliepimas

5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad šalių vaikas M. L. yra nuolat konsultuojamas psichologų, nuo 2023 m. sausio mėn. vaikas lanko privačią psichoterapiją. Pateiktos specialistų – gydytojų/psichologų išvados apie žymiai pagerėjusią vaiko psichinę sveikatą, kai jau nuo 2022 m. spalio 11 d. yra netikslingos net gydytojų psichiatrų konsultacijos, nepagrįstai remiasi 2022 m. kovo 15 d. vieno medicininio dokumento rekomendacija, kuri praėjus beveik 1,5 metams bei pasikeitus aplinkybėms, svarbiausia iš kurių yra pagerėjusia vaiko psichikos būklė, kai stacionarinis ištyrimas tiesiog prarado savo reikšmę. Mano, kad atsakovas siekia sutrikdyti vaiko sveikatą ar jį įtakoti iki teismo paskirtos ambulatorinės pirminės teismo psichologijos ekspertizės. Nurodė, kad vaikui 2023 m. birželio 15 d. taip pat buvo atlikta kompleksinė ambulatorinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė bei šiuo metu rengiamos ekspertų išvados ikiteisminiam tyrime. Pažymėjo, kad atsakovė rūpinasi vaiko psichine bei emocine sveikata, vykdo visus gydytojų bei psichologų/psichoterapeutų, t. y. specialistų rekomendacijas, nevengė vaiko psichinės sveikatos ištyrimų, priėmė visą vaikui siūlomą psichiatrinę bei psichologinę pagalbą. Mano, kad prašymas būtent šiuo metu skubiai guldyti vaiką į ligoninės psichiatrijos skyriaus stacionarą yra netikslingas, perteklinis, traumuojantis, darant tokiais tėvo veiksmais didelę žalą vaiko psichinei ir emocinei sveikatai, vaiko būklei, kuris yra žymiai pagerėjusi bei visiškai nereikalaujanti psichiatro pagalbos.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad skyriaus duomenimis M. L. šiuo metu yra atliekam psichologinė ekspertizė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus pradėtame ikiteisminiame tyrime. Pažymėjo, kad vaikų raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija padeda užtikrinti ankstyvą vaikų raidos sutrikimų išaiškinimą, kompleksinę pagalbą vaikui, jo tėvams. Tokiu būdu vykdoma geresnė šių sutrikimų prevencija, skatinama vaiko raida, gerinama jo ir šeimos gyvenimo kokybė, socialinė integracija. Skyrius rekomenduoja nepilnametį M. L. į VULSK VRC ištyrimui pristatyti abiem tėvams, kadangi tėvų teisės ir pareigos yra vienodos ir lygios.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartimi atmetė ieškovo K. L. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai pirmosios instancijos nutarties argumentai:

7.1. Pažymėjo, kad rekomendacija ištirti šalių vaiką M. L. buvo pateikta 2022 m. kovo 15 d., t. y. daugiau nei prieš metus laiko, per tą laiką šalių vaikas psichologų, psichoterapeutų buvo konsultuojamas, specialistų išvadose nurodyta, kad vaiko būklė yra pagerėjusi. Taip pat Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja 2023 m. liepos 4 d. siuntime nurodė, kad vaikas tėvų iniciatyva yra sekamas specialistų, konsultuojamas Vaiko raidos centre, siuntimą į VULSK VRC, kaip nurodyta siuntime, išrašė vaiko neapžiūrėjusi, tik paprašyta tėvo. Sprendė, kad naujos, atsižvelgiant į dabartinę vaiko sveikatą ir raidą, specialistų rekomendacijos ištirti vaiką VULSK VRC, nėra.

7.2. Nurodė, kad ieškovas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė, kad šį tyrimą būtina atlikti skubiai, neatidėliotinai. Ieškovas nepagrindė teiginių, kad vaikas praras galimybę lankyti ikimokyklinę grupę, nepateikė duomenų, kad ugdymo įstaiga reikalauja pateikti pažymą, kad vaikas yra ištirtas VULSK VRC. Taip pat iš prašyme nurodytų aplinkybių nėra aišku, kodėl toks tyrimas negali būti atliekamas vėliau, jau mokslo metų eigoje, pvz., gavus su vaiku dirbančių pedagogų rekomendacijas ar pan.

7.3. Sutiko su išvadą teikiančios institucijos pozicija, kad vaikų raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija padeda užtikrinti ankstyvą vaikų raidos sutrikimų išaiškinimą, kompleksinę pagalbą vaikui, jo tėvams, tačiau bylos duomenimis matyti, kad vaikas nuolat yra stebimas specialistų, jų konsultacijų nevengiama, todėl, teismo vertinimu, vaiko raida yra stebima. Institucija taip pat rekomenduoja tyrimą atlikti dalyvaujant abiem tėvams, jiems kooperuojantis dėl vaiko sveikatos.

