- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-29
- Bylos Nr.
- 1-1447-771/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24079-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- L. M.
- Kaltinamasis
- D. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) šlifuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d..
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2025-07-09, apie 06.40 val., (duomenys neskelbtini), bendrabučio tipo namo antro aukšto bendro naudojimo tualeto patalpoje, tyčia smogė delnu vieną kartą nukentėjusiajai L. M. į veido sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino iš dalies bei parodė, kad kaltinime nurodytu adresu, apie 6.05 val., jo sugyventinė L. L. išnešė į tualetą kibirą su pamazgom. Į namus L. L. grįžo pusiau nuoga, krūtinę buvo prisidengusi palaidine. L. L. jam papasakojo, kad dėl spynos gedimo negalėjo išpilti pamazgų į tualetą, todėl nuėjo į prausyklą, kur buvo užpulta L. M. L. M. su U., išbėgusios iš kambario tiesiai į prausyklą, šaipėsi, tyčiojosi iš pastarosios, liepė palaidine valyti grindis. Jis supyko ir išėjo į bendro naudojimo koridorių. Pamatė, kaip L. M. kartu su U. nuėjo į J. kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Jis nuvedė sugyventinę į dušą, pakišo po šaltu vandeniu, kad pastaroji nusiramintų. Į kambarį grįžo 6.35 val. Iš namų laukan išėjo išnešti šiukšles 6.47 val. Būdamas prie konteinerio, pasigedo telefono, todėl grįžo į bendrabutį. Grįždamas, užtiko U. ir L. M. tualete. U. tuo metu žiūrėjo į telefoną. Jis paklausė „ką jūs čia darėt, ką padarėt maniškei?“. „Maniškė“, tai yra L. L. U. tik nusišaipė, o L. M. abejingai pasižiūrėjo ir nuėjo į tualetą. Jis buvo neadekvačios būsenos, visas susinervinęs, pergyvenęs dėl sugyventinės. Kai L. M. išėjo iš tualeto, jis paklausė „ką čia darot?“ ir smogė nukentėjusiajai dešiniu delnu į kairį skruostą. Sudavė vieną kartą. Pastaroji nieko nesakė, tik nusišaipė. Po to jis išėjo iš tualeto, o nukentėjusioji jam iš paskos. Su nukentėjusiąja dar susistumdė koridoriuje ir nukentėjusioji įbėgo kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo į namus, pasiėmė telefoną ir išėjo į darbą. Nukentėjusiajai sudavė netyčia, sukdamasis. Jis vieną kartą delnu trenkė nukentėjusiajai į veidą, bet tai buvo netyčinis veiksmas. Ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos protokole parašyta, kad jis tyčia smogė, bet tai netiesa. Jis to nesakė. Dar kartą pabrėžė, kad nukentėjusiajai per veidą sudavė netyčia. Sukdamasis vietoje ir ketindamas eiti, pakėlė ranką ir gavosi taip, kad netyčia sudavė. Niekada gyvenime nėra prieš moterį pakėlęs rankos. Jis norėjo nukentėjusiąją pastumti, bet gavosi, kad ranką pakėlė aukščiau. Jis nenorėjo nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą. Nukentėjusioji nesiskundė, kad nuo jo veiksmų pastarajai skaudėjo. Nukentėjusioji negalėjo patirti fizinį skausmą, nes jis nukentėjusiajai sudavė ne iš jėgos. Jei jis būtų sudavęs iš jėgos, tai nukentėjusioji būtu pakritusi. Prieš moteris jis rankų nekilnoja. To konflikto metu jis buvo depresinėje būsenoje. Su nukentėjusios pareikštu civiliniu ieškiniu visiškai nesutinka. Nesigaili dėl to kas įvyko, nes buvo tokioje būsenoje. Jis paprasčiausiai ėjo į tualetą, nieko blogo nepadarė. Jei teismas jį pripažintų kaltu, nesutinka, kad jam būtų paskirta viešųjų darbų bausmė, nes jo darbo grafikas neleidžia dirbti jam viešųjų darbų.
