- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- e2S-414-889/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02351-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Atsakovas
- B.
- Ieškovas
- A.
- Trečiasis asmuo
- C.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. ieškinį atsakovei B. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir motinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo C., institucijos, teikiančios išvadas byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2022 m. lapkričio 17 d. ieškovo ieškinio dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, atsakovės ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo iš atsakovės vaikams priteisimo pagrindu teisme iškelta civilinė byla.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartimi buvo atmestas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė prašė uždrausti ieškovui bendrauti su vaikais, iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, o ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkintas iš dalies – nustatyta laikina jo ir vaikų bendravimo tvarka.
3. 2023 m. vasario 8 d. teisme gautas ieškovo prašymas pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių 2-ąjį punktą ir jį išdėstyti taip: „(duomenys neskelbtini).“
4. Atsakovė 2023 m. vasario 13 d. pateikė prašymą pakeisti 2023 m. sausio 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti ieškovui matytis su nepilnamečiais vaikais, iki bus priimtas teismo sprendimas. Prašymą motyvavo tuo, kad ieškovui yra pradėtas (duomenys neskelbtini). Be to, 2023 m. vasario 9 d. specialistų psichologų ir psichoterapeutų rekomendacijos patvirtina, kad ieškovo ir vaiko bendravimas gali padaryti žalą vaikui, psichologai nerekomenduoja per prievartą versti vaikus matytis su tėvu, nes tai traumuoja vaikų psichiką. Mano, kad yra pagrindas tėvui uždrausti bendrauti su abiem vaikais, nes sūnus saugo sesę ir niekur jos nepaleidžia, verkia ir pyksta, jei ji yra atskiriama nuo jo, itin jautriai reaguoja į jos paėmimą pas tėvą. Leidimas ieškovui matytis su dukra taip pat gali pakenkti šalių sūnui, nes jis bus traumuojamas. Mano, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti vaikų interesai. Nurodo, kad ieškovas (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. vasario 27 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir pakeitė jas taip, kaip prašė ieškovas; atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
5.1. Teismas nurodė, jog abiejų šalių pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog, pagal 2023 m. sausio 20 d. teismo nutartimi nustatytą laikiną ieškovo ir vaikų bendravimo tvarką, ieškovas su vaikais nė karto nebuvo susitikęs.
5.2. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra nustatyta jokių duomenų, kad ieškovui ir vaikams bendraujant neutralioje aplinkoje dalyvaujant specialistams kiltų reali grėsmė vaikams.
5.3. Vien tai, kad atsakovas (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo maksimaliai apriboti tėvo ir vaikų bendravimą, nes nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų baustas administracine tvarka už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini).
5.4. Įvertinęs tai, kad nėra nustatyta, kad ieškovas yra atlikęs (duomenys neskelbtini), nėra nustatyta, kad ieškovas netinkamai elgiasi su vaikams, daro žalą vaikams ir kelia jiems grėsmę, kad ieškovo ir vaikų bendravimas kenkia vaikams, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pakeisti nustatytos laikinos ieškovo ir skyriumi gyvenančių vaikų bendravimo tvarkos, nes nėra jokių duomenų, kad ši teismo nustatyta bendravimo tvarka gali pakenkti vaikų interesams.
5.5. Teismas sutiko su ieškovo nurodytais motyvais, kad atsakovės pateiktos psichologų rekomendacijos yra pateiktos remiantis ne objektyviais psichologų nustatytais duomenimis, o atsakovės ir jos atstovės psichologams pateiktos informacija. Atsakovė pateikė duomenis, kad šalių sūnų konsultuoja psichoterapeutė D., tačiau nepateikė jokių šios specialistės rekomendacijų dėl vaiko ir tėvo bendravimo neutralioje aplinkoje ir dalyvaujant specialistams. Išvadą teikianti institucija anksčiau pateiktoje išvadoje nurodė, kad, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti vaikų tėvui bendrauti su nepilnamečiais vaikais neatitinka geriausių vaikų interesų ir pažeidžia vaikų ir tėvo teisę palaikyti tarpusavio ryšį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti 2023 m. sausio 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti ieškovui matytis su nepilnamečiais vaikais, iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Atskirojo skundo argumentai:
Atsiliepimas
6.1. Atsakovė nurodo, jog akivaizdu, kad ieškovas linkęs (duomenys neskelbtini), nuo jaunų dienų nepaiso visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų, jas pažeidinėja. Tačiau teismas nurodė vykdyti nutartį ir tęsti vaikų susitikimus su jau ne kartą (duomenys neskelbtini).
