Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

ieškov ė I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama:

Atsakovas nuo gyvenimo skyriumi pradžios su vaikais nebendrauja, jais nesidomi, išlaikymo jiems neteikia, o į pasiūlymą dėl mediacijos vykdymo neatsakė.

CK 3.169 str. 1 d. ir 2 d. numatoma, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi būti atsižvelgiama į kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010 ir kt.).

D. I. niekada neprieštaravo, kad vaikai gyventu su ieškove, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove teismo sprendimu. Ieškovė nurodė, kad deda visas pastangas, kad vaikai būtų tinkamai auklėjami ir turėtų kiek įmanoma geresnes vystymosi sąlygas atsižvelgiant į jų dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitus poreikius.

2005-06-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 54 patvirtintos „Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus apibendrinimo apžvalgos“ 5 skyriuje „Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties tarpusavio proporcingumo ir konkretaus išlaikymo dydžio nustatymas“ nurodoma, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas. Taigi, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020).

Plėtodamas nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

Vadovaujantis 2023 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ minimali mėnesinė alga sudaro 924 eurus (708,42 Eur atskaičius mokesčius). Tokio dydžio išlaikymas, vadovaujantis teismų praktika, užtikrintų bendrų su atsakovu nepilnamečių vaikų minimalius poreikius, todėl jų papildomai ieškovė neįrodinės.

Realiai kas mėnesį abiejų su atsakovu nepilnamečių vaikų išlaikymui ieškovė išleidžia 870 Eur. (300 Eur- maistui, 150 Eur - drabužiams, avalynei, 70 Eur - higienos priemonėms, vaistams, maisto papildams, 60 Eur- laisvalaikiui, lavinimo priemonėms, žaislams, 50 Eur - būreliams, 240 Eur - vaikų dalis busto nuomai ir komunalinėms išlaidomas). Ieškovės pajamos per mėnesį siekia vos apie 1002 Eur.

Paminėtina, kad ieškovei materialiai padeda jos mama, taip pat vaikus padeda išlaikyti ir sutuoktinis. Taigi, minimali suma, kurios reikėtų vaikų būtiniems poreikiams patenkinti, turėtų būti prilyginama minimalios mėnesinės algos dydžiui, t. y. 708 Eur per mėnesį.

Atsakovas prie sūnaus ir dukros išlaikymo privalėtų prisidėti bent pusę reikalingos minimalios sumos, t. y. po 354 Eur (708 Eur/2) kas mėnesį mokant kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis. Atsakovui šios pareigos nevykdant, išlaikymas iš jos priteistinas remiantis CK 3.194 str. nuostatomis. Be to, išlaikymas turėtų būti priteistas nuo teisės į jį atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. (CK 3.200 str.). Atsakovas vaikams išlaikymo neteikia nuo 2021-06-01, todėl kiekvienam iš jų susidarė 10 866,00 Eur ((4 mėn. x 468 Eur/2) + (12 x 550 Eur/2) + (12 mėn. x 633 Eur/2) + (8 mėn. x 708 Eur/2)) išlaikymo įsiskolinimas. Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo minimalios mėnesinės algos, kuri 2021 metais buvo 468 Eur, atskaičius mokesčius, 2022 metais - 550 Eur , 2023 metais – 633 Eur, 2024 metais – 708 Eur.

Nors atsakovas su vaikais praktiškai nebendrauja, ieškovė neprieštarauja, kad ateityje jie bendrautų jeigu atsakovas pakeis savo požiūrį į tėvo pareigas. Todėl siūlintina nustatyti tokią tėvo ir vaikų bendravimo tvarką, kad atsakovas bet kada, tik iš anksto su ieškovė suderinęs bendravimo vietą ir laiką, galėtų su jais susitikti ir bendrauti.