7.4. Įvertinus šios dienos situaciją, kad vaiko tėvų santykiai yra itin konfliktiški ir atsakovei nesutinkant šiuo metu vaiką tirti VULSK VRC, teismo vertinimu, tėvų bendradarbiavimas šiuo klausimu nėra įmanomas, todėl nėra įmanomas ir vaiko pristatymas tyrimams, nedarant žalos jo emocinei sveikatai. Vaikui jau atlikta psichologinė ekspertizė ikiteisminiame tyrime, šioje civilinėje byloje paskirta ambulatorinė pirminė teismo psichologijos ekspertizė, todėl sprendė, kad nėra būtina būtent šiuo metu vaikui atlikti ir kitus papildomus tyrimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo; netenkinus šios prašymo reiškia alternatyvų reikalavimą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį pakeisti ir priimti nutartį išeinant iš reikalavimų ribų įpareigoti atsakovę I. K. per teismo nustatytą terminą nuvežti vaiką M. L. ištyrimui į VULSK, apie vizito laiką informuojant vaiko tėvą K. L.. Taip pat ieškovas prašo prijungti naujus įrodymus. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

8.1. Nurodė, kad ieškovo prašymas teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių: suteikti vaiko tėvui teisę konkrečiu laiku nuvežti vaiką į VULSK VRC vaiko ištyrimui, būnant su vaiku ištyrimui reikalingą laiką, po vaiko ištyrimo įpareigoti grąžinti vaiką vaiko motinai I. K. į motinos gyvenamąją vietą sekančią dieną, pasibaigus vaiko ištyrimui, įpareigoti K. L. vaiką nuvežti ištyrimui kitu su VRC suderintu laiku, informuojant apie tai vaiko motiną, vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos vieną dieną prieš suderintą laiką ištyrimui ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną po vaiko ištyrimo VULSK – galimai buvo perteklinis. Pažymėjo, kad tėvo teisė užregistruoti vaiką pas gydytojus ir nuvežti vaiką vizitui yra nustatyta įsiteisėjusia 2022 m. birželio 8 d. teismo nutartimi. Ieškovui pakako pateikti teismui prašymą CPK 764 straipsnio nustatyta tvarka išduoti leidimą dėl priverstinio teismo nutarties, priimtos 2022 m. birželio 8 d. vykdymo. Ieškovas sutiktų su jo prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmetimu tik tuo atveju, jei teismas būtų motyvavęs aplinkybe, jog ieškovas tokią teisę turi pagal vykdomą 2022 m. birželio 8 d. teismo nutartį. Pažymėjo, kad teismas turėjo teisę išeiti už reikalavimo ribų ir įsitikinus, kad vaiko ištyrimas yra būtinas, įpareigoti vaiką nuvežti į VULKS vaiko motiną I. K..