6.2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra nustatyta jokių duomenų, kad ieškovui bendraujant su vaikams jiems kiltų grėsmė.
6.3. Teismas nutartyje nenurodė, kokiu būdu atsakovė vaikus, kurie atsisako vykti į susitikimus su tėvu, turi jam pristatyti.
6.4. Teismo išvados, padarytos įvertinus psichologų rekomendacijas, nemotyvuotos ir nepagrįstos. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro pateiktos rekomendacijos yra specialistų išvados, tai yra objektyvūs duomenys, į kuriuos teismas turi atsižvelgti priimdamas sprendimą, tuo labiau, kai toks sprendimas yra susijęs su vaikų interesų gynyba ir jų saugumu. Tai, kad teismas patyrusių vaikų psichologų specialistų išvadas įvertino kritiškai, o duomenis apie ieškovo asmenybę ir atliekamą (duomenys neskelbtini) įvertino kaip nereikšmingą aplinkybę, rodo teismo šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi, išankstinį nusistatymą dėl atsakovės pateiktų įrodymų ir proceso metu reiškiamą palankumą bet kokiems ieškovo veiksmams ir jo asmenybei; būtent teisėja I. S. priėmė 2022 m. birželio 8 d. nutartį kitoje civilinėje byloje, kur dalyvavo tos pačios šalys.
6.5. Atsakovė nurodo, jog neturėjo objektyvios galimybės pateikti teismui psichoterapeutės D. rekomendacijų iki teismo nutarties priėmimo dienos, nes šios specialistės rekomendacijos buvo gautos kitą dieną po teismo nutarties priėmimo; todėl prideda jas kaip rašytinius įrodymus prie atskirojo skundo.
6.6. Susipažinus su psichoterapeutės D. rekomendacijomis matyti, kad jos yra analogiškos Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro specialistų rekomendacijoms: specialistė, susitikusi su šalių sūnumi 3 kartus, padarė vienareikšmišką išvadą, jog sūnus nėra pasiruošęs susitikti su tėvu, tai gali sukelti žalos vaiko psichikai. Sūnui pagal visų atskirajame skunde nurodytų specialistų rekomendacijas reikia atlikti psichiatrinę arba psichologinę ekspertizę, kurį turi atsakyti į svarbius klausimus, susijusius su (duomenys neskelbtini).
6.7. Atsakovė pažymi, kad jau artimiausiu metu (duomenys neskelbtini). Tik atlikus ekspertizę, bus galima spręsti klausimą dėl vaikų bendravimo su tėvu, todėl, iki kol nėra pateikta ekspertizės išvada apie (duomenys neskelbtini), tikslinga laikinai uždrausti tėvui matytis su vaiku / vaikais, taip užtikrinant vaiko / vaikų saugumą ir užkertant kelią žalos padarymui.
6.8. Atsakovė pažymi, kad pateikė teismui vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti (duomenys neskelbtini). Vaizdai nufilmuoti 2022 m. balandžio ir gegužės mėnesiais. Atsakovė taip pat pateikė teismui dar du vaizdo įrašus dėl šių metų vasario l d. ir 24 d. užfiksuoto vaikų nenoro vykti susitikti su tėvu.