Atsakovas D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, taigi, apie teismo posėdį atsakovas yra informuotas (b.l. 1-3, 19). Pareiškimo atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant negauta. Laikytina, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko /neprisijungė dėl nesvarbių priežasčių, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 123 str., 246 str. ).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto skyrius, j. a. k. 188752021, (toliau ir –Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą dėl ieškinio, nurodė, kad Tarnybos vyr. specialistė apsilankė ieškovės bei vaikų gyvenamojoje vietoje, surašė 2024-10-09 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-10-08 vaiko nuomonės išklausymo aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai: N. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. I., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su mama I. B., jos sutuoktiniu A. B. ir broliuku A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena nuomojamame trijų kambarių su visais patogumais bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga. Nepilnamečiai turi atskirą kambarį. Kambaryje yra 2 atskiros lovos, 2 spintos, rašomasis stalas su kėde. Vaikų patalynė švari. Nepilnamečiams sudarytos sąlygos poreikiams tenkinti. N. ir E. mokosi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Tarnybos vyr. specialistei pakalbinus vaikus, N. sakė, kad mokykloje jokių konfliktų neturi, su mokytojais sutaria. Vaikas nurodė, kad jokios užklasinės veiklos nelanko, sakė, kad mamai gaila pinigų mokamiems būreliams, o nemokamų nėra. Pasak N., laisvalaikiu labiausiai mėgsta žiūrėti filmukus, patinka žaisti kompiuterinius žaidimus, žiūrėti vaizdelius Youtube, vasarą jis nieko gero neveikė - sėdėjo namuose ir žiūrėjo filmukus, kartais ėjo į lauką ar važiuodavo pas senelius. Vaiko teigimu, pas daktarus veža mama, į klasės susirinkimus eina mama, drabužius perka mama, mama viskuo rūpinasi. Anot berniuko, į mokyklą jis važiuoja autobusu su mama, sese ir su mažiuku broliuku, jie važiuoja iki stoties, o paskui juos nuveža sesės draugės mama, o iš mokyklos visada autobusu atvažiuoja jo mama su broliuku. N. sakė, kad mokykla labai toli, nes anksčiau jie gyveno kitur, bet jis nenori pereiti į kitą mokyklą, arčiau namų. Nepilnametis pasakojo, kad kažkada anksčiau jo tėvas buvo „D.“, tačiau dabar jo tėvas yra A.; D. dabar neskambina, neima jų pas save. Pasak nepilnamečio, paskutinį kartą D. matė stotyje, tačiau jis buvo toks girtas, kad jų nepažino. Vaikas pridėjo, kad, kai jis buvo mažas, D. jam duodavo pažaisti telefonu, o dabar jis net nepasveikino jo su gimtadieniu, jis tai pat jau jį pamiršo. N. sakė, kad net dėdė V. (močiutės kaimynas) jam padovanojo 10 Eurų, o D. nepadovanojo nieko. Pasak vaiko, su mama ir tėčiu A. sutaria gerai, su broliu kartais paišdykauja, bet jis dar mažas, ir nuolat mušasi su sese, būna, kad ir smarkiai užgauna, bet ji visuomet pati lenda, kabinėjasi ir prisiprašo. N. teigimu, dabar jie gyvena gerai, jam viskas patinka. E. sakė, kad mokykloje jai sekasi gerai, jau turi draugų, su jais gerai sutaria, mokykloje mėgsta rašyti, raides ji moka, bet skaityti - nelabai. Pasak mergaitės, po pamokų nieko neveikia, laukia, kada atvažiuos mama jų paimti, būrelių jokių nelanko, būna prailgintoje grupėje, pažaidžia su lėlėmis. Nepilnametė nurodė, kad į mokyklą ji važiuoja autobusu su broliu ir su mažiuku broliuku, ir mama, nes mama jo negali palikti, iš mokyklos juos vėl pasiima mama; namuose laisvalaikiu ji žaidžia slėpynes ir mušasi su broliu; kartais išeina pasisupti ant sūpynių. Pasak E., ji padeda tvarkytis mamai, padeda gaminti valgyti, pabūna su mažiuku broliu. Mergaitė sakė, kad jos tėčio vardas A., jis dabar darbe ir vakare grįš, o „to kito tėčio“ - vardo neprisimena, jie nebendrauja ir todėl ji jau neprisimena, kada jį matė, sakė, kad visai nepasiilgo ir nenori pas jį. E. teigimu, ji su mama ir tėčiu A. sutaria gerai, o su broliu mėgsta padūkti, bet jis greitai supyksta; dar labai gerai sutaria su močiute A. (ieškovės motina). I. B. nurodė, kad atsakovui buvo siūlyta mediacija, tačiau D. I. neatsiliepė. Pasak ieškovės, ji su atsakovu pradėjo gyventi atskirai jau prieš (duomenys neskelbtini) metus, teigia, kad atsakovas su vaikais nebendrauja, neskambina, išlaikymo jiems nemoka, su gimtadieniu vaikų nepasveikina. I. B. pažymėjo, kad norėjo anksčiau kreiptis į teismą dėl vaikų išlaikymo, tačiau vaikai buvo pas globėjus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų vaikams; dabar viskas susitvarkė, jų nauja šeima išsinuomojo būstą ir pradeda naują gyvenimą, naujoje santuokoje yra šiemet gimęs berniukas. Ieškovės teigimu, ji su vaikais buvo susitikę atsakovą, tačiau jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jų net nepažino, tačiau ji vis tiek jį užkalbino, pranešė jam, kad kreipiasi į teismą dėl vaikų išlaikymo; D. I. jai atsakė, kad jis gyventi neturi kur, darbo neturi, pajamų neturi ir nieko niekada nemokės. Pasak moters, dabartinį vyrą vaikai vadina tėvu, apie biologinį tėvą, net neklausia. Ieškovė nurodė, kad atsakovas atsisakė atvejo vadybos proceso (toliau – AV), kai jam buvo siūlyta pagalba. I. B. sakė, kad ji nori, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas vaikams ir išlaikymo įsiskolinimas, nurodė, kad bendravimo su vaikais atsakovui neketina riboti, jei tik D. I. rodys iniciatyvą.