Nukentėjusioji L. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas. Įvykio dieną, einant iš tualeto, pamatė kaltinamojo sugyventinę L. L., kuri nešė kibirą su išmatomis ir bandė jas išpilti prausykloje. To pasėkoje prilaistė ant grindų. L. L. norėjo išeiti iš patalpos, bet ji ir U. liepė kaltinamajai išvalyti grindis, kur pastaroji pritaškė. L. L. parodė kur yra šluota, grindų plovimo šluostės. L. nusivilko marškinėlius ir jais valė grindis. L. ji neišvarė iš prausyklos, pastaroji pati išėjo iš prausyklos. Po to ji ir U. nuėjo į tualetą. Kiek vėliau sužinojo, L. pasiskundė kaltinamajam, kad ji neva liepė valyti grindis marškinėliais. Netrukus į tualetą atėjo D. M., kuris jai ranka smogė į kairį skruostą. Dėl suduoto smūgio ji patyrė fizinį skausmą, kurį 10 balų skalėje įvertina 7 balais. Ji nežino, ar kaltinamasis smogė kumščiu, ar delnu. Po suduoto smūgio, jai einant namo, kaltinamasis ją, suėmęs už pečių, pastūmė į duris. Ji atsitrenkė į duris, į rankeną kairiu klubu. Ji patyrė skausmą kairėje pusėje, ties dubeniu. Teismo med. ekspertui apžiūrint jos kūną, jos veidas buvo paraudęs. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams pasakė tik apie sužalojimą veide, nes tuo metu buvo strese ir todėl nebepasakė apie skausmą šone. Apžiūros metu policijos pareigūnai ant jos kūno sužalojimų nematė. Po įvykio jai skaudėjo šonas, veido sritis. Dėl patirtų sužalojimų ji nuėjo pagulėti. Dėl patirto skausmo buvo priversta gulėti ant dešinio šono, vartojo „(duomenys neskelbtini)“ tabletę. Atsikėlusi, ji išėjo su drauge laukan pasivaikščioti. Joms išėjus į lauką, vėl sutiko D. M. Kaltinamasis ją pagavo už rankovės ir patraukė link laukinių durų. Ji prieš kaltinamąjį panaudojo ašarines dujas ir iškvietė pareigūnus. Pirmas įvykis buvo ryte po 6 val. Sužalojimą dubens srityje pamatė prieš eidama į lauką, prieš antrą įvykį su kaltinamuoju. Po antro susitikimo su kaltinamuoju, jai daugiau sužalojimų nebuvo padaryta. Pirmo įvykio metu kaltinamasis ir L. L. buvo neblaivūs, nes nuo jų sklido alkoholio kvapas.
Liudytoja U. Č. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kaip kaimyną. Įvykio dieną, apie 6 val., eidama kartu su nukentėjusiąja į tualetą pamatė, kaip L. L. prausykloje iš kibiro pylė fekalijas, pritaškė ant grindų. Ji ir nukentėjusioji parašė L. L. išvalyti grindis. Pasakė L. L., kad tam reikalui yra šluota. L. L. nusivilko savo marškinėlius ir jais pradėjo valyti grindis. Po to L. L. išėjo iš prausyklos. L. M. nuėjo į tualetą. Netrukus prie tualeto atėjo kaltinamasis, kuris pasakė tualete buvusiai nukentėjusiajai: „išeik, gausi“. Nukentėjusiajai išėjus iš tualeto, kaltinamasis pastarajai smogė kumščiu į kairį žandą. Po to matė, kaip kaltinamasis traukė nukentėjusiąją koridoriuje, mosikavo rankomis prieš pastarąją. Viskas baigėsi tuo, kad kaltinamasis išėjo į darbą, o L. M. iškvietė pareigūnus. Ant L. veido matėsi paraudimas. Iki atvažiuojant policijai, L. skundėsi galvos svaigimu. Nukentėjusioji skundėsi, kad skauda šoną. Žino, kad po minėto įvykio blogai miegojo. Nukentėjusioji buvo išsakiusi jai apie baimes kaltinamajam. Nuo minėto smūgio nukentėjusioji nebuvo nugriuvusi. Smūgio sudavimą nukentėjusiajai ji nufilmavo telefonu.
Liudytoja L. L. parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. Nukentėjusioji yra jos kaimynė. Įvykio dieną, apie 6.15 val., ji ėjo į savo tualetą nunešti kibirą su pamazgomis. Jos tualetas neatsidarė, todėl ji nuėjo į prausyklą pamazgas išpilti į lovį. Jai iš paskos į prausyklą įėjo U. ir L. M., kurios pradėjo ją stumdyti už tai, kad ji pila fekalijas. Prausykloje jai L. ir U. neleido valyti su ten buvusiu šepečiu, nes sakė, kad šepetys pastarųjų. Savo šepečio L. ir U. jai neleido atsinešti. Ji savo palaidine išvalė prausyklos grindis. Po to ji parėjo į kambarį ir apie įvykį papasakojo kaltinamajam. Minėjo, kad L. ir U. ją privertė valyti prausyklos grindis. Kaltinamasis išėjo į darbą 6.40 val. Netrukus kaltinamasis sugrįžo, nes buvo palikęs telefoną. Ji nematė, kaip kaltinamasis ir nukentėjusioji susistumdė.
Liudytoja J. P. parodė, kad yra daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininkė. Pažįsta nukentėjusiąją ir kaltinamąjį, nes pastarieji yra jos kaimynai, visi gyvena tame pačiame aukšte. Apie konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios sužinojo iš policijos pareigūnų. Pastariesiems vėliau nusiuntė bendro naudojimo koridoriaus vaizdo stebėjimo kameros 15 min. įrašą, kuriame užfiksuotas konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios. Vėliau, pokalbio metu, nukentėjusioji jai papasakojo, kad įvykio dieną kartu su kaimyne U. Č. namuose žiūrėjo filmą. Nuėjusios į tualetą pamatė, kaip kaltinamojo sugyventinė neša fekalijų kibirą, supila į prausyklos išmūrytą vonią. Pastarosios liepė kaltinamojo sugyventinei išvalyti vonią. Po to atėjo kaltinamasis ir smogė nukentėjusiajai į galvą. Nukentėjusioji jai skundėsi galvos skausmais, nugaros perštėjimu. Vizualiai ant nukentėjusiosios kūno sužalojimų nematė. Iki minėto įvykio nukentėjusioji jai nesiskundė dėl galvos skausmų. Po šio įvykio nukentėjusioji sakė, kad turi nedarbingumo lapelį, pasakojo, kad blogai miega, vaikšto su dujų balionėliu. Kada atsirado nukentėjusiajai nemiga, ji nežino. Apie nemigą nukentėjusioji šnekėjo tik po šio įvykio. O ar anksčiau ji turėjo nemigą, to paprasčiausiai neklausė, nesigilino.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), bendrabučio namo antro aukšto bendro naudojimo patalpose (1 tomas, b. l. 26-28).
Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusiajai L. M. sutikus, apžiūrėta nukentėjusiosios galva. Akivaizdžių sužalojimų nesimatė (1 tomas, b. l. 34-37).
2025-07-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. M. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairėje klubinėje srityje; odos nubrozdinimai apatinėje lūpoje, smakre, kairiame dilbyje. L. M. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairėje klubinėje srityje padarytos prieš 2-4 paras iki apžiūros. Odos nubrozdinimai apatinėje lūpoje, smakre, kairiame dilbyje padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros. L. M. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą kairėje klubinėje srityje padaryti kontaktuojant su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Poodinė kraujosruva kairėje klubinėje srityje galėjo būti padaryta kontaktuojant su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu ar paviršiumi. L. M. nustatyti kūno sužalojimai padaryti 5 trauminių poveikių metu. L. M. nustatyti kūno sužalojimai, visumoje ir kiekvienas atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant kiekvieną sužalojimą atskirai, L. M. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tiek ir į pastaruosius atsitrenkiant; sužalojimų padarymo galimybė ir griuviminių traumų metu nėra atmetama (1 tomas, b. l. 45-46).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos ekspertas Tomas Šavyrovas parodė, kad iš sužalojimų, kuriuos fiksavo apžiūros metu, pagal nurodytas įvykio aplinkybes bei nukentėjusiosios žodžių, yra apžiūros metu konstatuota, jog jai kairiame žaste yra kraujosruva, buvo poodinė kraujosruva, kairėje klubinėje srityje poodinė kraujosruva bei odos nubrozdinimai apatinėje lūpoje, smakre. Kairiame dilbyje, ausies sužalojimas nebuvo nenustatytas. Apžiūros duomenimis buvo lūpoje ir smakre nubrozdinimai. Kraujosruvų nepastebėta. Odos nubrozdinimų apatinėje lūpoje ir smakre padarymo mechanizmas yra kontaktuojant su kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Ribotą, tai yra nedidelį traumuojantį paviršių. Kadangi odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje yra 0,3 cm ant 0,2 cm dydžio, o smakre 0,2 cm ant 0,2 cm, tai turėtų būti nedidelį traumuojantį paviršių turintis kietas, bukas, ribotas daiktas. Tai galėtų būti daiktas, atitinkantis 2 mm išmatavimus, gali būti ir didesnis daiktas, gali turėti briauną, kuri yra tokio dydžio. Daikto traumuojantis paviršius turėtų būti nedidelis, panašiai atitinkantis sužalojimų plotį, tačiau pats daiktas gali būti apskritai didesnis, bet turėti atsikišusią dalį – briauną, kažkokią formuojančią jo dalį, kuri turi tokias nedidelio paviršiaus traumuojančio savybes. Ar nubrozdinimai gali būti dėl kosmetinių procedūrų, reikėtų tikslinti kokių, kas buvo daryta, kokias daiktais, čia iš tikrųjų kosmetinės procedūros gali būti, kremo patepimas arba kažkas daryta su įrankiais. Jeigu įrankis atitinka tą dydį ir buvo juo įbrėžta, tai reikėtų patikslinti koks buvo įrankis. Ar nukentėjęs asmuo nubrozdinimus galėjo pasidaryti pats, yra įvykio aplinkybių tyrimas, kas nėra jo kompetencijoje. Ar žmogus sužalojimus pasidarė pats, ar jam jie buvo padaryti kito asmens, tačiau gali pasakyti - jie yra priekinėje veido dalyje, tai yra rankoje pasiekiamoje srityje, tai nėra nugaroje, kur nors tarp menčių, kur sudėtinga tą sritį pasisiekti žmogui savo paties ranka. Gali pasakyti, kad ranka pasiekiama ši sritis. Medikamentai su sužalojimu visiškai nesusijęs dalykas, kadangi jų veikimas nėra sužalojimo padarymas. Jei gydytojas skiria medikamentus, jis turi kompetenciją, kvalifikaciją tai atlikti, tai reikia manyti, kad tie vaistai buvo skirti to sužalojimo gydymui, nes jei žmogus dėl to kreipėsi, jis yra apžiūrimas, jis yra įvertinamas, jo sužalojimas yra aprašomas ir įvertinama, koks gydymas yra reikalingas ir paskiriamas reikalingas gydymas. (duomenys neskelbtini) konkrečiai patį sužalojimą veikti jį, keisti jo gijimo laiką ir savybes, ar jūs tai turėjote omenyje. (duomenys neskelbtini) pats iš savęs nėra iš traumatologinės pusės medikamentas, jis yra skirtas kitam sutrikimui gydyti. (duomenys neskelbtini) yra nuskausminamasis iš esmės, preparatas skiriamas būtent tam. Ar nustatytus sužalojimus buvo galima pamatyti po 2 val., ar policijos pareigūnai galėjo matyti, jis už kito asmens akis negali atsakyti. Sužalojimus grupuojant į dalis, tai odos nubrozdinimai, jei