Žemesnės instancijos teismas
6.9. Teismas nutartimi leisdamas ieškovui ir toliau matytis su (duomenys neskelbtini) sūnumi, netinkamai pritaikė Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, reikalavimus, todėl buvo pažeistos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Teismas nepagrįstai nepakeitė laikinųjų apsaugos priemonių, nes tinkamai neįvertino ypatingai žalingo tėvo elgesio poveikio vaikui. Vien ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini), savaime sudaro pagrindą uždrausti jam matytis su vaiku, iki kol bus priimtas teismo sprendimas.
6.10. Teismas neįvertino psichologų rekomendacijų po to, kai sūnus kategoriškai atsisakė vykti susitikti su tėvu; pasak specialistų, užfiksuotas vaiko elgesys reiškia tai, kad vaiko ir tėvo santykiuose vyksta dalykai, kurie nėra naudingi vaiko psichinei gerovei. Teismui netinkamai įvertinus psichologų rekomendacijas, nesutiktina su teismo argumentais, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas ieškovui matytis su vaiku – trukdytų formuotis tėvo ir sūnaus ryšiui.
6.11. Teismo argumentai dėl būtinybės išspręsti šalių ginčą iš esmės ir tik po to spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra nepagrįsti, neteisėti ir atmestini, nes taikant laikinąsias apsaugos priemones yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, pavyzdžiui, grėsmė, kad galimas ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams.
6.12. Teismas, nuspręsdamas, jog iki galutinio teismo sprendimo priėmimo nėra tikslinga uždrausti ieškovui matytis su vaikais, nenurodė, kaip apsaugoti prioritetinius vaiko interesus apsaugoti, nors laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir esmė – užkirsti kelią ateityje kilti žalai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apklausus sūnų jis nepatvirtino atsakovės nurodytų aplinkybių, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovės skundas perspektyvus.
7.2. Teismas pagrįstai nesivadovavo Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro parengtu dokumentu, kaip neturinčiu jokios įrodomosios reikšmės. Centro parengtas informacinis raštas, adresuotas atsakovės atstovei, tėra centro psichologių nuomonė, kurią suformavo atsakovė ir jos atstovė, turėdamos suinteresuotumą iškreipti aplinkybes. Rašto autorės neteikė paslaugų nei ieškovo vaikams, nei ieškovui, jos teikė paslaugas atsakovei ir jos atstovei. Susipažinęs su atsakovės atstovės išdėstytu prašymu dėl informacijos pateikimo, ieškovas pabrėžia, kad atsakovės atstovė rašte ne klausia, o teikia neteisingą informaciją apie ieškovą ir jo nepilnamečius vaikus, pateikia tikrovės neatitinkančias žinias ir be ieškovo sutikimo ir leidimo viešina duomenis apie ieškovą, vaikų medicininius duomenis, iškreipdama faktus ir juos interpretuodama. Raštas negali būti vertinamas kaip įrodymas, kad vaikų susitikimai su tėvu yra negalimi. Rašto autorės su vaikais nebendravo, jų nematė, duomenų netyrė, vadovavosi vien subjektyvia atsakovės pateikta informacija.
7.5. Ne tik atskirajame skunde, bet ir psichologės D. informaciniame rašte ieškovas vadinamas (duomenys neskelbtini), nors (duomenys neskelbtini), o pateiktos rekomendacijos neatitinka medikų nustatytų faktinių aplinkybių ir yra atsakovės pateiktos klaidingos informacijos pasekmė.
7.6. Atsakovė skundą taip pat grindžia ieškovo (duomenys neskelbtini). Palyginus duomenis, pateiktus teismui kaip charakterizuojančius ieškovą ir atsakovę, darytina išvada, kad nėra jokių priežasčių, dėl kurių ieškovas negalėtų rūpintis savo vaikais ar su jais susitikti. Ieškovas deda didesnes pastangas nei atsakovė siekdamas užtikrinti vaikų gerovę. Ieškovas augina ir auklėja dar du nepilnamečius vaikus, jam yra gerai žinomi vaikų poreikiai, jis nėra baustas už vaikų nepriežiūrą ir (ar) netinkamą tėvo valdžios panaudojimą, (duomenys neskelbtini). Vaiko teisių apsaugos skyriui šeima yra gerai žinoma, todėl teismas pagrįstai vadovavosi išvada, kurioje pritariama ieškovo siekiamam tikslui – bendrauti su abiem vaikais teismo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: psichologės / psichoterapeutės raštus. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos specifiką, siekdamas visapusiško ir teisingo bylos išnagrinėjimo ir išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priima ir prideda prie bylos naujai pateiktus įrodymus.
