Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-953/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-10-29Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-02-05Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-05
Bylos Nr.
1A-64-953/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24079-2025-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintarė Bunikienė, Daiva Domeikienė, Martynas Galvičius
Nuteistasis
D. M.
Nukentėjusysis
L. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-953/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24079-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.3.3.2.; 1.2.4.6.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Gintarės Bunikienės, Daivos Domeikienės ir Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Dževečkai,nuteistojo D. M. gynėjui advokatui Sauliui Staškui,nuteistajam D. M. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: per 5 mėnesius atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą; toliau dirbti arba užsiregistruoti ir registruotis Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, D. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę vykdyti per 7 mėnesius. Nukentėjusiosios L. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš D. M. nukentėjusiajai L. M. priteista 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios L. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl 51,96 Eur turtinės žalos atlyginimo iš D. M. netenkintas.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomosios priemonės, proceso išlaidų, daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. M. nuteistas už tai, kad jis mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2025 m. liepos 9 d., apie 06.40 val., (duomenys neskelbtini), bendrabučio tipo namo (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo tualeto patalpoje, tyčia smogė delnu vieną kartą nukentėjusiajai L. M. į veido sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 29 d. nuosprendį ir nepriteisti nukentėjusiajai 200 Eur neturtinės žalos. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino ir vadovavosi nukentėjusiosios parodymais, jis šią nusikalstamą veiką pripažino iš dalies, kadangi jo veiksmas buvo netyčinis, sužaloti nukentėjusiosios nesiekė. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys buvo parašytas norint nepagrįstai lengvai gauti iš nuteistojo pinigų, yra įsitikinęs, kad nukentėjusioji siekia savanaudiškų tikslų ir nori pasipelnyti. Nuteistojo teigimu, ieškinys neįrodytas ir turi būti atmestas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į nuteistojo D. M. apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas netenkintinas

5. Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria iš dalies tenkintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, kadangi jo veiksmas buvo netyčinis, jis nukentėjusiosios sužaloti nesiekė, be to, nukentėjusioji siekia savanaudiškų tikslų ir nori pasipelnyti. Nukentėjusiosios ieškinys yra neįrodytas ir turi būti atmestas.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

7. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

8. Nustatyta, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. M. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš nuteistojo D. M. priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai skundžiamu nuosprendžiu prašomą neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažino iki 200 Eur. Apeliantas D. M. mano, kad nukentėjusiosios prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą turėjo būti atmestas visiškai, kadangi nukentėjusioji siekia savanaudiškų tikslų ir nori pasipelnyti.

9. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Pirma, atmesti civilinį ieškinį visiškai nėra pagrindo, nes pripažinta, jog nuteistasis D. M. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai L. M., tyčia smogdamas delnu vieną kartą į veido sritį ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistasis D. M. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai netyčia, kadangi nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, t. y. įvykusio žodinio konflikto metu, jis sudavė vieną smūgį delnu nukentėjusiajai per veidą. Be to, šiuos nuteistojo parodymus patvirtino nukentėjusioji, liudytojos bei teismo posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai bei vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kaip nuteistasis D. M., stovėdamas prieš nukentėjusiąją L. M., suduoda vieną smūgį į galvos sritį.

10. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Taigi teismų pareiga tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-669/2006, 2K-209/2007). Pažymėtina, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra ne kaltininko asmens turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukelti padariniai, ir pusiausvyra tarp šių dviejų kriterijų turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-16/2004, 3K-7-255/2005, 2K-442/2009).

11. Pažymėtina, kad teismų praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 140 straipsnio skirtingose dalyse, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tačiau bylose dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paprastai vyrauja priteisiamos sumos nuo 150 iki 1200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-128-489/2020 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-207-628/2023 ir kt.).

12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies, teismas motyvavo, kad tokio dydžio neturtinė žala nustatoma, įvertinus kaltinamojo veiksmus, t. y. buvo suduotas vienas smūgis plaštaka per veidą, kuris nukentėjusiajai nesukėlė kūno sužalojimo, o tik momentinį fizinį skausmą. Į įvykio vietą atvykęs Greitosios medicinos pagalbos darbuotojas konstatavo tik kairiojo skruosto paraudimą. Patirtas fizinis skausmas nebuvo ilgalaikis. Dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusioji patyrė išgąstį, nerimo reakciją, psichologinį nestabilumą. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nukentėjusioji L. M. dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė neigiamus tiek fizinius, tiek ir dvasinius išgyvenimus, kuriuos apima ne tik fizinis skausmas, tačiau ir dvasiniai, emociniai sukrėtimai, neigiami jausmai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad būtent dėl neteisėtų D. M. veiksmų nukentėjusioji L. M. patyrė neturtinę žalą, todėl teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusioji turi gauti adekvatų jos patirtiems neigiamiems išgyvenimams neturtinės žalos atlyginimą.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ginamos vertybės specifiką, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis jai padarytos žalos pasireiškimą, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, taip pat vadovavosi teisingumo bei protingumo principais ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrino protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas civilinio ieškinio išsprendimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgė į tai, kad neturtinės žalos nukentėjusiajai priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu, ir nukentėjusiosios prašomą priteisti 3 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 200 Eur. Tai, kad teismas priteisė nukentėjusiajai didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti, negu pageidautų apeliantas, nereiškia, kad teismas vadovavosi netinkama teismų praktika. Šiuo aspektu dar kartą akcentuotina, kad dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį.

14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pakeisti šį nuosprendį nuteistojo D. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant D. M. yra 75 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei. 2025 m. gruodžio 2 d. Šiaulių apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo D. M. iš kurio matyti, kad D. M. yra atleidžiamas nuo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-1447-771/2025 apeliacinės instancijos teisme. Esant šiai aplinkybei, nuteistojo D. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš nuteistojo D. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintarė BunikienėDaiva DomeikienėMartynas Galvičius