8.2. Teismas nepagrįstai vertino, kad rekomendacija ištirti vaiką VULSK buvo pateikta daugiau kaip prieš metus laiko, todėl šiai dienai yra neaktuali. Byloje yra pakankamai duomenų apie vaiko M. sveikatą, kuriais remiantis net neturint pakankamai medicininių žinių, matyti akivaizdūs požymiai apie galimus vaiko sveikatos / raidos sutrikimus, kurie ne gerėja, o blogėja. Būdamas vaiko tėvu ieškovas negali nekreipti dėmesio į dokumentus, keliančius susirūpinimą vaiko sveikata ir raida. 2023 m. gegužės 30 d. prašymu šioje byloje ieškovas prieš du mėnesius kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę nuvežti M. ištyrimui į VULSK VRC, pateikdamas rašytinius įrodymus, pagrindžiančius būtinumą. Apie būtinumą ištirti vaiką Vaiko raidos centre aktualiu dabartiniu laikotarpiu patvirtina 2023 m. birželio 8 d. Druskininkų SPC Pagalbos plane nustatyti įpareigojimai, kurių teismas nepaneigė. Institucija, atstovaujanti geriausius vaiko interesus, pateikė išvadą, kuria ne praeityje, o dabartyje, t. y. 2023 m. birželio 8 d. posėdyje nustatė reikalingumą ištirti M. VULSK Vaiko raidos centre, įpareigodama tėvą nuvežti vaiką ištyrimui, nes vaiko motina šios pareigos nevykdo ilgą laiką (buvo užregistruotas, tačiau nebuvo pristatytas). Išvadoje teigiama, kad mažametis vaikas turi būti ruošiamas ugdymo įstaigai. Skyrius rekomendavo M. pristatyti ištyrimui abu tėvus, konstatuodamas ir pagrįsdamas reikalingumą. Skyrius pateikė rekomenduojamojo pobūdžio išvadą vien vedamas tos aplinkybės, jog prievartinis medicininių paslaugų teikimas galimas tik tada, kai yra požymių, jog asmuo dėl savo sveikatos būklės kenkia sau arba kitiems, kitais atvejais visada teikiama rekomendacija. Motinai vykdant įpareigojimą dėl vaiko ištyrimo ieškovas yra pasirengęs apsilankyti pas specialistus motinai būnant su vaiku vietoje. 2022 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos raj. Priekulės lopšelio – darželio informaciniame rašte Nr.1 lGD-4320 aprašoma, kad (duomenys neskelbtini). 2022 / 2023 motinos iniciatyva ugdymo įstaigos lankymas buvo visiškai nutrauktas. M. šiuo metu gauna tik motinos parinktos privačios psichoterapeutės R. B. konsultacijas, kurios yra individualios, o ne grupinės, t. y. vaikas neadaptuojamas į visuomenę ar bendraamžių aplinką. Taip pat nepaisoma specialistų rekomendacijų integruoti vaiką į visuomenę per vaikų būrelius ar stovyklas. M. per septynis mėnesius yra suteiktos iš viso tik devynių valandų trukmės konsultacijos. Minėta psichoterapeutė yra išsakiusi būtinybę ištirti M. VULSK VRC stacionare. R. B. konsultacijos nėra pakankamos, nes vaikas nėra nustatyti vaiko raidos sutrikimų laipsnis ir mastas pagal oficialias metodikas. Specialistė, dirbanti privačiai, tenkina tik mažą dalį vaiko poreikių, ji nėra akredituota, dėl ko jos išvados negali būti pripažintos oficialiomis. 2023 m. kovo 29 d. Klaipėdos raj. PPT rašte Nr. VS-77 skiltyje vaiko gebėjimų vertinimo nurodyta: (duomenys neskelbtini). Žinant esamas vaiko problemas ir siekiant užtikrinti vaiko savalaikį švietimo įstaigos lankymą, iki prasidedant mokslo metams būtina turėti VULSK specialistų pateiktas išvadas ir rekomendacijas. Dėl vaiko motinos abejingumo ir neveiklumo, motinos veikimo prieš vaiko interesus, vaikas iki šiol nėra ištirtas specialistų.

8.3. Nesutinka su teismo išvada, kad nuo 2022 m. kovo 15 d., t. y, nuo tada, kai buvo gauta rekomendacija ištirti vaiką VULSK VRC, vaiko būklė pagal specialistų išvadas, yra pagerėjusi. Tokiam teiginiui pagrįsti teismas neįvardijo tai patvirtinančių įrodymų, juos apibendrindamas „specialistų išvadose nurodyta, kad vaiko būklė yra pagerėjusi“. Tačiau, kaip matyti iš pateiktų teismui specialistų raštų, ,,pagerėjimus“ vaikui nustato pati vaiko motina, siekdama specialistams ir teismui įrodyti, kad draudimas vaiko tėvui bendrauti su vaikui daro gerą įtaką vaiko sveikatai ir raidai. Apie tai, kad M. elgesys yra nepakitęs ir, kad M. nebus parengtas pagal savo amžių reikalingam ugdymui, patvirtina: 2022 m. rugsėjo 3 d. paskutinį vaiko vizitą VŠĮ „Testas“ turėjusi psichologė V. P., ambulatorinėje kortelėje nurodė : (duomenys neskelbtini) ,,(VŠĮ Specialisto psichologo dienynas ); 2022 m. rugsėjo 28 d. VSV anketoje Nr.5VSV-1951, 13 punktas „Bendravimo su vaiku data, laikas, vieta“ : (duomenys neskelbtini); 2023 m. kovo 2 d. - VSV anketa Nr. l l VSV-400, 13 punktas „Bendravimo su vaiku data, laikas, vieta“: - (duomenys neskelbtini); 2023 m. liepos 13 d. VŠĮ Lazdijų SPC rašte Nr. SPC-11 GD-4807 nurodyta: direktoriaus pavaduotoja J. Ž. informavo Instituciją, kad 2023 m. gegužės 26 d. atvejo vadybininkei ir socialinei darbuotojai pirmą kartą pavyko apsilankyti I. K. buvimo vietoje (duomenys neskelbtini) Rašte teigiama: M. L., (duomenys neskelbtini). Iš to seka, kad vaiko ištyrimas yra aktualus ir būtinas, nes vaikui pagal jo amžių bus pradėtas priešmokyklinis ugdymas, reglamentuotas teisės aktais. Ieškovo prašymas suteikti galimybę vaiko ištyrimui niekaip nėra susijęs su vykstančiu ikiteisminiu tyrimu, kaip kad atsakovė siekia įtikinti teismą.