10. Šioje byloje atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas jos prašymas dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkintas.
11. 2022 m. lapkričio 17 d. pagal ieškovo ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, atsakovės ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo iš atsakovės vaikams priteisimo buvo iškelta civilinė byla. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartimi buvo atmestas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (atsakovė prašė uždrausti ieškovui bendrauti su vaikais, iki bus išnagrinėta ši civilinė byla), o ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkintas iš dalies: nustatyta laikina jo ir vaikų bendravimo tvarka. Pagal šiuo metu galiojančią laikiną ieškovo ir vaikų bendravimo tvarką, ieškovas su vaikais gali bendrauti tokia tvarka: 1(duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
12. Ieškovas pateikė prašymą pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių 2-ąjį punktą, papildant jį nuostata, jog (duomenys neskelbtini).
13. Atsakovė pateikė prašymą pakeisti 2023 m. sausio 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti ieškovui matytis su nepilnamečiais vaikais, iki nebus priimtas teismo sprendimas. Prašymą iš esmės motyvavo tuo, kad dėl ieškovo yra pradėtas (duomenys neskelbtini) be to, pagal 2023 m. vasario 9 d. specialistų psichologų ir psichoterapeutų rekomendacijas, ieškovo ir vaiko bendravimas gali padaryti žalą vaikui, psichologai nerekomenduoja versti vaikų per prievartą matytis su tėvu, nes tai traumuoja vaikų psichiką. Be to, atsakovė nurodė, kad ieškovas ne kartą yra (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Atsakovė skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį – ji iš esmės siekia, kad kaip laikinoji apsaugos priemonė byloje būtų pritaikytas draudimas ieškovui bendrauti su vaikais, iki kol nebus išnagrinėta byla.
14. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė ). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan. ). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).
15. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tam tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas ).
16. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis ). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus.
17. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia (taip pat ir), teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės ir maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą ir tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1153-613/2022).
19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinybė užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Tokia laikinai ginčo situaciją sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialiųjų laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kai jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
21. Nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės siekia iki minimumo apriboti ieškovo teisę bendrauti su abiem šalių vaikais. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog tokios griežtos laikinosios apsaugos priemonės taikymas turi būti pagrįstas išskirtinėmis aplinkybėmis, neabejotinai pagrindžiančiomis, jog vaikų bendravimas su tėvu darytų vaikams žalą ar sukeltų pavojų jų psichologinei, fizinei ir emocinei gerovei.
22. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju abiejų šalių pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog iš esmės 2023 m. sausio 20 d. teismo nutartimi nustatyta laikina ieškovo ir vaikų bendravimo tvarka nėra vykdoma, ieškovas ir šalių vaikai nė karto nebuvo susitikę, nors nustatyta bendravimo tvarka turėtų užtikrinti palaipsnį vaikų ryšio su tėvu atkūrimą. Atsakovė nagrinėjamu atveju laikosi pozicijos, jog ieškovo bendravimas su vaikais gali padaryti žalą vaikams, šią poziciją iš esmės grindžia psichologų rekomendacijomis ir tuo faktu, jog dėl ieškovo yra pradėtas (duomenys neskelbtini).
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatyta duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad ieškovo bendravimas su vaikais neutralioje aplinkoje, dalyvaujant specialistams, keltų vaikams grėsmę, kenktų jų fizinei ir psichologinei gerovei.