Tarnybos (duomenys neskelbtini) vyr. specialistui nuvykus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), 2024-10-03 buvo paliktas pranešimas dėl apsilankymo, tačiau iki šiol D. I. neatsiliepė (pridedamas (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad šeima Tarnybai žinoma dėl galimų vaiko teisių pažeidimų (netvarkos, nešvaros namuose, tėvų neblaivumo ir kt.). Nuo 2018-07-23 iki 2022-09-14, nuo 2022-09-16 iki 2022-12-21, nuo 2023-01-02 iki 2023-12-28 buvo taikoma AV, ne kartą vertinta vaikų situacija, nustatytas vaikų apsaugos poreikis, taikyta laikinoji priežiūra (nuo 2020-08-18 iki 2020-11-02 vaikai ir motina buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini); nuo 2020-11-09 iki 2021-02-23 motina ir vaikai apgyvendinti (duomenys neskelbtini); nuo 2021-07-23 iki 2021-09-21 vaikai apgyvendinti pas giminaičius; nuo 2022-02-08- iki 2022-08-24 motina su vaikais apgyvendinti?

(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); nuo 2022-08-24 iki 2023-05-19 vaikai buvo laikinoje globoje pas globėjus. Nuo 2024-05-09 iki 2024-08-26 naujai susikūrusiai šeimai ir gimus vaikui, buvo pakartotinai pradėta AV. 2024-08-26 AV nutraukta konstatuojant, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. 2024-06-20, (duomenys neskelbtini) vaiko teisių pažeidimų nenustatyta (aktuali medžiaga pridedama). Šiuo metu Tarnyba neturi duomenų apie galimus vaiko teisių pažeidimus.

Atsižvelgdami į nustatytas aplinkybes, vaikų interesus, jų išsakytas nuomones, faktinę padėtį, į tai, kad vaikai gyvena su mama, kuri jais rūpinasi, prižiūri, išlaiko, Tarnyba neprieštaravo, kad nepilnamečių N. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina I. B., o iš tėvo D. I. būtų priteistas išlaikymas įvertinus vaikų poreikius bei proporcingai tėvų turtinei padėčiai. CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymą turi teikti abu tėvai, proporcingai vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien minimalių poreikių tenkinimo. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsakovui neteikus tinkamo išlaikymo vaikams, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 str.). Ieškovė nurodė, kad netrukdys atsakovui bendrauti su vaikais jam pageidaujant, todėl neprašo nustatyti konkrečios tėvo bendravimo su vaikais tvarkos.

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalims gyvenat kartu jiems gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) d. šalims gimė sūnus N. I., a.k. (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini) d. gimė dukra E. I., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečių vaikų N. ir E. I. gimimo įrašuose tėvu nurodytas atsakovas. Atsakovas pripažino vaikų tėvystę.

Šalys santuokos nebuvo sudariusios.

Ieškovė nurodė, kad jai šiuo metu skirtos vaiko priežiūros atostogos, ji sudarius santuoka su A. B., (duomenys neskelbtini) d. jiems gimė sūnus A. B.. Visi trys vaikai gyvena kartu šeimoje.

Ieškovės teigimu, dviejų šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui reikalingas 708 Eur dydžio išlaikymas, atsakovas turi padengti 50 proc. šių išlaidų -po 354 Eur kiekvienam vaikui.

Be to, atsakovas 2021 metų birželio mėnesį paliko šeimą ir nuo to laiko išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikė. Ieškovė su vaikais nuo 2021 metų birželio mėnesio iki 2022 metų rugpjūčio mėnesio vidurio gyveno (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), o po to išsinormavo butą.

Ieškovės teigimu, kadangi atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymo nemokėjo, ji nurodė, kad už trejus metus, t.y. nuo 2021-09-01 iki 2024-09-01 susidarė nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimas, kuris yra po 10866 Eur kiekvienam vaikui, viso 21732 Eur dydžio.

Teisinis bylos įvertinimas

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Augant vaikams auga ir jų būtinieji bei specialieji poreikiai, kurių patenkinimą turi užtikrinti tiek motina tiek tėvas lygiomis dalimis. Teismų praktika dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo pakankamai gerai išplėtota.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas (2024 metais MMA yra 709,00 Eur atskaičius mokėtinus mokesčius, o 2025 metais MMA yra 777,39 Eur atskaičius mokėtinus mokesčius. Taigi, jeigu išlaikymas teikiamas lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis abiem tėvams yra apie 355 Eur. Toks minimalus išlaikymas gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Sprendžiant dėl vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis (Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-254-324/2024).

Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į orientacinį minimalios mėnesinės algos (nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarančios 924,00 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 708,42 Eur), t.y. ½ dalį šios sumos sudaro 354,21 Eur, o nuo 2025 m. sausio 1 d. sudarančios 1038 Eur, kas atskaičius mokėtinus mokesčius sudaro apie 777,39 Eur, t.y. ½ dalį šios sumos sudaro 388,70 Eur.

Kartu pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 96,25 euro bei 52,65 Eur priemoką turint 3 vaikus, viso 152,90 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio).

Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 708,42 Eur (708,42 Eur – 152,90 Eur = 555,52 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 277,76 Eur iš kiekvieno iš tėvų (555,52 Eur/2 = 277,76 Eur).

2025-01-01 d. vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams, turintiems negalią, prie vaiko pinigų skiriama ir papildoma 72,10 euro dydžio išmoka per mėnesį. Taigi, gausios šeimos vaikas kas mėnesį gauna 194,60 euro. Minimalia bendra neįrodinėtina suma nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 777,39 Eur (777,39 Eur – 194,60 Eur = 582,79 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 291,40 Eur iš kiekvieno iš tėvų (582,79 Eur/2 = 291,40 Eur).

Atsakovui neteikus tinkamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 str.), tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas taip pat prašė skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus.

Taip pat teismas nesutinka su ieškovės nurodytu 10866 Eur dydžiu išlaikymo, skaičiuojant įsiskolinimą kiekvienam vaikui.

Pažymėtina, kad universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo

-2021 m. sausio 1 d. sudaro 70 Eurų bei 41,20 Eur priemoką vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, viso 111,20 Eur, (viso 444,80 Eur visiems vaikams), MMA „į rankas“ sudaro- 468,41 Eur;

-2022 m. sausio 1 d. sudaro 80,50 Eurų bei 47,38 Eur priemoką vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, viso 127,88 Eur, (viso 511,52 Eur visiems vaikams) MMA „į rankas“ sudaro- 549,65 Eur;

-2023 m. sausio 1 d. sudaro 85,75 Eurų bei 50,47 Eur priemoką vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, viso 136,22 Eur, (viso 633,30 Eur visiems vaikams), MMA „į rankas“ sudaro- 544,88 Eur;

-2024 m. sausio 1 d. sudaro 96,25 Eurų bei 56,65 Eur priemoką vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, viso 152,90 Eur (viso 611,60 Eur visiems vaikams), MMA „į rankas“ sudaro- 468,41 Eur.

Byloje yra duomenų, kad ieškovė gaudavo 2024 metais po 152,90 Eur išmoką trims vaikams (nuo (duomenys neskelbtini)d. gimus trečiajam sūnui A. B.), o nuo 2025-01-01 jai skirtina po 194,60 Eur išmoka kiekvienam vaikui.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams.

Taip, Sodros duomenimis, atsakovas dirbo nereguliariai atsitiktinius nekvalifikuotus darbus, gaudamas minimalų atlyginimą, o dirbant ne visą mėnesį, net minimalaus atlyginimo negaudavo, kelis mėnesius iš eilės visai nedirbdavo, pvz. (duomenys neskelbtini), nuo 2020-11-10 iki 2021-01-15, 2021-01-11 iki 2021-01-14 (duomenys neskelbtini), nuo 2021-01-25 iki 2021-02-25, 2021-02-01 iki 2021-02-16, 2021-02-24 iki 2021-02-25; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021-09-13 iki 2021-09-22; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022-01-12 iki 2022-03-07, 2022-01-18 iki 2022-01-18, 2022-01-24 iki 2022-01-24, 2022-02-08 iki 2022-02-22-2022-03-07; 2022-05-02 iki 2022-08-19, 2022-05-14 iki 2022-05-31-2022-06-16, 2022-07-16 iki 2022-07-31-2022-08-19; (duomenys neskelbtini), UAB, nuo 2022-08-22 iki 2022-09-11; (duomenys neskelbtini), nuo 2022-10-03 iki 2022-11-02; nuo 2022-10-11 iki 2024-02-07 verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą; (duomenys neskelbtini), UAB nuo 2023-07-27 iki 2023-08-14; nuo 2024-04-04 iki 2024-07-03, 2024-10-14 iki 2024-11-07 verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Tai įrodo, kad atsakovas ieškovės nurodytos skolos sumokėti negali.

Ieškovė bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024-06-26 d. sprendimu I. B. suteikta antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-06-26 d. sprendimu Nr. ((duomenys neskelbtini)) ieškovei suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų išlaidų.