8.4. Nesutinka su aplinkybe, kad siuntimą į VRC šeimos gydytoja išdavė „tik paprašyta tėvo“, iš teismo nutarties reikėtų suprasti, kad vien pagal vaiko tėvo subjektyvų norą. Byloje esantys įrodymai patvirtina objektyvų poreikį vaiko ištyrimui. Būdamas vaiko tėvu ieškovas neturi fizinės galimybės atvežti vaiką apžiūrai pas šeimos gydytoją, nes vaikų mama apribojo galimybę matyti vaikus pakankamai ilgą laiką (beveik du metai). Vaiko motina nekomunikuoja su ieškovu, atsisako tartis dėl vaikų poreikių. 2023 m. sausio 20 d. teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, buvo numatyti pasimatymai su vaikais dalyvaujant socialiniam darbuotojui bei vaikų psichologui. Susitikimų metu psichologas būtų turėjęs galimybę objektyviai įvertinti vaiko psichologinę bei sveikatos būklę, tačiau atsakovė į numatytus susitikimus dvidešimt vieną kartą vaikų neatvežė. Atsakovė deda dideles pastangas, kad akredituoti specialistai neturėtų galimybės objektyviai įvertinti vaiko būklę.

Žemesnės instancijos teismas

8.5. Teismas sprendė, kad nėra naujos rekomendacijos vaiko ištyrimui VULSK. Teismo argumentą paneigė pati atsakovė, kuri teismui taipogi kaip ir ieškovas, pripažino ir nepaneigė būtinumo vaiką ištirti VULSK. Atsakovė siekė ne paneigti reikalingumą, o atidėti vaiko ištyrimą iki bus atliktos dvi ekspertizės, kuri baudžiamojoje byloje yra atlikta. Ekspertizė, paskirta šioje civilinėje byloje, galimai užtruks. Ilgą laiką vaikas negalės gauti jam reikalingos pagalbos. Teismas klydo darydamas išvadą, kad vaikas yra nuolat stebimas specialistų ir, kad jam yra teikiama reikalinga pagalba. Tėvo nuomone, vaikui nėra teikiama reikalinga pagalba. Atsakovė pasitelkia privačius specialistus, kurie neturi kompetencijos ištirti vaiką, išaiškinti raidos sutrikimus ir padėti jam juos įveikti. Priešingai nei sprendė teismas, ieškovas pagrindė vaiko ištyrimo būtinumą esamuoju laiku. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad vaikas nėra socializuotas, motinos pageidavimu nelankė darželio, jo elgesys su kitais asmenimis, yra apsunkintas. M. ištyrimas yra būtinas, nes vaikas nuo rugsėjo mėnesio pradės lankyti paruošiamąją grupę. VRC AR stacionaras 2023 m. liepos 17 d. paskyrė ištyrimą pagal (duomenys neskelbtini), pagal kurią bus įvertinta (duomenys neskelbtini). Iš Lazdijų SPC 2023 m. liepos 7 d. buvo gautas informacinis pranešimas, kad atsakovė atsisakė vaiką nuvežti ištyrimui. Į ieškovo telefoninius skambučius, kaip įprastai, atsakovė neatsiliepė, su ieškovu nebendradarbiavo. Teismas sprendė, kad motinai nesutinkant nėra galimybių vaiką ištirti VULSK. Tokia teismo išvada paneigia teismo pareigą ginti viešą interesą ir šioje byloje veikti taip, kad tai atitiktų geriausius vaiko interesus. Vertinant, kad ištyrimas galimas tik kartu atvykus vaiko motinai, remiantis kasacinio teismo praktika apie teismo aktyvų vaidmenį šeimos bylose, teismas privalėjo per teismo nustatytą terminą įpareigoti atsakovę nuvežti vaiką į VULSK ištyrimui.

8.6. Teismas be pagrindo sprendė, kad byloje paskirta pirminė psichologinė teismo ekspertizė kompensuos vaiko ištyrimą Raidos centre. 2023 m. liepos 5 d. nutartimi teismas paskyrė ekspertizę pagal ieškovo ieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir motinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Ekspertams užduoti klausimai yra susiję vien su minėtais klausimais. Tuo tarpu prašymas ištirti vaiką M. raidos centre yra grindžiamas atliepiant vaiko interesus sveikatos srityje, naudojant specialias metodikas ir specialistų objektyvias kompleksines įžvalgas, po ko vaikui būtų suteikta pagalba vystymosi srityje. Ši pagalba yra būtina ir reikalinga dabar, šiuo metu. Teismas minėtu klausimu privalėjo elgtis itin atidžiai ir rūpestingai bei vertinti situaciją vaiko ateities požiūriu.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį atsakovė prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą bei netenkinti jo prašymo įpareigoti atsakovę pristatyti vaiką M. L. į VULSK VRS stacionarą per teismo nustatytą terminą, apie ką informuoti ieškovą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

9.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiai dienai išnyko būtinumas bei tikslingumas M. ištyrimo ligoninės psichiatrijos skyriaus stacionare, jam nėra tikslinga lankyti net psichiatro konsultacijų, nes vaiko psichinė būklė nekelia gydytojams psichiatrams šiai dienai jokių abejonių. Kaip matyti iš visų byloje esančių gydytojų / specialistų išvadų, vaikui rekomenduojama nuolatinė psichologinė pagalba. Gydytojo psichiatro pagalba, kuri numato medikamentinį gydymą psichotropiniais vaistais, vaikui nurodyta nebuvo. Vaiko psichologinė ir psichinė sveikata yra nuolat stebima bei šiuo metu yra pagerėjusi, ką patvirtina byloje surinkti medicininiai dokumentai.