kaip šiuo atveju yra apatinėje lūpoje, smakre, dilbyje, jei šitos vietos yra apžiūrimos, aprašomas nubrozdinimas iš karto matosi, tai yra iš esmės fiziškai odos trūkumas ir gali būti ir kraujavimas, priklausomai nuo nubrozdinimo gylio. Poodinės kraujosruvos susiformuoja iš karto padarius sužalojimą, bet kraujavimas po oda vyksta iš karto. Bet jei sužalojimas yra gilesniuose audiniuose, jis gali išryškėti, būti vizualiai matomas akimis šiek tiek vėliau. Dvi valandos yra tas laikotarpis, taip yra įmanoma, toks kraujosruvos vizualus išraiškos atsiradimas. Per dvi valandas turėtų matytis, bet ne visą laiką, kartais, jei yra šiek tiek giliau, jos išryškėja ir po vėlesnio laiko. Nubrozdinimai iš esmės turėjo matytis iš karto, jei šitos minėtos sritys buvo apžiūrėtos ir protokole aprašytos. Taip nubrozdinimai turi matytis iš karto. Kraujosruvų ir nubruzdimų susidaryto laikotarpis yra skirtingas. Kadangi kraujosruvos ir nubrozdinimai turi skirtingus gijimo laikotarpius, taip jie persipina tarpusavyje, bet pagal išraišką šiuo metu pagal šašą – nubrozdinimas, o kraujosruvos pagal spalvas išraiška yra skirstomos laikotarpiais, labai tiksliai niekada nepasakysi, valandomis neįmanoma. Kraujosruvos ir nubrozdinimai galėjo būti padaryti ir skirtingu laiku, nes nubrozdinimai padaryti prieš 1–3 paras, kas minimalus laikotarpis yra mažesnis, nei poodinės kraujosruvos nuo 2 iki 4 parų. Bet tų dviejų sužalojimų laikotarpis persipina, tai iš esmės jie galėjo būti padaryti vienu laiku. Kadangi intervalo dalis sutampa, bet ne visa pilnai. Nubrozdinimai galėjo būti padaryti prieš 1–3 paras iki jo apžiūros, o poodinės kraujosruvos prieš 2–4 paras. Nuo asmens apžiūrėjimo galėjo praeiti mažiausiai 2 paros po poodinių kraujosruvų ir mažiausiai 1 para nuo nubrozdinimų. Iki 4 parų poodinėms kraujosruvoms ir iki 3 parų nubrozdinimams. Per dvi paras galėjo būti padaryti ir vieni, ir kiti, kadangi tas laikotarpis persidengia. Jeigu nubrozdinimai tuo laikotarpiu padaryti 1–3 labiau link intervalo galo, o poodinės kraujosruvos link intervalo pradžios, gali būti padaryti kartu, nepersipina.
Tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo ROIK (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2025-07-09 atvykus apie 06:57 val. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), prie antrosios laiptinės nuo įvažiavimo policijos pareigūnus pasitiko U. Č., kuri palydėjo iki kaimynės, kuri iškvietė pareigūnus. Taip pat nurodė, kad kaimynas, kuris užpuolė kaimynę iki mums atvykstant pasišalino iš bendrabučio. Užėjus į antrąjį aukštą ir nuėjus iki (duomenys neskelbtini) buto, pabendrauta su pranešėja L. M., patikrinus alkoholio kiekio matuokliu blaivi, kuri paaiškino, kad bendro naudojimo patalpose, erdvėje prie tualeto kabinų, kaimynas D. M. smogė jai 1 kartą suduodamas į kairiąją ausį. Tai patyrusi pati, iškvietė policiją. L. M. nurodė, kad patyrė fizinį skausmą, kurį skalėje nuo 1 iki 10 vertina 7 balais, pageidauja rašyti pareiškimą. Paklausus apie įvykio liudininkus moteris nurodė, kad įvykį matė kaimynė U. Č. Paklausus U. Č., ši patvirtino, kad matė įvykį ir spėjo tai nufilmuoti, sutiko pateikti vaizdo įrašą. Surašytas savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (1 tomas, b.l. 6-8).
Tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo ROIK (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2025-07-09 atvykus apie 06:57 val. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), prie antrosios laiptinės nuo įvažiavimo policijos pareigūnus pasitiko U. Č., kuri palydėjo iki kaimynės, kuri iškvietė pareigūnus. Taip pat nurodė, kad kaimynas, kuris užpuolė kaimynę iki mums atvykstant pasišalino iš bendrabučio. Užėjus į antrąjį aukštą ir nuėjus iki (duomenys neskelbtini) buto, pabendrauta su pranešėja L. M., patikrinus alkoholio kiekio matuokliu blaivi, kuri paaiškino, kad bendro naudojimo patalpose, erdvėje prie tualeto kabinų, kaimynas D. M. trenkė jai 1 kartą suduodamas į kairiąją ausį. Tai patyrusi, pati iškvietė policiją. L. M. nurodė, kad patyrė fizinį skausmą, kurį skalėje nuo 1 iki 10 vertina 7 balais, pageidauja rašyti pareiškimą. Paklausus apie įvykio liudininkus moteris nurodė, kad įvykį matė kaimynė U. Č. Paklausus U. Č., ši patvirtino, kad matė įvykį ir spėjo tai nufilmuoti, sutiko pateikti vaizdo įrašą. Surašytas savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (1 tomas, b. l. 6-8).