24. Atsakovė savo poziciją dėl to, jog ieškovui turėtų būti uždrausta bendrauti su vaikais, grindžia ikiteisminio tyrimo faktu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismui nėra pateikta jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini), nėra įrodymų patvirtinančių, kad ieškovas netinkamai elgiasi su šalių nepilnamečiais vaikais, daro vaikams žalą ar kelia jiems grėsmę. Mažamečio apklausos duomenys šioje byloje sprendžiamo klausimo kontekste taip pat tokių aplinkybių nepatvirtina. Tas faktas, kad šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais kenkia vaikų interesams, daro jiems žalą.
25. Atsakovė savo prašymą taip pat grindžia 2023 m. vasario 9 d. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro specialistų ir psichologės / psichoterapeutės D. pateiktomis rekomendacijomis.
26. 2023 m. vasario 9 d. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro rašte Nr. IS-015 nurodyta, kad atsakovė buvo suderinusi ieškovo ir vaikų susitikimo laikus šioje įstaigoje, susitikimai turėjo vykti 2023 m. vasario 1 d., 2023 m. vasario 2 d. ir 2023 m. vasario 3 d. nuo 13.00 val. iki 15.00 val., tačiau pirmojo susitikimo dieną atsakovė telefonu informavo, kad, tikėtina, negalės atvykti, nes, pasak mamos, vyresniajam vaikui sužinojus, kad jie vyksta susitikti su tėvu, (duomenys neskelbtini). Centro specialistės nurodo, jog, esant tokiai įtemptai, daug nerimo keliančiai vaiko reakcijai į susitikimus su tėvu, nerekomenduoja tęsti prievarta grįstų pasimatymų, nes tai ypač traumuoja vaiko psichiką, pastebi, jog, (duomenys neskelbtini), rekomenduoja kurį laiką susilaikyti nuo vaikų pasimatymų su tėvu, nurodo, jog siūlo ieškoti tinkamesnių, mažiau vaikų psichiką žalojančių būdų, t. y. užtikrinti ramią ir nekeliančią papildomų įtampų, nerimo, tuo labiau netraumuojančią vaiko aplinką, o susitikimus tęsti tuomet, kai bus užbaigti (duomenys neskelbtini) ir palaipsniui atkurtas ryšys su tėvu; siekiant nustatyti vaiko emocinę, psichinę būseną ar jis pasirengęs bendrauti su tėvu, rekomenduoja atlikti teismo psichologo ekspertizę.
27. Psichologės / psichoterapeutės D. pateiktame rašte dėl (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog įvyko trys susitikimai, vaikas (duomenys neskelbtini), tai gali padaryti žalos vaiko psichikai, rekomenduojama atlikti vaiko psichiatrinę ekspertizę.
28. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog atsakovės pateiktos Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro psichologų rekomendacijos yra pateiktos remiantis ne objektyviais psichologų nustatytais duomenimis, o atsakovės ir jos atstovės psichologams pateiktos informacijos pagrindu, centro psichologai su vaiku asmeniškai nebendravo, o išvadas pateikė pakalbėję telefonu su atsakove ir pabendravę su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog centro darbuotojų vertinimai yra pagrįsti tuo faktu, jog atliekamas (duomenys neskelbtini), o tėvo ir vaiko bendravimas gali sukurti prielaidas manipuliacijoms vaiku, tačiau ikiteisminio tyrimo, atsižvelgiant į dabartinę jo stadiją ir (duomenys neskelbtini), reikšmė tėvo teisės bendrauti su vaikais užtikrinimo kontekste šioje nutartyje jau buvo įvertinta (nutarties 24 punktas). Be to, centro darbuotojų rekomendacijos vertintinos kaip pernelyg preventatyvios, nes objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad (duomenys neskelbtini), šiuo metu byloje nėra, ypač turint omenyje tą faktą, jog ieškovas jau ilgą laiką nebuvo susitikęs su vaikais. Tai pat vertintinos ir psichologės / psichoterapeutės D. rekomendacijos, kuriuose tik lakoniškai nurodoma, jog vaikas nėra pasiruošęs teikti informaciją ir susitikti su įtariamuoju, tai gali padaryti žalos vaiko psichikai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. kovo 27 d. išvadoje nurodė, jog palaiko savo 2023 m. sausio 3 d. išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad atsakovės prašymas uždrausti vaikų tėvui bendrauti su nepilnamečiais vaikais neatitinka geriausių vaikų interesų ir pažeidžia vaikų ir tėvo teisę palaikyti tarpusavio ryšį. Taigi išvadą teikiančios institucijos pozicija byloje, atsižvelgiant į bylos stadiją ir byloje esančius duomenis, yra tokia, jog tėvų ir vaikų bendravimą užtikrinti būtina.
29. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog, pagal dabar galiojančią nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, siekiant atkurti jų tarpusavio ryšį, laikinai tėvas su vaikais turi bendrauti neutralioje aplinkoje dalyvaujant specialistams. Taigi šiuo metu yra užtikrinta maksimaliai saugi tėvo bendravimo su vaikais aplinka.
30. Atsakovė prašymą taip grindė tuo, jog ieškovas (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos pritaria pirmosios instancijos teismui, jog vien tai, kad (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo maksimaliai apriboti tėvo ir vaikų bendravimą; šioje bylos stadijoje nėra duomenų, kad ieškovas būtų nubaustas už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą, dėl savo asmenybės ir požiūrio į auklėjimą nesugebėtų pasirūpinti vaikais, užtikrinti saugios tiek fizine, tiek psichologine prasme jiems aplinkos.
31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė prašė uždrausti ieškovui matytis su abiem vaikams. Būtinybę uždrausti ieškovui bendrauti su sūnumi grindė faktu, jog dėl (duomenys neskelbtini), psichologų rekomendacijomis, tačiau iš esmės jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė būtinybės uždrausti ieškovui bendrauti su dukra (pateiktas tik psichologės / psichoterapeutės D. bendro pobūdžio raštas, jog mergaitė lanko konsultacijas), ši prašymo dalis grindžiama subjektyviais, emocinio pobūdžio argumentais, susijusiais su vaikų tarpusavio santykiais ir nenoru išsiskirti. Ieškovo teisės bendrauti su dukra maksimalus apribojimas, nesant pakankamų, objektyviais įrodymais pagrįstų tam aplinkybių ir nesant duomenų, jog ieškovo bendravimas su dukra kelia jai grėsmę, kenkia jos interesams, būtų nepateisinamas ir neproporcingas.
32. Atsakovės argumentai, susiję su teismo, nagrinėjančio bylą, šališkumu, vertintini kaip objektyviais duomenimis nepagrįsti subjektyvūs vertinimai. Manydama, jog teismas bylą nagrinėja šališkai, atsakovė turi teisę pasinaudoti CPK jai suteikta teise pareikšti teismui nušalinimą įstatyme numatytais pagrindais.
33. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo patenkinti atsakovės prašymą ir uždrausti ieškovui bendrauti su skyriumi gyvenančiais vaikais. Atsakovė pakankamais duomenimis nepagrindė būtinybės pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną bendravimo tvarką, t. y. neįrodė, jog vaikų teisės tokia tvarka yra pažeidžiamos. Šiuo metu byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų būtinybę pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti ieškovui matytis su vaikais. Iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
34. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
35. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė nenurodo iš esmės jokių argumentų, susijusių su tuo, jog teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir pakeitė byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones jo prašytu būdu, todėl dėl šios teismo nutarties dalies nepasisakytina ir ji nerevizuotina.
36. Pažymėtina, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios, todėl tai, kad šioje proceso stadijoje teismas netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, neatima iš jos teisės, surinkus pakankamai įrodymų dėl būtinybės pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pakartotinai kreiptis į teismą.
37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo pakeisti teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.