9.2. Teismų praktikoje pažymėta, kad kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Tai, kad ieškovas tapo pavojingiausiu savo vaiko M. gyvenime asmeniu, kad realus pavojus vaiko M. sveikatai gresia būtent iš tėvo, ieškovo pusės yra pagrįsta bylos duomenimis. Ieškovas savo sūnaus M. atžvilgiu galimai sistemingai ilgą laiką naudojo seksualinį smurtą, tvirkindamas jį, tokiais savo veiksmais padarius M. psichologinei bei psichinei sveikatai didelę žalą, ką patvirtina teikti teismui medicininių dokumentų išrašai. Atsakovė ne kartą bylos nagrinėjimo metu pateiktuose teismui rašytinuose įrodymuose nurodė objektyvias aplinkybes, kurios pagrindžia ieškovo realią grėsmę vaikui, o būtent, tai, kad 2022 m. spalio 7 d. Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) K. L. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį, tyrimą, jau daugiau negu 8 mėnesius atlieka Marijampolės apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas. Ieškovo asmenybė charakterizuojama neigiamai, nes jis yra ankščiau ne mažiau negu (duomenys neskelbtini), nesenai (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

9.3. Pažymėjo, kad 2023 m. sausio mėnesio M. su gydytojos psichiatrės E. B. rekomendacijomis tęsiama psichologinė pagalba, jis konsultuojamas psichoterapeutės R. B. daugiau negu pusę metų. Psichoterapeutė gelbsti vaikui, esant elgesio ir emocijų sutrikimams vaikystėje. Psichoterapeutė konstatavo, kad M. būklė pasikeitė jau po pirmos konsultacijos. Psichoterapeutė padarė išvada, kad berniukas šioje terapijos stadijoje nėra pasiruošęs teikti informaciją bei susitikti su potencialiu įtariamuoju, jo tėvu, kas gali padaryti žalą vaiko psichikai. Jau po trijų mėnesių nebendravimo ir nesimatymo su tėvu, vaikas M. , kuriam nustatyta (duomenys neskelbtini) ir gydytojai psichiatrai, ir psichologai, kurie po vasaros pertraukos konsultavo vaiką, pažymėjo žymų jo psichinės bei psichologinės būklės pagerėjimą, jis tapo bendraujantis, geresnės nuotaikos, stabilesnių emocijų, mamai specialistai rekomendavo užtikrinti pasiektą berniuko saugumo jausmą bei emocinę ramybę. Analizuojant M. ir mamos santykį, konstatuota, kad M. yra stipriai prisirišęs prie mamos, matosi meilė, rūpestis, šiluma ir kantrumas, su kuriuo mama rūpinasi M. bei atlaiko jo fizinę agresiją. Apie santykius su tėčiu M. atsisakydavo kalbėti ir iškart užsidarydavo nuo bendravimo. Pažymi, kad vasarą įvyko terapijos progresas, M. pradėjo noriai žaisti ir pasakoti, bet reikalaudavo, kad mama būtų šalia. Kol buvo vasaros atostogos darželyje susitvarkė ir dukros elgesys, nes ji einant į darželį jau bepradėjo kartoti M. elgesį. Vaikai su mama puikiai sutarė, jautėsi emociškai daug stabiliau. Rugsėjo mėnesį buvo pasiūlyta artimiausius mėnesius neskubėti su darželio lankymu ir stengtis išlaikyti pastovią rutiną. Iš 2022 m. gruodžio 8 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos, kur paminėtas ir VšĮ „Testas“ raštas, nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 2 d. informaciją pateikė socialinė darbuotoja L. B., kuri pažymėjo, kad su mama, atsakove, bendradarbiaujama, konsultuojama, informacija dalinamasi, kad mama vadovaudamasi psichologės iš Raidos centro VšĮ „Testas“ rekomendacijomis šiuo metu nevesti vaikų į ugdymo įstaigą, sutartį su Drevernos darželiu nutraukė. Gydytoja psichiatrė E. B. aprašė vaiko objektyvią būklę. Visiškai nestebima pykčio protrūkių, prieštaraujančio elgesio. 2023 m. birželio 15 d. ikiteisminio tyrimo byloje vaikui M. yra atlikta išsami kompleksinė ambulatorinė teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizė, o 2023 m. liepos 5 d. šioje civilinėje byloje paskirta pirminė psichologijos ekspertizė, todėl šiuo metu dar vienas vaiko psichinės ir psichologinės būklės ištyrimas, ištyrimas psichiatrijos ligoninės stacionare, vertinamas ne tik kaip nebūtinas, perteklinis bei netikslingas, bet ir kaip dar vienas vaiko psichiką traumuojantis veiksnys. Ieškovo tikslas, neturint tam jokio objektyvaus pagrindo, o būtent, tikslas žūtbūt paguldyti ir gydyti vaiką psichiatrinėje ligoninėje, kai vaiko sveikatai bei jo raidai bus padaryta negrįžtama žala, yra susijęs tik su ieškovo gynybine pozicija baudžiamajame procese, kuriame yra rengiamas ekspertizės aktas, bei siekiu išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės. Gynybinė pozicija – apkaltinti vaiką nesveiku protu tuo atveju, jei ekspertai prieis išvados, kad vaiko duoti ekspertams paaiškinimai bei jo parodymai apie savo tėvo galimai padarytus (duomenys neskelbtini). Ieškovo veiksmai siekiant stacionarinio vaiko psichikos ištyrimo vertinami kaip siekis padaryti poveikį bei įtaigą vaiko paaiškinimams ir pirminės psichologijos ekspertizės metu, kur ekspertai turės atsakyti į klausimus dėl vaiko psichinės būklės ypatumų, dėl jo sugebėjimo objektyviai įvertinti jį supančią aplinką gyvenant su tėvu bei mama, bei atsakyti į klausimą su kuo vaikas nori gyventi, ar gali jis išreikšti dėl to savarankišką nuomonę bei priimti dėl to savarankišką sprendimą atsižvelgiant į sveikatos specialistus diagnozuotus vaikui sveikatos sutrikimus.