Iš Bendro pagalbos centro garso įrašo (ID (duomenys neskelbtini)) matyti, kad skambinama 2025-07-09 06:54 val. Garso įraše pranešėja L. M. Bendro pagalbos centro operatorei nurodo, kad kaimynas jai smogė kumščiu į kairįjį ausį bei grasina papjauti (1 tomas, b. l. 71-74).
Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. 110/a matyti, kad nukentėjusios skundžiasi skausmu kairiame skruoste, stebimas toje vietoje paraudimas. (1 tomas, b.l. 80-81)
Žemesnės instancijos teismas
Iš pareigūnų kūno kamerų BODY vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji pasakoja policijos pareigūnams, kad jai išėjus iš tualeto, kaltinamasis pastarajai smogė per ausį. Nuo smūgio dar pasvyro į dešinę pusę. Nuo suduoto smūgio labai skauda galva. Išeidamas pasakė, kad dar papjaus. (1 tomas, b. l. 66-68).
Pateiktame vaido įraše pavadinimu 1000009329 (1).mp4. matyti, kaip kaltinamasis dešine plaštaka smogė nukentėjusiajai vieną kartą per kairį žandą. Vaizdo įraše girdimas pliaukštelėjimas. Nuo smūgio nukentėjusioji pasvyra į dešinę pusę. Po smūgio girdisi, kaip kaltinamasis pasako „Neaiškink tiktais“. Antrame vaizdo įraše (iš vaizdo stebėjimo kameros) pavadinimu 1000009330.mp4 matyti, kaip kaltinamasis išeina iš tualeto patalpos į bendro naudojimo koridorių. Nukentėjusioji bėga kaltinamajam iš paskos bei šaukdama užsimoja. Kaltinamasis atsigręžia, pastumia nukentėjusiąją bei priremia prie uždarytų durų, nukentėjusiajai nesmogia (1 tomas, b. l. 62-63).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. 2025-07-09 apie 6.00 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo prausykloje tarp liudytojos U. Č., nukentėjusiosios L. M. ir liudytojo L. L. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad L. L. iš atnešto kibiro prausykloje pylė pamazgas ir prilaistė ant grindų. Liudytoja U. Č. ir nukentėjusioji L. M. neleido L. L. išeiti iš prausyklos ir liepė pastarajai išvalyti prausyklos grindis. L. L. savo palaidine išvalė grindis bei nuėjo į kambarį. Šias aplinkybes patvirtina liudytojos U. Č., nukentėjusiosios L. M. ir liudytojo L. L. parodymai. Grįžusi į namus, liudytoja apie minėtą įvykį liudytoja L. L. papasakojo kaltinamajam D. M. Kaltinamasis D. M. supyko, kad iš jos sugyventinės buvo tyčiojamasi, išėjo į bendro naudojimo koridorių. Iš tolo matė, kaip liudytoja U. Č. ir nukentėjusioji L. M. įėjo į kaimynės kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Susiruošęs į darbą, jis išėjo laukan išnešti šiukšles bei sugrįžo į minėtą bendrojo naudojimo koridorių. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo D. M. ir L. L. parodymai. Kai kaltinamasis grįžo į bendro naudojimo koridorių ir sustojo prie ėjimo durų į tualetus, nukentėjusioji L. M. buvo tualete, o liudytoja U. Č. prie tualetų. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios L. M., liudytojos U. Č. ir kaltinamojo D. M. parodymai. Liudytoja girdėjo, kaip kaltinamasis liepė nukentėjusiajai išeiti ir kad pastaroji „gaus“. Kaltinamasis teigia, kad paklausė „Ką čia darot ?“, turėdamas omenyje apie minėtą konfliktą tarp pastarųjų ir jo sugyventinės. Stovėdamas priešais iš tualeto išėjusią nukentėjusiąja, kaltinamasis dešine plaštaka smogė nukentėjusiajai vieną kartą per dešinį žandą. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios L. M., liudytojos U. Č. ir kaltinamojo D. M. parodymai, telefonu darytas liudytojos U. Č. vaizdo įrašas (1 tomas, b. l. 62-63). Iš pateikto vaizdo įrašo, kurį savo telefonu darė liudytoja U. Č., matyti, kad po suduoto smūgio kaltinamasis, žiūrėdamas į nukentėjusiąją, pastarajai pasakė „Neaiškink tiktais“. Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad sudavimo per nukentėjusiosios veidą plaštaka, girdėjosi pliaukštelėjimas. Nuo suduoto smūgio per veidą nukentėjusiosios galva pasvyro į dešinę pusę. Po suduoto smūgio nukentėjusioji iškarto liepė liudytojai U. Č. kviesti policijos pareigūnus. Kaltinamajam išėjus iš tualeto patalpos, nukentėjusioji šaukdama išbėgo užsimojusi ranka kaltinamajam iš paskos. Kaltinamasis, atsisukęs į nukentėjusiąją, pastarąją rankomis pastūmė bei prispaudė rankomis prie buto durų, tačiau jokių smūgių nesudavė. Šias aplinkybes patvirtina pateikto bendro naudojimo vaizdo įrašas (1 tomas, b. l. 62-63).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatyta: „Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
Kaltinamasis D. M. inkriminuojamo jam nusikaltimo padaryme kaltu prisipažino iš dalies. Pripažino kaltinime nurodytą aplinkybę, kad delnu smogė nukentėjusiajai į veidą, tačiau nepripažino, kad tai padarė tyčia. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad supykęs tyčia smogė nukentėjusiajai per veidą (1 tomas, b. l. 88-91), posėdžio metu jau nurodė, kad smogė netyčia, norėdamas praeiti, pakėlęs ranką sukdamas. Taipogi kaltinamasis pabrėžė, kad minėtas veiksmas neturėjo nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą, nes smūgis buvo nestiprus. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, nuolat keičiasi. Tuo tarpu nukentėjusioji nurodė, kad patyrė fizinį skausmą veide, kurį 10 balų skalėje vertina 7 balai. Teismo vertinimu, nukentėjusioji L. M. viso proceso metu davė nuoseklius, išsamius, logiškus, patikimus, nes juose nenustatyta esminių prieštaravimų, kurie leistų jais abejoti.
„<...> fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicinos žinios, fizinio skausmo sukėlimą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjęs asmuo buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020).
„<...> baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodytumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-278-489/2022).
Nustatydamas, ar nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, teismas vertina ne tik pastarosios parodymus, tačiau ir nustatytų objektyvių aplinkybių visumą. Kaltinamasis, sužinojęs apie konfliktą prausykloje tarp liudytojos U. Č., nukentėjusiosios L. M. ir liudytojo L. L., supyko ir išėjo į bendrojo naudojimo koridorių, tačiau pamatė, kad nukentėjusioji įėjo į kaimynės butą. Vėliau, priėjęs prie įėjimo į tualeto patalpas, liepė nukentėjusiajai išeiti ir kad pastaroji „gaus“. Stovėdamas priešais nukentėjusiąją ir sakydamas „Ką čia darot ?“, smogė nukentėjusiajai dešine plaštaka per kairį skruostą. Minėti parodymai bei pateikto vaido įrašo duomenys parodo, kad kaltinamasis veikė kryptingai nukentėjusiosios atžvilgiu, siekdamas tyčia smogti nukentėjusiajai, o ne atsitiktinai, sukdamasis liesdamas „užkabinęs“ ranka nukentėjusiosios veidą. Pateiktame vaizdo įraše girdimas pliaukštelėjimas per nukentėjusiosios veidą, nuo smūgio nukentėjusiosios galva pasvyra į dešinę pusę. Iškarto po smūgio nukentėjusioji liepia liudytojai U. Č. skambinti policijai. Nukentėjusioji į įvykio vietą atvykusiai Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai (t.1 b.l. 79-80), į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams (1 tomas, b. l. 66-68) nurodė, kad nukentėjusysis jai smogė į kairį skruostą ir ji patyrė fizinį skausmą. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojas dokumentuose konstatavo paraudimą kairiame skruoste. Minėtų nustatytų objektyvių aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis sudavė stiprų smūgį nukentėjusiajai per kairė skruostą, nukentėjusioji dėl to patyrė fizinį skausmą. Šios aplinkybės paneigia kaltinamojo poziciją, kad neva netyčia prisilietė prie nukentėjusios veido ir pastaroji neva dėl to prisilietimo nepatyrė fizinio skausmo.
Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgio sudavimu, sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po suduoto smūgio per kairį skruostą, kaltinamasis ją buvo suėmęs už pečių, pastūmė į duris. Ji atsitrenkė klubo kairia puse į rankeną. Dėl to patyrė fizinį skausmą ties dubeniu. Po įvykio jai skaudėjo šonas. Dėl patirtų sužalojimų ji nuėjo pagulėti, Buvo priversta gulėti ant dešinio šono, vartoti medikamentą „Ibuprofen“. 2025-07-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. M. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairėje klubinėje srityje; odos nubrozdinimai apatinėje lūpoje, smakre, kairiame dilbyje. L. M. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairėje klubinėje srityje padarytos prieš 2-4 paras iki apžiūros. Odos nubrozdinimai apatinėje lūpoje, smakre, kairiame dilbyje padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros. L. M. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą kairėje klubinėje srityje padaryti kontaktuojant su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Poodinė kraujosruva kairėje klubinėje srityje galėjo būti padaryta kontaktuojant su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu ar paviršiumi. L. M. nustatyti kūno sužalojimai padaryti 5 trauminių poveikių metu. L. M. nustatyti kūno sužalojimai, visumoje ir kiekvienas atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant kiekvieną sužalojimą atskirai, L. M. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tiek ir į pastaruosius atsitrenkiant; sužalojimų padarymo galimybė ir griuviminių traumų metu nėra atmetama (1 tomas, b. l. 45-46).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 str. 1 d. nurodyta: „Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.“
D. M. kaltinamas tik dėl smūgio sudavimo plaštaka į veidą nukentėjusiajai, sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmą. Teismas negali išeiti iš kaltinimo ribų, todėl nukentėjusiosios nurodytų bei teismo medicinos specialisto išvadoje nustatytų nukentėjusiajai kūno sužalojimų atsiradimo aplinkybes teismas nevertina. Pasak specialisto teismo mediko išvadą, nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti skirtingu laiku.