9.4. Ieškovas ignoruoja pateiktas teismui specialistų – gydytojų/psichologų išvadas apie žymiai pagerėjusią vaiko psichinę sveikatą, kai jau nuo 2022 m. spalio 11 d. yra netikslingos net gydytojų psichiatrų konsultacijos, o nepagrįstai remiasi 2022 m. kovo 15 d. vieno medicininio dokumento rekomendacija, kuri praėjus beveik 1,5 metams bei pasikeitus aplinkybėms, svarbiausia iš kurių yra pagerėjusia vaiko psichikos būklė, kai stacionarinis ištyrimas tiesiog prarado savo reikšmę. Ieškovo teiginiai neparemti jokiais rašytiniais įrodymais, yra deklaratyvus, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovo pateiktos kaip įrodymai Vaiko teisių apsaugos skyriaus anketų ištraukos vertinamos kaip ieškovo paskutinis šiaudas, už kurio jis grėbiasi siekiant patenkinti savo savanaudiškus kėslus – paguldyti vaiką į psichiatrinę ligoninę bei išvengti jam gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės. Faktas, kad ieškovas atsisakė savo pirminių reikalavimų pilna apimtimi, reiškia tik viena, kad jis pripažįsta, kad jo reikalavimai buvo nepagrįsti bei išėjo ne tik už ieškinio reikalavimų ribų, bet ir už sveiko proto ribų. Ieškovas remiasi VTAS anketose subjektyviu, nenorinčio su svetimais žmonėmis bendrauti, vaiko elgesio aprašymu, kas dar kartą patvirtina, kad ieškovas neturi jokių objektyvių duomenų, t. y. medicininių dokumentų, patvirtinančių jo teiginius, o remiasi savo, vaiko teisių apsaugos skyrių bei socialinių darbuotojų rekomendacinio pobūdžio anketomis ir planais, niekaip nesusijusiais su gydytojų – psichologų / psichoterapeutų, t. y. specialistų išvadomis ir rekomendacijomis, kuriomis vadovaudamasis teismas ir priėmė sprendimą atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas, kuris nesusitinka su vaikais jau metus laiko dėl vaikų kategoriško nenoro matytis ir bendrauti su savo tėvu, iš prašymų į prašymą nepaliauja teismams teikti neatitinkančią tikrovės informaciją apie vaiko M. nesiadaptaciją į visuomenę ar bendraamžių aplinką, apie vaiko socializacijos stoką, nelankymą ugdymo įstaigos, registracijos į mokyklą nebuvimo, o sužinojus apie tokią registraciją-apie stovyklų ir būrelių nelankymą, bandant šia melaginga informacija pateisinti vaiko psichikos ištyrimo būtinumą. Ieškovo teiginiai nepatvirtinti jokiais įrodymais, todėl jie yra nepagrįsti ir atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nurodytas draudimas taikomas ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas savo atskirajame skunde kelia naują reikalavimą – įpareigoti atsakovę per teismo nustatytą terminą nuvežti vaiką M. L. ištyrimui į VULSK, apie vizito laiką informuojant ieškovą. Toks reikalavimas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, ir dėl šių reikalavimų nėra priimtas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėto reikalavimo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų atskirojo skundo ribų peržengimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių reikalavimo esmės nepasisako (CPK 320 straipsnis 2 dalis). Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

14. Kadangi šalys kartu su procesiniais dokumentais pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus, yra pagrindas spręsti dėl šių naujai pateiktų įrodymų prijungimo prie bylos medžiagos.

15. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia.

16. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2021, 24 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, jų turinį, sprendžia, kad dalis ieškovo teikiamų įrodymų jau yra pateikti pirmosios instancijos teismui, dalis šalių teikiamų rašytinių įrodymų teikiami naujai ir pirmosios instancijos teismui nebuvo teikiama. Šiuo atveju, įvertinus apeliacijos dalyką, jie neturi teisinės reikšmės šalių atskirajam skundui tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti. Atsižvelgiant į tai, juos atsisakytina priimti.

Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo

18. Šioje byloje ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 17 d. pagal ieškovo ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, atsakovės ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo iš atsakovės vaikams priteisimo buvo iškelta civilinė byla. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartimi buvo atmestas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (atsakovė prašė uždrausti ieškovui bendrauti su vaikais, iki bus išnagrinėta ši civilinė byla), o ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkintas iš dalies: nustatyta laikina jo ir vaikų bendravimo tvarka. Pagal šiuo metu galiojančią laikiną ieškovo ir vaikų bendravimo tvarką, ieškovas su vaikais gali bendrauti tokia tvarka: 1) atsakovė I. K. įpareigota atvežti vaikus M. L. ir C. L. susitikti su K. L. į Druskininkų mieste susitikimams paskirtą vietą kiekvieną porinės metų savaitės trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį 13.00 val. dviejų valandų trukmės vaikų ir tėvo susitikimams. Apie būsimų susitikimų vietą K. L. turi pranešti I. K. antradienį iki 13.00 val.; 2) atsakovė I. K. įpareigota atvežti vaikus M. L. ir C. L. susitikti su K. L. į Klaipėdos rajono savivaldybės J. L. viešąjį biblioteką, esančią (duomenys neskelbtini), kiekvieną neporinės metų savaitės trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį 13.00 val. dviejų valandų trukmės vaikų ir tėvo susitikimams. Apie būsimų susitikimų vietą K. L. turi pranešti I. K. antradienį iki 13.00 val.; 3) socialinio darbuotojo ir psichologo dalyvavimą susitikimuose Druskininkų mieste užtikrina K. L., o socialinio darbuotojo ir psichologo dalyvavimą Gargžduose užtikrina I. K.; 4) esant objektyvioms priežastims dėl susitikimų negalimumo (vaikų ar tėvų liga, kita objektyvi priežastis), susitikimai turi būti kompensuojami: tėvas (motina), atidėjęs susitikimą dėl objektyvios priežasties, privalo jį kompensuoti kitomis kitos savaitės papildomomis dienomis tokiomis pat sąlygomis, kokiomis vyksta susitikimai, apie papildomus susitikimus tėvai vienas kitą privalo informuoti ne vėliau nei prieš 24 valandas, pranešdamas kitam iš tėvų apie naujai organizuojamo susitikimo laiką ir vietą; 5) po 12 trumpalaikių tėvo ir vaikų susitikimų ieškovas K. L. bendrauja su vaikais taip, kaip yra nustatyta įsiteisėjusioje Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022.

20. Pirmosios instancijos teismui ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti K. L. vaiką M. L. nuvežti 2023 m. liepos 17 d. 8-10 val. į VULSK Vaiko raidos centrą vaiko ištyrimui, būnant su vaiku ištyrimui reikalingą laiką. Po vaiko ištyrimo įpareigoti grąžinti vaiką vaiko motinai I. K. į motinos gyvenamąją vietą sekančią dieną, pasibaigus vaiko ištyrimui. Dėl objektyvių priežasčių nespėjus nuvežti vaiko VULSK nustatytu laiku 2023 m. liepos 17 d., įpareigoti K. L. vaiką nuvežti ištyrimui kitu su Vaiko raidos centru suderintu laiku, informuojant apie tai vaiko motiną, vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos vieną dieną prieš suderintą laiką ištyrimui ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją Vietą sekančią dieną po vaiko ištyrimo VULSK; įpareigoti I. K. perduoti M. L. prieš vieną dieną nuo paskirto laiko ištyrimui VULSK Vaiko raidos centre apie konkretų laiką informuojant I. K. ir VTAS. I. K. nevykdant teismo nutarties ir atsisakius perduoti vaiką K. L., išduoti teismo leidimą dėl priverstinio nutarties vykdymo CPK 764 straipsnio nustatyta tvarka; nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių įpareigoti vykdyti skubiai.