Dėl bausmių skyrimo ir kardomųjų priemonių
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
K. M. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis pripažino smogęs nukentėjusiajai plaštaka per veidą, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip lengvinanti aplinkybė, nes kaltinamasis neigė tyčia smūgiavęs nukentėjusiajai bei nepripažino, kad smūgio sudavimas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Gynėjas siūlė pripažinti baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad kaltinamasis veiksmus, nukreiptus prieš nukentėjusiąją L. M., atliko dėl didelio susijaudinimo, kaip nesavas, negalėjo tinkamai vertinti situacijos. Teismas nepripažįsta šią aplinkybę lengvinančia, nes kaltinamasis buvo susijaudinęs ne dėl jo atžvilgiu atliktų nukentėjusiosios veiksmų, o dėl kilusio konflikto tarp jo sugyventinės ir nukentėjusiosios, nuo minėto konflikto ir jo suduotų nukentėjusiajai smūgio praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl negalima konstatuoti, kad kaltinamasis minėtus veiksmus atliko dėl didelio susijaudinimo.
Kaltinamasis D. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau neteistas (1 tomas, b. l. 102-103), administracine tvarka nebaustas, dirba (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 97-98), todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra artima tos bausmės įstatyme numatyto vidurkio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 4 d. 3 p., 4 p., kaltinamajam skirti įpareigojimai nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas ir įpareigojimas toliau dirbti arba užsiregistruoti ir registruotis Užimtumo tarnyboje.
Siekiant pataisyti kaltinamąjį, kad jis daugiau nebenusižengtų, jam vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Dėl kardomosios priemonės
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina (1 tomas, b. l. 92-95).
Dėl civilinio ieškinio
Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
Civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais iš viso neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala padaroma teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. b.l. 162-163). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad kaltinamasis nukentėjusiąją užpuolė, trenkė į galvą, stumdė, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Dėl šių veiksmų ji patyrė fizinius sužalojimus, stiprų stresą, dvasines kančias. Dėl patirto smūgio atsirado nuolatinė baimė, streso reakcijos, nemiga, būtinybė vartoti vaistus nuo skausmo ir miego sutrikimų. Tai ženkliai pablogino jos gyvenimo kokybę bei psichologinę būseną. Ji patyrė psichologines kančias: baimės jausmą; nemiga, nerimo reakcijos, psichologinis nestabilumas. Atsirado kasdienio gyvenimo ribojimai: sutrikęs poilsis, saugumo jausmo praradimas, nuolatinė įtampa gyvenant šalia atsakovo. Smurtas įvykdytas anksti ryte, bendro naudojimo patalpose, kas ypatingai padidino nesaugumo jausmą. Prašo priteisti turtinę žalą pagal pateiktus receptus. Iš pateikto (duomenys neskelbtini) elektroninio recepto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nukentėjusiajai paskirtas (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini). Pagal šį receptą pirktas vaistinis preparatas (duomenys neskelbtini) 43.98 Eur vertės ir (duomenys neskelbtini) 7.78 Eur vertės. Prašo priteisti patirtas proceso išlaidas, tačiau nenurodė kokias ir kokią pinigų sudaro.
Teismo posėdžio nukentėjusioji parodė, kad civilinį ieškinį grindžia tuo, jog po įvykio jaučia baimę, nesijaučia saugi. Po įvykio atsirado psichologiniai sveikatos sutrikimai. Dėl patiriamo skausmo kreipėsi į gydytojus 2025-07-15. Po įvykio jai skaudėjo galvos viršugalvis. Iki minėto įvykio problemų su galvos skausmo neturėjo. Po įvykio ją kankino nemiga, buvo sunku užmigti. Vaistai nuo nemigos yra receptiniai. Iki įvykio problemų su nemiga neturėjo ir vaistai jai nebuvo skirti. 2025m. rugpjūčio mėnesį jai dar buvo išrašyti vaistai nuo nemigos. Gydymo įstaigoje dėl galvos skausmo jai nedarė jokių tyrimų, galvos nešvietė. Prieš įvykį, pas šeimos gydytoją nesilankė, neturėjo sveikatos problemų. Jos šeimos gydytoja yra I. G. Vaistus pirko 2025-08-19, nes tada gavo pinigų. Receptai išrašyti 2025m. rugpjūčio mėnesį.