21. Skundžiama nutartimi teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

22. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

25. Laikinai ginčo situacijai sureguliuoti laikinosios apsaugos priemonės parenkamos laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei vadovaujantis specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ekonomiškumo, proporcingumo) principais. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Proporcingumo principas reikalauja parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kad jos nesuteikti nei vienai iš šalių nepagrįsto prioriteto. Teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti tokių priemonių taikymo būtinumą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų priešingos šalies argumentus.

26. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tam tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas ).

27. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis ). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus.

28. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia aplinkybe dėl būtinumo vaiką nuvežti ištyrimui į VULSK VRC.

29. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti nepilnamečių vaikų labui. Šalims teismas rekomenduoja iškilusius klausimus visų pirma spręsti tarpusavyje derinant savo ir nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, siekiant užtikrinti vaikams tinkamas ne tik vystymosi, bet ir psichologinės atmosferos sąlygas.

30. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, kad egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Nenustatė būtinumo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą nuvežti vaiką ištyrimui į VULSK. Ieškovas savo prašymą grindžia vieninteliu dokumentu, t. y. 2022 m. kovo 15 d. rekomendacija ištirti vaiką M. L.. Naujos ir šiai dienai aktualios rekomendacijos, kuri būtų surašyta apžiūrėjus vaiką ir įvertinus jo būklę, nėra. Byloje esantys duomenys patvirtinta, kad šalių vaikas M. L. šiuo metu konsultuojamas psichologų, psichoterapeutų, kurių teiktuose dokumentuose nurodyta, kad vaiko būklė pasikeitusi.

31. Taip pat ieškovas nepagrindė ir aplinkybių, kad neatlikus tyrimų VULSK vaikas praras galimybę lankyti ikimokyklinę grupę. Įrodymų, kurie tai patvirtintų byloje nepateikta. Ieškovas nepateikė duomenų, kad vaiko motina – atsakovė vengia specialistų konsultacijų. Tai, kad atsakovė konsultuojasi ir pasitelkia į pagalbą savo pasirinktus specialistus, o ne ieškovo norimus, nesudaro pagrindo spręsti, kad vaiko raida nėra rūpinamasi. Teismo vertinimu atsižvelgiant į šiuo metu vaikui teikiamą pagalbą, atliktas ir paskirtas ekspertizes vaiko ištyrimas VULSK nėra būtinas. Pažymėtina, kad 2022 m. kovo 15 d. rekomendacijoje, kuri apeliacinės instancijos teismo nors ir laikytina nebeaktualia, nurodyta, kad tyrimą rekomenduojama atlikti dalyvaujant abiem tėvams, jiems kooperuojantis dėl vaiko sveikatos. Taigi ieškovo prašymas, esant šalių santykiams konfliktiškiems ir atsakovei nesutinkant dėl 2022 m. kovo 15 d. rekomendacijos vykdymo, šioje proceso stadijoje laikytinas negalimu įvykdyti.

32. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu šalių vaikui jau atlikta psichologinė ekspertizė ikiteisminiame tyrime, paskirta ambulatorinė pirminė teismo psichologijos ekspertizė ir šioje civilinėje byloje. Papildomas vaiko vežimas ištyrimui į VULSK vertintinas kaip perteklinis, nes nuo rekomendacijos pateikimo prieš daugiau nei metus laiko vaikas jau buvo vertinamas specialistų / ekspertų. Atsižvelgiant į dabartinę vaiko būklę naujos rekomendacijos dėl vaiko ištyrimo nėra. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė šioje situacijoje netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimo šalių vaiką pristatyti ištyrimui į VRC.

33. Apelianto atskirajame skunde aptariami įvairių institucijų byloje pateikti dokumentai, kuriuose aprašoma bendravimas su vaiku M. L. ir daromos išvados dėl jo sveikatos būklės, raidos ir kt., teikiamos rekomendacijos. Iš šiuose dokumentuose fiksuotos informacijos apeliantas daro išvadą, kad vaiko sveikata nėra pagerėjusi ir argumentuoja, kad dėl šios priežasties vaiko ištyrimas VULSK VRC būtinas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo kompetenciją, atsižvelgiant į specialistų dokumentuose išdėstytą informaciją, vertinti vaiko būklę ir spręsti, jog šiuo ji nėra pagerėjusi. Taigi, apeliacinės instancijos teismo šie atskirojo skundo motyvai, kurie pasak ieškovo neva pagrindžia būtinumą vertinti vaiką VULSK taip pat atmestini.

34. Ieškovo nurodyti argumentai, susiję su CPK 764 straipsniu bei atsakovės veiksmais nevykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutarties, teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui.

35. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

37. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teises normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Tuo tarpu atskirajame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų ar naujai atsiradusių aplinkybių, nepateikta įrodymų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, plačiau jų nekartodamas, mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Larisa Šimanskienė