Iš 2025-08-26 klinikos „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos matyti, kad L. M. buvo konsultuota šeimos gydytojo PSPC 2025-07-15, 2025-08-05, 2025-08-12 ir 2025-08-14 dienomis. Dokumentuose be daugelis nustatytų diagnozių nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) liga, nepatikslinta, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skausmas, čiurna ir pėda. Nurodytais terminais išrašyti medikamentai: (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) (75mg/25mg), (duomenys neskelbtini) (600mg), (duomenys neskelbtini) (10mg). Nuo 2025-07-09 iki 2025-08-15 galvos skausmas nėra nurodytas išrašuose, tačiau yra nurodytos kaklinės stuburo dalies nemigos diagnozės. Nurodytu laikotarpiu nuo kada prasidėjo galvos skausmai ar po kokio įvykio med. dokumentuose neatžymėta. Nemigos diagnozė nustatyta 2023-10-06, skirtas gydymas (duomenys neskelbtini) (10mg). Elektroninėje sistemoje gaivos skausmo diagnozė nefiksuota. Iki 2025-07-09 L. M. skirtas įvairus medikamentinis gydymas, tarp jų ir vaistai malšinantys skausmą (t. 1 b.l. 175) .
Po paskelbtos pažymos klinikos „(duomenys neskelbtini)“ pažymos nukentėjusioji parodė, kad galvos skausmą po minėto įvykio gydytojai neįrašė dėl klaidos. Nemiga jai prasidėjo po kaltinime nurodyto įvykio, tačiau nemigą turėjo ir anksčiau, iki šio įvykio. Teisme nepasisakė apie tai, kad anksčiau turėjo nemigą, nes tada neprisiminė šio dalyko. 2023 metų spalį mėnesį jai nemiga buvo diagnozuota dėl to, kad buvo užpulta kaimynės. Tuos vaistus tada vartojo neilgai, neužtruko nei pusės mėnesio. Kalbėjo su gydytoja I. G. apie nemigą, nes pas ją lankėsi. 2023 metais nemigos gydymas truko iki mėnesio. Iki kaltinime nurodyto įvykio nebuvo sužalota. Teismo ekspertas nurodė, kad jos kūnui sužalojimai buvo padaryti skirtingu laiku. Negali paaiškinti aplinkybių dėl ko jos sužalojimai atsirado skirtingu laikotarpiu.
Kaip buvo minima, teismas neišeina iš kaltinimo ribų, todėl vertina tik nukentėjusiajai sukelta fizinį skausmą smūgio plaštaka per veidą metu. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą kaltinamojo neteisėtų veiksmų pasėkoje. Kaltinamojo veiksmas, t.y. smūgis plaštaka per veidą, nesukėlė nukentėjusiajai kūno sužalojimo. Į įvykio vietą atvykęs Greitosios medicinos pagalbos darbuotojas konstatavo tik kairiojo skruosto paraudimą. Patirtas fizinis skausmas nebuvo ilgalaikis. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė išgąstį, nerimo reakciją, psichologinį nestabilumą. Teismas negali konstatuoti, kad minėtas įvykis nukentėjusiajai iššaukė nemiegą, nuolatinius nesibaigiančius galvos skausmus, nes tai nukentėjusiajai gydymo įstaigoje buvo konstatuota iki kaltinime nurodyto įvykio ir jai buvo taikytas medikamentinis gydymas.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, sukeltas neigiamas pasekmes, nukentėjusiajai priteistina mažesnė, nei prašoma neturtinė žala, t.y. 200 Eur.
Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamojo gydymo išlaidas. Prie ieškinio pridėjo po įvykio gydytojo išrašytus elektroninius receptus:
- 2025-07-15 receptą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad vaistai išrašomi dėl riešo kanalo tunelinio sindromo. Prie recepto pridėtas „(duomenys neskelbtini)“ kvitas, kuriame nurodyta, kad už vaistus sumokėta 51.96 Eur;
- 2025-07-15 receptą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad vaistai išrašomi dėl (duomenys neskelbtini);
- 2025-08-12 receptą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad vaistai išrašomi dėl (duomenys neskelbtini);
- 2025-08-14 receptą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad vaistai išrašomi dėl (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į tai, kad patirta turtinė žala – 51.96 Eur už vaistus, nesusiję su patirto sužalojimo gydymu, pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi (proceso) išlaidas. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji patyrė bylinėjimosi (proceso) išlaidas, todėl pateiktas prašymas paliktinas nenagrinėtu.
Dokumentai ir daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninės laikmenos (CD diskas, 3 vnt.), pridėtos prie baudžiamosios bylos medžiagos (1 tomo galinio viršelio), paliktinos saugoti kartu su byla.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-
nutaria:
D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. bei skirti bausmę - 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 4 d. 3 p., 4 p., skirti įpareigojimus:
- per 5 (penkis) mėnesius atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą
- toliau dirbti arba užsiregistruoti ir registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str. D. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę vykdyti per 7 (septynis) mėnesius.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nukentėjusiosios L. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš D. M. priteisti nukentėjusiajai L. M. 200 (du šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios L. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl 51.96 Eur turtinės žalos atlyginimo iš D. M. netenkinti, kaip nepagrįstą.
Nukentėjusiosios prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtu, nes pastaroji nepateikė jokių duomenų apie turėtas proceso išlaidas.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: – 3 skaitmenines laikmenas (CD diskus), esančius voke pridėtame prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti su bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.